2020-04-01 Nr. AB-6425-3-62-3-01024-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-663-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01024-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduotos higienos priemonės – tualetinis popierius, dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, skalbimo milteliai, dezodorantas ir nagų žirklutės. Žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad jo statusas yra nuteistasis, todėl higienos priemones nebus išduotos. Dėl neišduotų higienos priemonių negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė pažeminimą, psichologines kančias. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių nuostatas, pareiškėjui kilo neturtinė žala.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, skundo reikalavimų daliai taikyti trejų metų senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šis teisės aktas nenumatė, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). Iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo išduodamas, neatsižvelgiant į jo pajamas. 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės. Visu kitu ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes rašytinių prašymų neteikė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo sąskaitoje pinigų, nuolat apsipirkinėdavo parduotuvėje, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad Alytaus PN nuo 2014 m. iki 2018 m. neaprūpino jo higienos priemonėmis – tualetiniu popieriumi, dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, skalbimo milteliais, dezodorantu ir nagų žirklutėmis.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties taikymo ir atnaujinimo institutą, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. gegužės 21 d., todėl daliai skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo atstovo prašymą dėl ieškinio senaties termino daliai skundo reikalavimų tenkino ir skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2015 m. gegužės 21 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą už šį laikotarpį atmetė.

8. Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimų pagrįstumo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m., vadovaudamasis CK nuostatomis, nustatančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, akcentuodamas įrodinėjimo taisykles tokio pobūdžio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) bei minėtu Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas ir darė išvadą, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 (toliau – ir Aprašas), higienos reikmenų išdavimą sieja su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Nagų kirpimo žirklių išdavimo nuteistiesiems ir suimtiesiems teisės aktai nenumato.

9. Teismas dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui dantų pasta, dantų šepetukas ir skutimosi peiliukai nurodytu laikotarpiu nebuvo išduoti. Atsakovo atstovo teigimu, šių higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo nustatytas galiojusiuose teisės aktuose, be to, pareiškėjas dėl šių priemonių išdavimo į administraciją raštu nesikreipė. Atsakovo atstovas nurodė, kad skalbimo priemonės ir tualetinis popierius pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo išduodamas, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

10. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panašioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimą dėl neteisėto atsakovo atstovo neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme pareiškėjo neaprūpinus dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta, skalbimo priemonėmis, tualetiniu popieriumi laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

11. Teismas dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. akcentavo, kad higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems nuo 2017 metų yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės. Visu kitu ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes rašytinių prašymų neteikė. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas pagal pateiktus prašymus higienos priemonėmis (dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais ir kt.) buvo aprūpintas: 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų ir kt.) išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti, byloje nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas nekonstatavo atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

12. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, skalbimo priemonėmis, tualetiniu popieriumi), todėl konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kas pagal EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

13. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, į tai, kad pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, priimtas netinkamai taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir CK nuostatas. Atsakovo atstovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės. Atsakovo atstovas pateikė duomenis tik apie du kartus išduotas higienos priemones. Dėl šių priemonių neišdavimo patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas, vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, laikosi pozicijos, kad atsakovo atstovas, neišduodamas higienos priemonių, pažeidė Konvencijos 3 ir 14 straipsnius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo atstovo neišreikalavo stomatologo pažymos, kuri patvirtintų pareiškėjo daugkartinius kreipimųsis dėl dantų gedimo. Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimo pagrįstumą patvirtina su apeliaciniu skundu teikiama medicinos pažyma ir teismo išaiškinimai administracinėje byloje Nr. I-5347-422/2018.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas, palaikydamas atsiliepime į skundą ir skundžiamame sprendime išdėstytą poziciją, vertina, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pagal CK 6.271 straipsnį dėl to, kad Alytaus PN nuo 2014 m. iki 2018 m. pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės.

19. Pirmosios instancijos teismas, taikęs trejų metų ieškinio senaties terminą ir apribojęs ginčo laikotarpį bei nustatęs Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, skalbimo priemonėmis, tualetiniu popieriumi), pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdamas, kad atsakovo atstovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės. Dėl šių priemonių neišdavimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigine kompensacija. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė pareiškėjo skunde nurodytą pažeidimą, t. y. atsakovo neveikimą neišduodant jam higienos priemonių – dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus, skalbimo priemonių, tualetinį popierių nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau sprendė, kad pažeidimas nekonstatuotinas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktą higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems nuo 2017 metų tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pagal pateiktus prašymus higienos priemonėmis (dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais ir kt.) buvo aprūpintas 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. Byloje duomenų apie tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas atsakovo atstovo administracijai teiktų kitus prašymus dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

24. Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui teiginys, kad jis žodžiu ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, yra neįrodytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo mokus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl neišduotų higienos priemonių jis negalėjo palaikyti asmeninės higienos, buvo nesiskutęs, neplautais dantimis, dėl dantų nepriežiūros teko lankytis pas odontologą, kelia pagrįstas abejones, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad už Alytaus PN nustatytus pažeidimus jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad EŽTT 2012 m. liepos 9 d. sprendime byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05) konstatavo, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT pažymėjo, jos tai, kad pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, sukėlė kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kančią. EŽTT vertinimu, nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, įskaitant Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, nustatantį, kad kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog minėti EŽTT išaiškinimai yra reikšmingi ir sprendžiant dėl nuteistųjų teisių pažeidimo, todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgiant į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Aprūpinimo normos tiek, kiek jose nenustatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemonių – dantų pastos, dantų šepetuko bei skutimosi peiliukų, neatitinka Konvencijos nuostatų.

27. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė išvadą, kad nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neišduodami pareiškėjui asmens higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, skalbimo priemonių, tualetinį popierių) Alytaus PN pažeidė Konvencijos nuostatas, tačiau konstatavo, jog pareiškėjo dėl minėto jo teisių pažeidimo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl jos atlyginimo pinigine išraiška.

28. Pažymėtina, kad paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengė minimalias ribas ir pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

30. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

31. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

32. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus ir teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui turi būti priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad pareiškėjui priteistinas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas už tai, kad Alytaus PN 2015 m. gegužės 22 d. – 2017 m. sausio 1 d. laikotarpiu pareiškėjui neišdavė asmens higienos priemonių (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukų, skalbimo priemonių, tualetinį popierių), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti K. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius