2013-12-17 Nr. AB-10141-3-62-3-00058-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2031/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00058-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 5–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) viršininko 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-1138 dalį dėl tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo.

Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 44.13 papunkčio reikalavimų pažeidimą. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvardyti jokie konkretūs kalti veiksmai ar neveikimas, kuriais galėjo būti pažeisti nurodyti teisės aktai, neatsižvelgta į tai, kad ji nebuvo patrulio vyresnioji, o tik privalėjo vykdyti ir vykdė vyresniojo patrulio nurodymus.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 8–9) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2012 m. spalio 24 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr. 20-AP-928 pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato persiųstą piliečio M. K. (M. K.) 2012 m. spalio 21 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2012 m. spalio 20 d. būnant naktiniame klube „Romuva“, esančiame Kaune, Laisvės al. 56, jaunuolių kompanija pradėjo grasinti jam fiziniu smurtu ir vadino jį necenzūriniais žodžiais. M. K. kreipėsi į policiją.

Atvykus policijos pareigūnams, M. K. papasakojo apie įvykį, tačiau policijos pareigūnai atsisakė ieškoti asmenų, grasinusių ir išplūdusių jį necenzūriniais žodžiais. M. K. nuvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų. Remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais dokumentais, buvo nustatyta, kad pilietis M. K. 2012 m. spalio 21 d. 0 val. 12 min. skambino pagalbos telefonu 112 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo prašė atsiųsti policijos patrulius dėl jį užgauliojusių ir jam grasinusių asmenų.

Į paminėtą įvykį buvo nusiųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulis D. K. ir 4-ojo būrio patrulė J. B. Tarnybinio patikrinimo metu M. K. apklausiamas paaiškino, kad jis pareigūnų prašė eiti su juo į klubą „Romuva“, jog galėtų nurodyti jam grasinusius ir jį įžeidinėjusius asmenis, tačiau pareigūnai atsisakė, remdamiesi įvykį mačiusio A. L. paaiškinimu, kad prie klubo „Romuva“ nieko nenutiko. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išklausytas 2012 m. spalio 21 d. 0 val. 23 min.

M. K. pokalbis su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju. Pokalbio metu girdėti, kaip pilietis M. K. teigia, jog jis nori rašyti pareiškimą, o atvykę pareigūnai kategoriškai atsisako eiti į klubą ir nenustato asmenų, grasinusių jam, motyvuodami tuo, kad atėjęs pilietis A. L. paaiškino, jog jokio įvykio nebuvo. Tarnybinio patikrinimo metu perklausius 2012 m. spalio 21 d. piliečio M. K. pokalbį su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju, buvo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulis D.

K. ir 4-ojo būrio patrulė J. B., atvykę į įvykio vietą ir gavę pranešimą iš M. K. apie jam grasinusius asmenis, taip pat jam reikalaujant eiti patruliams kartu į klubą, kad teisės pažeidimą padarę asmenys būtų nustatyti ir suimti, nesiėmė priemonių, jog būtų sulaikyti asmenys, taip pat pareigūnai nevykdė operatyvios paieškos kartu su nukentėjusiu asmeniu jam prašant, tuo nevykdė savo pareigų. Įvykio vietoje patruliai, gavę pranešimą apie daromą teisės pažeidimą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką.

Šiais veiksmais pareigūnai D. K. ir J. B. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Instrukcijos 44.13 punkto reikalavimus. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo. Dėl pareigūnų kaltės nebuvo nustatyti pilietį M. K. įžeidinėję asmenys, dėl to pažeidėjai išvengė administracinės atsakomybės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 86–89) patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-1138 dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jaunesniajai policininkei J. B..

Teismas nustatė, kad pareiškėjai atsakovo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 20-TE-1138 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-323. Tokia tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Instrukcijos 44.13 papunkčio reikalavimų pažeidimą. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog patruliams D. K. ir J. B. atvykus prie klubo „Romuva“ pareigūnai atsisakė, remdamiesi įvykį mačiusio A.

L. paaiškinimu, kad prie klubo „Romuva“ nieko nenutiko, eiti su M. K. į klubą „Romuva“, jog jis galėtų nurodyti jam grasinusius ir jį įžeidinėjusius asmenis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja paskirtą tarnybinę nuobaudą iš esmės ginčijo dėl to, kad ji nebuvo patrulio vyresnioji, o tik privalėjo vykdyti ir vykdė vyresniojo patrulio nurodymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad policijos patrulių veiklą reglamentuoja Instrukcija, kurios pagrindinėse sąvokose nurodyta, jog policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą.

Tos pačios Instrukcijos 43 punkte nurodyta, kad iki atvykstant ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar budėtojui, įvykio vietoje policijos patruliams vadovauja pirmo atvykusio policijos patrulio vyresnysis. Taigi akivaizdu, jog policijos patrulio vyresniajam tenka didesnė atsakomybė už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog pareiškėja nebuvo patrulio vyresnioji, o policijos patrulio vyresniuoju buvo D. K. Apklausti kaip liudytojai K. R., kuris vykdė J. B. ir D. K. instruktažą Instrukcijos 15 punkte nustatyta tvarka, ir D.

K. teigė, kad pareiškėja privalėjo vykdyti ir vykdė vyresniojo patrulio D. K. nurodymus. Teismas pažymėjo, jog Instrukcijoje nėra numatyta, kaip tokioje situacijoje turi elgtis policijos patruliai, jeigu juos iškvietęs asmuo prašė nustatyti jį užgauliojusių ir jam grasinusių asmenų, kurie gali būti naktiniame klube, tapatybes, tačiau įvykio vietoje buvęs nesuinteresuotas liudytojas tvirtino, kad jokio konflikto tarp patrulius kvietusio ir kitų asmenų nebuvo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad policijos patrulio vyresniajam tenka didesnė atsakomybė už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, teismas nusprendė, jog vyresnysis patrulis turėtų priimti galutinį sprendimą tokioje situacijoje.

Teismo nuomone, tarnybinio nusižengimo formulavimas tokiu abstrakčiu būdu, t. y. neatskleidžiant konkrečių kiekvieno patrulio galbūt neteisėtų veiksmų, yra nepakankamas nustatyti pareiškėjos neteisėtų veiksmų turinį bei ribas, tuo pačiu yra ir ydingas, nes asmuo, kuriam inkriminuojamas taip suformuluotas kaltinimas, nežino, kokių konkrečių veiksmų atlikimu ar jų neatlikimu yra kaltinamas ir kokiose ribose nuo pareikšto kaltinimo jis gali gintis, o tai susiję su kaltės formos, nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių nustatymu.

Teismas konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvada šiuo konkrečiu atveju nenustatė konkretaus pareiškėjos tarnybinio nusižengimo fakto, pobūdžio, kaltės formos, todėl nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei ginčijamame įsakyme nėra konkretizuoti pareiškėjos veiksmai, dėl to nėra aišku, kokį konkretų pažeidimą padarė pareiškėja, o nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas, be to, atsižvelgė į Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4.2 punkto, ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 86 straipsnio nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, vykdydama vyresniojo patrulio D. K. nurodymus, nepadarė tarnybinio nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Statuto 2 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 4.2 punkte, todėl skundas tenkintinas, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinio tikrumo principas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-150/2004, 2007 m. birželio 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-1257/2007).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 93–94) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai paskirta nuobauda už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nevykdymą. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis numato policijos pareigūnų pareigas. Pareigūnai turi laikytis tų pačių reikalavimų. Nesutinka, jog policijos vyresniajam tenka didesnė atsakomybė, o pareiškėja privalėjo vykdyti ir vykdė vyresniojo patrulio D. K. nurodymus. D. K. paliudijo, kad jokių nurodymų pareiškėjai nedavė. Be to, į įvykio vietą atvykę pareigūnai pagal Instrukcijos 44–44.13 punktus privalėjo išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Į įvykį atvykę pareigūnai jokių priemonių situacijai išsiaiškinti nesiėmė, nors D. K. 2012 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog paminėtu adresu nuvykusius pareigūnus pasitiko pranešėjas ir paaiškino, kad jį įžeidinėja klube esantys vaikinai. Iš M. K. veiksmų, t. y. kad jis skambino į policiją kelis kartus, rašė skundą prokuratūrai, galima daryti išvadą, jog šiam asmeniui nebuvo laiku ir kokybiškai suteikta policijos pagalba. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101–102) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą panaikinti įsakymą, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgė į visas aplinkybes, išaiškėjusias teisminio nagrinėjimo metu, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo (jo 1.2 punkto) matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjai paskirta už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Instrukcijos 44.13 papunkčio reikalavimų pažeidimą. Byloje esančioje 2012 m. gruodžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina sudedamąja paminėto įsakymo dalimi) nurodyta, kad šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad pareiškėja kartu su kitu policijos patruliu (D. K.), atvykę į įvykio vietą ir gavę pranešimą iš pil. M. K. apie jam grasinusius asmenis, taip pat jam reikalaujant eiti patruliams kartu į klubą (esantį Kaune, Laisvės al. 54), kad teisės pažeidimą padarę asmenys būtų nustatyti ir suimti, nesiėmė priemonių, kad būtų sulaikyti asmenys, taip pat nevykdė operatyvios paieškos kartu su nukentėjusiu asmeniu, jam prašant, tuo nevykdė savo pareigų (b. l. 12-15).

Kolegija pažymi, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai Statuto 2 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu nėra pakankami konstatuoti pareiškėjos veiksmuose aukščiau nurodytų (Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Instrukcijos 44.13 pap. patruliuojančiam policijos pareigūnui nustatytų reikalavimų) pažeidimų padarymo faktą bei jos kaltą elgesį byloje aptariamoje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai išskyrė pareiškėjos, kaip privalėjusios paklusti policijos patrulio vyresniajam (D. K.) pareigūnei, vaidmenį aukščiau nurodytoje situacijoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodant (neindividualizuojant) konkrečių pareiškėjos kaltą elgesį patvirtinančių aplinkybių, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pagrindo pripažinti pareiškėją padariusia skundžiamame atsakovo įsakyme nurodytą tarnybinį nusižengimą.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė