2016-09-28 Nr. AB-18546-3-61-3-00314-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-1286-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00314-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos.

Paaiškino, kad jo laisvė nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. buvo apribota pažeidžiant teisės aktus, jam nebuvo užtikrintas 3,6 m2 plotas. Išskaičiavus baldų užimamą plotą, vienam asmeniui tenka ne daugiau nei 1,5 m2. Kameroje yra atviro tipo tualetas, o nuo jo 1 metro atstumu laikoma metalinė dėže maistui. Per mėnesį išduodamas tik sodos pakelis ir muilas, todėl neįmanoma, kad sąlygos kamerose nebūtų antisanitarinės. Kamerose daug metų nedaryti remontai, kai kur yra grybelis. Atlikdamas bausmę tokiomis sąlygomis, pareiškėjas nuolat jaučia psichologinį spaudimą, neigiamus išgyvenimus, dvasinius nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti.

Atsiliepime pateikdamas pareiškėjo judėjimo grafiką, paaiškino, jog vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija negali nulemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas dėl nepriimtinų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 80 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punktą, kuriame nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma – 3,6 m2 vienam asmeniui.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 84 (plotas 7,94 m2), Nr. 235 (plotas 6,88 m2), Nr. 90 (plotas 7,95 m2) kartu su 1–2 asmenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 11–12, 16–17) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintą nuostatą, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2014 m. vasario 4 d. – 2014 m. birželio 20 d., 2014 m. birželio 25 d. – 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 7 d. – 2014 m. rugsėjo 17 d., 2014 m. rugsėjo 22 d. – 2014 m. gruodžio 22 d.

Teismas konstatavo, kad minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas 323 paras, iš kurių 308 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. 15 parų Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m2 gyvenamojo ploto normą kamerose, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai vienam asmeniui tenkantį kameros plotą skaičiuoja eliminuodamas baldų užimamą plotą, nes nurodytas teisinis reglamentavimas tokio reikalavimo nenumato.

Pareiškėjas skunde taip pat argumentavo, kad kameroje yra atviro tipo tualetas, per mėnesį išduodamas tik sodos pakelis ir muilas, todėl neįmanoma, kad sąlygos kamerose nebūtų antisanitarinės, kamerose daug metų nedaryti remontai, kai kur yra grybelis.

Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punktu bei Lukiškių TI-K teiginiais ir nustatė, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Abejoti atsakovo pateiktais paaiškinimais teismas nenustatė pagrindo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas argumento dėl muilo neišdavimo niekaip nepagrindė, dėl muilo neišdavimo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl nurodytą pažeidimą teismas laikė neįrodytu. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog kamerose daug metų nedaryti remontai, tačiau nedetalizavo, kurioje iš kamerų remontas nebuvo atliktas, nepateikė duomenų, ar dėl kamerų būklės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar į visuomenės sveikatos priežiūros institucijas. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo Lukiškių TI-K paaiškinimais, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į neilgą laikotarpio trukmę (15 parų), kurią pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 3 000 Eur. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisė 80 Eur neturtinės žalos už kalinimą neužtikrinant minimalaus kamerų plotų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą, negalėjo pakeisti jo blogos savijautos ir pagerinti sąlygų, bausmę atliekant Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo A. S. skundas tenkintas iš dalies ir jam priteistas 80 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos tarnautojai ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios būtent teisės normų nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent pasireiškė (jei pasireiškė) pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamas pasekmes (jei jos nustatomos) sukėlė būtent nurodytos valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertintu laiku, kurį pareiškėjas praleido kameroje, kurioje plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktu keliamų reikalavimų. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo argumentų pareiškėjas nepasisako ir jų neginčija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl plačiau pasisako tik dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pakankamo ploto kameroje neužtikrinimu.

Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto – šis reikalavimas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Teisėjų kolegija, patikrinusią bylą (ABTĮ 136 str.), nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo apsirikimą ir vietoje 16 parų, kuriomis pareiškėjui nebuvo užtikrinamas pakankamas plotas kameroje, nurodė – 15 (b. l. 11–12).

Pareiškėjo argumentai, jog jis nepatogumus jautė net ir perkeltas į kitas kameras, kuriose gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nedetalizavo ir įrodymais nepagrindė, kokios konkrečiai aplinkybės, t. y. neteisėti atsakovo veiksmai, sudarė pagrindą kilti neturtinei žalai net ir gyvenant pakankamomis, teisės aktų reglamentuojamomis, sąlygomis. Tai, jog pareiškėjas viso kalinimo metu jaučia nepatogumų, patiria dvasinių išgyvenimų, šių patyrimų nepagrindžiant konkrečiais neteisėtais atsakovo veiksmais, taip pat gali būti laikoma logiška su įkalinimu susijusia pasekme.

Taigi, šio ginčo atveju byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo sąlygų minimalaus gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui aspektu (ne mažiau kaip 3,6 m2) neužtikrino 16 parų, t. y. neveikė taip, kaip to reikalavo Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas. Šie Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes (kamerų perpildymo sukeltus esminius nepatogumus, galimybės judėti apribojimą, žmogaus orumo pažeminimą), kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su minėtais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad suėmimo ar bausmės vykdymo įstaigos administracijos argumentai, jog ji dėl atitinkamų priežasčių tam tikrą laiką neturi galimybės suimtam (kalinamam) asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų nustatyto gyvenamojo ploto vienam asmeniui, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti dėl to atsiradusią neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. A438-121/2009, 2010 m. kovo 22 d. nutartį Nr. A756-122/2010, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį Nr. A858-890/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį Nr. A858-1655/2013).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų neilgą trukmę ir nedidelį intensyvumą bei kitų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, pabrėždama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į pareiškėjo teisių pažeidimo metu buvusias Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už neturtinę žalą laikytina 130 Eur suma. Pareiškėjo prašomos sumos (3 000 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas