7072402c-3f7d-43aa-bc88-b3e30516dd25 · Vilniaus apygardos teismas

Adm Administracinio teisės pažeidimo bylaNr. ATP-1266-626/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06638-2015-2                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas, panaikinimo, n u s t a t ė : A. V. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2015 m. vasario 6 d., apie 8.45 val., Vilniuje, Laisvės pr. 79 A, lipdamas iÅ¡ sustojusios transporto priemonės „T.

A.“ (duomenys neskelbtini), neįsitikino ar nekliudo kitoms transporto priemonėms, dėl to buvo apgadintas iÅ¡ galo važiuojantis automobilis BMW (v. n. (duomenys neskelbtini) Å iais veiksmais A. V. pažeidė KET 52 punkto reikalavimus. A. V. šį nutarimÄ apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A.

V. skundas netenkintas. Apeliaciniu skundu A. V. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės 2015 m. gegužės 4 d. nutarimÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad KET nepažeidė, o ir pati nuobauda paskirta nesilaikant ATPK 7 straipsnio ir 256 straipsnių reikalavimų. Nurodo, kad nutarimas priimtas remiantis tik generalinio prokuroro D. Valio 2015 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-4180 prie kurio buvo pridėta tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri įvardinta kaip eismo įvykio medžiaga.

Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo ribos yra griežtai nustatytos prokuratÅ«ros veiklÄ reglamentuojančių norminių aktų ir tarnybinio patikrinimo medžiaga negalėjo bÅ«ti pateikta kaip eismo įvykio medžiaga. Nurodo, kad Generalinio prokuroro raÅ¡tas ir pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga neturi jokios juridinės ir įrodomosios reikÅ¡mės, nes neatitinka ATPK 255 straipsnio, kuriame imperatyvios nuostatos, kurios negali bÅ«ti plečiamos. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi pareigÅ«nė jokio papildomo tyrimo neatliko ir netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros Å¡io nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ .

Apeliantas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta nė vienu jo skunde keltu klausimu ir nepaneigti skundo argumentai, kad Generalinis prokuroras negali specialiai rinkti įrodymus administracinei teisenai pradėti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Nurodo, kad teismas aiškino administracinės bylos iškėlimo vadas ir pagrindus, kurių jis neginčijo. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo tirtos ir vertintos reikšmingos bylai aplinkybės, o jo kaltė konstatuota išvardinant byloje esančius duomenis.

Be to, apelianto manymu, jo kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas suraÅ¡ant eismo įvykio deklaracijÄ ir tai patvirtino UAB DK „PZU Lietuva“ atliktas tyrimas (b. l. 80-85). Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o netenkinti A. V. skundo. Atsiliepime nurodo, kad Tarnybos pareigÅ«nai pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , įvertinę 2015 m. balandžio 10 d. gautÄ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros surinktÄ medžiagÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ir nustatę, kad surinktoje medžiagoje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A.

V. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimų ir dėl to buvo apgadinti du automobiliai. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 259 straipsnio 1 dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytus atvejus, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigÅ«nas arba visuomeninės organizacijos atstovas suraÅ¡o protokolÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas svarbiu procesiniu dokumentu, kuriuo ir pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena. Jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Taip pat teisę iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ turi teismas (teisėjas) ir prokuroras (ATPK 262 straipsnio 8 dalis, 255 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Vidaus tyrimo skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų 2015 m. vasario 6 d. įvykusio eismo įvykio metu, remiantis 2015 m. vasario 10 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 17.9-518 „Dėl prokuratÅ«ros tarnybinio automobilio apgadinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad A.

V., iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, nepastebėjo atvažiojančios kitos transporto priemonės ir kliudė jÄ durelėmis. Tarnybinio patikrinimo metu, aiÅ¡kinantis 2015 m. vasario 6 d. eismo įvykio aplinkybes, buvo vertinama ar A. V. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti ProkuratÅ«ros įstatymo ar Prokurorų etikos kodekso nuostatas. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , 2015 m. kovo 12 d. suraÅ¡yta iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad A. V. veiksmus yra pagrindas vertinti kaip neatsargius, tačiau nėra pakankamai patvirtinančių duomenų, kad A.

V. bandęs neatsargiai iÅ¡lipti iÅ¡ neleistinoje vietoje sustojusio tarnybinio automobilio, padarė tarnybinį pažeidimÄ . Taip pat nustatyta, kad ne tik automobilio vairuotojo G. K., bet ir A. V. veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su prokuratÅ«rai padaryta materialine žala. Nustačius, kad A. V. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 52 punkto ir 148 punkto reikalavimus ir tai, kad KET pažeidimų tyrimas nepriklauso tarnybinį patikrinimÄ atliekančio tikrintojo kompetencijai nuspręsta informuoti Generalinį prokurorÄ apie tai, kad minėti A.

V. veiksmai turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 4 dalyje požymius (b. l. 4-7). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrindu 2015 m. balandžio 7 d. Generalinis prokuroras raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybÄ su praÅ¡ymu įvertinti 2015 m. vasario 6 d. eismo įvykio aplinkybes, pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ ir spręsti dėl administracinių poveikio priemonių taikymo (b. l. 48). Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros skyriaus greičio matavimo sistemų administracinės grupės Vyresnysis specialistas S. S. 2015 m. gegužės 4 d.

A. V. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmė nutarimÄ nubausti A. V. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį (b. l. 50, 51). Apygardos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam suraÅ¡ytas neteisėtai. Pažymėtina, kad norint iÅ¡kelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylÄ turi bÅ«ti konstatuoti bylos iÅ¡kėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ .

Vienas iÅ¡ pagrindų pradėti bylos tyrimÄ gali bÅ«ti informacija, gauta iÅ¡ teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių panaÅ¡ių subjektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. N-575-1253-10). BÅ«tent Å¡iuo pagrindu, įvertinus Generalinės prokuratÅ«ros pateiktÄ medžiagÄ ir pradėta administracinė teisena A. V.. Tuo tarpu tai, kad Generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 7 d. raÅ¡te (b. l.

48) nurodyta, kad pridedama eismo įvykio medžiagos, o ne tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija, vertinama kaip klaida, nesudaranti pagrindo iÅ¡vadai, kad administracinė teisena pradėta ATPK 255 straipsnio pagrindu. ATPK 255 straipsnyje numatyta, kad prokuroras turi teisę pareiÅ¡kimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismÄ iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl veikų, numatytų Å¡io kodekso 1871 straipsnyje (Teisėtų prokuratÅ«ros pareigÅ«no reikalavimų nevykdymas), taip pat turi teisę iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kai buvo atsisakyta iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ ar baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju administracinė teisena pradėta įvertinus Generalinio prokuroro pateiktÄ tarnybinio patikrinimo medžiagÄ , kuri buvo surinkta tarnybinio patikrinimo metu iki iÅ¡vados parengimo ir ne tiriant administracinį teisės pažeidimÄ , o atliekant A. V. tarnybinį patikrinimÄ , vertinant ar jis nepažeidė ProkuratÅ«ros įstatymo ar Prokurorų etikos kodekso nuostatų. Kaip matyti, iÅ¡vados dėl tarnybinio patikrinimo A. V. neskundė, ji yra galiojanti. Visa tai rodo, kad administracinė teisena A.

V. pradėta nepažeidžiant ATPK nuostatų. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jis pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį užtraukia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Pažymėtina, kad pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalies dispozicijÄ asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir bÅ«tent Å¡is pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų pasekmių turi bÅ«ti nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kuris yra vienas iÅ¡ privalomų Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytas asmuo. Taigi ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo subjektas nurodytas Å¡io straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad administracinę atsakomybę pagal Å¡iÄ dalį užtraukia „pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas <...>“.

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, A. V. naudojosi keliu, todėl jis yra tinkamas subjektas pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė KET 52 punkto reikalavimus. Skundžiamame nutarime taip pat padaryta išvada, kad A. V. pažeidė ir KET 148 punkto reikalavimus. KET 52 punkte numatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

KET 148 punktas numato, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų ar kliudo kitiems eismo dalyviams. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. V. iš sustojusio tarnybinio automobilio lipo per dešinės pusės galines automobilio dureles, iš važiuojamosios dalies pusės, neįsitikinęs ar nekliudo kitiems eismo dalyviams ir atidarytomis durelėmis kliudė iš galo atvažiavusį automobilį, todėl KET 52 ir 148 punktų reikalavimus jis pažeidė.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 50), tarnybinį automobilį vairavusio G. K. rašytinių paaiškinimų (b. l.9, 21), apelianto rašytinio paaiškinimo (b. l. 36), tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotų kartu važiavusios T. H. paaiškinimo (b. l. 5), eismo įvykio deklaracijos (b. l. 18), fotolentelės (b. l. 20), automobilio BMW apgadinimų (b. l. 81), liudytojos E. Z. parodymų teisme (b. l. 91), paties apelianto parodymų teisme (b. l. 110) matyti, kad eismo įvykis kilo, kai G.

K. vairuojamas tarnybinis automobilis sustojo įvažiavime į automobilių aikÅ¡telę, važiuojamosios dalies kairėje pusėje, prieÅ¡ais Vilniaus miesto apylinkės teismo pagrindinį įėjimÄ , prie pat Vilniaus miesto apylinkės teismo laiptelių, Å¡aligatvis buvo kairėje automobilio pusėje. A. V. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės deÅ¡inėje pusėje ir sustojus automobiliui lipo per deÅ¡inės pusės keleivio dureles iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies pusės. Taigi sustojusio automobilio deÅ¡inėje pusėje buvo važiuojamoji kelio dalis, todėl, teismo vertinimu, A.

V. lipdamas iš tarnybinio automobilio nurodytoje vietoje, per dešinės pusės keleivio dureles iš važiuojamosios kelio dalies pusės, galėjo numatyti, kad iš automobilio užpakalio gali atvažiuoti kita transporto priemonė, kuri galės apvažiuoti sustojusį automobilį tik iš dešinės pusės ir, kad tokiu būdu atidarytos automobilio dešinės pusės durelės gali sukelti pavojų ir kliudyti kitoms transporto priemonėms. Be to, iš T. H. paaiškinimo matyti, kad išlipti saugiai per galines kairės pusės keleivio dureles, kliūčių nebuvo.

Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad A. V. pažeidė KET 52 ir 148 punkto reikalavimus ir būtent A. V. nuspręsdamas išlipti iš važiuojamosios dalies pusės ir atidarydamas automobilio dureles, sukėlė pavojų eismo saugumui bei kliudė kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismas pabrėžia, jog pirmiau aptartų išvadų nepaneigia ir tai, kad eismo įvykio vietoje užpildytos eismo įvykio deklaracijos pagrindu eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir nukentėjusiajai šaliai išmokėta draudimo išmoka.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustatyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Eismo įvykio deklaracijos sÄ voka apibrėžta Å¡io įstatymo 2 straipsnio 4 punkte, tai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasiraÅ¡yta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, apraÅ¡omos aplinkybės ir braižoma schema.

Transporto priemonės valdytoju įvardinamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (šio įstatymo 2 dalies 17 punktas). Nagrinėjamu atveju A. V. buvo keleivis, būtent dėl kurio neatsargių veiksmų ir įvyko eismo įvykis, todėl minėto įstatymo nuostatos jam netaikomos. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. V. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ ir tai patvirtinančių įrodymų pakankamumo. Taip pat pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga A. V. kaltei pagrįsti, vadovautasi pagrįstai, nes joje nustatytos aplinkybės sutampa su teisme apklaustos liudytojos E. Z. parodymais teisme ir paties A. V. paaiÅ¡kinimu. A. V. eismo įvykio aplinkybių vertinimas, kad eismo įvykis įvyko dėl neatidaus E. Z. vairavimo, - yra subjektyvi apelianto nuomonė, kuri prieÅ¡tarauja aukščiau nustatytiems faktams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir pagrįstai paliko Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d., nutarimÄ nepakeistÄ , todėl A.

V. skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                   Vitalija NorkÅ«naitė