707b1378-c0e8-4e43-b794-eaa7435608f6 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-425-245/2021 Proceso Nr. 1-01-1-27029-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam L.

L. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Å eÅ¡kauskiui, nukentėjusiajam M. B. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. L. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui M.

B. bei civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai ir uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. L. priteista 589,42 (penki šimtai aštuoniasdešimt devyni Eur 42 ct) Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 800 (aštuoni šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188783839, buveinė adresu AukÅ¡taičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ L. L. priteista 122,42 Eur (vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt du eurai 42 ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. L. (toliau – L. L.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 1 d., apie 14.20 val., bÅ«damas nukentėjusiojo M. B. (toliau – M. B.) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ rankomis sugriebdamas nukentėjusiajam M. B. už marÅ¡kinėlių prie kaklo srities, juos sukdamas ir tokiu bÅ«du smaugdamas jo kaklÄ , po to kumščiais suduodamas ne mažiau tris smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, kumščiu suduodamas į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡inio skruosto srityje, lÅ«pų sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tinėmis pavirÅ¡inėmis žaizdelėmis virÅ¡utinėje ir apatinėje lÅ«poje, poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje, nugaros sumuÅ¡imÄ , tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Mindaugas Å eÅ¡kauskis praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir L. L. iÅ¡teisinti. 2.1. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į BK 140 straipsnio, 28 straipsnio dispozicijas, taip pat Å¡ių straipsnių nuostatų taikymÄ kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje privalėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai įrodyta, kad L. L. veiksmuose nebÅ«ta bÅ«tinosios ginties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bei, prieÅ¡ingai, kad nuteistasis neapibrėžta tyčia siekė sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiam M.

B. t. y., nuteistasis pats puolė nukentėjusįjį, o ne nuo jo gynėsi, iÅ¡provokavo konfliktÄ ir t.t. Apelianto manymu, teismas visiÅ¡kai neįsigilino į bylos aplinkybes, apklaustų liudytojų, taip pat, ir nukentėjusiojo prieÅ¡taringus parodymus, vertinant juos dvejų bylų apimtyje, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir taip esmingai pažeidė BPK nustatytas įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principÄ . Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl kaltės, nepagrįstai atsiribojo nuo kilusių įvykių (konfliktų) konteksto, t. y. jų pradžios, eigos ir pabaigos, tai Å¡ioje byloje yra itin svarbu, nes bÅ«tent teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia bÅ«tinosios ginties aplinkybių įvertinimÄ (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). 2.2.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepaÅ¡alino abejonių dėl L. L. kaltės, t. y., kad bÅ«tent L. L., veikdamas neapibrėžta tyčia, iniciavo konfliktÄ tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, siekdamas sukelti pastarajam fizinį skausmÄ . Pastebėtina, kad L. L. nuvyko į jo draugei I. B. nuosavybės teise priklausantį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (į įvykio vietÄ ), tikėdamasis netrukdomai pasiimti I. B. priklausantį kompiuterį, manydamas, kad dienos metu (14.20 val.) nebus nukentėjusiojo M.

B., t. y., kaltinamojo veiksmuose nebuvo jokio siekio nei susitikti su nukentėjusiuoju, nei juolab inicijuoti konfliktÄ ir/ar sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam. 2.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tariamÄ L. L. kaltę net nevertino aplinkybės, jog nuteistajam buvo kilusi reali grėsmė sveikatai bei gyvybei. Nuteistajam nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jame pamatė M. B., kuris pamatęs L. L. buvo agresyviai nusiteikęs ir puolė prie Å¡alia į kaladę įsmeigto kirvio t. y., nuteistasis pajuto tiesioginį pavojų bei grėsmę savo gyvybei bei sveikatai.

Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ buvo neblaivus – jam buvo nustatytas vidutinis girtumas (2.05 prom.). Be to, nukentėjusysis turi psichikos sutrikimų t. y., serga Å¡izofrenija, kurios vienas iÅ¡ ligos požymių yra nesugebėjimas kontroliuoti impulsyvumo bei neadekvati emocionali reakcijÄ Ä¯ aplinkÄ , haliucinacijos, savęs įtikinimas nesančių faktų buvimu. Be to, M. B. pažinojo nuteistÄ jį ir buvo prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ jį nusiteikęs, t. y., nukentėjusysis dėl savo sveikatos bÅ«klės, alkoholinio apsvaigimo bei veikiamas pykčio dėl nutrÅ«kusių santykių su buvusia drauge, turėjo akivaizdų motyvÄ pakenkti L.

L. bei tyčia sukelti konfliktÄ be jį sužeisti. 2.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis jokio konflikto neiniciavo ir M. B. nesmaugė, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas. Å ios faktinės aplinkybės buvo nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. M1-64-993/2021, kurioje nukentėjusysis pats nurodė, „kad L. L. suėmus jį už drabužių (nesmaugiant, nei dusinant), jis taip pat jam griebė už drabužių ir tarp jų įvyko grumtinės“. Taip pat, 2020 m. liepos 3 d. valstybinės teismo medicinos tarnyba atliko nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ bei nustatė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , tačiau jokių smaugimo ir/ar smurto žymių kaklo srityje nebuvo ir ikiteisminio tyrimo metu Å¡ios aplinkybės nebuvo objektyviai patvirtintos.

Pasak nuteistojo gynėjo, skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pateiktas nei vienas įrodymas, iÅ¡skyrus tik paties teismo jokiais įrodymais nepagrįstÄ argumentacijÄ bei nukentėjusiojo parodymus, jog nukentėjusysis buvo smaugiamas nuteistojo sÄ moningai siekiant sukelti fizinį skausmÄ . Pirmiausia ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bÅ«tent prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jis buvo pripažintas kaltu t. y., M. B. puolė su kirviu nuteistÄ jį, jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ir tik vėliau, matydamas jam pareikÅ¡tus kaltinimus, nukentėjusysis ėmėsi taktikos tapti „nukentėjusiuoju“. Skunde teigiama, kad teismo motyvai, kuriais buvo atsisakyta vertinti visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, yra nepagrįsti, pažeidžiantys nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybÄ , neÅ¡aliÅ¡kumo, teisingo (sÄ Å¾iningo) proceso, kurio metu turi bÅ«ti garantuojama Å¡alių lygybė prieÅ¡ įstatymÄ , principus. 2.5. Skunde teigiama, kad M. B. kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tik praėjus 7 dienoms, ir tik po to, kai sužinojo, kad jo atžvilgiu jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamasis.

Nuteistojo gynėjo teigimu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis davė nenuoseklius ir prieÅ¡taringus, selektyvius parodymus, sÄ moningai siekė pakenkti nuteistajam iÅ¡kreipiant faktus. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai kad, iÅ¡ pradžių M. B. buvo nurodęs, jog nuteistojo iki konflikto nepažinojo ir nematė, nors Å¡ias aplinkybes paneigia paties nukentėjusiojo veiksmai – nukentėjusysis, po konflikto įvykusio kieme, kuris nutrÅ«ko bÅ«tent dėl nuteistojo, nuvyko pas jį namo, tiksliai žinodamas jo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei sugadino nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausanti turtÄ , be to, M.

B. sistemingai ilgÄ laikÄ naudojo psichologinį spaudimÄ kaltinamojo atžvilgiu, siuntinėjo jam provokuojančias ir grasinančias žinutės bei elektroninius laiÅ¡kus. Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. L. kaltu, padarius BK 140 straipsnyje numatytÄ veikÄ , visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo veiksmų nei konflikto metu, nei po konflikto, dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, tik formaliai nurodė jog nuteistojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei medicininės teismo ekspertizės iÅ¡vada. 2.6.

Pasak L. L. gynėjo, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, o bÅ«tent paties nukentėjusiojo susirastos liudytojos J. J. parodymus, visiÅ¡kai nepagrįstai vertino, jog liudytojos parodymai yra nuoseklus ir neprieÅ¡taringi. Skunde teigiama, kad J. J. duoti parodymai yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi, selektyvÅ«s, iÅ¡imtinai patvirtinantys tik nukentėjusiojo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ . Visų pirma, liudytoja nurodė, kad neva stebėjo konfliktÄ pro savo balkono langus, matė kaip nuteistasis buvo užgulęs M.

B. ir sudavė jam į veido bei galvos sritį ne mažiau 5 smÅ«gių. IÅ¡ liudytojos parodymų seka, kad M. B., kirviu smogė L. L. pastarajam bÅ«nant kieme bei jam stumiantis dviratį iÅ¡ kiemo. Baudžiamojoje byloje Nr. M1-64-993/2021, buvo nustatyta, kad „po įvykusio tarpusavio grumtynių, L. L. iÅ¡einant už vartų ir ketinant iÅ¡važiuoti, pasilenkus pakelti dviratį, M. B. priėjęs iÅ¡ nugaros vienÄ kartÄ rankoje laikyto kirvio bukÄ jÄ dalimi sudavė L. L. į nugaros sritį <...>“ .

Å ios faktinės aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. M1-64-993/2021, jas patvirtino pats nukentėjusysis. Nuteistojo gynėjo teigimu, akivaizdu, jog J. J. duoti parodymai yra prieÅ¡taringi, liudytoja selektyviai atkartojo aplinkybes, kurias jai galimai papasakojo pats nukentėjusysis. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į subjektyviuosius veiksnius, pavyzdžiui, konflikto vietÄ (konfliktas įvyko pavėsinėje), paÅ¡alinius veiksnius (pavėsinė iÅ¡ dvejų pusių yra aptverta pakankamai aukÅ¡ta tvora) bei pačios liudytojos buvimo vietÄ ir laikÄ , ji negalėjo matyti nei kas iniciavo konfliktÄ , nei kad L.

L. tyčia siekė sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, kÄ iÅ¡ esmės pati liudytoja patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydama, jog matė tik nukentėjusiojo ir nuteistojo kojų galus, nors jos pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė kaip nuteistasis sudavė nukentėjusiajam kelis kartus į galvÄ . Parodymų teisme metu Å¡i liudytoja aiÅ¡kiai patvirtino, kad nuteistojo dviratis buvo kieme, atremtas į namÄ ir iÅ¡ kiemo nuteistasis po konflikto išėjo varydamasis dviratį.

Nuteistojo gynėjo teigimu, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, patvirtintoms netgi paties nukentėjusiojo duotais parodymais, kad nuteistojo dviratis buvo paliktas gatvėje, prie tvoros. Vertinant ir analizuojant įvykio loginę sekÄ , nukentėjusysis smogė kirviu nuteistajam jau išėjus iÅ¡ kiemo, o ne kieme, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytoja matyti momento kaip nukentėjusysis smogė kirviu nuteistajam negalėjo. Todėl, apelianto gynėjo teigimu, Å¡ios liudytojos duoti parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais ir patvirtinančiais nuteistojo kaltę.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog prieÅ¡ posėdį buvo susitikusi su nukentėjusiuoju ir su juo kalbėjosi, be to, pati stebėjosi kaip L. L. galėjo taip bėgti nuo kirvio „sulūžusia koja“, kas tik dar kartÄ patvirtinÄ , kad Å¡i liudytoja puikiai žinojo visas bylos aplinkybes ir jas iÅ¡ anksto derino su nukentėjusiuoju.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė bei prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo L. L. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinis skundas atmetamas 4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei jų visumÄ . Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog L. L. veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties požymių. Nuteistojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, o bÅ«tent paties nukentėjusiojo susirastos liudytojos J. J. parodymus, spręsdamas, kad jie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio turinį bei bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko pagrįstai pripažino L. L. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl kaltės, nepagrįstai atsiribojo nuo kilusių įvykių konteksto, t. y. jų pradžios, eigos ir pabaigos, o tai, Å¡ioje byloje, pasak nuteistojo gynėjo, yra itin svarbu, kadangi teisingas minėtų aplinkybių nustatymas lemia bÅ«tinosios ginties aplinkybių įvertinimÄ . BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia BK 28 straipsnyje nurodytas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai:

1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų).

Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416-942/2016, 2K-296-719/2020).

7. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (t. 1, b. l. 6 – 7) M. B. nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d., jam bÅ«nant namų kieme ir gulint pavėsinėje į kiemÄ Ä¯Ä—jo L. L., kuris eidamas link nukentėjusiojo jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir priėjęs griebė M. B. už marÅ¡kinėlių ties kaklu bei pradėjo sukdamas marÅ¡kinėlius nukentėjusįjį smaugti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis taip pat griebė L.

L. už marÅ¡kinėlių ties kaklu ir taip pat pradėjo sukti. M. B. atsistojus, jis sudavė į L. L. petį, o L. L. nukentėjusiajam smogė deÅ¡ine ranka į veido sritį ties virÅ¡utine lÅ«pa kairėje pusėje. Po Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nurodė vėl nukritęs ant suolo, o atsikvošėjęs jis atsistojo ir pradėjo eiti link L. L.. L. L. apsisukdamas suklupo, o tuo metu M. B. pasiėmė kirvį ir bukuoju jo galu trenkė jam į nugarÄ . Aplinkybę, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu pirmasis panaudojo L.

L. patvirtina ir byloje esantys liudytojos J. J. parodymai (t. 1, b. l. 129 – 130), kuri parodė, kad yra nukentėjusiojo kaimynė ir 2020 m. liepos 1 d. įvykį matė iÅ¡ savo balkono. Liudytoja nurodė, kad iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ ir pasilenkusi iÅ¡ savo balkono pamatė, jog M. B. pavėsinėje buvo užgultas stambaus vyro, kuris tuo metu smÅ«giavo M. B. į veido ir galvos sritį. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad vyrui (L. L.) bandant pasiÅ¡alinti iÅ¡ kiemo, M. B. pasiėmė kirvį ir jo buka dalimi sudavė L.

L. į nugarÄ . Å ie nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad L. L. pirmasis smÅ«giavo M. B. ir tik vėliau nukentėjusysis pasiėmė kirvį ir jo bukÄ ja dalimi trenkė L. L. į nugarÄ , todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai kaip bÅ«tinoji gintis nebuvo pripažinti pagrįstai, kadangi L. L. fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo naudoti dar tada, kai jo (L. L.) interesams nebuvo daroma jokia žala, o iÅ¡ susiklosčiusios situacijos taip pat nebuvo galima numanyti, kad M.

B. pasiims kirvį. Pažymėtina, kad kirvį M. B. iÅ¡sitraukė tik po aktyvių L. L. veiksmų. Nors M. B. taip pat panaudojo fizinį smurtÄ L. L. atžvilgiu, tačiau kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai vienÄ iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. L. veiksmai bÅ«tinosios ginties sÄ lygų neatitiko. BÅ«tent nuteistasis pradėjo konfliktÄ , vartodamas tiek necenzÅ«rinius žodžius, tiek fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, o pats nukentėjusysis fizinį smurtÄ L. L. atžvilgiu pradėjo naudoti tik po aktyvių L. L. veiksmų, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo L. L. veiksmuose atmetami kaip nepagrįsti.

8. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad L. L. veiksmuose nebuvo jokio sieko nei susitikti su nukentėjusiuoju, nei juolab inicijuoti konfliktÄ ar sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam. Å iuos apeliacinio skundo argumentus paneigia paties L. L. parodymai. Ä®tariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 139 – 140) L. L. nurodė, kad M. B. kurį laikÄ siuntinėjo jam elektroninius laiÅ¡kus, nurodydamas, kad jam (L. L.) blogai baigsis, todėl L. L. pamanė, kad nukentėjusysis jo elektroninį paÅ¡tÄ gavo prisijungęs prie I.

B. kompiuterio, kuris buvo likęs M. B. namuose ir nusprendė nueiti pas nukentėjusįjį paimti kompiuterį. L. L. nurodė, kad nesitikėjo, jog M. B. bus namuose ir Å¡iam paklausus „kÄ tu čia veiki?“ L. L. atsakė: „Siuntinėjai man žinutes, tai atėjau pasikalbėti“. Jei L. L. bÅ«tų iÅ¡ tiesų norėjęs tiesiog atsiimti kompiuterį, taip savo atėjimo priežastį ir bÅ«tų paaiÅ¡kinęs M. B.. IÅ¡ L. L. parodymų matyti, kad M. B. nebuvo agresyviai nusiteikęs nuteistojo atžvilgiu.

Be to, L. L. nukentėjusįjį ant suoliuko paguldė pastarajam dar nepradėjus jokių aktyvių veiksmų nuteistojo atžvilgiu. Apklausos metu L. L. parodė, kad jam pasirodė, kad M. B. ketina imti kirvį, todėl jis pribėgęs prie jo rankomis suėmė M. B. ir paguldė ant suolo. Nors L. L. teigia, kad tai padarė gražiai, tačiau tokius jo parodymus paneigia tiek M. B., tiek liudytojos J. J. parodymai, bei byloje esanti specialisto išvada, kurioje M. B. nustatytas nugaros sumušimas. Vėlesnėje apklausoje (t. 1, b. l. 151) L.

L. jau teigė, kad M. B. puolė pasiimti kirvį, todėl jis gynėsi, bandydamas jį sutramdyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu L. L. taip pat teigė, kad M. B. pradėjo bėgti, ketindamas pasiimti kirvį (t. 2, b. l. 31), tačiau teismo vertinimu, akivaizdu, kad smurtinius veiksmus L. L. pradėjo neturėdamas akivaizdžios priežasties manyti, jog M. B. gali jį pulti su kirviu. Jau pirmosios apklausos metu asmuo būtų nurodęs, kad nukentėjusysis bėgo pasiimti kirvio, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, pirmosios apklausos metu L.

L. parodė, kad jam tik pasirodė, jog M. B. ketina pasiimti kirvį. Tai, kad nuteistasis vėliau pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog M. B. bėgo pasiimti kirvio, patvirtina aplinkybę, kad L. L. vėlesniais savo parodymais tiesiog bandė iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės. Teismo vertinimu, paties L. L. parodymai tarpusavyje prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir yra nelogiÅ¡ki, kadangi jis teigė, kad nesitikėjo M. B. rasti namuose ir tik norėjo pasiimti kompiuterį, tačiau atėjęs į kiemÄ ir pamatęs jame nukentėjusįjį, jis nurodė, kad atėjo pasikalbėti, apie kompiuterio pasiėmimÄ net neužsimindamas.

Pažymėtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu L. L. nurodė, kad vėliau paaiÅ¡kėjo, jog jokio kompiuterio M. B. neturėjo. Teismo vertinimu, Å¡i nuteistojo nurodyta aplinkybė buvo tik pretekstas nueiti į M. B. namus, turint tikslÄ sužaloti nukentėjusįjį, todėl akivaizdu, kad L. L. veiksmuose buvo tyčia ir siekis inicijuoti konfliktÄ su nukentėjusiuoju.

9. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog L. L. buvo kilusi reali grėsmė sveikatai bei gyvybei, kadangi jam nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ten buvęs M. B. puolė prie į kaladę įsmeigto kirvio. Å ios nutarties 8 punkte jau aptarta aplinkybė, kad L. L. savo pirminiuose parodymuose nurodė, jog atėjus į kiemÄ jam tik pasirodė, kad M. B. ketina pasiimti kirvį, todėl jis pats ir puolė prie nukentėjusiojo ir parvertė jį ant suolo.

Tik vėliau L. L. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad M. B. puolė prie kirvio, todėl nuteistasis buvo priverstas gintis. Kaip jau pažymėta anksčiau Å¡ioje nutartyje, tokia L. L. versija laikytina gynybine. Jei nukentėjusysis iÅ¡ tiesų pirmas bÅ«tų puolęs prie kirvio, Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis bÅ«tų nurodęs jau pirmosios apklausos metu. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl sveikatos bÅ«klės (nukentėjusysis serga Å¡izofrenija), nuo alkoholio bei veikiamas pykčio dėl nutrÅ«kusių santykių su drauge, M.

B. turėjo akivaizdų motyvÄ pakenkti L. L., tačiau pažymėtina, kad bÅ«tent pats nuteistasis atėjo į nukentėjusiojo namų valdÄ , sakydamas pastarajam, kad nori pasikalbėti. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų M. B. motyvÄ pakenkti nuteistajam, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam buvo kilusi reali grėsmė sveikatai bei gyvybei, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Skunde teigiama, kad L. L. nukentėjusiojo nesmaugė ir jokio konflikto neinicijavo. Å ios faktinės aplinkybės buvo nustatytos baudžiamoje byloje Nr. M1-64-933/2021, kurioje M. B. pats nurodė, „kad L. L. suėmus jį už drabužių (nesmaugiant, nei dusinant), jis taip pat jam griebė už drabužių ir tarp jų įvyko grumtynės“. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, aplinkybę, kad L. L. buvo sugriebęs M. B. už drabužių ties kaklu, nukentėjusysis nurodė savo pirminiuose parodymuose. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis pats taip pat griebė L. L. už jo marÅ¡kinėlių ir pradėjo sukti. Sutiktina, kad L. L. neatliko konkrečių smaugimo veiksmų nukentėjusiajam, tačiau sugriebus už drabužių ties kaklu ir atliekant sukimo veiksmÄ , nukentėjusysis galėjo jaustis smaugiamas. Be to, iÅ¡ byloje esančio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo (t. 1, b. l.

12) matyti, kad 2020 m. liepos 3 d. nuvykęs į skubios pagalbos skyrių nukentėjusysis nurodė, kad skundžiasi gerklės skausmu ryjant bei kaklo skausmu, todėl akivaizdu, kad L. L. veiksmais (kai sugriebęs nukentėjusiajam už drabužių ties kaklu jis atliko sukimo veiksmÄ ) M. B. galėjo kilti medicinos dokumentuose nurodytos pasekmės. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai argumentavo, kad nuteistasis smaugė nukentėjusįjį sÄ moningai siekdamas sukelti jam fizinį skausmÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sÄ moningais nuteistojo veiksmais įvardijo ne tik suėmimÄ už marÅ¡kinėlių ir jų sukimÄ taip, kad M. B. bÅ«tų smaugiamas, tačiau smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas bei veido sritį sudavimÄ , todėl akivaizdu, kad visi nuteistojo veiksmai buvo įvardinti kaip sÄ moningas siekis sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Pažymėtina ir tai, kad pats L. L. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad laikė nukentėjusįjį už kaklo (t. 2, b. l. 34).

Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1539/2020 (02) patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo konstatuota odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, lūpų sumušimas su muštinėmis paviršinėmis žaizdelėmis viršutinėje ir apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, nugaros sumušimas. Tai paneigia nuteistojo parodymus, kad jis, stengdamasis nuraminti nukentėjusįjį, gražiai šį paguldė ant suolo ir laikė jį tol kol nusiramins.

Juolab, kad pačiam nuteistajam specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1538/2020 (02) konstatuotas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas bei deÅ¡inės pėdos I pirÅ¡to I pirÅ¡tikaulio lūžimas. Å ios aplinkybės tik patvirtina tai, kad bÅ«tent nuteistasis savo aktyviais ir sÄ moningais veiksmais naudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, kÄ pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

11. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad M. B. su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi praėjus 7 dienoms po įvykio, ir tik po to, kai sužinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamasis. Pažymėtina, kad dėl patirtų sužalojimų į skubios pagalbos skyrių M. B. kreipėsi jau 2020 m. liepos 3 d., nurodydamas, kad 2020 m. buvo sumuÅ¡tas, smaugtas ir gavo smÅ«gių į veidÄ , buvo be sÄ monės. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ nukentėjusysis kreipėsi tik dėl to, jog sužinojo, kad yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamasis.

Kai matyti iÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 1, b. l. 6 – 7) M. B., teikdamas pareiÅ¡kimÄ , nesistengė nuslėpti jokių įvykio aplinkybių – jis nurodė, kad ir pats sudavė L. L. į petį, taip pat tai, kad trenkė jam bukuoju kirvio galu į nugarÄ . Nėra jokio pagrindo manyti, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ M. B. kreipėsi tik sužinojęs apie kitÄ ikiteisminį tyrimÄ . Be to, byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti įvairÅ«s sužalojimai, todėl visiÅ¡kai normalu, kad asmuo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , siekdamas apginti pažeistus savo interesus.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. B. nuteistojo atžvilgiu sistemingai ilgÄ laikÄ naudojo psichologinį spaudimÄ , raÅ¡ydamas jam grasinančio pobÅ«džio žinutes. Pats nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra rašęs L. L. dėl klasės susitikimo, taip pat praÅ¡ydamas negriauti Å¡eimos, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kad M. B. bÅ«tų grasinęs L. L., todėl tokie skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

13. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. J. parodymais. Nuteistojo gynėjo teigimu, minėtos liudytojos parodymai yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi, selektyvÅ«s ir iÅ¡imtinai patvirtinantys tik nukentėjusiojo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apklausiama teisme liudytoja nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti kodėl nesutapo jos ir nukentėjusiojo parodymai dėl dviračio. Liudytoja taip pat parodė, kad posėdžio dienÄ bandė su savo sese prisiminti tikslias 2020 m. liepos 1 d.

įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytoja nuteistojo iÅ¡ anksčiau nepažinojo, todėl akivaizdu, kad neturėjo pagrindo jį apkalbėti. Apygardos teismo vertinimu, liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad L. L. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Liudytoja esmines įvykio aplinkybes nurodė tokias pat, kokias nurodė ir nukentėjusysis. Nėra pagrindo teigti, kad asmens parodymai yra nepagrįsti, jei juose yra neesminių neatitikimų. Akivaizdu, kad stebint konfliktinę situacijÄ , žmogus gali jausti jaudulį, susijaudinimÄ , dėl ko kai kurios įvykio aplinkybės vėlesnių apklausų metu ar teisminio bylos nagrinėjimo metu bÅ«na nurodomos netiksliai, tačiau nagrinėjamu atveju liudytoja tiksliai nurodė, kad L.

L. buvo užgulęs nukentėjusįjį ir jam smÅ«giavo, ir tik vėliau L. L. atsistojus, M. B. iÅ¡sitraukė kirvį. Tai, kurioje kiemo vietoje M. B. sudavė L. L. kirviu, nėra esminė įvykio aplinkybė, kadangi ir pats nukentėjusysis neneigė sudavęs kirviu nuteistajam. Liudytojos nurodytos aplinkybės yra svarbios nustatant, kuris asmuo pradėjo konfliktÄ pirmas, todėl pirmosios instancijos teismas minėtos liudytojos parodymais rėmėsi pagrįstai.

14. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko pagrįstai pripažino L. L. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Jis skirtingai nurodė esmines įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme. Taip pat niekuo nepatvirtintas ir nuteistojo motyvas apsilankyti pas nukentėjusįjį – nors L. L. teigė, kad pas M.

B. jis užėjo pasiimti kompiuterio, tačiau kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, M. B. net neturėjo minėto kompiuterio, o pats nuteistasis atėjęs į nukentėjusiojo gyvenamojo namo kiemÄ pasakė, kad atėjo pasikalbėti. Nukentėjusiojo nuosekli versija, kuriÄ patvirtina liudytojos J. J. parodymai, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad eidamas pas M. B. L. L. turėjo tikslÄ jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtÄ , todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo L. L. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis