2021-09-15 Nr. AB-18598-3-61-3-01881-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-505-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01881-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. V. ir A. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, (toliau – ir atsakovai) po 262 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur moralinės-piniginės kompensacijos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo pretenzijos įteikimo dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki visiško jos įvykdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjų R. V. ir A. V. skundą laikė nepaduotu, bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nustatė, kad paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjų skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytas jo faktinis pagrindas, t. y. nurodyti kiekvienos institucijos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, taip pat formuluojant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodyti konkretų žalos dydį, kurį siekia pareiškėjai prisiteisti iš kiekvieno viešojo administravimo subjekto.

Šalindami skundo trūkumus, pareiškėjai 2021 m. birželio 7 d. pateikė skundą, kuriuo reiškė tapačius, kaip ir pirminiame skunde, reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su skundu, gautu 2021 m. birželio 21 d., padarė išvadą, kad pareiškėjai nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2021 m. birželio 8 d. nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 8 d. nutartyje nurodė, jog jam nėra aišku, iš ko kildinama skunde prašoma priteisti žala: ar iš sutartinių teisinių santykių, ar iš skunde nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų, susijusių su vartotojų teisių interesų galimai netinkamu gynimu. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjams, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta, jog atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 str. 1 d.) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 str. 3 d.) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).

Pirmosios instancijos teismas iš skundo, gauto 2021 m. birželio 21 d., turinio nustatė, kad nėra aišku, iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų pareiškėjai kildina solidarią atsakomybę dėl neįvykusių kelionių ir dėl to negrąžintų pinigų. Pareiškėjų skundo, gauto 2021 m. birželio 21 d., turinys yra painus ir nesuprantamas. Pareiškėjai, apibūdindami galimai neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus, neindividualizavo, kaip šie veiksmai bendrai įtakojo būtent jiems padarytos žalos atsiradimą, nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su skunde reiškiamais reikalavimais, o apsiribojo abstrakčių aplinkybių, susijusių su galimais vartotojų teisių pažeidimais, dėstymu. Todėl teismui liko neaiškus skunde reiškiamų reikalavimų pagrindas.

Teismas aukščiau nurodytus skundo trūkumus laikė esminiais, kurių nepašalinus, jis neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas laikytas nepaduotu.

III. Pareiškėjai R. V. ir A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad analogiška byla Vilniaus apygardos teisme jau nagrinėjama pagal pareiškėjos J. P. skundą (administracinė byla Nr. eI2-2792-809/2021), kurioje teismas jau yra suformulavęs praktiką, todėl teismo nutartis dėl vykdymo šalinti skundo trūkumus, yra perteklinė.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovai atstovaudami Lietuvai, neužtikrino trečiųjų asmenų veiklos, dėl ko pastarieji neįvykdė sutartinių prievolių ir pažeidė vartotojų teisėtus lūkesčius, dėl ko pastarieji patyrė moralinius ir turtinius nuotolius. Solidarūs atsakovai todėl, kad visi veikė išvien, kryptingai ir tendencingai.

Pareiškėjai atskirajame skunde dėsto Europos Komisijos nario D. R. išsakytą raginimą valstybėms narėms, kelionių organizatoriams ir visiems dalyvaujantiems subjektams rasti pragmatiškus ir lanksčius sprendimus, kurie gerbtų keliautojų teises į atšauktas kelionių paketų atostogas dabartinėje COVID-19 protrūkio situacijoje, bei prašymą nacionaliniu lygmeniu imtis tinkamų veiksmų, kuriais būtų užtikrinta tinkama vartotojų apsaugos ir paramos kelionių ir turizmo įmonėms pusiausvyra.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad 2020 m. liepos 3 d. Europos Komisija Lietuvai atsiuntė oficialų pranešimą (C(2020) 4407 final), kuriame išreiškė nuomonę, kad CK 6.751 straipsnio 5 dalis, priimta CK 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2956, kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 171 straipsniu, priimtu Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII- 667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymu Nr. Xin-2862, neatitinka 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies b punkto ir 4 dalies reikalavimų. Pareiškėjų teigimu, organizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo tyčinė veikla, nukreipta prieš turistus / vartotojus, konstatuota ir atsakovų Seimo pranešimais ir Vyriausybės sprendimais.

Atskirajame skunde pareiškėjai siekdami pagrįsti žalos atsiradimą, dėsto aplinkybes, susijusias su karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimu ir pagrindus moralinei žalai atlyginti, cituodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktiką. Pareiškėjų nuomone, jiems padaryta po 5 000 eurų moralinių nuostolių, kadangi pasiligojo, patyrė emocinę depresiją, be to, atsakovai pareiškėjus diskriminavo, tyčiojosi, biurokratiškai atsirašinėjo, išskirtinai, kryptingai ir tendencingai veikdami verslininkų naudai, todėl jų veika prieštarauja Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimui. Pareiškėjų teigimu, moralinės kompensacijos 5 000 eurų dydį nulemia tai, kad atsakovai nuo 1992 m. spalio 25 d. nevykdo Konstitucijos 56 straipsnio reikalavimų ir neleidžia pareiškėjams ir kitiems Lietuvos asmenims išsirinkti Seimą. Pareiškėjų nuomone, atsakovai įvairiais antikonstituciniais nutarimais siekė vartotojų / pareiškėjų žiaurių kankinimų, patyčių, diskriminacijos ir todėl išskirtinai veikė kelionių agentūrų naudai, padėdami joms nusikalstami praturtėti vartotojų / pareiškėjų sąskaita. Todėl šios aplinkybės yra labai svarbios vertinant moralinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. šiuo atveju spręstina, ar skundžiama 2021 m. birželio 28 d. nutartimi teismas pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjų skundą, gautą 2021 m. birželio 21 d., nustatęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus nustatė, kad yra neaiškus skundo pagrindas, šioje byloje nėra solidarios atsakomybės, bei nurodė pareiškėjams, kad skundas tikslintinas, jame aiškiai nurodant skundo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti kiekvienos institucijos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, taip pat formuluojant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodyti konkretų žalos dydį, kurį siekia pareiškėjai prisiteisti iš kiekvieno viešojo administravimo subjekto. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų pradinio skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjams terminą nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjų skundo trūkumų buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai 2021 m. birželio 21 d. pateikė teismui papildytą skundą (pareiškimą), kuriuo reiškė tapačius, kaip ir pirminiame skunde, reikalavimus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų 2021 m. birželio 21 d. teisme gauto skundo (pareiškimo) papildymo argumentus ir suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jie gana painūs ir nesuprantami, iš šio procesinio dokumento turinio nėra aišku, iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų pareiškėjai kildina solidarią atsakomybę dėl neįvykusių kelionių ir dėl to negrąžintų pinigų, be to, pareiškėjai, apibūdindami galimai neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus, neindividualizavo, kaip šie veiksmai bendrai įtakojo būtent jiems padarytos žalos atsiradimą, nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su skunde reiškiamais reikalavimais, o apsiribojo abstrakčių aplinkybių, susijusių su galimais vartotojų teisių pažeidimais, dėstymu. Taigi, nagrinėjamu atveju yra neaiškus skunde reiškiamų reikalavimų pagrindas.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai siekė padėti pareiškėjams įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjai teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. V. ir A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė