70857092-53ea-4530-91d5-dff1b20bcbff · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-178-246/2016Teisminio proceso Nr. 1-20--00719-2014-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.; 1.2.7.2.2.2.; 1.2.4.8.3; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 17 d. Kaunas     Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajam T. L., jo gynėjai advokatei B. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir civilinio ieÅ¡kovo atstovei specialistei S. Č., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d., 140 str. 2 d., aprašytų 2015 m. rugsėjo 25 d. kaltinamajame akte, padarymu.    Teismas  n u s t a t ė:     T. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2014-03-22 iki 2014-10-21, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, jog jo sutuoktinės dukra A.

U., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, kuriai iÅ¡ mažens yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, ne mažiau kaip du kartus, panaudodamas nukentėjusiosios nepilnametės A. U. atžvilgiu psichinį smurtÄ , grasindamas su ja susidoroti, bei panaudodamas nukentėjusiosios A. U. atžvilgiu fizinį smurtÄ , užlauždamas rankÄ , per prievartÄ lenkdamas jos galvÄ link savo lytinio organo, tokiu bÅ«du palauždamas nukentėjusiosios valiÄ bei atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis, savo ranka lietė A.

U. krÅ«tinę ir lytinius organus bei kiÅ¡o savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į burnÄ prieÅ¡ jos valiÄ , tokiu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja nepilnamete A. U. prieÅ¡ jos valiÄ oraliniu bÅ«du, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d., padarymu;    be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2010-02-16 iki 2010-10-01 (beveik prieÅ¡ penkis metus iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo momento), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, jog jo sutuoktinės dukra A.

U., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, kuriai iÅ¡ mažens yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajai A. U. per nugarÄ plastikiniu įrankiu, skirtu kilimams daužyti, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmÄ , tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu.       Toliau iÅ¡dėstomų argumentų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajame akte įrodymais įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu.    Įrodymų tyrimas ir jų analizė.    Kaltinamojo parodymai.     Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokių nusikalstamų veikų jis nedarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamasis parodė: „A. U. yra mano įdukra, mano sutuoktinės dukra. Aš nesu tėvas jai, nesu jos įsivaikinęs. Su A. U. motina kartu pradėjau gyventi nuo 2010 metų gegužės vidurio.

Anksčiau gyvenau pas tėvus. Gyvenome su N. L. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai atsikrausčiau gyventi pas N. L., A. U. jau ten gyveno su mama. Å iuo metu ji pas močiutę L. I., (duomenys neskelbtini). Ne pas motinÄ ji gyvena Å¡iuo metu, kadangi neleidžiama joms kartu gyventi. Nuo 2014 metų kovo mėnesio 22 dienos iki 2014 metų spalio 21 dienos tame laikotarpyje, kuo esu kaltinamas, tai, kad du kartus tenkinau lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ oraliniu bÅ«du, - to nebuvo. Tikrai nesu naudojęs mergaitės atžvilgiu smurto.

Mano santykiai su A. U. normalÅ«s, kalbamės, nesame susipykę. Su žmona N. L. irgi geri santykiai. Kodėl A. U. tai pasakė kažkuriuo momentu, negaliu pasakyti, negaliu pasakyti, kodėl taip atsitiko. Per tÄ laikÄ , kai gyvenau su žmona N. L. buvo atvejų, vienÄ kartÄ , kai likome vieni su vaikais, kai N. L. su dukra gulėjo ligoninėje, tai buvo rugsėjo mėnesio pabaiga, spalio mėnesio pradžia, tai buvo 2014 metais. Dar bute buvo mano sÅ«nus 1,5 metų, nelikome su A. dviese. Å iaip su žmona auginu du bendrai susilauktus vaikus, dar A. - žmonos vaikas.

IÅ¡laikau vaikus. SmurtÄ kategoriÅ¡kai neigiu, kad esu vartojęs A. U. atžvilgiu ir auklėjimo veiksmams, nesu mušęs su daiktu, skirtu kilimams dulkinti, su tam skirta Å¡luotele. Su J. I. ir E. I. mano santykiai tokie, kad kiek per Å¡ventes susitikdavome, o Å¡iaip nebuvo santykių, kad bendrauti, tik per Å¡ventes susitikdavome. A. U. nemanau, kad galėjo pasakyti J. ar E., kad prieÅ¡ jÄ naudojamas smurtas. Pas mus namuose yra kilimams daužyti Å¡luotelė, kabo ant sienos, ji skirta kilimams daužyti. Alkoholį vartoju tik per Å¡ventes.

J. ir E. I. iÅ¡sikraustė, kai aÅ¡ atėjau gyventi pas N. L. (2010 metais). Jie tvarkėsi, susipykę buvo su tėvais, bet tiksliai negaliu pasakyti, kodėl iki to ten gyveno. Tik gegužės mėnesį aÅ¡ atsikrausčiau. Žmona man pasakojo, kad jie su uoÅ¡viais susipyko. Kai aÅ¡ atsikrausčiau, jie iÅ¡sikraustė atgal. Pas mano žmonÄ jie pragyveno 2010 metais gal iki rugsėjo mėnesio, kažkurį laikÄ mes matėmės. Gegužės mėnesį, kai atsikrausčiau iÅ¡važinėdavome į kaimÄ , nematydavau jų daug, tik vakarais, kai namuose susirinkdavome.

Tai, kad aÅ¡, J., E. ir A. buvome namuose to nebuvo. Kad vieni bÅ«tumėm nebuvo tokio atvejo. J. ir A. santykiai tokie, kad jie įnikdavo į telefonus, apie niekÄ nekalbėdavo, versdavo, darydavo iÅ¡daigas. Per krikÅ¡tynas iÅ¡mėtė ant kaimynų galvų obuolius. AÅ¡ iÅ¡sakiau vaikam dėl tokio elgesio, kai buvo skambutis į duris, atidariau duris, pasakė moteris, kad mėto vaikai obuolius, taip pat mano žmona N. kalbėjo, atsiprašėme kaimynų. Kai aiÅ¡kinomės J. suvertė ant A. kaltę.

Tuo metu J. mama sėdėjo prie stalo, nepareiÅ¡kė nieko savo sÅ«nui, nekalbėjo nei apie įvykį su sÅ«numi, tėvas daugiau ėmėsi iniciatyvos”.      Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad jo parodymai yra nuoseklÅ«s: tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis davė tokius pačius parodymus.     Sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ prokurorė akcentavo, kad byloje yra surinkti tik netiesioginiai įrodymai, kuriais remdamasi ji praÅ¡o pripažinti kaltinamÄ jį kaltu dėl kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų veikų padarymo.

    Teismas konstatuoja.    Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str.:     1. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.     2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.     3. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.     4.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais.      5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.     Teismas, toliau apraÅ¡omų byloje surinktų duomenų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad jokių įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, byloje nėra surinkta, o įrodymais laikyti byloje surinktus duomenis nėra pagrindo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 1 d., 2 d., 5 d. nustatytais pagrindais.    Liudytoja N. L. parodė:

„Su T. L. 2010-10-22 susituokėme. T. pradėjo gyventi pas mus prieÅ¡ vestuves, gegužės mėnesį. Kai atsikėlė T. I. dar pas mane gyveno. Gyveno jie dar keturis mėnesius, ir vyras gyveno. VasarÄ daugiau remontais, statyba buvo užsiėmę, I. daugiau pas senelius buvo, nelabai ir bÅ«davo jų, vasara buvo mažai. Buvo, remontu užsiėmę. Žinau dėl ko byla. Manau, kad mano vyras nepadarė nusikaltimų, kuriais kaltinamas. A. U. labai sudėtingas charakteris, ji linkusi pameluoti, turi daug fantazijos, kalba nėra riÅ¡li, sunku suprasti kÄ nori pasakyti.

Vidutinis neįgalumas jai nustatytas tik 2012 metais susitvarkėme neįgalumÄ , nuo pirmos klasės lankėmės centre. Dabar Å¡iuo metu pas močiutę L. I., mano mamÄ gyvena A., ne pas mane, nes neleidžia pas mane, nuo tada, kai buvo paimta 2014-10-23. Dėl to įvykio ji buvo paimta. Å iaip kartu visada gyvenome, puikiai sutarėme visi. Ikiteisminio tyrimo metu mano duoti parodymai buvo. Sakiau, kad mokykloje elgėsi keistai A. su berniukais. Buvo didelių problemų jau nuo antros klasės, pirmoje klasėje dėl muÅ¡tynių, elgesio, antroje klasėje jau priekabiavo ji prie berniukų, tai nori meiliai apsikabinti, dar kažkas.

Paskui vėliau, jau pati, pertraukų metu, kai buvo muzika, pasikeldavo drabužius, krūtinę apnuogindavo, sprendėme su mokytoja K. problemas, kitoje mokykloje kai mokėsi bandėme spręsti taip pat problemas. Kaip su psichologais bendravau sakė, kad ankstyva lytinė branda, ji lytinių santykių nėra turėjusi. Su kaltinamuoju A. santykiai normalūs, jie gana puikiai sutaria, nebuvo nesutarimų. Šiuo metu A. jau atsisakiusi savo žodžių. Kodėl taip ji yra pasakiusi, kalbėjau. Pradžioje kalbėjau.

Kai buvo palaužta ji nesuvokė, kodėl atsidÅ«rė vaikų namuose ,,Pastogė“, ji nesuvokė to, klausinėjo, kodėl T. neaplanko jos, kodėl neina pas jÄ . Nesuvokė, kodėl atsidÅ«rė ten. AÅ¡ pasakiau, kad pati pasakei, kad T. priekabiavo, o ji man atsakė, kad niekam nieko nesakė. Rugsėjo mėnesį aÅ¡ kalbėjau su ja, ji sakė, kad nori namo, pasiilgo namų. Paklausiau kaip buvo, ji pradėjo pasakoti, kad su J. tÄ vakarÄ Å¾iÅ«rėjo filmus, J. rodė filmukus negražius. J. nemėgsta T., sakė, kad pasakyčiau, kad tai T. man darė.

J. 15 metų, jie žiÅ«rėjo pornografinius filmus, J. turi geresnį telefonÄ , kompiuteris laisvai prieinamas. AÅ¡ su savo mama apie tai kalbėjau, buvo tokia situacija, 2014-10-06 gal diena buvo, kai J. sako, kad A. pasiguodė, kad jÄ prievartauja, tada T. gavo iÅ¡ A. telefonu žinutę, paraÅ¡yta ,,ar tu mane myli“, man keista buvo, mes namuose buvome, A. buvo kaime, buvo keista, kad be klaidų buvo, mano mergaitė raÅ¡o tikrai su klaidomis. Sakau mamai, kas vyksta, paklausiau paskambinus, mama sako, kad vaikai kikena.

Paklausiau kas per žinutės, tuo ir baigėsi. Mama nuėjo, juos nuramino, pasakė, kad visÄ vakarÄ jie juokėsi, nebuvo jokio verkimo. Mano mama nežinojo, kad vaikai žiÅ«ri pornografinius dalykus. Kalbėjau su mama, mama sakė nematė nieko, sakė žaidė jie telefonu, buvo televizorius, sakė žiÅ«rime televizorių, žaidžiama telefonu, mama nepriėjo pažiÅ«rėti kÄ vaikai žiÅ«ri. E. I. mano brolio sutuoktinė. Mes bendraujame tiek kiek reikia, per Å¡ventes. Susituokę mano brolis ir žmona.

Kai gyveno bute E., gyveno brolis su Å¡eima kartu. Ir brolis, ir E. I., ir J. I.. Su broliu kalbėjau apie kaltinimus vyrui, jo nuomone absurdas, nesÄ monė, vaikų prisigalvojimas, paistalai. Mažai po to apie jį kalbame. G. I. mano brolis. Jis Å¡iuo metu gyvena Marvelės gatvėje Kaune, tiksliai namo numerio nepasakysiu. Kalbėjau su brolio žmona I., su E. kalbėjau tik tada, kai viskas įvyko, kai mergaitę nuvedė pas ginekologę, kai reikalavo atėjusi į mano svečius, žinojo, kad nuo mažens pas A. nelaiko Å¡lapimo.

Nedarėme kitų tyrimų, nes tyrimai buvo geri, reikėjo laukti, kol iÅ¡augs tai, kai neiÅ¡augo kreipiausi pas gydytojÄ , ji paskyrė tyrimus, viskÄ Å¾inojo E., kad tiriama žiÅ«rima mergaitė. NesikiÅ¡o pradžioje E., nežinau kodėl tas įvykis įvyko, kodėl taip pasielgė, ji nuvedė mergaitę pas ginekologę. Kaip paskui atsidÅ«rė pas psichologę, aÅ¡ to nežinau. Namuose yra daiktas skirtas kilimams daužyti. Jis virtuvėje užkiÅ¡tas toli toli. Stovi padėtas, užkiÅ¡tas, nesinaudojame, prie kriauklės buvo padėtas.

VasarÄ kai tvarkėmės, ėjome purtyti kilimÄ . Manau, kad mano vyras tikrai to negalėjo padaryti. Būčiau mačiusi kažkÄ , būčiau to neleidusi. Nemačiau jokių muÅ¡imo žymių pas A., ji niekada man nesiskundė, niekada nėra pasakiusi, kad prie jos kaltinamasis priekabiavo. Turiu tris vaikus, su T. du. Sugyvename su T. labai gerai. Mano vaikams - 5 metai mergaitei, 2 metukai berniukui. Jaunesnioji dukra niekada nesiskundė tėvo elgesiu, labai myli, laukia kiekvienÄ vakarÄ kada tėtis grįš, kada pasiims iÅ¡ darželio.

Visus metus aÅ¡ buvau namuose, auginau vaikus, T. mus iÅ¡laikė. Nemačiu detalės kad galima bÅ«tų laiko atžvilgiu nuskriausti A., padaryti kažkÄ , mes su vaikais kartu. Buvau ligoninėje 2014 metų rugsėjo gale, spalio pradžioje, penkios dienos, kai su maÅ¾Ä ja mergaite buvau ligoninėje. KiekvienÄ dienÄ pas mane A. ateidavo į ligoninę, padarydavome pamokas, pasiskambindavome, pamokos paruoÅ¡tos, valgyti padaryta buvo, T. prižiÅ«rėjo ir A., ir mažylį namuose, kuriam reikėjo iÅ¡tisos priežiÅ«ros ir dienÄ ir naktį.

A. 2014-10-23, kai pirmÄ kartÄ grįžo namo po vizito pas psichologÄ , tada tai buvo spalio 23 diena, jÄ I.s parvežė iÅ¡ jų namų, pamačiau vien įeinant, kad nuteiktas vaikas, net prie manęs bijojo prieiti, per dvi paras buvo pakeistas vaikas, buvome artimos, dabar ir artimos. Tada vaikas bijojo prieiti man kažkÄ pasakyti. Per dvi dienas pakeitė vaikÄ . AÅ¡ klausiau kas atsitiko, ji man sako T. nieko nepadarė, sakau kodėl taip sakei, sako nieko nesakiau, gal filmÄ mačiau, sako nieko nekalbėjau su psichologe, klausiau ko psichologė klausė, sakė to žodžio negražaus klausė.

Paklausiau ar iÅ¡prievartavo klausė, sakė taip, bet sako to žodžio nežinau, nieko nepieÅ¡iau. Nieko blogo nepadarė T.. Pasakė, kad apkabino, sakė suspaudė stipriai, pasakė, kad myli, kaip dukrytę, gal stipriau paspaudė krÅ«tinę. Daugiau nieko nesakė. Dėl nuvežimo pas gydytojÄ , I. tÄ dienÄ atėjo, pirmas buvo klausimas kaip A. reikalai dėl Å¡lapimo nelaikymo, sakiau, kad buvome pas gydytojus, sakė ji pažįsta gerÄ ginekologę, kuri dirba Dainavos poliklinikoje, tik šį vakarÄ , paskui tris mėnesius nebus, iÅ¡važiuoja, sako lengviau priims, apžiÅ«rės. ApžiÅ«rai pas ginekologę su mano žinia iÅ¡vežė E. I. mergaitę.

Nelaikė Å¡lapimo mergaitė, skuba, bėga dienÄ nieko, naktį padarydavo bemiegant, įmigdavo labai. Dabar per metus, kai darėme tyrimus, kai ta situacija įvyko, darėme tyrimus, iÅ¡tyrė, rado Å¡lapimo pÅ«slės reflekso nebuvimÄ , nejaučia, kai prisipildo pÅ«slė. Man teko bendrauti su V. L.. Su V. L. 2014-10-22 bendravau, ne tÄ pat dienÄ , sekančiÄ dienÄ , kai A. pas jÄ buvo. Buvau pakviesta, ji paklausė ar žinau kodėl atvykau, pasakiau, kad dėl Å¡lapimo nelaikymo, sako ne dėl to, bet dėl įtarimo, kad vyras prievartauja mergaitę.

Man buvo Å¡okas, aÅ¡ pasakiau, ar ji žino, kad vaikas specialiųjų poreikių turi invalidumÄ , jai buvo visiÅ¡kai nežinoma apie tai. AÅ¡ teiravausi, klausiau kÄ pasakė A., kad gali įtarti, ji atsakė, kad negali man pasakyti. Nieko man neįvardijo kÄ pasakė A. apie T.. A. pas psichologę atsirado, kai 2014-10-21, kai jÄ iÅ¡leidau su E. pas ginekologę, man žinutę parašė E., kad veda pas kitÄ specialistÄ . AÅ¡ nežinojau, kad pas psichologę. Sužinojau, jau kai buvo išėjusi, paskambino E. vakare, pasakė, kad A. pavargusi, nori pasimatyti su J., vežasi jÄ pas save.

Psichologė žinojo, kad vaikÄ atvedė ne motina, kita moteris. KitÄ dienÄ mane pasikvietė psichologė. VienÄ kartÄ buvome susipykę su T. ne dėl iÅ¡gėrimo, tuo metu buvo sunki materialinė padėtis, reikėjo namuose remonto, nes mažoji serga astma, buvo pelėsis, viso namo reikėjo kambarius tvarkyti, buvo Å¡eimyninis konfliktas, išėjau iÅ¡ namų, nenorėjau, kad vaikai matytų tėvų barnius. Pakviečiau brolį, tada buvo E.. Brolis atvažiavo dėl to, kad ir pas juos buvo problemų Å¡eimoje, tada mane kviesdavo pagalbos.

Mes tokia Å¡eima, kad nesinori kreiptis į svetimus, Å¡eimoje spręsti problemas. Ä® policijÄ dėl to neskambinau. Tas konfliktas 2014 metais buvo konfliktas dėl remonto. Tai buvo 2014 metais liepos 6 d., buvo nedarbo diena, grįžome iÅ¡ kaimo, buvo daug darbų. Toks įvyko tarp mÅ«sų Å¡eimyninis barnis. Dėl to, kad A. pasisakė, kad su J. žiÅ«rėjo pornografinius filmus, nesakiau ikiteisminio tyrimo metu, nes apie Å¡iuos filmus man tik rugsėjį A. papasakojo, o apklausoje buvau birželio mėnesį, man tik 2015 m. rugsėjį papasakojo, kai ji buvo globoje pas močiutę.

AtsidÅ«rė artimoje aplinkoje, tada pradėjo atsigauti. Matėsi ant pačios, pradėjo valgyti, kalbėti, bendrauti, o kai ateidavau į vaikų namus ,,Pastogė“, vaikas pasimetęs buvo, bijojo visko. Žinutė iÅ¡ A. T. telefonu buvo paraÅ¡yta spalio mėnesį 2014 metais, T. parašė iÅ¡ A. telefono, tai buvo spalio 6 diena. Kaime A. buvo, nes tais metais 2014 metais neturėjome maÅ¡inos, mama gyveno viena, buvo darbų, A. kiekvienÄ savaitgalį važiuodavo mano mamai padėti, tai buvo Å¡eÅ¡tadienis, savaitgalis.

Mamai mano padėdavo, mes su mažais vaikais, nebuvo galimybės nuvažiuoti. Daugiausia su mama bendravome. Nei man, nei kam kitam, iÅ¡skyrus psichologę nėra nieko pasakiusi panaÅ¡aus, kas paraÅ¡yta kaltinime. Å iuo metu A. nori namo, daug klausinėja apie T.. Nuo susipažinimo su T., kai mes susipažinome, džiaugėsi, kad turėsime Å¡eimÄ , kad kažkas atstos tėtį, bendravimas buvo Å¡iltas. Å venčių metu padarydavo dovanėlę, paraÅ¡ydavo sveikinu tėtę. Net vaikų namuose ,,Pastogė“ bÅ«dama, kai buvo tėvo diena, kai jÄ pas močiutę tÄ savaitgalį iÅ¡leido, sako noriu po mokyklos susitikti, nuvažiavau prie mokyklos, sako mama perduok T., padariusi rėmelį buvo paraÅ¡iusi T., kad sveikina su tėčio diena,.

Visada, kai susitinkame, sako perduok T.. Nemanau, kad jei žmogus kÄ blogo padaręs bÅ«tų taip jį mylėtų. Lankiau A. vaikų namuose ,,Pastogė“ kiekvienÄ dienÄ po du kartus, ten eidavau su vaikais. Apleista ji buvo, buvo niežai, plaučių uždegimas, utelės. Bendravome kiekvienÄ dienÄ su vaiku, kai buvo ji vaikų namuose ,,Pastogė“. Tarpusavio J. ir A. santykiai tokie, kad A. nepatiki kažkokių nuoskaudų J., nes J. pasityčiodavo nuo mažens iÅ¡ jos, susitikdavo kaime J. sakydavo ,,valgyk žemę“ ji ir valgydavo, jis žinojo, kokia ji ir naudojosi.

Padarydavo kažkÄ , kaltindavo A.. Ji priimdavo tai, paskui tik pasipasakodavo. Kai ruoÅ¡iausi mažylio Å¡ventei krikÅ¡tynų, J. pradėjo obuolius mėtyti, atėjo kaimynai, pasakė, tada apkaltino A. J.. J. mėtė obuolius, liko kalta A.. E. net nepakilo pasiaiÅ¡kinti kas įvyko, jai buvo neįdomu, niekada jai neįdomu. Kai su mumis gyveno jie, kai susipyko su tėvais, kai atėjo pas mus gyventi, buvo atvejis, J. davėme atskirÄ kambarį, nes keturi kambariai, nes lipnia juosta užklijuodavo, kad A. negalėtų įeiti į kambarį, neleisdavo, pas A. rasdavau ir baldus iÅ¡stumdytus, virtuvėje betvarkę, visada apkaltindavo A., ji niekada to nedarydavo, manęs klausdavo.

J. teigė, kad mano akivaizdoje buvo muÅ¡ama mergaitė to nebuvo tikrai. Prie mano akių, kad kažkÄ darytų to nebuvo, jei mano vaikÄ muÅ¡tų, aÅ¡ net negyvenčiau su juo, aÅ¡ vaikÄ užstočiau, man vaikas pirmiausia. E. I. yra skundusis dėl mano brolio, jos vyro, elgesio, girtavimo. BÅ«davo, paskambindavo viduryje nakties. E. I. teigė, kad T. vartojÄ alkoholį, nežinau dėl ko, tai netiesa. Mano vyras jai nepatiko, buvo ta priežastis, kad iÅ¡ kaimo, T. nuo pradžių nepatiko. Man pasakyta, kai tik pradėjome bendrauti, kam man reikalingas jis, sako neturiu kuo rÅ«pintis ko man reikia, pradėjo aiÅ¡kinti kaip man toliau gyventi.

Man aiÅ¡kino kaip vaikus auklėti, kaip gyvenimÄ kurti. Santykiai T. ir E. buvo įtempti, ji jo nemėgo, bendravo iÅ¡ reikalo, per Å¡ventes. Nesuprantu, ar mano motinystės teisės apribotos, ar neapribotos, bet vaikas ne pas mane. Man nieko neaiÅ¡kino. Kai atėjau per A. apklausÄ mane iÅ¡prašė, man pasakė, kad apribotos motinystės teisės, aiÅ¡kinausi, pasirodo kad tai dėl to, kad A. atsidÅ«rė vaikų namuose ,,Pastogė“ vaikų namuose ,,Pastogė“ tik prie kamerų bendravimas bÅ«davo, negalėjau kalbėti, telefonu negalėjome kalbėtis.

Nedaviau nei raÅ¡tiÅ¡ko, nei žodinio sutikimo vesti pas psichologÄ mano mergaitę. Manau, kad buvo įvykis toks, kad A. yra tokia kad bÅ«na pykčio priepuoliai, turi elgesio sutrikimÄ , kai ruoÅ¡iame pamokas bÅ«na pykčio priepuolis, gal mes susipykome, supyko, T. gal norėjo apkabinti, paguosti. BÅ«davo daug pykčio pas A.. A. elgėsi neadekvačiai, apsinuogindavo mokykloje, tai buvo iki T. L. atėjimo gyventi pas mus. Apie lytinį gyvenimÄ mano dukra žinojo. Tas domėjimasis buvo, kai prasidėjo mėnesinės, aptarimas buvo, kad iÅ¡ mergaitės tampa mergina.

Pokalbiai mano ir mano dukros apie lytinį gyvenimÄ â€“ kontaktÄ imant su berniukais buvo kalbėta. Manęs neklausė kokių formų bÅ«na lytinis bendravimas kaip vyksta. Kartais, kai žiÅ«rėdavo filmÄ , sakydavo ,,fui kaip negražu“, ji nusisukdavo. Manau, kad ji neįsivaizdavo. kas tai yra lytinis gyvenimas, koks jis gali bÅ«ti”.    Aprašęs liudytojos N. L. parodymus teismas konstatuoja, kad: ji niekam nedavė leidimo vesti savo dukrÄ A. U. pas psichologÄ ir nedalyvavo psichologei V. L. su dukra bendraujant; kad ji niekada iÅ¡ savo dukros A.

U. lÅ«pų negirdėjo, kad jos sutuoktinis T. L. bÅ«tų priekabiavęs prie jos ar lytiÅ¡kai prievartavęs; kad ji pati netiki, kad kaltinamasis, jos vyras, dviejų mažamečių vaikų tėvas, kÄ nors blogo galėjo padaryti A. U.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo T. L. sutuoktinė N. L. savo parodymais nepatvirtina T. L. pareikÅ¡to kaltinimo, jos parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje yra nuoseklÅ«s.    Liudytoja L. K. parodė: „Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“.

Pas mus globos namuose buvo A. U.. Galiu apibÅ«dinti, kad tai pakankamai rami mergaitė su lakia vaizduote, fantazija, didelių problemų neturėjome su ja. Jos laki vaizduotė, fantazija buvo. Kartais mėgdavo pafantazuoti, vaikai tÄ sakydavo, juokdavosi, kad fantazuoja. Seksualizuotas elgesys skyrėsi nuo kitų vaikų. Mėgdavo sakyti, kad neva bučiuojasi su berniuku. Jei kalbėdavausi akis į akį, ji atsiribodavo, nutildavo ir tylėdavo iÅ¡ karto. PanaÅ¡ių atveju esu turėjusi, kiti vaikai prabildavo.

Kiek su A. kalbėjau nieko nesakė man ji. Apie berniukų įsimylėjimus ji kalbėdavo, neiÅ¡skirdavo kad vienÄ vaikinÄ turi, vienÄ dienÄ vienas berniukas, kitÄ dienÄ vėl ateina iÅ¡ to pat rato jau kitÄ Ä¯simylėjusi. Vartojo tik žodį ,,laižiakas“, bet paklausus jos apie tai tylėdavo. PapraÅ¡ydavo ,,padaryti laižiakÄ â€œ kalbėdavo vaikams, visiem pasakojo tai. Tai, kad T. L. jÄ muÅ¡davo, bandžiau klausti, man niekada nieko nesakė, sakė kad labai nesutariu, bet ar mušė jÄ man ji nesakė.

Vaikai ateidavo, sakydavo kÄ kalbėjo. Man užstrigo jos žodžiai, kai kažkÄ pasakydavo sakydavo ,,aÅ¡ nesu tuo tikra“, ji dažnai tai sakydavo. Galvodavau, gal mergaitės atsilikimas. Sakydavo aÅ¡ bučiavausi, bet nesu tuo tikra. G. G., U. G. seserys, sakė, kad A. Å¡oka nuoga. Buvo toks vakaras, kai atėjau į kambarį, kalbėjomės, man jos tarsi tarp kitko sako, kaip čia yra, ta A. pasakojo, kad pirmoje klasėje ant stalo Å¡oko nuoga mokykloje, pasakė, kad jÄ patėvis iÅ¡prievartavo, bet ji nėra dėl to tikra.

AÅ¡ atsakiau, kad nežinau, pakalbėsiu su ja. Pasikalbėti, kai pakviečiau A. nutilo ir nieko nesakė. Sakė mergaitės kad ji neva su ,,E. po laiptais darė seksÄ â€œ kai bandžiau kalbinti A. apie tai, ji tylėjo. E. yra mokykloje berniukas, pas mus negyveno, o ar jis iÅ¡ vis egzistuoja negaliu pasakyti. Kai kalbėjome apie E. ir seksÄ gal ji pradėjo juoktis, sakė, kad tai nesÄ monė. A. ryÅ¡ys su mama geras, stiprus, ji laukdavo mamos, stiprus jų ryÅ¡ys, geras, mačiau kaip lanko.    Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iÅ¡ A.

U. negirdėjo, kad jÄ seksualiai kaip nors bÅ«tų iÅ¡naudojęs T. L.; kad ji mėgsta fantazuoti; kad ji dažniai pasakydavo, kad kÄ nors darė, bet nėra tuo tikra. Teismas konstatuoja: Å¡ios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad Å¡ios liudytojos parodymai, kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, apraÅ¡omais toliau, leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų.    Liudytoja K. U. parodė: „Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“.

A. U. buvo apgyvendinta 2014 metų spalio mėnesį pas mus globos namuose. A. nepastovios nuotaikos, kartais linksma, pasakoja kÄ patinka veikti, Å¡okti, žaisti, kartais bÅ«na susijaudinusi, nervinga, nerimastinga. Jei tema sunki, pradeda nagus kramtyti. Gal bÅ«t ir fantazuodavo ji. Yra sakiusi, kad galbÅ«t aÅ¡ prisižiÅ«rėjau filmų. Nepasakojo, bet sakė, kad kartais viena žiÅ«rėdavo televizorių, tai, kad su pusbroliu kartu žiÅ«rėjo, nėra sakiusi. Kai iÅ¡girdau, kad prisižiÅ«rėjau filmukų, nieko per daug nežinau, kokie tai filmukai.

Man A. nėra sakiusi, kad prie jos priekabiavo, kai pirmÄ dienÄ kalbėjau, paklausiau kaip jai atrodo, kodėl ji pateko į globos namus ,,Pastogė“, ji atsakė, kad dėl to įvykio, paklausiau dėl kokio, tada ir pasakė nežinau, sako gal aÅ¡ filmų prisižiÅ«rėjau, gal aÅ¡ pati iÅ¡sigalvojau. A. man yra pasakiusi, kad pasiilgo T.. Yra tai pasakiusi. Nuo gruodžio vidurio pasakė, kad jau noriu namo, pasiilgau T.. ,,atsipraÅ¡au, kad mane iÅ¡prievartavo, to nebuvo“ Å¡itÄ man atrodo sakė per apklausÄ , ne vaikų globos namuose ,,Pastogė“.

Esu psichologė. Dalyvavau A. U. apklausoje. A. verbalinį elgesį, tai kÄ pasakojo ar atitiko jos emocijas, jos elgesį – per apklausÄ , apklausos metu, kai pati pradžia buvo ji labai iÅ¡sigando ausinių, buvo dėl to labai iÅ¡sigandusi, įsitempusi. Tas labai jautėsi. Kažkokį sakinį vis kartojo. Kai pabaigoje pasibaigė, atsiduso su palengvėjimu, ji apklausoje buvo labai įsitempusi. Per apklausÄ sunku buvo susidaryti įspÅ«dį dėl T. L. veiksmų. A. nieko tokio nepasakė. Vaikų globos namuose ,,Pastogė“ man teko bendrauti su A., dažniausia ji į klausimus atsakydavo - nežinau.

Klausdavome, ar gali papasakoti, kÄ pasakojai pusbroliui, sakė ne. Sako sutinku, kad pusbrolis papasakotų. Dainavos psichologei, esu girdėjusi kÄ pasakojo, Dainavos psichologė papasakojo. Klausėme ir pačios A. kÄ ji pasakojo psichologei Dainavos poliklinikoje. Per apklausÄ A. nesakė, kad suklydo pasakodama, kÄ sakė kitai psichologei, bent to aÅ¡ neatsimenu. Tai, kad Dainavos psichologei melavo ar sakė, neatsimenu taip pat. Per apklausÄ esu girdėjus, kad T. kai pamatys atsipraÅ¡ys, kad to nebuvo, su T. sutaria draugiÅ¡kai.

Sakė, kad jis padėdavo jai ruoÅ¡ti pamokas”.    Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iÅ¡ A. U. negirdėjo, kad jÄ seksualiai kaip nors bÅ«tų iÅ¡naudojęs T. L.; kad ji mėgsta fantazuoti; kad pasiilsta T. L.; kad ji iÅ¡sigalvojo, prisižiÅ«rėjusi filmų. Teismas konstatuoja: Å¡ios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad Å¡ios liudytojos parodymai, kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, apraÅ¡omais toliau, leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų.    Liudytoja I.

D. parodė: ,,Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“. 2014-10-23 bendravau su A. U., esu psichologė. Dirbu su kolege U.. Å is atvejis kitoks buvo, pagalvojome, kad apklausti kartu turime mergaitę, tokiÄ praktikÄ taikome. Kartu kalbėjomės. Tada buvome su kolege K. U., vėliau daugiau jau kolegė K. jÄ konsultavo. Mergaitė jautėsi Å¡iek tiek neramiai, įsitempusi. Mergaitė draugiÅ¡ka pasirodė. Å iek tiek nedrÄ si, nerimastinga, tiek iÅ¡ kÅ«no kalbos, iÅ¡ rankų judesių nerimastingų, nagų kramtymo tÄ galima buvo pastebėti, toks buvo pirminis įspÅ«dis.

Dėl adaptacinių dalykų galiu pasakyti tiek, kas vien vaikas jau buvo globos namuose, tai jau jautėsi nerimas. Atsakinėjo mažai mergaitė. Pagrinde kÄ galiu prisiminti, tai senas laikotarpis, kiek bandau prisiminti, dažnai kartojosi, tokie žodžiai ,,nežinau“, ar grįžti noriu namo, ar patinka čia atsakydavo - nežinau. Daug dalykų ,,nežinau“ kartojo. Apie filmukus sakė, kad ,,gal prisižiÅ«rėjau filmų“ kažkÄ tokio sakė, buvo tokia frazė apie filmus iÅ¡tarta. Ar ji žino, dėl ko atsidÅ«rė vaikų globos namuose ,,Pastogė“ bandėme apklausti, nepavyko.

Ji tik išsidavė sakydama, kad turbūt dėl to įvykio“ paklausus kokio įvykio, daugiau nieko nesakė, dažnai kartojo ,,nežinau“. Kai pradėjome kalbėti daugiau, ar buvo įvykis, kada tas įvykis, pavyko išklausti, kad vakare, bet nekonkretus pasakymas buvo. Kažkuriuo momentu pasakė, kad mama buvo namuose. Kai bandėme daugiau detalių sužinoti, pasakė, kad vakare, paklausėme ar viena buvo, sakė, viena, mama sakė buvo kitame kambaryje su vaikais. Su mažiukais vaikais. Tai tiek pavyko išklausti paklausus kam pasakojai, sakė pusbroliui, kad kalbėjo su pusbroliu.

Dar pasakė ,,man gėda“, gėda kalbėti jai buvo. Ar galėtų pusbrolis pasakyti buvo paklausta, ar norėtų, kad pusbrolis pasakytų, ar sutiktų. Mergaitė pasakė, kad sutiktų. Ar sakė, kad pasiilgo šeimos, ar nori grįžti namo buvo klausimas, pasakė, kad nežino. Gali būti, kad neatsimenu, jei sakiau apklausos metu, galėjo būti taip. Man daug užsifiksavo ,,nežinau“. Ikiteisminio tyrimo metu daviau parodymus, sakiau, kad kai mergaitės pasiteiravau apie įvykį, ji sakė, kad pusbroliui pasakė.

Tai galėjo bÅ«ti. Su A. U. teko bendrauti du kartus. Esu medicinos psichologė. Dviese klausinėjome mergaitę. Tai nestandartinis atvejis, nes susijęs su įtarimais, kas liečia prievartÄ prieÅ¡ vaikÄ . Paprastai vaikai patenka iÅ¡ asocialių Å¡eimų, rizikingų Å¡eimų. Nusprendėme dviese apklausinėti, kadangi tai nestandartinis atvejis”.      Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iÅ¡ A. U. negirdėjo, kad jÄ seksualiai kaip nors bÅ«tų iÅ¡naudojęs T.

L.; kad ji mėgsta fantazuoti; kad ji prisižiÅ«rėjo filmų; kad pasiilgo Å¡eimos. Teismas konstatuoja: Å¡ios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad Å¡ios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad dar ikiteisminio bylos tyrimo metu A. U. buvo prisižiÅ«rėjusi filmų apie seksÄ , tačiau tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama. Kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, įskaitant pačios A. U. parodymus, apraÅ¡omais toliau, leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų.      Liudytoja D.

L. parodė: ,,Dirbu vaikų globos namuose ,,Pastogė“, esu socialinė darbuotoja. A. U. pas mus pateko 2014 metais spalio mėnesį 23 dienÄ , ji buvo mÅ«sų globoje. Dėl jos savybių galiu apibÅ«dinti, kad ji mandagi, draugiÅ¡ka mergaitė, ne itin atvira, uždaro bÅ«do, mėgsta bÅ«ti su kitais vaikais dėmesio centre. Neminėjo, kad jos atžvilgiu Å¡eimoje bÅ«tų naudotas smurtas. Pasiteiravau jos, kÄ kalbėjo Dainavos poliklinikoje, į tai atsakė, sunku man atsiminti. AÅ¡ žinojau kokie yra įtarimai.

Neatsimenu, kÄ man atsakė tada mergaitė. Mergaitė sakė, kad nežino, kodėl pateko į vaikų globos namus ,,Pastogė“. KÄ kalbėjo Dainavos poliklinikoje paklausus atsakė - nežinau. Apie tai, kad Å¡eimoje naudotas smurtas, to nesakė. Mama lankė mergaitę, dažnai lankydavo. Su mama bendraudavo A. ir telefonu. Telefonas buvo grÄ Å¾intas A., ji norėjo jo. Neatsimenu, ar praÅ¡ydavo, bet kai pateko į vaikų globos namus ,,Pastogė“ kol nebuvo apklausos, buvo apribojimai, lapkričio 25 grÄ Å¾intas jai telefonas, mergaitė apsidžiaugė, kad turi ryšį.

Kai mama lankė mergaitę jos galėjo kalbėti konfidencialiai, kad niekas negirdėtų, auklėtoja pradžioje stebėjo, bet tuo metu buvo galimybė pakalbėti atskirai manau, negalime to garantuoti. SavarankiÅ¡kai į mokyklÄ mergaitė važinėjo, niekas jos nelydėdavo. Mergaitę pas ekspertus aÅ¡ vežiau, lydėjau. PrieÅ¡ ekspertizę, po ekspertizės A. dienÄ prieÅ¡ kontaktavo su mama, prieÅ¡ tÄ pat dienÄ prieÅ¡ ekspertizę nekontaktavo, po apklausos Vilniuje jai buvo telefonas atiduotas, bendravo su kuo norėjo.

Bendravo mergaitė. Negirdėjau kad kalbėtų, bet telefonas buvo jos žinioje. Apie dvi valandas apklausa Vilniuje užtruko.    Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytoja iÅ¡ A. U. negirdėjo, kad jÄ seksualiai kaip nors bÅ«tų iÅ¡naudojęs T. L. ar kas nors kitas; pastebėjo, kad ji mėgsta bÅ«ti dėmesio centre prisižiÅ«rėjo filmų; į klausimÄ , kÄ kalbėjo Dainavos poliklinikoje pokalbio su psichologe metu atsakė - nežinau; kad Å¡eimoje bÅ«tų naudotas smurtas nesakė.

Teismas konstatuoja: Å¡ios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Kartu teismas pastebi, kad Å¡ios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad A. U. į vaikų globos namus pateko 2014-10-23, tai yra praėjus tik dviems dienoms po to, kai kartu su teta E. I. apsilankė pas psichologę Dainavos poliklinikoje, o po apsilankymo negrįžo namo ir nakvojo pas tetÄ E. I. (liudytojÄ Å¡ioje byloje). Kartu su kitų proceso dalyvių parodymais, įskaitant pačios A. U. parodymus, apraÅ¡omais toliau, apraÅ¡yti liudytojos parodymai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų veikų.    Liudytoja S. Å . parodė:

“dirbu VTAS vedėjos pavaduotoja. Teko 2014-10-23 bendrauti su A. U.. 2014-10-22 skambino psichologė V. L., pasakė, kad konsultavo A. darbo vietoje iÅ¡ pokalbio atsiskleidė informacija, kad mergaitė patyrė prievartÄ , kaip elgtis, pasakiau pateikti informacijÄ skyriui raÅ¡tu. 23 dienÄ paskambino telefonu, prisistatė mergaitės teta E. I., telefonu skambino L. 22 spalio. 23 dienÄ , ryte E. I. man į darbÄ paskambino, pasakė, kad nuogÄ stauja dėl A., todėl, kad jai paskambino mama, prašė parvežti A. namo.

Pokalbio pas psichologę metu buvo sutarta, kad mergaitė pabus pas tetÄ laikinai, pernakvos pas jÄ , iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad mergaitė galimai patiria prievartÄ namuose, A. iÅ¡sigando, pradėjo drebėti, sakė nenori grįžti, tiesiog informavo ir prašė pagalbos teta. IÅ¡ V. L. raÅ¡tu skyrius gavo trumpÄ informacijÄ . RaÅ¡tu gauta informacija labai trumpa, kad mergaitė konsultuota. Ne konsultacijos kortelė buvo, gautas raÅ¡tas 23 dienÄ . AÅ¡ pakviečiau mamÄ telefonu, kad su mergaite atvykti į skyrių pakalbėti.

Pokalbis prasidėjo nuo pokalbio su mergaite, mamos papraÅ¡iau palaukti laukiamajame, dviese kalbėjomės. Tokia praktika teisinga, mes VTAS specialistai. AÅ¡ neapklausinėjau mergaitės, nevykdžiau vaiko apklausos. Nesiimu spręsti, dėl ko mergaitė bijojo pareiti namo, įvardiju, kÄ man mergaitė pasakė. I. pasakė, kad vyko konsultacija pas psichologę. AÅ¡ neklausiau I., iÅ¡ kur sužinojo, neatlieku tyrimo, man pateikta informacija, kad mergaitė patiria psichologinę prievartÄ . AÅ¡ nežinojau, nesigilinau, iÅ¡ kur I. tai žinojo.

Tai ne mano pareiga. IÅ¡ psichologės V. L. gavau informacijÄ , iÅ¡ kur I. sužinojo neatsakysiu. Kai mergaitė pasakė, kad viskas gerai, prisižiÅ«rėjo filmų. AÅ¡ klausiau ar kas prašė, kad nesakytų psichologei, dabar neatsimenu jos atsakymo, sakė namuose, ikiteisminio tyrimo tyrėjai tiksliau įvardijo. Byloje yra tarnybinis praneÅ¡imas skyriaus vedėjai, aÅ¡ kalbėjau su mama, paaiÅ¡kinau, kad perdavėme informacija policijai ir prokuratÅ«rai dėl galimo seksualinio smurto prieÅ¡ vaikÄ , bus vykdomas tyrimas.

Tokiu atveju, mergaitė pakankamai didelė, su ja galimai vyks įvairūs pokalbiai, pasakiau mamai, kad būtų tikslinga apgyvendinti vaikų namuose ,,Pastogė“, kol tyrimas bus atliktas, mama nepriekaištavo, sutiko, pati palydėjo mergaitė į vaikų namus ,,Pastogė“.     Liudytoja V. L. parodė: ,,Šiuo metu dirbu paramos vaikams centre. Prieš metus dirbau Dainavos poliklinikoje. 2014 metais atėjo E. I., atvedė A. U.. Aš žinojau, kad tai teta, ne motina mergaitei. Bendravau su mergaite be motinos pagal tai, kad tuo metu atrodė, kad gresia mergaitei pavojus.

Ne iÅ¡ motinos pavojus grėsė. IÅ¡ tetos sužinojau, kad gresia pavojus mergaitei. Teta E. I. pasakė, kad jos sÅ«nus, neprisimenu Å¡iuo metu vardo, iÅ¡ A. U. iÅ¡girdo, kad jÄ liečia patėvis bÅ«dais, kurių nenorėtų, sunerimo dėl to. Ä®tarimai iÅ¡ jos pusės buvo, gal ir smurtas, ji pati sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus, atvedė į konsultacijÄ pas ginekologę, tada ginekologė mergaitę apžiÅ«rėjo berods. Bendravau su mergaite viena. Sakiau E. I. palaukti už durų. Nuo 16 metų be tėvų sutikimo mergaitė apklausiama.

KitÄ dienÄ mergaitės mama buvo atėjusi. Kai bendravau su A., nedalyvavo jos mama, kartais taip bÅ«na, kai negali atstovas dalyvauti. Su mama mačiausi kitÄ dienÄ . A. kalbėjo apie Å¡eimÄ , buvo įsitempusi kai kalbėjo apie santykius Å¡eimoje, pasakė, kad jai nepatinka, neramu, kai patėvis bÅ«na iÅ¡gėręs, su mama konfliktai bÅ«na, apsistumdymų. Buvo įsitempusi. Paklausėme ar liečia, kai ji to nenori, pasakojo, kad taip. Parodė paveikslėlius, kur jÄ liečia patėvis. AÅ¡ liepiau nupieÅ¡ti.

NupieÅ¡iau ,,teÅ¡linukus“ praÅ¡iau parodyti vietas kur jÄ liečia patėvis, su kuriom kÅ«no dalimis. Organai jau bÅ«na paveikslėliuose, jai nereikėjo pieÅ¡ti, apvedė vietas, kur liečia jÄ . AÅ¡ žinojau, kad ji turi lengvÄ protinį atsilikimÄ . Teta pasakė. Sunku pasakyti, ar prieÅ¡ tai teta pasakė, ar po to apie protinį mergaitės atsilikimÄ . Tai, kad mergaitė linkusi fantazuoti, tuo metu man nebuvo įtarimų. AÅ¡ nežinojau to. Tai, kad mergaitė linkusi bendrauti su berniukais, to nežinojau.

Tada mačiau tÄ mergaitę pirmÄ kartÄ . Ar tÄ pačiÄ dienÄ teta, ar kitÄ dienÄ mama, man sakė, kad ji su berniukais bendrauja. Kelių savaičių bėgyje buvau pakviesta į vaikų namus ,,Pastogė“, tada bendravau su psichologėm. IÅ¡ jų apie A. U. kÄ sužinojau, negaliu pasakyti, gal mama sakė, kad A. kabinėjasi prie berniuku, kažkuriuo momentu gavau tÄ informacijÄ , iÅ¡ ko negaliu pasakyti, ar iÅ¡ tetos, ar mamos, ar vaikų namų ,,Pastogė“ psichologų. Prie bylos medžiagos pridėtas pieÅ¡inys, du žmonių kontÅ«rai, kuriuos A. apvedė pieÅ¡tuku, parodė vietas, kur jÄ liečia.

Pas mane buvo Å¡ablonas, pati mergaitė apvedė vietas. AÅ¡ uždaviau klausimus jai. PrieÅ¡ tai kalbėjomės apie santykius su patėviu, klausiau ar bÅ«na, kad jis elgiasi taip, kaip ji nenori, ji buvo įsitempusi, kad sunku kalbėti, pasakiau, kad nupieÅ¡ti paprasčiau, buvo vienas klausimas, kur moteriÅ¡ka figÅ«ra sakiau, kad apvestų vietas, kur jai liečia, ji apvedė krÅ«tinę, kur kelnaitės bÅ«na apatinę vietÄ , kitas paveikslėlis buvo ir klausimas kuriomis kÅ«no dalimis jÄ liečia, apvedė rankas, dar pasimetė, apvedė lytinį organÄ ir sakė burna jai liepė liesti lytinį organÄ .

Mergaitė kalbėjo apie patiriamÄ smurtÄ , sakė, kad užlaužia rankas, laiko jÄ jėga. Sakė su mama susistumdė. Kartais tÄ ji mato, kad smurtaujama namuose. U. apklausos metu man A. U. mintys, kÅ«no kalba atrodė, kad buvo iÅ¡sigandusi mergaitė, įsitempusi, kalbėjome tema, kuri jai jautri. kalbėjome kaip jaučiasi, ji bijojo namo grįžti tÄ vakarÄ , dėl to be sutikimo buvo pokalbis. Ji pasakė, kad bijo grįžti namo, bijo mamos reakcijos, kas bus su ja, su patėviu bijo. Pasakė įvykį, ji jautėsi įsitempusi.

Tai buvo ne apklausa, pirminis pokalbis. Jei būčiau žinojusi, kad mergaitė turi protinį atsilikimÄ â€“ pirminį pokalbį ar būčiau turėjusi, galiu atsakyti, kad aÅ¡ tuo metu buvau įsitikinusi, kad atstovė teta. Teta atvedė pas gydytojÄ mergaitę, kartais taip bÅ«na. Kai pas mane ateina vaikai su lengvu protiniu atsilikimu, kalbu su jais. Pokalbiai vyksta ir su tokiais, kurie turi lengvÄ protinį atsilikimÄ . Apie tokį įvykį vaikų teisėms praneÅ¡ama. A. buvo neramu grįžti namo, tetai buvo neramu, nusprendė, kad A. bus pas tetÄ , sutarėme, kad kitÄ dienÄ teta ateis su mama.

Oficialiai praneÅ¡iau VTAS po to, kai buvo mergaitė. TÄ informacijÄ , kad mergaitė turi lengvÄ protinę negaliÄ turėjome, prieÅ¡ praneÅ¡ant VTAS. Pranešėme VTAS, girdėdama mergaitės pasakojimÄ , man, kaip psichologei kėlė nerimÄ , man tai buvo nerimas. Å lapinimasis į lovÄ , kabinėjimasis prie berniukų, pokalbis su pusbroliu Å¡ie visi simptomai man kėlė nerimÄ . Mama atrodė iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje, jai sunku buvo patikėti. Taip buvo mamai paaiÅ¡kinta, kad man kelia tai per daug nerimo.

Man nebuvo tuo metu tai panaÅ¡u į fantazijas. Su mergaite bendravome kelis kartus, kadangi buvo sutarta apie pasiruoÅ¡imÄ apklausai. Nežinojau, kada bus apklausa. Susitikimai po apklausos buvo. Mergaitės paskutinės konsultacijos metu sakė, kad daugiau to nepasikartos, jai pažadėjo, kad daugiau to nebus. Taip mergaitė sakė, kad jai namuose pažadėjo, kad daugiau to nebus, kaip buvo namuose, kaip su ja elgėsi, kad nebus tų lietimų. Tas žodis ,,fantazuoti“ negaliu pasakyti kaip pasakiau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau visi vaikai linkę fantazuoti.

Atsakė mergaitė, kad šį mėnesį to dar nebuvo, spalio mėnesio gale taip pasakė. Tuo metu man nesusidarė įspÅ«dis, kad mergaitė bÅ«tų linkusi fantazuoti. Jei paaiÅ¡kėtų, kad mergaitė linkusi fantazuoti, kad linkusi ieÅ¡koti ryÅ¡ių su berniukais, jei tai būčiau žinojusi tuo metu, man tai atrodytų seksualizuotas elgesys, ne pagal jos amžių, kas man keliÄ nerimÄ . Konsultacijos pirmos metu tokių duomenų neturėjau. Seksualizuotas elgesys tai patiriamos tiesioginės prievartos simptomas.

Gal ir filmukų pasekmė. Mačiau toje vietoje, kad mergaitė įsitempusi, daviklis, kuris kėlė nerimÄ , iÅ¡ kur tai patiria, buvo nerimu. Pas ginekologÄ ji buvo su mamos žinia. Jei būčiau turėjusi informacijÄ (apie mergaitės sveikatos bÅ«klę) sunku atsakyti kaip bÅ«tų. Kliento kortelę pateikiau ikiteisminio tyrimo metu medžiagai b.l 159 – pateikta vaiko informacija, kai ėjau į apklausÄ pas tyrėjÄ , po apklausos. AÅ¡ suraÅ¡iau tai. Tai suraÅ¡yta iÅ¡ karto po konsultacijos, kadangi taip darau, bÅ«na konsultacija, paskui apraÅ¡au.

Duomenys iÅ¡ tetos, mergaitės, mamos konsultacijų. Duomenys sudėti tikriausia dalis mamos, dalis tetos, dalis mergaitės. Tai nebuvo apklausa, pildžiau po pirminio pakalbėjimo, kitÄ dienÄ . Konsultacija vakare buvo, mano darbo laikas iki 20 val., manau, kad pildžiau kitÄ dienÄ , pildžiau iÅ¡ mamos duomenų pateiktų. Mergaitės gimimo data buvo suraÅ¡yta iÅ¡ mamos. Kai pas mane ateina klientas nepraÅ¡ome gimimo liudijimo. Pas mane atėjo kaip klientas. Kadangi esame jaunimo centras, poliklinikos skyrius, sutikimas yra bendras, kaip poliklinikos.

Tai bendra kortelė, kuriÄ pildome. Su mergaitės mama toks sutikimas buvo. Mama atėjusi kitÄ dienÄ parašė sutikimÄ . AÅ¡ vaiko neapklausiau, vyko pokalbis. Iki 16 metų turi bÅ«ti kliento atstovo sutikimas, kai tokia situacija, kai gresia pavojus atstovė buvo teta, kitÄ dienÄ pakviesta mama. E. nepateikė dokumentų, netikrinau ar tai teta. NepraÅ¡au niekada vaiko pateikti ar jo atstovo tapatybės dokumento, pas mus tokios tvarkos nėra. Sutikimo tvarka tokia, asmens tapatybės kortelės neprivalau tikrinti.

Ne dėl to nutraukiau darbo santykius, pradėjau dirbti kitoje įstaigoje. Man atrodė, kad pavojus, buvo nerimas. KitÄ dienÄ , po konsultacijos buvo mama pakviesta. Buvo oficialiai informuotos vaiko teisės. Po konsultacijos su mama ir teta viskas oficialiai buvo suraÅ¡yta. Mergaitė burnos neapibraukė, pasakė žodžiais. Konsultacijose turėjau įraÅ¡yti apraÅ¡Ä . Garsinio įraÅ¡o nedarau konsultacijų metu, niekada jų nedarau. Tokios praktikos nėra. Jei nėra apvesta burna, tai reiÅ¡kia žodžiu pasakė apie burnÄ .

Ä®rašų nedarau niekada. Jei nebÅ«tų užėjusi teta, nepasakiusi, kad mergaitė iÅ¡naudojama, jei mergaitė bÅ«tų atėjusi po Å¡lapinimosi, kai pas mane ateina pacientai, mergaitės dėl Å¡lapinimosi problemų, klausiu apie santykius, lietimus. Ä®vedimas mano, prieÅ¡ užeinant pacientei, kad girtauja patėvis, kad prieÅ¡ du metus problemos, kad iÅ¡naudoja, tokių duomenų disponavimas, manau, be tetos mergaitės nebÅ«tų. TÄ dienÄ pirmÄ turėjau informacijÄ iÅ¡ tetos, buvo pati mergaitė, kitÄ dienÄ mačiau mamÄ .

    Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad E. I. jÄ informavo apie tai, kad mergaitė (A. U.) yra iÅ¡naudojama patėvio ir jai gresia pavojus. Po to ji bendravo su A. U.. Jos motina nedalyvavo, N. L. sutikimo neturėjo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista procedÅ«ra, pagal kuriÄ liudytoja V. L. galėjo bendrauti su A. U.. VÅ¡Ä® Kauno Dainavos poliklinika, jos darbuotoja psichologė V. L. privalėjo gauti nepilnamečio asmens įstatyminio atstovo sutikimÄ . Tai numato Pacientų žalos ir civilinės atsakomybės įstatymo 14 str.

– 17 str. Valstybinė akreditavimo tarnyba 2015-11-17 išaiškino išsamiai, šie duomenys tikslingi prijungti, apie tai, kad nepilnamečiai priimami ir teikiama medicininė pagalba, kai yra įstatyminio atstovo sutikimas. Šiuo atveju sutikimo nebuvo, - teismas negali vertinti V. L. pateiktų duomenų ir parodymų kaip įrodymų, surinktų teisėtu būdu. Teismas toliau aprašo, kad pati E. I. savo akimis nematė kaltinamojo T. L. A. U. atžvilgiu atliktų veiksmų, o sužinojo apie tai tik iš savo sūnaus J.

I. pasakojimo vienÄ dienÄ prieÅ¡ apsilankymÄ pas psichologę V. L.. Tai ji perpasakojo psichologei V. L..    Liudytoja E. I. parodė, kad: „nukentėjusiajai A. U. esu teta, ji yra mano vyro sesers N. L. dukra. Neturiu kÄ pridurti, viskÄ pasakiau tyrimo metu. 2014 m. vasarÄ nuvedžiau jÄ pas gydytojÄ , jos mama N. L. sakė, kad ji Å¡lapinasi į lovÄ , pasiÅ«liau vaistus, bet jie nepadėjo. Išėjau atostogų, o rudenį vėl užėjau pas juos, N. pasakė, kad A. stipriai Å¡lapinasi, pasiÅ«liau pas gydytojÄ nuvesti, galvojau gal uždegimas, todėl pasiÅ«liau ginekologÄ .

Ä®vykio datos neprisimenu, aÅ¡ jÄ viena nuvežiau, N. laiko neturėjo. Nuėjom pas gydytoja, aÅ¡ laukiau už durų, kai išėjo A. man gydytoja pasakė, kad apžiÅ«rėti jos negali, gal ji turi psichologinių problemų, pasiÅ«lė kitÄ specialistÄ . N. paraÅ¡iau žinutę, kad mus siunčia pas kitÄ specialistÄ , neatsimenu, ar paraÅ¡iau pas kokį. Mano vaikas J. iÅ¡ vakaro buvo užsiminęs, kad prie A. priekabiauja. J. pasakė, kad ji jam sakė, kad jÄ prievartauja, paklausiau kas, o jis atsakė, kad T., paklausiau kaip, o jis pasakė, kad T. lenda prie jos, jis sakė, kad pats to nematė, kad jam sakė pati A..

N. apie tai nesakiau, nes netikėjau tokiais dalykais. Pas psichologę užėjau, pasakiau, kad yra problemos su Å¡lapinimusi, pasakiau, kad mama darė Å¡lapimo tyrimus, pasakiau, kad gal yra taip, kad kas nors jÄ skriaudžia, ji paklausė, ar žinau kas, aÅ¡ pasidalinau abejonėmis, pasakiau kas kaltas. Pokalbyje su vaiku ir psichologu aÅ¡ nedalyvavau. Psichologė A. klausė, ar ji nori namo, ji sutiko likti pas mane namuose. Psichologė pasakė, kad toje Å¡eimoje yra daug problemų ir smurto. Psichologė paprašė atvesti jos mamÄ , kuriÄ kitÄ dienÄ aÅ¡ ir atvedžiau.

Psichologė kreipėsi į vaikų teisų skyrių. IÅ¡ pačios A. nieko negirdėjau, nes jos nieko neklausinėjau, net namo pasivežus jos nieko neklausinėjau. Ar su sÅ«numi esu dar apie tai kalbėjusi neatsimenu, jis manau nėra linkęs fantazuoti. A. ir mano sÅ«nus kaime galėjo bendrauti, sÅ«nus turi galimybę narÅ¡yti internete, jis paprastai kaip visi paaugliai naudojasi facebooke ir google internetiniais puslapiais, erotinėse puslapiuose jis manau nesilanko, nebent netyčia kÄ iÅ¡meta pats internetinis puslapis.

Ar yra kas nors buvę tarp kaltinamojo T. ir A. nežinau, tikėti nenoriu. Man tik vienÄ kartÄ sÅ«nus yra apie tai užsiminęs, A. motinai to nesakiau, bet pasakiau psichiatrui, greičiausiai man tai sunku bÅ«tų jai pasakyti, galvojau, kad specialistai tai gal geriau supras, nežinau ar galėjau supainioti specialistÄ . Po poliklinikos A. parsivežiau, o paskui jÄ vyras mano nuvežė namo, aÅ¡ iÅ¡važiavau į darbÄ . Kaip A. spalio 22 d. atsidÅ«rė vaikų teisėse - nežinau, aÅ¡ į tÄ skyrių nebuvau nuvykusi, bet skambinau gal tÄ rytÄ , paklausiau, kÄ daryti, pasakiau, kad mama praÅ¡o parvežti vaikÄ , o man liepė laikyti mergaitę pas save, kÄ man atsakė vaikų teisės neatsimenu, su kuo bendravau vaikų teisėse neatsimenu, gal su vedėja, numerį iÅ¡ kur gavau sužinojau, neatsimenu.

A. mama, ar domėjosi A. apie tai neatsimenu. Kažkuriuo metu su A. pas N. buvau, bet kada tiksliai, negaliu atsiminti. AntrÄ dienÄ , kai N. pasikalbėjo su psichologe, mes visos grįžome, o gal tai buvo trečia diena, dabar jau tikrai nieko neatsimenu. KÄ tiksliai A. klausė mama, negaliu atkartoti, tyrimo metu viskÄ pasakiau, dabar neatsimenu. Pagarsinus liudytojos parodymus LR BPK 276 str. nustatyta tvarka, liudytoja parodė “aÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu sakiau, kad negerai atsimenu, tai buvo trečia diena, kai mergaitę vežiau į mokyklÄ . Pokalbis buvo antrÄ dienÄ , ji po mokyklos pas mus parėjo ir aÅ¡ jÄ parvežiau namo, ten ji pusę valandos pabuvo kol pasiėmė daiktus.

AÅ¡ jÄ pas save pasiėmiau gal apie 16 val., dar ji nebuvo vaikų teisių skyriuje, ji pas mane buvo dvi naktis, trečiÄ naktį ji miegojo pas mama N. ir jos važiavo į vaikų teises, o tai žinau, kad vyras apie tai gal sakė, nes su niekuo daugiau nekalbėjau. AÅ¡ vaikų teisėse su jom nebuvau, bet spėju, kad jos vaikų teisėse buvo po tų dviejų naktų. Duotus parodymus tvirtinu”. Parodė: „esu T. mačiusi neblaivų, jis dažniausiai bÅ«davo neblaivus, jis nėra agresyvus neblaivus bÅ«damas.

Liepos mėn. esu važiavusi pagal N. skambutį pas jÄ Ä¯ namus. Man anyta paskambino ir paprašė nuvažiuoti, nes N. išėjo iÅ¡ namų, atvykus radau pakankamai girtÄ T.. N. su vaikais išėjo, nes jie su T. susipyko, tokių atvejų dar daugiau nežinau. T. iÅ¡gėrusį dažnai matydavau. Esu pas juos gyvenusi namuose, tai buvo 2010 m. vasario mėn. gyvenau iki vasaros, iÅ¡sikėlėm rudenį, prieÅ¡ įvykį santykiai su T. ir N. geri buvo, konfliktų ir piktumų neturėjau. AÅ¡ esu socialinė darbuotoja, nedirbu vaikų globos namuose, dirbu socializacijos centre.

Tiesa, kad patyriau Å¡okÄ . Pas psichologę užėjau pirma ir pasakiau apie aplinkybes, suprantu, kad nurodydama apie galima prievartavimÄ galėjau supainioti, bet aÅ¡ pasakiau, kad mergaitė turi problemų dėl Å¡lapimo. Pas ginekologę nesakiau, kad ji galimai prievartaujama. Kad T. linkęs smurtauti girtas gal nesakiau, neatsimenu. Nežinau, kodėl specialistės nurodė tokius duomenis. Dėl mano sÅ«naus seksualinių filmų žiÅ«rėjimo su kaimynų vaiku, I. buvo uždrausta bendrauti su mano sÅ«numi.

Mano sÅ«nus pasakė, kad I. jam rodė baisybes, čia viskas senai buvo, prieÅ¡ įvykį. Mano sÅ«nus iÅ¡ A. iÅ¡girdo tokius žodžius „T. daro seksÄ su manimi“. Tokius žodžius mano kaip „kiÅ¡a pimpalÄ Ä¯ burnÄ , ima už papų“ mano sÅ«nus nesakė, jis vengė kalbėti apie tai. Praėjusiais metais dėl mÅ«sų Å¡eimoje vartojamo alkoholio ir smurto buvo kviesta policija, mano sutuoktinis manau su alkoholiu neturi problemų. T. kiek matydavau, tiek jis buvo neblaivus, kai kartu gyvenom.

SÅ«nus J. pasakė, kad N. matė, kad T. A. mušė su kilimų Å¡luota, jis apie tai po apklausos man tik sakė, aÅ¡ ginčiau savo vaikÄ . J. A. apkalbėjęs yra, pats padaręs iÅ¡daigÄ ir viskÄ suvertęs ant jos. Manęs ten nebuvo tada, apie tai sužinojau iÅ¡ apklausos tik, aÅ¡ joje dalyvavau. Ä®vykis kai pas močiutę buvo A. ir mano sÅ«nus, kai be klaidų buvo raÅ¡omos žinutės apie seksualinius reikalus į T. telefonÄ Å¾inau, bet ten nebuvau. Man sakė, kad mano sÅ«nus nerašė žinučių, man sakė, kad T. rašė, nežinau, kas kam kÄ rašė, viskas čia buvo kažkada anksčiau, man taip atrodo, iÅ¡ atminties tai sprendžiu.

Kai parsivežiau A., paėmiau telefonÄ iÅ¡ jos, kalbėjau su savo mama L. I., tačiau nesakiau, kad supÅ«dysiu T. kalėjime. AÅ¡ klausiau savo vaiko apie tÄ A. muÅ¡imÄ su kilimų Å¡luota, sÅ«nus sakė, kad T. A. mušė, o N. sėdėjo ant sofos ir verkė, tai buvo 2010 m. kai mes pas juos gyvenom. Nemanau, kad J. galėjo pameluoti, nes T. buvo darbe tokiu metu, bet aÅ¡ nežinau kokiu metu ten vyko viskas, o gal tai buvo savaitgalis, aÅ¡ pati nemačiau. Kad močiutė ant A. rėkė buvo taip, ji Å¡aukė, kad A. apsimelavo ir taip papasakojo ant T. ir tai buvo spalio 22 d. tai buvo prieÅ¡ apklausÄ teisme.

Apie supÅ«dymÄ kalėjime aÅ¡ nekalbėjau. A. į apklausÄ atėjo iÅ¡sigandusi ir nuleidusi galvÄ , nes jai gal buvo nedrÄ su, buvau užsiminus, kad dėl Å¡lapinimosi bus kalba. Kai įvykiai pradėjo rutuliotis, sÅ«nus J. pasakė, kad A. jam sakė, kad T. prievartavo ir lindo prie A., bet kaip konkrečiai neįvardino, kÄ darė. A. pas mus nakvojo, bet kiek neatsimenu, vienÄ ar dvi naktis, po to jÄ nuvežiau pas seserį, gal po pirmos nakties, gal kitÄ dienÄ jÄ nuvežiau.     Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡ sÅ«naus J.

I. iÅ¡girdo žodžius, kad jam A. U. pasakė, „T. daro seksÄ su manimi”, jos, E. I. pasiÅ«lymu ir su A. U. motinos N. L. sutikimu kreipėsi pas gydytojÄ ginekologÄ dėl A. U. Å¡lapinimosi problemų, nepasakydama, kad kreipsis dar ir pas psichologÄ . Taip pat teismas konstatuoja, kad liudytoja parodė, jog jos sÅ«nus jai nesakė, kad A. U. bÅ«tų jam sakiusi, kad T. „kiÅ¡a pimpalÄ Ä¯ durnÄ , ima už papų“. Teismas taip pat konstatuoja, kad liudytoja parodė, jog dėl jos sÅ«naus seksualinių filmų žiÅ«rėjimo su kaimynų vaiku I., sÅ«nui J. buvo uždrausta bendrauti su I..

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ pačios liudytojos E. I., nuvedusios nukentėjusiÄ jÄ A. U. pas psichologę V. L., parodymų matyti, kad ji žinojo, jog jos sÅ«nus J. U. žiÅ«ri seksualinio turinio filmukus. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios A. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad pas psichologę ji apie T. L. galėjo pasakyti, prisižiÅ«rėjusi filmukų.    Liudytojas G. I., J. I. tėvas, parodė: „aÅ¡ uždraudžiau (I. savo sÅ«naus J. I. draugui) bendrauti su mano sÅ«num, nes J. pasakė, kad jis įjungia tuos (seksualinio turinio) filmus, tai buvo anksčiau, dar iki įvykio.

SÅ«naus telefono aÅ¡ netikrinau, jis turi prieigÄ prie interneto. T. turi tokiÄ pačiÄ priklausomybę nuo alkoholio, kaip aÅ¡. Ä® mano Å¡eimÄ policija nebuvo prieÅ¡ tai, praėjusiais metais atvažiavusi. Už sÅ«naus internetÄ moku 5 eurus ir jam priklauso 3 megabaitai, spalio mėnesį jis interneto telefone neturėjo, gal jungdavosi per WF, pas močiutę yra internetas. BÅ«davo kad sÅ«nus iÅ¡daigas suversdavo ant A., bÅ«davo, kad žinodamas, jog negerai daro kÄ nors, liepia A. prisiimti atsakomybę.

Tokių dalykų, kad kaltinamasis kiÅ¡o pimpalÄ Ä¯ burnÄ , liečia už papų, nebuvau girdėjęs iki apklausos teisme”.     Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad dar iki 2014 m. spalio mėn. jis buvo uždraudęs savo sÅ«nui J. bendrauti su jo draugu I., nes jie žiÅ«ri (pornografinio turinio) filmukus. Tai patvirtina nukentėjusiosios A. U. parodymus, duotus jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad ji galėjo apkalbėti T. L., prisižiÅ«rėjusi filmukų.    Liudytoja L.

I., nukentėjusiosios A. U. močiutė ir rÅ«pintoja, parodė: „dažniau A. U. bÅ«na pas mane, o J. I. rečiau bÅ«na, dabar esu A. laikina oficiali globėja. Vaikas man yra brangus, neleisiu niekam jos skriausti. Ji buvo atiduota į “Pastogę”, jai ten buvo blogai. Sužinojus, kad T. L. yra įtariamasis, man buvo Å¡okas. Paskambinau tÄ vakarÄ , kai ji buvo pas psichologus nuvesta, nes iki tol ji ten nebuvo vesta. E. ir G. jÄ buvo paėmę, ji nenorėjo kalbėti su manim. Kai kitÄ dienÄ pradėjo kalbėti su manim, A. pradėjo verkti, tada E. paėmė ragelį ir pasakė, kad pasodins T., mane apÅ¡aukė ir padėjo ragelį.

Atvažiavau į „Pastogę” penktadienį pas A., ji buvo kaip pagautas zuikis, ie kamerų reikėjo bendrauti, jai Å¡okas buvo, ji prakalbo pirmÄ kartÄ kai jÄ nuvedė pas ginekologę, ji iÅ¡sigandus buvo, pasakė, kad jÄ visur lietė, nesupratau iÅ¡ pradžių, kad ji pas ginekologę buvo. A. buvo siaubas, kad liepė jai kelnaites nusiimti, liepė pasakyti tÄ Å¾odį, ji buvo susijaudinus, liepė pasakyti, kad prievartaujama buvo. AÅ¡ paklausiau, ar kas jÄ lietė, ji atsakė, kad niekada niekas jos nelietė, ji tai pasakė labai emocingai.

Kai buvo pas mane, aÅ¡ iÅ¡girdau, kai ji kalbėdama telefonu pasakė, kad paskųsiu J., kad jį uždarys į „Pastogę”. A. sakė, kad jos niekas neskriaudė, sakė, kad tÄ vakarÄ su J. pas mane kaime buvo, J. sakė, kad rodė vyrus ir moteris, o iÅ¡ jos telefonÄ T. rašė, kad myliu ir noriu. Visa tai buvo rudenį, gal rugsėjį, 2014 m. Pas mane namuose internetas yra. J. telefono nemačiau, A. sakė, kad J. rašė, A. raÅ¡o su klaidomis. A. sakė, kas pas gydytojus tik galvÄ linkčiojo, E. jai sakė, kad jai bus geriau gyventi, jeigu taip pasakys.

A. kai pas mane buvo, gavo žinutę, „gal nori pačiulpti“, tÄ Å¾inutę tai J. parašė, bet tai buvo daug seniau iki įvykio. J. yra vienmetis su A.. IÅ¡siaiÅ¡kinome, kas čia vyksta, pasirodo I., J. draugas leido žiÅ«rėti sekso filmus ir jie abu žiÅ«rėdavo. IÅ¡ pačios A. nieko negirdėjau, o J. nesakė, kad priekabiauja kas nors prie A. pačios. J. tik klausinėdavo, kam tas T. N. reikalingas. Kad jie pas mane abu bÅ«davo, sakydavau, kad nepridarytų iÅ¡daigų. A. pasakė, kad iÅ¡valys kambarius, o J. atėjo tyčia pritrypti.

J. pafantazuoti tai linkęs. Netikiu, kad T. galėjo priekabiauti, jam ji svetima, bÅ«davo, kad paikina jÄ , jie dar su N. turi du bendrus vaikus. A. pasakiau kartÄ keltis ir paėmiau už nosies, ji sakė, kad T. taip jÄ kelia, sakė, kad tai jai patinka. A. mokosi specialioje mokykloje. Ne viskÄ nurodžiau tyrėjai, nes man liepė tik į klausimus atsakinėti. A. sakė, kad sekso filmus žiÅ«rėjo. „Pastogėje” ji sakė, kad nori, kad T. ir kiti giminės jÄ aplankytų, paklausiau ar E. nori, bet A. paklausė, ar E. ant tavęs pyksta dar.

Pasakė man A., kad E. sakė, kad pasodins T., o to aÅ¡ pasakyti negalėjau tyrimo metu, nes man liepė atsakinėti tik į klausimus. AÅ¡ A. niekada nepriekaiÅ¡tavau, kÄ ji pasakė psichologei. „Pastogėje” dažnai A. lankydavau, visÄ savaitgalį ir dar viduryje savaitės ateidavau. Negali bÅ«ti, kad N. matė, kaip (2010 metais) skriaudė T. A., ji labai myli savo vaikus ir toks atvejis negalimas.     Aprašęs liudytojos L. I. parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja iÅ¡ J. I. pasakymų žinojo, jog J.

I. kartu su A. U., bÅ«dami pas jÄ kaime, žiÅ«rėjo sekso filmus. Aplinkybę dėl sekso filmų žiÅ«rėjimo patvirtino ir liudytojas G. I., parodydamas, kad uždraudė savo sÅ«nui J. bendrauti su kaimynų vaiku I., su kuriuo J. žiÅ«rėdavo sekso filmukus. Tai patvirtina nukentėjusiosios A. U. parodymus, kad ji apie T. L. nebÅ«tÄ elgesį prikalbėjo, prisižiÅ«rėjusi „filmukų”. Kartu teismas pastebi ir daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji nekaltina kaltinamojo kokių nors nusikalstamų veiksmų atlikimu jos atžvilgiu, o paaiÅ¡kinimus psichologei V.

L., pas kuriÄ buvo nuvesta tetos E. I. davė, nedalyvaujant motinai N. L. ir juos davė, prisižiÅ«rėjusi „filmukų”. IÅ¡ toliau apraÅ¡omų duomenų matyti, kad nukentėjusioji parodymus davė, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ taip pat buvo apklausti kaip liudytojai J. I., J. G..    Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios A. U. parodymais, duotais jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Kaltinamajame akte nurodoma:

„2014-11-14 ji paaiÅ¡kino, jog ji pati nežino, kodėl į „Pastogę“ pateko. T. draugiÅ¡kai apsikabino. Jis to dalyko nedarė, tik draugiÅ¡kai apsikabino ir sakė, kad kartu gyvens. Jis draugiÅ¡kai apsikabino, kaip savo dukrÄ , ir pasakė, kad visi gyvens. Tai buvo namuose. Jis apsikabino jos kambaryje. Jis pats atėjo į kambarį. Tuo metu namuose buvo brolis. Tuo metu jai gal buvo 13 metų. Kai ji buvo Dainavos poliklinikoje, tai psichologei papasakojo, kad jis apsikabino jÄ kaip dukrÄ . Jos kalbėjosi apie mokyklÄ ir viskas.

Ji negali pasakyti, kÄ papasakojo pusbroliui J., neatsimena. Jai mama pasakė, kad Å¡iandien reikės važiuoti į apklausÄ , mama sakė nesijaudinti. Daugiau su niekuo apie tai nekalbėjo. Ji pati pasisakė, kad jis jÄ apsikabino kaip dukrÄ , ir pasakė, kad kartu gyvens. Suklydo, papasakodama kitai psichologei. Nepamena, kÄ papasakojo kitai psichologei. Gali bÅ«ti taip, kad ji Dainavos psichologei melavo. Nežino, ar Å¡iandien sako tiesÄ . Jis jos neiÅ¡prievartavo, taip nebuvo. Nežino pati, iÅ¡ kur žino žodį „iÅ¡prievartavo“.

Jei grįžtų atgal į namus, tai jie gražiai gyventų. Kai pamatys T., tai atsipraÅ¡ys vienas kito, apsikabins. T. atsipraÅ¡ys, kad viso to nebuvo. O ji atsipraÅ¡ys, kad to nebuvo. Ji namuose su T. sutarė gerai, draugiÅ¡kai. Jis padėdavo jai pamokas ruoÅ¡ti (1 t., b. l. 19-20).    Aprašęs nukentėjusiosios A. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas konstatuoja, kad juose nėra jokių duomenų, kuriuos galima bÅ«tų pavadinti įrodymais, įrodančiais kaltinamojo kaltę, nors valstybinis kaltintojas nukentėjusiosios parodymus laiko duomenimis, kuriais grindžia kaltinimÄ (kaltinamojo akto trečiasis lapas).

Nukentėjusioji A. U. jau kitÄ dienÄ po konsultacijos pas V. L. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams teigė, kad melavo ir apkalbėjo T. L.. Iki bendravimo su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais ji nakvojo savo tetos E. I., suteikusios informacijÄ psichologei V. L. apie kaltinamojo T. L. veiksmus, namuose.    Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas liudytojo J. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojas parodė, kad: “ A. (U.) yra jo pusseserė.

Jam ji papasakojo, kad jos patėvis T. lietė jos krÅ«tinę ir savo lytinį organÄ kiÅ¡o jai į burnÄ . Tie įvykiai buvo du kartus, t.y. kai jos mama buvo iÅ¡važiavus ir kai jos mama buvo užmigus. Tai buvo jos namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėj. Sakė tada buvo, kai jai suėjo 14 metų. A. pasiskundė, kad jis užlaužė jai rankÄ . A. sakė, kad T. „lietė jÄ už papų ir kiÅ¡o savo pimpalÄ Ä¯ burnÄ â€œ. Tuo metu T. jai sakė niekam nesakyti, nes kitaip bus labai blogai.

A. sakė, kad tai jis darė jos kambaryje. Sakė, jog mama pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡važiavusi, antrÄ kartÄ - miegojo. A. pasakojo, jog buvo atsiklaupusi ant kelių, taip ir įvyko. A. minėjo, kad buvo apsirengusi. Sakė, kad T. paėmė jai už galvos ir kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į burnÄ . Sakė, jog jis jÄ privertė jėga. Dar sakė, kad su ranka lietė jai krÅ«tis, kiÅ¡o rankas po „maike“. A. sakė, kad du kartus buvo lygiai taip pat. Tik antrÄ kartÄ norėjo sesė įeiti į kambarį, bet T. uždarė duris.

T. yra vienÄ kartÄ jÄ mušęs kilimų Å¡luotele per nugarÄ . Jis matė tai per duris. A. mama verkė, prašė to nedaryti, A. dengėsi nugarÄ , o T., paėmęs Å¡epetį, trenkė A. per nugarÄ , kelis kartus, nežino. A. tuo metu verkė, prisiglaudusi prie sofos kampo. Tai buvo prieÅ¡ 4-5 metus, buvo žiemÄ , nes jie žiemÄ pas juos persikraustė. Apie prievartÄ A. pasakojo LukÅ¡iuose, kaime, pas močiutę, jau pasibaigus vasarai. A. su T. L. santykiai prasti, T. jos nemėgsta. Ji jam papasakojo, jis nežinojo, kÄ pasakyti, ar pasakyti kitiems, ar klausyti A., nes A. prašė niekam nesakyti, bijojo T..

A. nemoka meluoti. Policijoj pasakė, kad ne tik A. krÅ«tis T. lietė, bet ir lytinius organus, dabar neatsimena, tačiau, kai policijos davė parodymus, sakė tiesÄ . Jis pats su T. nėra susipykęs. Apie tai pirmÄ kartÄ mamai pasakė po dviejų savaičių, nes A. sakė niekam nesakyti. Bet jis pagalvojo, kad jeigu nepasakys niekam, tai jai pačiai bus blogiau, gali tai pasikartoti (1 t., b.l. 84-86).      Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas liudytojos G. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytoja parodė, kad: „A. U. yra jos draugė, jos susipažino vaikų namuose (Pastogė). A. jai pasakojo, kad jÄ patėvis iÅ¡prievartavo, kiÅ¡davo rankas „į papus“, po rÅ«bais, seksualiai prievartavo. Sakė, kad mama iÅ¡eidavo ir jos patėvis pradėdavo „prie jos seksualiai prievartauti“. A. jį vadindavo tėčiu, vardo nesakydavo. Ji pasakojo, kad gulėdavo ji lovoje, jis atsiguldavo, kiÅ¡davo rankas. Sakė, kad taip buvo daug kartų.

Sakė, kad tai vykdavo namie, jos kambaryje. Pasakojo, kad, kai kiÅ¡davo rankas į papus, liesdavo nuogÄ kÅ«nÄ . Kai A. pasakojo, buvo nusiminusi, susinervinusi. Ji sakė, kad pergyvena. Kad matė patėvį nuogÄ , A. neminėjo. Policijoje ji davė parodymus, sakė ten teisybę. Patvirtina, jog minėjo, kad patėvis lietė A. ne tik papus, bet dar lietė ir lytinius organus, taip A. pasakojo. Sakė, kad su rankom lietė, minėjo, jog bÅ«davo, kad numaudavo marÅ¡kinėlius, kelnes ir apatines kelnaites.

A. jai nėra niekada melavusi. Dabar jos nebendrauja. A. yra pasakojusi, jog patėvis, bÅ«damas girtas, tyčiodavosi, jÄ pravardžiuodavo. A. pastoviai lankydavo mama, atvažiuodavo močiutė, dar sesė su broliu. Ji tai matydavo. Yra mačiusi, kaip ji bendrauja su mama, sutaria gerai (1 t., b.l. 119-120).    Aprašęs J. I. ir G. G. parodymus teismas konstatuoja, kad jie skiriasi vieni nuo kitų, nors abu liudytojai teigia, kad apie įvykius jiems abiems papasakojo tas pats asmuo – nukentėjusioji A. U..

J. I. parodė, kad A. pasakojo, jog buvo atsiklaupusi ant kelių, taip ir įvyko, o G. G. parodė, kad A. gulėdavo lovoje kartu su kaltinamuoju, bet kad matytų patėvį (T. L.) nuogÄ neminėjo. Liudytoja E. I. parodė, kad iÅ¡ sÅ«naus J. I. apie įvykius iÅ¡girdo prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki jos kreipimosi pas psichologę V. L. 2014-10-21, nors jos sÅ«nus J. I. parodė, kad mamai (E. I.) apie tai, kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ A. U. buvo pasakęs po dviejų savaičių, kai apie A. U. pasisakymus iÅ¡girdo.     IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-16/2015 matyti, kad ekspertams buvo užduiti klausimai:-Ar nepilnametės A.

U. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu (2014 metais) nepilnametė sirgo psichikos sutrikimu ar psichine liga? Jei taip, tai kiek tai įtakojo jos suvokimo laipsnį ir gebėjimÄ duoti parodymus?-Ar Å¡iuo metu nepilnametė serga psichikos sutrikimu ar psichine liga? Ar dėl jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos sutriko nukentėjusiosios psichikos sveikata? Jei taip, tai koks tokių padarinių sunkumo laipsnis, kokia apimtimi tai įtakoja jos suvokimo laipsnį ir gebėjimÄ duoti parodymus?-Ar nepilnametė, atsižvelgiant įjos protinio iÅ¡sivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus bei amžiaus ir tiriamos situacijos aplinkybes, galėjo pilnai suvokti su ja galimai atliktų veiksmų pobÅ«dį, reikÅ¡mę, ar galėjo adekvačiai pasiprieÅ¡inti Å¡iems veiksmams? Kiek gilios jos žinios apie seksualinius santykius, koks seksualinių santykių socialinės ir moralinės-etinės reikÅ¡mės suvokimo lygis? Ar jos seksualinės žinios atitinka jos amžių?-Ar tiriamoji, atsižvelgiant į jos amžių, psichinę, psichologinę bÅ«klę, gali duoti teisingus parodymus apie įvykį? Ar jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose nurodyti veiksmai, įvykiai yra paremti realiu jos pačios patyrimu?-Koks yra A.

U. intelektas, kokį amžių jis atitinka ar jos socialinė branda atitinka jos amžių?-Ar nukentėjusiajai bÅ«dingos tokios individualios psichologinės ypatybės (padidintas įtaigumas, polinkis į fantazavimÄ gėdos jausmas ir kt), kurios galėjo iÅ¡ esmės įtakoti jos gebėjimÄ teisingai suprasti aplinkybes, jas įsiminti ir duoti teisingus parodymus?-Ar tiriamosios ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytos aplinkybės nėra padiktuotos kito asmens?    Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados dalyje dėl tiriamosios A.

U. psichikos bÅ«senos nurodoma (iÅ¡vados dėl 1 ir 2 klausimo):     „apibendrinus pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinus tiriamosios A. U. psichikos bÅ«senÄ , žinoma, jog ji augo jautriu vaiku iÅ¡ mažens, konsultuota dėl emocijų, elgesio sunkumų. Jos psichologinius iÅ¡gyvenimus itin apsunkino tėčio žūtis 2008 m. A. U. 2007-12-04 - 12-20 stebėta Å eimos santykių instituto dienos stacionare dėl elgesio sunkumų, dažnos nuotaikų kaitos (iÅ¡ Å¡ioje jos asmens sveikatos istorijoje esančios medicininės pažymos: taikyta aplinkos terapija, meno, muzikos terapija, socialinių įgÅ«džių mokymas, grupinė terapija, individualus konsultavimas, Å¡eimos konsultavimas.

Stebėti menki mergaitės bendradarbiavimo su suaugusiais įgÅ«džiai, kiek demonstratyvios emocijos.    A. U. 2009-02-04 tirta Kauno Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, iÅ¡vada apie raidos sutrikimus: „sulėtėjusi psichinė raida bei emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai, nežymus kalbos neiÅ¡sivystimas, disleksija (skaitymo sutrikimas), disgrafija (raÅ¡ymo sutrikimas). Rekomenduota modifikuoti bendrÄ sias programas, teikti spec. pedagogo, logopedo, psichologo pagalbÄ .    A.

U. 2008-12-11 konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro Kauno medicinos universiteto nervų ligų ambulatoriniame skyriuje, nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai (konsultuota dėl dirglumo, pykčio, prieÅ¡taraujančio elgesio po tėvo mirties 2008m.). Minėtoje įstaigoje tiriamoji vaikų ir paauglių psichiatro pakartotinai konsultuota 2009-02-12, nustatyta diagnozė: ta pati. 2014-10-20 kreipėsi dėl naktinio Å¡lapinimosi į lovÄ (14 metų), negausiai pasiÅ¡lapina ir dienos metu, nustatyta diagnozė: naktinis Å¡lapimo nelaikymas.

Paskutinis įraÅ¡as 2014-11-04, nustatyta diagnozė: naktinis Å¡lapimo nelaikymas.    2009-01-06 ambulatoriÅ¡kai A. U. konstatuota somatoforminė autonominė disfunkcija (funkcinės kilmės nervų sistemos sutrikimas). A. U. 2009-01-23 buvo tirta Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, nustatytas raidos sutrikimas - sulėtėjusi psichinė raida. Yra duomenų iÅ¡ liudytojų, kad mergaitė iÅ¡ mažens nelaiko Å¡lapimo, Å¡lapinasi naktimis į lovÄ . Tačiau medicininiai įraÅ¡ai apie šį sutrikimÄ yra tik 2014-10-20 bei 2014-11-04 (neurologo konsultacija), nustatyta diagnozė: enuresis nocturna (naktinis Å¡lapimo nelaikymas).    Med. įrašų Å¡ioje jos asmens sveikatos istorijoje, kad tiriamoji tiesiogiai bÅ«tų kreipusis dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių, nėra.    IÅ¡ medicininės dokumentacijos - A.

U. 2012-11-27 - 2014-11-26 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (neįgalumo pažyma NL-3 Nr. 0058902).    Charakteristikose iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos A. U. charakterizuojama: mokosi pagal specialiÄ jÄ programÄ , bÅ«na iÅ¡siblaÅ¡kiusi, daro daug klaidų, darbo tempas vidutinis, sunkiai sekasi raÅ¡yti, skaityti, pasakoti. Moka bendrauti su bendraamžiais, su draugais ir mokytojais mandagi, draugiÅ¡ka, nuoÅ¡irdi.    Charakteristikose iÅ¡ (duomenys neskelbtini) A. U. charakterizuojama: mokėsi pagal individualizuotÄ programÄ , pagalbÄ teikė visi pedagogai, mokymosi programÄ Ä¯sisavinti sekėsi sunkiai.

Taip nurodyta, kad A. turėjo emocijų ir elgesio sunkumų: „imituodavo pokalbius su nesančiais paÅ¡nekovais, mėgdavo Å¡okti - gana iÅ¡Å¡aukiančiai ir agresyviai, pasireikÅ¡davo juoko ar trankymosi priepuoliai".    „Šios ekspertizės psichologinio tyrimo iÅ¡vada: apibendrinus turimÄ medžiagÄ , nustatyta, jog tiriamosios pažintinės veiklos ypatumai atitinka lengvÄ defektÄ . Tiriamosios pažintiniai gebėjimai yra pakankami, kad ji galėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, apytikslis laikas, įvykio dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau pakankamai gerai atgaminti.

Pažymėtina, jog tiriamosios ilgalaikė atmintis yra nepatvari, todėl greičiau vyksta užmirÅ¡imas, galimi įvykių detalių supainiojimai, ji gali į pasakojimÄ Ä¯terpti kitų asmenų iÅ¡sireiÅ¡kimus ar nagrinėjamų įvykių vertinimus ir kt. Be to, tiriamajai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumÄ ), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie byloje nagrinėjau: įvykius. Tačiau nustatyta, jog tiriamoji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo ir Å¡iuo metu negali duoti nuoseklių, detalizuotų parodymų apie byloje nagrinėjamus įvykius dėl savo emocinės bÅ«senos bei jai daromo poveikio (mamos, patėvio, netiesiogiai - ir močiutės).

Tiriamosios parodymus rekomenduojama vertinti kritiÅ¡kai; realistiÅ¡ka ir nekelianti abejonių yra ta jos parodymų dalis, kai ji įvardina savo jausmus (pasiilgusi mamos). Tiriamosios elgesys byloje nagrinėjamu laikotarpiu bei ikiteisminio tyrimo metu atix: jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, įgytÄ iÅ¡silavinimÄ bei gyvenimo patirtį, o taip pat ir susiklosčiusias aplinkybes. Tiriamoji dėl jos amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų, jos nepakankamų žinių (ir Å¡iuo metu negali suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų esmės), situacinių aplinkybių (įtariamojo grasinimai), bÅ«senos įvykių metu (iÅ¡gÄ stis, fazinis silpnumas) negali aktyviau prieÅ¡intis su ja atliekamiems veiksmams.

Neabejotina, jog tiriamÄ jÄ Â psichotraumuojančiai veikia tiek byloje nagrinėjami įvykiai, tiek ir antrinį traumavimÄ sukėlusios priežastys (reikÅ¡mingų artimųjų netikėjimas ja, jos atskyrimas nuo mamos apgyvendinimas vaikų globos namuose). Todėl, kad tiriamoji galėtų duoti parodymui yra bÅ«tina užtikrinti tai, kad ji gautų psichologinę pagalbÄ , orientuotÄ Ä¯ psichotraumuojančios patirties (byloje nagrinėjami įvykiai) įveikÄ , kad psichologas paruoÅ¡tų apklausai, o svarbiausia - kad mama (ir kiti artimieji) ja patikėtų, bei nedarytų; poveikio dėl duodamų parodymų.    Šiuo metu tiriamosios psichikos bÅ«senoje: mÄ stymas konkretus, yra nuoseklus.

Asmenybė nebrandi, infantiliÅ¡ka. Nėra atvira apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, iÅ¡sako, jog bijo, kad jos patėvis pateks į kalėjimÄ ir ji negalės sugrįžti iÅ¡ vaikų globos namų pas savo mamÄ . Emocijos slopinamos. Dėmesys patenkinamas. Atminties iÅ¡laikymas apsunkintas. Intelektas defektinis. Nuotaika pažeminta. Pokalbio apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį metu iÅ¡lieka vidiniai įsitempusi, nerimastinga, baiminga, slopina savo emocijas. Suicidinių minčių neiÅ¡sako. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota.

Aktyvios psichoprodukcijos nekonstatuota. A. U. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas (F70.8). Kitos reakcijos į stiprų stresÄ (43.8).    A. U. neserga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu. A. U. jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos metu (2014m.) nesirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, jai iÅ¡ mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Minėtas sutrikimas netrukdo jai suvokti įvykių iÅ¡orinės pusės bei duoti apie tai parodymus. Å iuo metu A.

U. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas mažens) bei laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ - minėte sutrikimo atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjamu įvykiu, vadinasi A. U. psichikos sveikata dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio yra sutrikdyta. Tačiau sveikatos sutrikdymo mastas negali bÅ«ti įvertintas, nes anksčiau, po įvykio, A. U. nesikreipė į vaikų ir paauglių psichiatrus ir jos psichikos sveikata nebuvo objektyviai vertinta.

    Aprašęs Å¡iÄ ekspertizės dalį teismas konstatuoja, kad joje iÅ¡dėstyti duomenys niekaip nepatvirtina kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Kartu teismas pastebi, kad Å¡ioje ekspertizės dalyje iÅ¡dėstyti duomenys neatitinka teisiamajame posėdyje surinktų įrodymų: teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis grÄ sintų nukentėjusiajai A. U.; kad kaltinamasis arba nukentėjusiosios mama N. L. bei močiutė L. I. bÅ«tų darę poveikį nukentėjusiosios parodymamas.

To nebuvo nustatyta kokiais nors įrodymais ir ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teismas taip pat konstatuoja, kad teismo aptarti ekspertizės iÅ¡vadoje (jos dalyje) iÅ¡dėstyti duomenys negali bÅ«ti priskiriami eksperto – psichiatro kompetencijai.     Atsakymai į teismo nutartyje ekspertams pateiktus klausimus (teismo psichiatrė ekspertė pagal savo kompetencijÄ atsakė į klausimus Nr. 1, 2; teismo psichologė ekspertė pagal savo kompetencijÄ atsakė į klausimus Nr. 3-7):    1. A. U. jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos metu (2014m.) nesirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, jai iÅ¡ mažens konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas.

Minėtas sutrikimas netrukdo jai suvokti įvykių iÅ¡orinės pusės bei duoti apie tai parodymus. Toliau - žr. atsakymÄ Nr. 6.    2. Å iuo metu A. U. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas nuo mažens bei laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stresÄ - minėto sutrikimo atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjamu įvykiu, vadinasi A. U. nsichikos sveikata dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio yra sutrikdyta. Tačiau sveikatos (psichikos) sutrikdymo mastas negali bÅ«ti įvertintas, nes anksčiau, po įvykio, A.

U. nesikreipusi į vaikų ir paauglių psichiatrus ir jos psichikos sveikata nevertinta. Toliau žiÅ«rėti atsakymÄ nr.6.    3. A. U. negalėjo visapusiÅ¡kai pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl ji negalėjo adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis. Juolab A. U. negalėjo prieÅ¡intis tiems veiksmams dėl savo bÅ«senos (įtariamojo baimės), įtariamojo naudojamo smurto jos atžvilgiu (grasinimai).    4. A. U. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo (ir negali) duoti parodymų dėl jos mamos, liudytojos N. L. bei įtariamojo daromo poveikio jos duodamiems parodymams.

A. U. realus patyrimas atsiskleidžia ne jai duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bet kai ji apie įtariamojo veiksmus pasakojo savo pusbroliui bei psichologei.    5. A. U. intelektas yra defektinis; atitinkamai jai būdingi tiek jo amžiaus tarpsniui, tiek ir jaunesniam amžiaus tarpsniui būdingi individualūs ypatumai. A. U. socialinė branda neatitinka jos amžiaus tarpsnio normų.    6. A. U. nenustatyta tokių individualių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių reikšmingų byloje aplinkybių, jas įsiminti bei atgaminti.

Tikėtina, jog A. U. gali pakankamai gerai atgaminti „centrines“ aplinkybes, t.y. įvykio dalyvių veiksmus. A. U. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ , tačiau jos gebėjimÄ duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu reikÅ¡mingai veikia jai reikÅ¡mingų asmenų daromas poveikis bei kitos jos bÅ«sena (gyvenimas globos namuose jÄ veikia psichotraumuojančiai, ji ilgisi mamos) - visa tai lemia jos vengimÄ , baimę duoti parodymus.     7. A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas poveikis jos duodamiems parodymams, todėl Å¡iuos parodymus rekomenduojama vertinti kritiÅ¡kai ir atsižvelgti į tai, kÄ ji apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu pasakojo liudytojams J.

I. bei V. L. dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui.    Aprašęs Å¡iÄ ekspertizės dalį teismas konstatuoja, kad joje iÅ¡dėstyti duomenys taip pat niekaip nepatvirtina kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Kartu teismas pastebi, kad Å¡ioje ekspertizės dalyje iÅ¡dėstyti duomenys neatitinka teisiamajame posėdyje surinktų įrodymų: teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis grasintų ar bÅ«tų daręs poveikį nukentėjusiosios parodymams.

To nebuvo nustatyta kokiais nors įrodymais ir ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teismas taip pat konstatuoja, kad teismo aptarti ekspertizės iÅ¡vadoje (ekspertėms atsakant į pateiktus klausimus Nr. 3, 4, 7) iÅ¡dėstyti duomenys negali bÅ«ti priskiriami eksperto – psichologo kompetencijai ir negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s duomenys, nors ekspertė A. Å . teisiamajame posėdyje apklausiama kaip specialistė ekspertė patvirtino savo pasiraÅ¡ytÄ Äia aptartÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ paaiÅ¡kindama, kad dėl teisiamajame posėdyje jos iÅ¡girstų proceso dalyvių parodymų iÅ¡vados nekeičia.

Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad aptaro ekspertizės akto nevertina kaip įrodymo, patvirtinančio kaltinamojo kaltę.    Kartu teismas pastebi, kad:    pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Ä®statymas). 14 str. reglamentuoja, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, iÅ¡skyrus bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios iÅ¡reikÅ¡ti pats; nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiÅ«ra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, iÅ¡skyrus bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, tačiau pažymi, kad nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, iÅ¡reikÅ¡ta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos bÅ«klę, turi teisę savarankiÅ¡kai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus;    kad Ä®statymo 16 str.

įtvirtinta nuostata, kad savanoriÅ¡kai į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiÅ«ros atvykęs arba į namus sveikatos priežiÅ«ros specialistÄ iÅ¡kvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiÅ«ros specialistas jį apžiÅ«rėtų, įvertintų jo sveikatos bÅ«klę, paskirtų ir atliktų bÅ«tinas tyrimų ir gydymo procedÅ«ras, jei sveikatos priežiÅ«ros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa bÅ«tina informacija pacientui bÅ«tų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi Å¡ioje įstaigoje metu, o Å¡ios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su Å¡ia informacija.

Å i nuostata netaikoma Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais;    kad Ä®statymo 17 str. reglamentuoja tuos atvejus, kai paciento sutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, pasiraÅ¡ant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančiÄ formÄ - jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus ir prieÅ¡ atliekant pacientui chirurginę operacijÄ , invazinę ir (ar) intervencinę procedÅ«rÄ (Sutikimo dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo formos reikalavimų apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d.

įsakymu Nr. V-184 „Dėl” Sutikimo dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo formos reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ reglamentuoja reikalavimus sutikimo formai)”.    Teismas konstatuoja, kad Å¡ių Ä®statymo nuostatų V. L., bendraudama ir apklausdama nukentėjusiÄ jÄ A. U. nesilaikė.    Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 1 str. 1 d.).

    Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.    Anksčiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nepadarė kaltinamajame akte jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nesant T. L. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinamasis iÅ¡teisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1d. 1p., 2 str.).

Kartu teismas dar kartÄ akcentuoja, kad pats valstybinis kaltintojas pripažįsta, kad kaltinimas grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais: psichologė V. L. apie tariamai kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, prieÅ¡ kalbėdamasi su A. U., sužinojo iÅ¡ E. I.; E. I. apie kaltinamojo tariamai padarytas nusikalstamas veikas pasakiusi liudytojai V. L., apie jas sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus J. I.; J. I. teigia apie kaltinamojo padarytus veiksmus sužinojęs iÅ¡ nukentėjusiosios A. U.; nukentėjusioji A. U., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad kaltinamasis T.

L. jokių nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu nepadarė, o kalbėdamasi su psichologe (liudytoja V. L.), galėjo kÄ nors pasakyti, nes buvo prisižiÅ«rėjusi filmukų; Liudytoja V. L. informacijÄ , gautÄ iÅ¡ E. I. ir pokalbio su A. U. metu, perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, o Å¡io skyriaus darbuotoja liudytojai – prokuratÅ«rai ir policijai. Plačiau visa įvykių eiga ir byloje surinkti duomenys iÅ¡dėstyti apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje anksčiau.    Dėl civilinio ieÅ¡kinio.    Civilinis A.

U. vardu pareikÅ¡tas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Kartu teismas pastebi, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai neiÅ¡klausė ir neatsiklausė nukentėjusiosios A. U. nuomonės dėl civilinio ieÅ¡kinio, nors, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (taip pat paaiÅ¡kinimų kitiems pareigÅ«nams, kurie su ja bendravo jau kitÄ dienÄ po jos pokalbio su psichologe V.

L.), jokios prievartos ar grasinimų iš T. L. ji nėra patyrusi.    Dėl kardomosios priemonės.     Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento (LR BPK 139 str. 3 d.).    Dėl daiktinių įrodymų.    4 DVD+R laikmenos su A. U., J. I., G. G. apklausų vaizdo bei garso įrašais (1 t., b.l. 19-20, 84-86, 70-73, 119-120), laikomos byloje, paliktinos saugoti byloje; DVD laikmena su suvestinės Nr. 01-2015-03-10 Nr. 20-7/1-TP-72 garso įrašu – atskirame voke perduota su baudžiamosios bylos medžiaga (2 t., b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., n u s p r e n d ž i a:        T.

L. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. ir 140 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).    Civilinį A. U. vardu pareikÅ¡tÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu.    Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti T.

L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Daiktinius įrodymus: 4 DVD+R laikmenas su A. U., J. I., G. G. apklausų vaizdo bei garso įraÅ¡ais (1 t., b.l. 19-20, 84-86, 70-73, 119-120), laikomas byloje, palikti saugoti byloje; DVD laikmenÄ su suvestinės Nr. 01-2015-03-10 Nr. 20-7/1-TP-72 garso įraÅ¡u – atskirame voke perduotÄ su baudžiamosios bylos medžiaga (2 t., b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).

    Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Rimantas Sipavičius