Legislator Case Law & Legislation
707cd906-c654-46db-8991-e3804bb17eca AI generated

707cd906-c654-46db-8991-e3804bb17eca · Regionų administracinis teismas

Case Number 707cd906-c654-46db-8991-e3804bb17eca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-5369-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00588-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui S. N., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

707cd906-c654-46db-8991-e3804bb17eca · Regionų administracinis teismas: Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-5369-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00588-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui S. N., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. N. (toliau – ir atsakovas) 130,23 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektÄ : butÄ , paskirtis gyvenamoji (butų), esantį Plungė, (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti patirtas 36,30 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur iÅ¡laidas už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro iÅ¡rašų suformavimÄ .

Nurodoma, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 bei 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai), kurie nustato, jog pareiÅ¡kėjas: apskaičiuoja Vietinės rinkliavos dydį (2013 m. nuostatų 24 p., 2017 m. nuostatų 21 p.); organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimÄ , apskaitÄ (2013 m. nuostatų 46 p., 2017 m. nuostatų 4 p.); vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Vietinės rinkliavos mokėtojų (2013 m. nuostatų 60 p., 2017 m. nuostatų 54 p.).

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu akcentuojama, kad pareiÅ¡kėjas yra TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus. Pagal Nuostatų 6 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Nauja nuostatų redakcija patvirtinta 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 ir įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymÄ nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, iÅ¡skyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėjas atsakovo pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų su vėlesniais pakeitimais ir Nuostatų naujos redakcijos, patvirtintos 2017 m. sausio 26 d.

Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. PareiÅ¡kėjas atsakovui vietinę rinkliavÄ apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kurio 2.1; 4.1 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra nekilnojamojo daikto: buto, paskirtis – gyvenamoji (butų), esančio Plungė, (duomenys neskelbtini), savininkas.

Kadangi atsakovas įvardijamu laikotarpiu buvo nekilnojamojo daikto savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam teko prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . IÅ¡ teismui pateiktos 2020 m. kovo 20 d. pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėjimo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas atsakovui apskaičiavo 130,23 Eur vietinę rinkliavÄ , kurios atsakovas nėra sumokėjęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Duomenų, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo sukurtos atliekos ar teisės aktų nustatyta tvarka jis kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ių iÅ¡laidų pagrindimui teikiama 2019 m. liepos 1 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. gegužės 15 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra serija SPEC20 Nr. 00324 ir 2020 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.).

Taigi, ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies. Teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei nutarti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 36,30 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteistinas 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

BÅ«tent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡kose bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme akcentuojama, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktikÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti visÄ praÅ¡ytÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tačiau nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentÄ , pakeičiantį anksčiau suformuotÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

PareiÅ¡kėjas taipogi praÅ¡o priteisti ir 1,71 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų iÅ¡rašų suformavimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris pagal Nuostatų 7 punktÄ (2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų nuostatų redakcija), administruodamas vietinę rinkliavÄ vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitÄ pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra sÄ lygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl praÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo S. N. pareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 130,23 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas