7084fac6-26ea-4dde-8a68-c374e46a9773 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3199-637/2017(Proceso Nr. 2-06-3-01129-2017-4)Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,sekretoriaujant Linai Vaitkutei, Linai Pazdrazdienei,vertėjaujant Almai Žižienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui J. J., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Manvydui Å ivickui, atsakovo UAB „Irm connection“ vadovui J. O. M. P., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Gintarui VaičiÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

J. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „IRM Connection“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „IRM Connection“ praÅ¡ydamas pripažinti, jog darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo J. J. ir UAB „IRM Connection“ buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 17 d., o darbo teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2340,28 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d., priteisti dienpinigius už komandiruotę į Å vedijos Karalystę už kiekvienÄ faktiÅ¡kai dirbtÄ kalendorinę dienÄ po 53,00 Eur, už 76 dienas, iÅ¡ viso 4028,00 Eur bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; panaikinti darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. sausio 16 d. sprendimÄ ; pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo 2016 m. rugsėjo 17 d., nutraukta pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį neteisėtai; nustatyti, jog darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nutraukta Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2016 m. gruodžio 7 d.; priteisti piniginę kompensacijÄ už įspėjimo laikÄ 4800,00 Eur, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ 1200,000 Eur, vidutinį darbo užmokestį 54,54 Eur už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki pilno atsiskaitymo su ieÅ¡kovu dienos; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡o atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su UAB „IRM Connection“ direktoriumi J. O. M. P. derybas dėl įsidarbinimo vedė apie du mėnesius. Teigia, kad susitikimai vyko prekybos centre, Panevėžyje. Nurodė, kad su UAB „IRM Connection“ direktoriumi bendravo per vertėjÄ . PaaiÅ¡kino, kad UAB „IRM Connection“ įsidarbino kartu su E. D.. Teigia, kad su darbdaviu kalbėta dėl statybų darbo Panevėžyje, tačiau vėliau sutarė, jog dirbs statybose, Å vedijoje, Upsaloje, kaip pagalbinis darbininkas ir mėnesinė alga „į rankas“ 1200 Eur.

Nurodė, kad bilietus kelionei į Å vedijÄ pirko iÅ¡ asmeninių lėšų. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ iÅ¡važiuojant darbo sutartis Lietuvoje sudaryta nebuvo. Nurodė, jog nežinojo, kad jam priklauso dienpinigiai, per susitikimus su darbdaviu apie juos nebuvo kalbėta. Teigia, kad į Å vedijÄ atvyko 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti. Nurodė, kad darbdavys apgyvendino savo patalpose Å vedijoje. Teigia, kad pirmas tris savaites tvarkė aplinkÄ , vėliau pradėjo dirbti miÅ¡ke, dar vėliau važinėti po Å vedijÄ , atlikinėjant įvairius darbus.

PaaiÅ¡kino, kad dirbo iki 2016 m. gruodžio 5 d. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. iÅ¡vykstant, Å vedijoje prie kelto, darbdavys pateikė pasiraÅ¡yti darbo sutartį. Teigia, kad atsisakė pasiraÅ¡yti darbo sutartį, nes joje nebuvo antspaudo, buvo priraÅ¡yta visokių įstatymų, kurių jis nežinojo, todėl pasakė darbdaviui, kad sutartį pasiraÅ¡ys grįžęs į LietuvÄ . Todėl nuvyko į Mažeikius, pas buhalterę, sutarties nepasirašė, nes pamatė, kad buvo nurodytas ne tas darbo užmokestis, bet sutarties egzempliorių pasiėmė.

PaaiÅ¡kino, kad bilietus į keltÄ , kelionei namo, nupirko darbdavys. Duodamas paaiÅ¡kinimus į teismo klausimÄ patikslino, kad praÅ¡o nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai susiklostė nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., o ne nuo 2016 m. rugsėjo 23 d., nes tÄ dienÄ jie iÅ¡vyko.Taip pat nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovo UAB „IRM Connection“ advokatas Saulius Gintaras VaičiÅ«nas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, t. y. pripažįsta, kad darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.

PaaiÅ¡kino, kad derybose dėl darbo Å¡alys sutarė, kad J. O. M. P. tarpininkaus ieÅ¡kant darbo Å vedijoje ieÅ¡kovui bei kitiems dviem asmenims, tarp kurių buvo vienas, kuris mokėjo užsienio kalbÄ . Teigia, kad atsakovas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas buvo įdarbintas UAB „IRM Connection“, tačiau susitarus dėl darbo Å vedijoje. Nesutinka, kad darbo santykiai susiklostė nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Pažymėjo, kad buvo sutarta, jog asmenys galės įsidarbinti Å vedijoje, jeigu tarp atvykusių į Å vedijÄ asmenų bus asmuo mokantis užsienio kalbÄ .

Nurodė, kad į Å vedijÄ atvyko ieÅ¡kovas su dar vienu vyru ir jie abu nemokėjo anglų kalbos, dėl ko J. O. M. P. negalėjo rasti darbo, todėl norėdamas, kad ieÅ¡kovas užsidirbtų pragyvenimui, grįžimui namo, pasiÅ«lė darbÄ jo namuose bei miÅ¡ke. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pats atvyko į Å vedijÄ , ten dirbo, todėl dienpinigiai jam nepriklauso.Teismui pripažinus atsakovo UAB „IRM Connection“ vadovo J. O. M. P. dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, į teismo posėdį atvykęs J.

O. M. P. papildomai paaiÅ¡kino, kad yra Å vedijos - Lietuvos asociacijos narys. Nurodė, kad vienai iÅ¡ asociacijos narių paklausus ar jis galėtų padėti ieÅ¡kovui įsidarbinti Å vedijoje, sutiko padėti su sÄ lyga, kad asmenys mokės Å¡vedų arba anglų kalbÄ . Nurodė, kad įsidarbinti norėjo trys asmenys, tarp kurių buvo ieÅ¡kovas bei asmuo mokantis anglų kalbÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas norėjo dirbti statybose. Teigia, kad dėl darbo sÄ lygų su ieÅ¡kovu bendravo per vertėjÄ Idilę.

Nurodė, kad vėliau paaiÅ¡kėjo, kad į Å vedijÄ negali vykti asmuo mokantis anglų kalbÄ . PaaiÅ¡kino, kad jis norėjo padėti, todėl pasiÅ«lė ieÅ¡kovui ir dar kitam asmeniui atvykti į Å vedijÄ , nurodant, kad padės surasti darbÄ , gauti laikinÄ asmens numerį. Teigia, kad nemokant Å¡vedų ir anglų kalbos Å vedijoje darbÄ statybose rasti sunku, todėl darbo nepavyko rasti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir kitas asmuo į Å vedijÄ atvyko 2016 m. rugsėjo 23 d., ir buvo apgyvendinti atsakovui priklausančiose patalpose.

Teigia, kad ieÅ¡kovas buvo raginamas pradėti mokytis Å¡vedų kalbos, tačiau ieÅ¡kovas kalbos nesimokė, angliÅ¡kai taip pat nemokėjo, tad bendravimas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo Å vedijoje vyko per vertėjÄ telefonu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas padėjo jam atlikti kraustymo darbus prie jo namų. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo įtrauktas į UAB „IRM Connection“ darbuotojus, kadangi buvo siekta iÅ¡vengti nelegalaus darbo pasekmių Å vedijoje. Teigia, kad atsakovas nepažadėjo ieÅ¡kovui rasti darbo, tačiau pasiÅ«lė jiems atvykti.

Pažymėjo, kad su ieÅ¡kovu nebuvo derybų dėl atlyginimo, tačiau mano, kad darbo sutartyje turėjo bÅ«ti sutarta dėl minimalus darbo užmokesčio, mokamo Lietuvoje. Teigia, kad daug kartų ieÅ¡kovui bei kitam kartu dirbusiam asmeniui buvo teikiama pasiraÅ¡yti darbo sutartis, tačiau jie nenorėjo pasiraÅ¡yti. Teigia, kad po 2016 m. lapkričio 18 d., siekiant, kad galiotų ieÅ¡kovo draudimas Å vedijoje, ieÅ¡kovas po keletÄ valandų per dienÄ dirbo, nes jis padėjo ieÅ¡kovui įsidarbinti miÅ¡ko darbuose, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡pjovė ne tuos medžius.

PaaiÅ¡kino, kad bilietus atgal į LietuvÄ nupirko kita įmonė, t. y. „Elim group“, tačiau jo inicaityva. Teigia, kad bilietai buvo nupirkti dar 2016 m. lapkričio mėnesį. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡tirtų byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovo J. J. iÅ¡vykimo laikotarpis (su laiku kelionėje) į Å vedijÄ (UppsalÄ ) – nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra treji metai, darbo kodeksas ir kiti įstatymai tam tikroms teisėms apginti gali nustatyti sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, pvz. vieno mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo (Å¡alių ginčo dėl darbo santykių metu galiojusio Darbo kodekso (toliau- DK) 300 straipsnis) (DK 27 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas nepraleido DK 296 straipsnyje nustatyto termino, pagal DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tiesiogiai teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, Å¡io straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iÅ¡ kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiÅ¡kia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas iÅ¡ankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme (2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016).

Tarp Å¡alių darbiniai santykiai yra pasibaigę, ieÅ¡kovas ginčija ne patį atleidimÄ , o atleidimo pagrindÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra treji metai. Pažymėtina, kad atsakovas neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino, todėl klausimas dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti atnaujinimo tuo pagrindu ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nesvarstytinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. sausio 16 d. sprendimu DGKS-232 atsisakė nagrinėti J.

J. praÅ¡ymÄ atsakovui UAB „IRM Connection“ vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, t.y. J. J. keliant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neturint kompetencijos nagrinėti nelegalaus darbo bylas (Administracinių nusižengimų kodekso, galiojusio iki 2017-07-01 redakcijos 614 straipsnio 1 d. 1 p.) (b.l. 9). Nei ieÅ¡kovui nenurodžius, nei teismui nenustačius jokio teisinio pagrindo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, vadovaujantis teismų praktika (2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016) Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas.

Dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų t.y. nuo 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir tokį atsisakymÄ patvirtino raÅ¡tu (b.l. 89). CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio ar dalies ieÅ¡kinio reikalavimų. Tai viena iÅ¡ procesinių ieÅ¡kovo teisių, kurios sukelia teisines pasekmes, nurodytas CPK 294 straipsnio 2 dalyje.

Ä®vertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui byloje atstovavo advokatas ir jam žinomos dalies ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, į tai, kad atsakovas neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovo dalies ieÅ¡kinio atsisakymo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, todėl yra priimtinas ir Å¡ioje dalyje byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Dėl darbo teisinių santykiųDarbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų, įtvirtintų DK 95 straipsnyje (DK 99 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų, tačiau darbo užmokestis pagal įstatymÄ (DK 95 straipsnio 1 dalis) nėra bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga, todėl darbo sutartis gali bÅ«ti pripažinta sudaryta ir tais atvejais, kai Å¡alys nesusitarė dėl mokėtino darbo užmokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant darbo bylÄ , kurioje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sÄ lygos, nustatančios darbo užmokestį, kai dėl Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos nesusitarta raÅ¡tu, kiekvienai Å¡aliai turi bÅ«ti suteikta galimybė įrodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio Å¡alys susitarė žodžiu. Jeigu darbo sutarties Å¡alių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų nenustatytas, Å¡iÄ darbo sutarties spragÄ turi užpildyti bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbÄ principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiÅ¡koje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbÄ , dydį.

Å i taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015) .Ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad ieÅ¡kovo J. J. iÅ¡vykimo laikotarpis (su laiku kelionėje) į Å vedijÄ (UppsalÄ ) – nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. – nėra. Atsakovas neginčija darbinių santykių su ieÅ¡kovu, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu darbo laikotarpiu, taip pat Å¡alys nesutaria dėl Å¡alių sutartos darbo vietos.Ä® bylÄ pateiktos dvi skirtingos darbo sutarties versijos.

Pagal ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktÄ darbo sutarties kopijos tekstÄ darbo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 18 d., darbuotojas pradeda dirbti 2016-10-18, darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį 500 Eur (b.l.18-21). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė analogiÅ¡kÄ darbo sutarties tekstÄ (b.l. 53-54), kurį gavo iÅ¡ UAB „IRM Connection“ įgalioto asmens V. K., kuri parodymų davimo metu tai patvirtino. Pagal atsakovo pateiktÄ darbo sutarties tekstÄ (pasiraÅ¡ytÄ darbdavio) – darbo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 17 d., kurioje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2016 m. spalio 18 d., darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. spalio 18 d., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui LR vyriausybės patvirtintÄ minimalų atlyginimÄ (b.l. 110-111) ir joje yra įraÅ¡as, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2016-11-18 pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiam praÅ¡ant). IÅ¡ UAB „IRM Connection“ direktoriaus įsakymo dėl priėmimo į darbÄ matyti, kad įsakymas priimtas 2016 m. spalio 17 d., atsižvelgiant į J.

J. 2016 m. spalio 17 d. praÅ¡ymÄ , priimant nuo 2016 m. spalio 18 d. ir mokant 500,00 Eur atlyginimÄ , nustatant 5 darbo dienų savaitę, po 8 val. per dienÄ . Nei viena sutartis nėra pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovo. Atsakovas pateikė UAB „IRM Connection“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymÄ atleisti J. J. 2016 m. lapkričio 18 d. pagal LR DK 127 straipsnį 1 d. (pačiam praÅ¡ant). Atsakovas nepateikė ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, patvirtindamas, kad tokių dokumentų neturi.

Taip pat nepateikė įrodymų kad su įsakymais dėl priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo supažindino ieÅ¡kovÄ .Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , įvertinus darbo sutarties specifikÄ ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193, 6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013).

Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiÅ¡kinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

Darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014).Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį įstatyminį reglamentavimÄ (bei galiojusį darbinių santykių ginčo metu) darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu pagal pavyzdinę formÄ , tačiau darbo sutarties negaliojimo, kaip raÅ¡ytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta (DK 99 straipsnio 2 dalis).

Bendroji taisyklė yra ta, kad visos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtinamos raÅ¡ytinėje darbo sutartyje ir Å¡i pareiga pirmiausia nustatyta darbdaviui.Pagal byloje iÅ¡tirtus darbo sutarčių tekstus, darbdavio įsakymus, pildytus žiniaraščius, duomenų perdavimus SODRA, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių duotus teismui paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, kad  J. J. sudarė darbo sutartį dėl darbo pagalbiniu darbininku su UAB „IRM Connection“, kurios buveinė yra Lietuvoje.

Abi Å¡alys pripažino ir tai patvirtino liudytojais apklausti E. D. bei I. B., kad ieÅ¡kovas norėjo dirbti Å vedijoje ir atsakovas sutiko tam tarpininkauti. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas siekė įgyvendinti savo teisę į darbÄ E. S. valstybėje narėje – Å vedijoje - per tarpininkavimÄ dėl įdarbinimo (DK 86, 87, 88 straipsnis). Darytina iÅ¡vada, kad UAB „IRM Connection“ tuo tikslu sudarydama sutartį su J. J. teikė tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Tai ar UAB „IRM Connection“ nepažeidė įstatymo reikalavimus dėl duomenų teikimo (DK 88 staripsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymo 11 straipsnis (toliau – ir „Įstatymas“)) nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, ginčo teisiniam santykiui taikytinas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti įstatymai įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones teisiniams santykiams taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas, o teisiniams santykiams tarp darbo naudotojo ir įdarbinimo įmonės bei tarp darbo naudotojo ir laikinojo darbuotojo taikomas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas) tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas (Įstatymo 1 starpsnio 2 dalis).

Ginčai, kilę tarp laikinojo darbuotojo ir įdarbinimo įmonės, kaip ir tarp darbo naudotojo ir laikino darbuotojo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 10 straipsnis). Laikinojo darbo sutartis gali būti neterminuota arba terminuota, laikinojo darbo sutarčiai sudaryti, vykdyti ir jai pasibaigti taikomos Darbo kodekso ir šio įstatymo nuostatos (Įstatymo 3 straipsnis). Tiek Ieškovas J. J., tiek liudytoju apklaustas E. D. patvirtino, kad su J. O. M. P. buvo tartasi dėl darbo Švedijoje laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 20 d.

Tokiems teiginiams atsakovas neprieštaravo. Darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl terminuotos darbo sutarties (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi nei viena iš šalių neginčijo darbo santykių pradžios, tai patvirtino ir liudytojai E. D. bei I. B., ieškovas pradėjo dirbti Švedijoje 2016 m. rugsėjo 23 d., todėl ši data laikytina laikino įdarbinimo darbo pradžia, konstatuojant, kad pats susitarimas dėl laikino įdarbinimo sutarties sudarymo įvyko 2016 m. spalio 17 d.

Terminuota darbo sutaris gali bÅ«ti nutraukta anksčiau laiko paties darbuotojo praÅ¡ymu, įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų, esant svarbioms priežastims prieÅ¡ tris darbo dienas (DK 127 straipsnio 1-2 dalys), Å¡alys gali nutraukti sutartį bendru Å¡alių sutarimu (DK 125 straipsnis), darbdavys gali nutraukti terminuota darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis DK 129 ir 130 staripsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , arba sumokėjęs už likusį darbo sutarties galiojimo laikÄ vidutinį darbo užmokestį.Liudytojas E. D. parodė, kad jau 2016 m. lapkričio pabaigoje buvo aiÅ¡ku, kad jie nebedirbs ir jie patys su J.

J. paprašė nupirkti bilietus atgal į LietuvÄ . Kaip paaiÅ¡kino J. J., tai patvirtino atsakovas, bilietai iÅ¡ pradžių buvo nupirkti 2016 m. gruodžio 15-16 dienai, tačiau po to buvo pakeisti į gruodžio 7 d. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo E. D. parodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys bendru sutarimu buvo sutarusios sutrumpinti darbo sutarties terminÄ iki 2016 m. gruodžio 15 d. IÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovo paaiÅ¡kinimų, liudytojo E. D. parodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡vykimo datÄ pakeitė atsakovas, nes pasikeitė tam tikros aplinkybės, t.y. sugedo ieÅ¡kovo J.

J. automobilis, J. J. su kitu darbininku- E. D., nesuprasdami kalbos, iÅ¡pjovė ne tuos medžius, dėl ko atsakovas turėjo prisiimti atsakomybę. IeÅ¡kovas ir E. D. nurodė teismui, kad dirbo iki 2016 m. gruodžio 6 d. Darytina iÅ¡vada, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 6 d., darbdavio iniciatyva, vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, t.y. atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybei darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Teismo įpareigojimu atsakovas buvo įpareigotas pateikti visus įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo priėmimu, atleidimu.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru.IeÅ¡kovo argumentas, kad jis buvo komandiruotas darbui į Å vedijÄ , nepagrįstas jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas pripažino, kad tokia mintis jam kilo tik tuomet, kai apsilankė Darbo ginčų komisijoje ir jam patarė kreiptis ir dėl dienpinigių priteisimo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kinimų metu nurodė jog suprato, kad darbo santykių įforminimas įvyks Å vedijoje. Nesant pagrindų ieÅ¡kovo atlikto darbo kvalifikuoti kaip tarnybinės komandiruotės, darbuotojo atžvilgiu negalioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas 1996 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB). DirektyvÄ 96/71/EB Lietuvoje ginčo santykių galiojimo laikotarpiu įgyvendino 2005 m. gegužės 12 d. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas Nr. X-199. 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatos reglamentuoja komandiruojamo darbuotojo statusÄ ir komandiruojamam darbuotojui taikomas garantijas.

Direktyvos 96/71/EB taikymo sritis apibrėžta Å¡io teisės akto 1 straipsnyje. Aptariamos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Å¡i direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms, kurios pagal tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistemÄ komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritorijÄ pagal Å¡io straipsnio 3 dalį. Analizuojamos direktyvos 1 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad Å¡i direktyva taikoma tada, kai Å¡io straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės imasi vienos iÅ¡ Å¡ių tarpvalstybinių priemonių kaip laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentÅ«ra samdo darbuotojÄ Ä¯monei, kuri yra įsisteigusi ar veikia valstybės narės teritorijoje, su sÄ lyga, kad komandiruotės metu laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentÅ«ra ir darbuotojas saistomi darbo santykiais.

Taigi, Å¡i direktyva taikoma laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojams, iÅ¡siųstiems ribotÄ laikÄ dirbti kitose ES valstybėse narėse. Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ioje direktyvoje „komandiruotasis darbuotojas“ - tai darbuotojas, kuris ribotÄ laikÄ dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad J. J., įsidarbindamas UAB “IRM Connection” susitarė dėl darbo Lietuvoje, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas darbui į Å vedijÄ Lietuvoje pas atsakovÄ nedirbo, pats ieÅ¡kovas J.

J. pripažino, o tai patvirtino liudytojai E. D. ir I. B., SODRA duomenys (b.l. 11-12), kad ieÅ¡kovas turėjo darbÄ Lietuvoje, tačiau jo tikslas buvo gauti darbÄ Å vedijoje. Todėl atisžvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ 2017 m. birželio 30 d. nuatrtyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo vykimo dirbti į Å vedijÄ komandiravimu, todėl ieÅ¡kovui netaikytinas komandiruojamo darbuotojo statusas pagal galiojusį Garnatijų komandiruotiems darbuotojams įstatymÄ .

Tuo pagrindu atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas ir dėl dienpinigių priteisimo.Priimdamas sprendimÄ teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pažymėtina, kad darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų.

Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 traipsnis); darbuotojui pareiÅ¡kus vienÄ iÅ¡ įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011).

Dėl darbo užmokesčio priteisimo Laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų garantijas nustato 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (toliau – direktyva 2008/104/EB). Ši direktyva taikoma darbuotojams, pasirašiusiems darbo sutartį ar turintiems darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmone, kurie paskirti laikinai dirbti įmonėse laikinojo darbo naudotojose joms prižiūrint ir vadovaujant (Direktyvos 2008/104/EB 1 straipsnio 1 dalis).

Å iame teisės akte nenustatyta jo taikymo ribojimų tarptautinėms situacijoms. Direktyva 2008/104/EB nustato, kad jos tikslas – užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugÄ ir pagerinti darbo per laikinojo įdarbinimo įmones kokybę užtikrinant, kad laikiniesiems darbuotojams bÅ«tų taikomas 5 straipsnyje nustatytas vienodo požiÅ«rio principas ir kad laikinojo įdarbinimo įmonės bÅ«tų pripažintos darbdaviais, tuo pat metu atsižvelgiant į poreikį nustatyti tinkamÄ darbo per laikinojo įdarbinimo įmones naudojimo sistemÄ , siekiant veiksmingai prisidėti prie darbo vietų kÅ«rimo ir lanksčių darbo formų plėtojimo (Direktyvos 2008/104/EB 2 straipsnis).Direktyvos 2008/104/EB nuostatos įgyvendintos ginčo santykių metu galiojusiame Ä®darbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme.

Å io įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotojÄ laikotarpiu turi bÅ«ti bent toks, koks bÅ«tų taikomas, jeigu darbo naudotojas bÅ«tų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai laikiniesiems darbuotojams, pasiraÅ¡iusiems neterminuotÄ laikinojo darbo sutartį, tarp siuntimų yra mokamas toks pats darbo užmokestis kaip ir siuntimų metu.Ä®darbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbÄ , neapmokami, jeigu laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotojÄ laikotarpiu yra bent toks, koks bÅ«tų taikomas, jeigu darbo naudotojas bÅ«tų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, ir tokie laikotarpiai sudaro iki 5 darbo dienų iÅ¡ eilės. Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iÅ¡ eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi bÅ«ti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

Ä®darbinimo įmonės draudžia laikinuosius darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Ä®statymo 9 straipsnis).Nagrinėjamu aspektu aktualus DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo mokėjimo už darbÄ principas, kurio turinys detalizuotas, inter alia, DK 186 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyti pagrindiniai darbo užmokesčio dydžio kriterijai: darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje.Pagal atsakovo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b.l.114-115), ieÅ¡kovas spalio mėnesį dirbo 10 dienų, po 8 valandas per dienÄ , viso 79 valandas (per mėnesį valandų skaičius 167).

IeÅ¡kovas lapkričio mėnesį dirbo 13 dienų, po 8 valandas per dienÄ , viso 104 valandas (per mėnesį valandų skaičius 168).Vadovaujantis VSDFV valdybos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „IRM Connection“ buvo draustas valstybiniu socialinio draudimu (b. l. 11, 12). Pagal teismo pavedimu iÅ¡ VSD Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gautÄ informacijÄ (b.l. 136) laikotarpiu 2016-10-18 -2016-10-31 draudžiamosios pajamos buvo 270,61 Eur ir 108,19 Eur VSD įmokos, laikotarpiu 2016-11-01-2016-11-18, draudžiamosios pajamos buvo 412,54 Eur, ir 164,93 Eur VSD įmokos.

Atsižvelgiant į žiniaraščiuose nurodytÄ darbo dienų skaičių darytina iÅ¡vada, kad už spalio mėnesį ieÅ¡kovo alga, neatskaičius mokesčių, jeigu bÅ«tų dirbęs visÄ mėnesį,- bÅ«tų 795,78 Eur, o už lapkričio mėnesį – 1 021,67 Eur. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis iure novit curia (teismas žino teisę) principu, aiÅ¡kintis tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui.

CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiga teismui ex officio (pagal pareigas) taikyti, aiÅ¡kinti bei nustatyti užsienio teisės turinį kyla tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015). 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , nutarė užklausti kompetentingÄ Å vedijos darbo inspekcijos tarnybÄ apie Å vedijos teisės aktais nustatytÄ minimalaus darbo (minimalus valandinis, savaitės ir mėnesio atlyginimas) užmokesčio normÄ , darbininko, dirbančio statybos, miÅ¡ko darbų srityje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.

Pagal Å vedijos karalystės teisingumo ministerijos pateiktÄ informacijÄ (b.l. 138-143) nustatyta, kad Å vedijoje nėra teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio, nes Å vedijoje darbo užmokesčio nustatytmas yra laisvas ir už jį yra atsakingos pačios darbo sutarties Å¡alys. Taip pat nėra pavyzdinės darbo sutarties. IeÅ¡kovas neįrodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl 1200 Eur uždarbio “į rankas”. Ä® teismo klausimus kodėl nepasirašė atsakovo teiktos darbo sutarties ieÅ¡kovas nurodė, kad nepasirašė, nes nebuvo įmonės antspaudo, jis nesuprato nurodytų įstatymų.

Liudytojas E. D. nurodė, kad nepasirašė todėl, kad ant sutarties buvo nurodyta ne ta data, nei vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad nepasirašė sutarties, nes buvo nurodytas ne tas atlyginimas. Liudytoja apklausta vertėja I. B. nurodė, kad jai vertėjaujant nevyko susitarimas/derybos dėl darbo užmokesčio. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir E. D. parodymų matyti ir tai patvirtina ir atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad darbo užmokestis nebuvo aptartas, nes jis priklausė nuo ieÅ¡kovÄ Ä¯darbinančios įmonės – laikinojo darbo naudotojo, nors įstatymas ir numato, kad laikino darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis turėjo bÅ«ti aptartas (Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismo pavedimÄ gautÄ informacijÄ iÅ¡ VSD Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (b.l. 136) nenustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „IRM Connection“ apdraustiesiems bÅ«tų priskaičiavusi didesnes draudžiamÄ sias pajamas.Tiek ieÅ¡kovas nurodė, tiek atsakovas patvirtino, paliudyjo E. D., kad pirmas tris savaites J. J. ir E. D. padėjo tvarkytis, t.y. nebuvo įdarbinti pas darbo naudotojus laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. o laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 J. J. ir E. D. dirbo miÅ¡ko darbus skirtingose vietose Å vedijoje, jam buvo iÅ¡duotas laikino asmens kodas (b.l. 65-66) ir už šį laikotarpį ieÅ¡kovas gavo darbo užmokestį, ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis buvo sutartas didesnio dydžio ar kitokio dydžio kaip pas darbo naudotojÄ (naudotojus).

Nes, kaip nurodyta aukščiau, Å vedijoje nėra aptartas minimalus darbo užmokesčio dydis, viskas priklauso nuo individualaus susitarimo. IeÅ¡kovas ir kartu dirbęs E. D. nemokėjo nei Å¡vedų nei anglų kalbos, todėl buvo sudėtinga derinti atliekamus darbus, ieÅ¡kovui nepaneigus atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nedirbo visÄ darbo dienÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimų metu nurodė, kad ir prieÅ¡ tai dirbtoje įmonėje UAB „Gedsta“, kurioje dirbo statybininku gaudavo 700-800 Eur per mėnesį, nors pagal SODRA duomenis (b.l.11- 12) ieÅ¡kovui buvo mokamas minimalus Vyriausybės patvirtintas atlyginimas- 380 Eur ir, kaip patvirtino ieÅ¡kovas, toks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje.

Taip pat iÅ¡ liudytojo E. D. parodymų, kurių nepaneigė ieÅ¡kovas, nustatyta, kad jau 2016 m. lapkričio mėnesį buvo aiÅ¡ku, kad jie nebedirbs ir patys su ieÅ¡kovu paprašė nupirkti bilietus atgal į LietuvÄ . Darytina iÅ¡vada, kad atsakovo SODRA nurodytas laikotarpis dėl darbo santykių pabaigos, t.y. 2016 m. lapkričio 18 d. laikytina darbo pas darbo naudotojus pabaiga.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad už darbo laikotarpį, kuris buvo dirbamas pas darbo naudotojus, t.y. nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 ieÅ¡kovas gavo sutartÄ darbo atlyginimÄ .Tačiau kadangi pagal teismui pateiktÄ J.

J. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä UAB „IRM Connection“ 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. pervedė ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 660,62 Eur (su iÅ¡skaitytais mokesčiais bankui) ( b. l. 64), tačiau pagal atsakovo SODRA pateiktus duomenis turėjo bÅ«ti pervesta 683,15 Eur (b.l.11- 12), todėl nepervestas pinigų skirtumas (22,53 Eur) priteistinas ieÅ¡kovui.Spręstinas klausimas ar ieÅ¡kovui turi bÅ«ti mokamas darbo užmokestis nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., jeigu taip – tai kokio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta terminuota laikino įdarbinimo sutartis ir dėl to netaikoma Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata dėl laikinųjų darbuotojų, pasiraÅ¡iusių neterminuotÄ darbo sutartį, teismui nustačius, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 6 d., darbdavio iniciatyva, vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, t.y. atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybei darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , kad tokiu atveju DK 129 ir 130 straipsnių nuostatos tiesiogiai nėra taikomos, bet jų laikomasi, atsižvelgiant į Ä®darbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iÅ¡ eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi bÅ«ti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, atsižvelgiant į DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintÄ teisingo mokėjimo už darbÄ principÄ , taikant galiojusio Ä®darbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo reglamentavimÄ , už laikotarpius nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovui priteistina Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis ginčo santykių laikotarpiu buvo 380 Eur, įpareigojant atsakovÄ apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius.

Nurodytu teisiniu pagrindu atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už įspėjimo laikÄ priteisimo ir iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo. Dėl uždelsimo atsiskaityti DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais, ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ .

Å ios Darbo kodekso nuostatos yra skirtos skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, darbuotojui suteikiant papildomÄ teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ . Å ios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato kompensuojamÄ jį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Nustačius, kad atsakovas su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ neatsiskaitė, nesumokęjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nenustačius priežasčių, sudarančių pagrindÄ mažinti darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokÄ už uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kovu laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008), Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ , t.y. nuo gruodžio 6 d.

Apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto aprašo Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos 6 puntu, 7.2 punktu, 7.4 punktu, įvertinus atsakovo pateikus žiniaraščius, SODRA duomenis, darytina išvada, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis – 29,70 Eur (270.61+412.54=683.15:23=29.70). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2017 m. vasario 3 d. nutartimi su 2017 m. vasario 6 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo ieškovo J.

J. reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas atsakovui priklausantis turtas. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo nesikreipus ir nepateikus antstoliui nutarties vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areÅ¡tuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti be atskiro teismo procesinio sprendimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad nesikreipė į antstolį, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nesvarstytinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos– 250 Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir 300 Eur už atstovavimÄ teisme (b.l. 7, 120-121), atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos– už advokato atstovavimÄ 500 Eur (b.l. 100-101).Sprendimu tenkintina 30 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 165 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo – 350 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio1 dalis).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytÄ ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 15368,28 Eur, galiojusiÄ ieÅ¡kinio padavimo metu CPK 80 straipsnio redakcijÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 150,60 Eur (12.30+138.30) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes įsiteisėjusi teismo sprendimo kopija iÅ¡siųstina Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui (Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymo 11 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: priimti ieÅ¡kovo J. J. atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, t.y. nuo 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieÅ¡kovo J. J. ir atsakovo UAB „IRM Connection“ buvo sudaryta terminuota laikino įdarbinimo sutartis, nustatant, kad laikino įdarbinimo pradžia yra 2016 m. rugsėjo 23 d., o pabaiga – 2016 m. gruodžio 20 d.Pripažinti, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis nutraukta 2016 m. gruodžio 6 d., darbdavio, t.y. atsakovo UAB „IRM Connection“ iniciatyva, vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, t.y. atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybei darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .Priteisti ieÅ¡kovui J.

J. iÅ¡ atsakovo UAB „IRM Connection“ už laikotarpius nuo nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ mėnesinę alga, įpareigojant atsakovÄ apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius.Priteisti ieÅ¡kovui J. J. iÅ¡ atsakovo UAB „IRM Connection“ nepervestÄ pinigų skirtumÄ , t.y. 22,53 Eur.Priteisti ieÅ¡kovui J. J. iÅ¡ atsakovo UAB „IRM Connection“ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ , t.y. nuo 2016 m. gruodžio 6 d.

Vidutinis ieÅ¡kovo darbo dienos užmokestis – 29,70 Eur.Kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui J. J. iÅ¡ atsakovo UAB „IRM Connection“ 165 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J. atsakovui UAB „IRM Connection“ 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „IRM Connection“ 150,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui. Teisėja                                                    Audronė Gaižutienė .