2019-10-29 Nr. AB-20831-3-61-3-04131-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1955-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04131-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) 568,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį už 2010–2016 m. laikotarpį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir faktiškai gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus: prekybos paskirties pastatą – (duomenys neskelbtini) paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėliavimo paskirties pastatą – (duomenys neskelbtini) aižyklą adresu: (duomenys neskelbtini) Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registruose įregistruotais duomenimis. Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo daikto (pastatas – (duomenys neskelbtini) paviljonas), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą – 98,02 kv. m, taikant prekybos paskirties iki 100 kv. m metinį dydį – 2,50 Lt / kv. m nuo 2010 m., o nuo 2013 m. taikant prekybos paskirties iki 100 kv. m metinį dydį – 3,58 Lt / kv. m. Atsakovas nėra sudaręs komunalinių atliekų konteinerių panaudos sutarties su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Ekonovus“, tačiau turi galimybę atliekas šalinti mieste ir rajone esančiose atliekų surinkimo konteinerinėse aikštelėse bei šalia (duomenys neskelbtini), esančiose aikštelėse: Nr. 6 mišrių atliekų konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 7 konteinerinė aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 8 mišrių atliekų konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 9 konteinerinė aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 10 konteinerinė aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo daikto (pastatas – (duomenys neskelbtini) aižykla), esančio (duomenys neskelbtini) bendrąjį plotą – 28,18 kv. m, taikant sandėliavimo paskirties metinį dydį – 0,30 Lt / kv. m nuo 2010 m., o nuo 2013 m. taikant sandėliavimo paskirties turto objektams metinį dydį – 0,43 Lt / kv. m. Atsakovas nėra sudaręs komunalinių atliekų konteinerių panaudos sutarties su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia UAB „Ekonovus“, tačiau turi galimybę atliekas šalinti mieste ir rajone esančiose atliekų surinkimo konteinerinėse aikštelėse bei šalia adresu: (duomenys neskelbtini) esančiose aikštelėse: Nr. 1 mišrių atliekų konteineris adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 2 mišrių atliekų konteineris adresu: (duomenys neskelbtini) Nr. 3 mišrių atliekų konteineris adresu: (duomenys neskelbtini) Nr. 43 konteinerinė aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini); Nr. 100 mišrių atliekų konteineriai adresu: (duomenys neskelbtini)

4. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui apskaičiuota vietinė rinkliava už 2010–2016 m. laikotarpį sudaro 568,42 Eur: už 2010 m. – 18,35 Eur (63,36 Lt); už 2011 m. – 73,42 Eur (253,50 Lt); už 2012 m. – 73,42 Eur (253,50 Lt); už 2013 m. – 96,41 Eur (332,90 Lt); už 2014 m. – 105,14 Eur (363,03 Lt); už 2015 m. – 100,84 Eur; už 2016 m. – 100,84 Eur. Pareiškėjas, vadovaudamasis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, atsakovui kasmet kartą per metus teikė vietinės rinkliavos mokestinį pranešimą su apskaičiuota vietine rinkliava. Mokestinius pranešimus pareiškėjas siuntė atsakovui paštu Gyventojų registre nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. gegužės 5 d. deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini)). Kartu su mokėjimo pranešimu atsakovui buvo siunčiama visa informacija apie vietinę rinkliavą, pateikti atsakingų darbuotojų kontaktai bei vietinės rinkliavos duomenų tikslinimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas ne kartą atsakovui teikė raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas nuo vietinės rinkliavos įvedimo vietinės rinkliavos nemokėjo, nesikreipė į pareiškėją ir vietinės rinkliavos apskaičiavimui naudojamų duomenų netikslino.

5. Atsakovas G. S. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Apie pareiškėjo prašymą, paskirto teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo G. S. pareiškėjui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 476,65 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d, o likusią prašymo dalį atmetė.

7. Teismas aptarė aktualias Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl įsiskolinimų už vietinę rinkliavą priteisimo.

8. Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-135 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau ir – 2010 m. Nuostatai), kurie Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 7-67 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 2 dalimi pripažinti netekusiais galios, patvirtinus naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2013 m.

Nuostatai). 2010 m. Nuostatų 1 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Rinkliavą administruoja Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Rinkliavos administravimo tvarka, patvirtinta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (2010 m. Nuostatų 3 p.). Pagal 2010 m. Nuostatų 27 punktą, prievolė mokėti rinkliavą atsiranda nuo rinkliavos įvedimo datos.

Rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Fiziniams asmenims – negyvenamųjų patalpų valdytojams – rinkliavos dydis skaičiuojamas, taikant 19 punkte nustatytus dydžius (2010 m. nuostatų 25 p.). Pagal 2010 m. Nuostatų 19 punktą, rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal pastato (patalpos) bendrąjį plotą ir metinius rinkliavos dydžius atitinkamos nekilnojamojo turto paskirties objektams (prekybos paskirties iki 100 kv. m – 2,50 Lt / kv. m; sandėliavimo paskirties – 0,30 Lt / kv. m). 2010 m.

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad rinkliavos dydis skaičiuojamas metams pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenis. Pasikeitus rinkliavos apskaičiavimui naudojamiems duomenims (gyvenimo arba veiklos laikotarpis Ukmergės rajone, gyventojų skaičius, gyvenamoji vieta, nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas), fiziniai ir juridiniai asmenys savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka apie tai per metus deklaruoja rinkliavos administratoriui. Pagal pasikeitusius duomenis rinkliavos dydis perskaičiuojamas (2010 m.

Nuostatų 22 p.). Pagal 2010 m. Nuostatų 28 punktą, rinkliavos pranešimai fiziniams asmenims siunčiami vieną kartą per metus, o 31 punkte nustatyta, kad rinkliavos pranešimai siunčiami turto valdytojui arba kitiems turto valdytojo nurodytiems asmenims. Rinkliavos mokėjimo į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą terminai nustatyti 2010 m. Nuostatų 32 punkte.

9. Teismas nurodė, kad iš esmės analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2013 m. Nuostatuose, kurių 17 punkte nurodyta, jog rinkliava skaičiuojama visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems arba turintiems turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis dydžiais, nustatytais šių nuostatų 1 priede (metinis tarifas prekybos paskirties objektams iki 100 kv. m – 3,58 Lt / kv. m; sandėliavimo paskirties objektams – 0,43 Lt / kv. m).

Rinkliavos skaičiavimo tvarka įtvirtinta 2013 m. Nuostatų 21 punkte, kuriame nustatyta, kad rinkliavos dydis skaičiuojamas metams pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenis ir deklaruojamus duomenis, jeigu jie deklaruojami kaip nustatyta šiuose nuostatuose arba rinkliavos administravimo tvarkos apraše. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal pastato (patalpos) bendrąjį plotą. Esant faktinių duomenų (gyvenimo arba veiklos laikotarpio savivaldybėje, gyventojų skaičiaus, ūkinės veiklos vietos, turto objekto arba jo dalies paskirties ir ploto) neatitikimui registruose įregistruotiems arba jiems per metus pasikeitus, mokėtojas arba valdytojo įgaliotas asmuo rinkliavos administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka apie rinkliavos apskaičiavimui naudojamų duomenų pasikeitimus privalo deklaruoti administratoriui (2013 m.

Nuostatų 22 p.). 2013 m. Nuostatų 27 punkte numatyta, kad mokėtojas gali pasirinkti alternatyvų rinkliavos apskaičiavimo būdą – pagal vežėjui faktiškai priduotų atliekų kiekį. Faktinis rinkliavos dydis tokiems mokėtojams apskaičiuojamas pagal šių nuostatų 1 priede šiam būdui nustatytą dydį ir faktiškai surinktą atliekų kiekį svorio vienetais. Mokėtojas, deklaruodamas atliekų kiekį pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarkos aprašą, kartu privalo nurodyti asmenis, kurie sukaupė deklaruojamą atliekų kiekį, ir turto objektus, kuriuose kaupiamos atliekos.

Pagal 2013 m. Nuostatų 28 punktą, prievolė mokėti rinkliavą atsiranda nuo rinkliavos įvedimo datos. Rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba valdantys turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokestiniai pranešimai turto valdytojams fiziniams asmenims siunčiami vieną kartą per metus iki kovo 1 d. (2013 m. Nuostatų 29 p.). Rinkliavos mokėjimo terminai nustatyti 2013 m.

Nuostatų 31 punkte.

10. Teismas konstatavo, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas, be kita ko, visiems fiziniams asmenims, valdantiems nekilnojamojo turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

11. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2010 m. spalio 4 d. nuosavybės teise priklauso 98,02 kv. m bendro ploto prekybos paskirties pastatas – (duomenys neskelbtini) paviljonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuo 2009 m. liepos 21 d. nuosavybės teise priklauso 28,18 kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatas – (duomenys neskelbtini) aižykla. Teismas sprendė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiškėjas atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (iki 2017 m. gegužės 3 d. atsakovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 3 d. – (duomenys neskelbtini)) išsiuntė mokėjimo pranešimus: Nr. UK-10-014628, Nr. UK-11-019871, Nr. UK-12-011470, Nr. UK-13-013621, Nr. UK-13T-106061, Nr. UK-T13-006606, Nr. UK-T13-031848, Nr. UK-13-026140, Nr. UK-14-015919, Nr. 10015638, Nr. 10063799, Nr. 10164946, taip pat raginimus dėl skolos sumokėjimo Nr. R-_00000077_, Nr. R-_00001666_, Nr. R-_00003892_, kurie įrodo, kad atsakovas buvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir raginamas susimokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo ir būtų buvęs nuo jos atleistas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovas susidariusią skolą būtų sumokėjęs. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsakovui apskaičiavo 568,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2010–2016 m. laikotarpį.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1751-261/2017 ir kt.), rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos ir minėto termino skaičiavimo pradžią nagrinėjamoje byloje siejo su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. gruodžio 11 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Todėl gali būti priteisiama vietinė rinkliava, susidariusi už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas ir pareiškėjui priteisė iš atsakovo 476,65 Eur įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

III. 13. Atsakovas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

14. Atsakovas nurodo, kad negali būti laikomas atliekų turėtoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme, nes komunalinės atliekos jo nuosavybės teise valdomuose objektuose negalėjo susidaryti ir nesusidarė, tai patvirtina faktas, jog jam priklausančiuose pastatuose niekas negyveno, nes nėra sudarytų komunalinių atliekų konteinerių panaudos sutarčių su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančia UAB „Ekonovus“. Be to, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ informacinės sistemos pažymos patvirtina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis ir minėtuose pastatuose elektros energija nebuvo tiekiama. Atsakovo nuomone, kadangi ginčo laikotarpiu jis nedisponavo ginčo nekilnojamuoju turtu, jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti) ir tokios atliekos nepateko (negalėjo patekti) į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl negali atsirasti prievolė vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

15. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2010 m. Nuostatais ir 2013 m. Nuostatais, atsakovui kasmet kartą per metus pateikė vietinės rinkliavos mokestinį pranešimą su apskaičiuota vietine rinkliava. Mokestinius pranešimus siuntė paštu Gyventojų registre nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas akcentuoja, kad nuo 2012 m. balandžio 3 d. jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos Karalystėje, todėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos siunčiamų mokestinių pranešimų ir raginimų dėl skolos sumokėjimo negavo, tai paneigia teismo išvadą, jog buvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir raginamas susimokėti susidariusį įsiskolinimą.

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jis teismui nepateikė atsiliepimo į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateiktą prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atsakovas tvirtina, kad neturėjo jokios galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą, nes negavo iš teismo jokių žinių apie administracinę bylą, jam nebuvo įteiktas nei šaukimas į paskirtą teismo posėdį, nei pareiškėjo prašymas, jis negavo ir nepasirašė jokių teismo siųstų dokumentų, tokiu būdu iš jo buvo atimta teisė pateikti atsiliepimą į prašymą ir dalyvauti teismo posėdyje.

17. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo objektui, pastatui – (duomenys neskelbtini) paviljonui, esančiam (duomenys neskelbtini), skirtame žemės sklype, yra pastatytas ir naudojamas komunalinių atliekų surinkimo konteineris. Komunalinės atliekos minėtame konteineryje yra kaupiamos ir patenka į Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl atsakovo teiginys, kad komunalinės atliekos negalėjo susidaryti ir nesusidarė neatitinka tikrovės. Komunalinių atliekų konteinerio panaudos sutartis su atsakovu nėra sudaryta, tačiau atsakovas turi galimybę šalinti atliekas ir šia galimybe naudojasi. Minėtame (duomenys neskelbtini) paviljone yra vykdoma veikla, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate yra įsikūrusi ir veiklą vykdo vaistinė (duomenys neskelbtini). Sutartys (nuomos ar panaudos) dėl šių patalpų perdavimo vaistinei (duomenys neskelbtini) valdyti ar naudotis nėra registruotos valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, pareiškėjui nėra žinoma, kokiu pagrindu vaistinė (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą šiose patalpose. Pareiškėjui kelia abejones AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2018 m. balandžio 18 d. parengta pažyma, pateikta su apeliaciniu skundu, kuria informuojama, kad G. S. vardu su bendrove nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis ir Anykščių g. 4 Ukmergė, elektros energija netiekiama. Kadangi ginčo turto objekte veikla vykdoma, pareiškėjo Rinkliavų poskyris kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl detalios informacijos apie elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimą, tačiau informacija nebuvo suteikta (susirašinėjimas pridėtas).

19. Pareiškėjas nurodo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 10 d. atliktos apžiūros metu nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) aižykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) veikla nėra vykdoma. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio turto objekto baigtumo procentas – 100 proc., pastato būklė – fiziškai pažeistas, sugriuvęs ar pan. nėra įregistruota, o pareiškėjas neturi duomenų dėl šiame pastate veiklos vykdymo ar nevykdymo ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 „Dėl komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punkte numatyta, kad komunalinių atliekų turėtojų duomenys keičiami, gavus komunalinių atliekų turėtojo prašymą (raštu, žodžiu, el. paštu) ar informaciją kitu būdu ir patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriuose, VĮ Registrų centre, o šio Tvarkos aprašo 13 punktas nurodo, kad Komunalinių atliekų turėtojų registravimo komisija gali priimti sprendimą dėl komunalinių atliekų turėtojų duomenų tikslinimo, savivaldybės ar Administratoriaus įgaliotiesiems atstovams atlikus patikrą vietoje ar nustačius faktą pagal pateiktus dokumentus ir surašius faktinių aplinkybių pasikeitimo nustatymo aktą (pvz., nekilnojamasis turtas naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir kt.). Pareiškėjas negali nustatyti laikotarpio pradžios, nuo kada šiame turto objekte nevykdoma veikla. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2018 m. balandžio 18 d. pateikta informacija kad ginčo turto objektui elektros energija netiekiama yra būtinas, bet nėra pakankamas įrodymas, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) aižykla, nebuvo naudojamas tam tikrą laikotarpį.

20. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis (toliau – ir Gyventojų registras) G. S. teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo vietinės rinkliavos įvedimo, t. y. nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 3 d. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, apskaičiuodamas vietinę rinkliavą, vadovaujasi Gyventojų registre įrašytais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, kadangi taip numato 2010 m. Nuostatų 21 punktas 2013 m. Nuostatų 21 punktas.

21. Pareiškėjas dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad jis nuo 2012 m. balandžio 3 d. gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos siunčiamų mokestinių pranešimų ir raginimų dėl skolos sumokėjimo negavo pažymi, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Rinkliavų poskyrio duomenimis, atsakovas G. S. taip pat yra valstybinės žemės, esančios po pastatu – (duomenys neskelbtini) paviljonu (duomenys neskelbtini), naudotojas ir valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas. Valstybinės žemės nuomos mokesčio pranešimai, kaip ir Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, G. S. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo siunčiami tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, atsakovas mokėjimo pranešimus gaudavo, kadangi 2016 m. rugsėjo 14 d. Ukmergės rajono savivaldybė gavo atsakovo įmokas už valstybinės žemės nuomą. Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad G. S. yra UAB „Gytintė“ direktorius. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Gytintė" yra (duomenys neskelbtini), registruota ir veikianti įmonė, kurios akcininkas ir vadovas yra G. S.. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsakovas galėjo būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl duomenų tikslinimo ar deklaravimo, nors ne vieną kartą buvo atvykęs į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Rinkliavų poskyrį. Atsakovo apsilankymų metu jam ne kartą buvo pasiūlyta užpildyti duomenų deklaravimo formą RD-1 ir pateikti duomenis pagrindžiančius dokumentus vietinės rinkliavos patikslinimui ir perskaičiavimui, tačiau atsakovas duomenų netikslino ir pagrindžiančių dokumentų Vietinės rinkliavos administratoriui nepateikė. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jam ši informacija nėra žinoma, pareiškėjas laiku ir tinkamai suteikė visą reikiamą informaciją atsakovui, jam buvo paaiškintos jo teisės dėl duomenų deklaravimo, bet jis atsisakė jomis pasinaudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl 568,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo, susidariusio 2010–2016 m. laikotarpiu, priteisimo iš atsakovo G. S..

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 476,65 Eur įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

24. Apeliacinį skundą padavė atsakovas G. S., teigdamas, kad jam vietinės rinkliavos įsiskolinimas priteistas nepagrįstai, nes jis negalėjo būti laikomas atliekų turėtoju, kadangi nuosavybės teise turimuose objektuose atliekų nesukūrė, juose veiklos nevykdė, prideda pažymas, patvirtinančias, kad elektros tiekimo sutarčių nebuvo sudaręs ir elektros energijos objektuose nenaudojo, taip pat nebuvo sudaręs sutarčių dėl komunalinių atliekų išvežimo, nesinaudojo atliekų konteineriais, nuo 2012 m. balandžio 3 d. jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Norvegijos Karalystėje, todėl negavo jokių pareiškėjo pranešimų apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Be to, negavo jokių pranešimų iš teismo apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į prašymą bei dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

25. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir teigia, kad atsakovui priklausančiame (duomenys neskelbtini) paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), veikla vykdoma, duomenų apie veiklos vykdymą kitame pareiškėjui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nėra, tačiau atsakovas nustatyta tvarka duomenų apie pagrindus, dėl kurių turėtų būti neskaičiuojama vietinė rinkliava pareiškėjui nepateikė, įmonė, kurios akcininkas yra atsakovas įregistravusi buveinę adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu susidaro komunalinės atliekos, atsakovas nedeklaravo Gyventojų registre išvykimo į Norvegijos Karalystę, jam jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami dokumentai mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kuriuos jis gaudavo ir mokestį mokėjo, buvo atvykęs ir į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, jam ne kartą buvo pasiūlyta užpildyti duomenų deklaravimo formą RD-1 ir pateikti duomenis pagrindžiančius dokumentus vietinės rinkliavos patikslinimui ir perskaičiavimui, tačiau jis to nepadarė.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

27. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuota Rinkliavų įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose numatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

28. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. Nuostatuose nustatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (1 p.). Pagal 2010 m. Nuostatus atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų (6 p.), turto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, valdantis nuosavybės, patikėjimo, panaudos arba nuomos teisėmis nekilnojamojo turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (7 p.), mokėtojas – fizinis ar juridinis asmuo (8 p.), rinkliavos administratorius – Ukmergės rajono savivaldybės administracija (16 p.). Rinkliavos dydis skaičiuojamas metams pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų ir Juridinių asmenų registrų duomenis (21 p.). Fiziniams asmenims – negyvenamųjų patalpų valdytojams – rinkliavos dydis skaičiuojamas, taikant 19 punkte nustatytus dydžius 25 p.). Pagal 2013 m. Nuostatų 6 punktą atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, turto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, valdantis nuosavybės, patikėjimo, panaudos arba nuomos teisėmis nekilnojamojo turto objektus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (7 p.), mokėtojas – turto valdytojas, mokantis rinkliavą už save ir (arba) už kitus asmenis; mokėtoju gali būti ir turto valdytojo įgaliotas asmuo (8 p.). Pagal 2013 m. Nuostatų 17 punktą rinkliava skaičiuojama visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems arba turintiems turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis dydžiais, nustatytais šių nuostatų 1 priede. Pagal 2013 m. Nuostatų 21 punktą rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto, gyventojų ir juridinių asmenų registrų duomenis ir deklaruojamus duomenis, jeigu jie deklaruojami kaip nustatyta šiuose nuostatuose arba rinkliavos administravimo tvarkos apraše; rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal pastato (patalpos) bendrąjį plotą.

29. Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2010 m. spalio 4 d. nuosavybės teise priklauso 98,02 kv. m bendro ploto prekybos paskirties pastatas – (duomenys neskelbtini) paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nuo 2009 m. liepos 21 d. nuosavybės teise priklauso 28,18 kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatas – (duomenys neskelbtini) aižykla, esantis adresu (duomenys neskelbtini) už minėtus nekilnojamojo turto objektus atsakovui pareiškėjas apskaičiavo 568,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2010–2016 m. laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 476,65 Eur įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už abu atsakovui priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis negalėjo būti laikomas atliekų turėtoju, kadangi nuosavybės teise turimuose objektuose atliekų nesukūrė, juose veiklos nevykdė, kartu su apeliaciniu skundu pateikia tai, jo nuomone, patvirtinančius įrodymus – Pranešimą apie registruotą persikraustymą (I t., b. l. 124), kad atsakovas G.

S. 2012 m. kovo 3 d. išsikraustė iš Lietuvos į Norvegijos Karalystę, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. balandžio 18 d. raštus, kuriuose nurodoma, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), ir objekte adresu (duomenys neskelbtini) G. S. vardu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. su AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis ir elektros energija netiekiama (I t., b. l. 115-116). Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, teigia, kad jam kelia abejonių minėtose atsakovo pateiktose pažymose nurodoma informacija, ir pateikia nuotraukas, jo nuomone, įrodančias, kad adresu (duomenys neskelbtini) veikla vykdoma, nes tuo adresu įsikūrusi vaistinė (duomenys neskelbtini), be to, tuo adresu registruota įmonė, kurios akcininkas yra atsakovas G.

S., taip pat remiasi Gyventojų registro duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 142), o nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 217 m. gegužės 3 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 141).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. pvz. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, proceso šalių pateiktus įrodymus, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies taikymu ir pirmosios instancijos nustatytu laikotarpiu, už kurį nagrinėjamoje byloje gali būti priteisiamas vietinės rinkliavos įsiskolinimas (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys bei bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti aplinkybe, kad atsakovas ginčo situacijoje vienareikšmiškai laikytinas atliekų turėtoju ir turi būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas teigia, kad nei viename iš objektų, apmokestintų vietine rinkliava, jis veiklos nevykdė, jam elektra nebuvo tiekiama, pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. balandžio 18 d. raštus dėl: 1) objekto adresu (duomenys neskelbtini) 2) objekto (duomenys neskelbtini), nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) aižykla, esanti kitu adresu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paviljonas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad ir pareiškėjo pateikti įrodymai apie veiklos vykdymą adresu (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai išsamūs ir neabejotinai patvirtinantys, kad minėtu adresu būtent atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte buvo vykdoma veikla, kokie subjektai tuo adresu vykdė veiklą. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti ir nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo faktinio gyvenimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nes atsakovas teigia, kad ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno, ir pateikia užsienio valstybėje išduotą dokumentą, jo manymu, įrodantį šias aplinkybes, o pareiškėjas tvirtina, kad visą ginčo laikotarpį atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje būtina įvertinti daug naujų faktinių aplinkybių ir surinkti jas patvirtinančius įrodymus bei įvertinti proceso šalių argumentus dėl ginčo esmės, o tokių įrodymų vertinimas ir argumentų nagrinėjimas pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme reikštų teisės į apeliaciją pažeidimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turėtų surinkti papildomus įrodymus, kurie leistų neabejotinai nustatyti aplinkybes, kad atsakovas ginčo laikotarpiu laikytinas atliekų turėtoju, privalančiu mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti.

Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-966-858/2017 ir kt.).

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo G. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė