2026-02-11 Nr. AB-3066-3-61-3-06287-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-133-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06287-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. A. T.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT-153 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes Taryba neatsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo Tarybai argumentus. Taryba, palikdama nenagrinėtais pareiškėjo skundo 1 ir 3 argumentus, nurodė, jog negali tirti ir vertinti eksperto proceso veiksmų, negali vertinti eksperto pasirinktų metodų tinkamumo ir pan. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tokiais Tarybos argumentais, kadangi skundą jis teikė ne dėl teismo eksperto procesinės veiklos ar metodų, tačiau prašė įvertinti tik konkretų eksperto elgesį (ne procesinę veiklą) iki ekspertizės akto pateikimo teismui dienos. Teismo eksperto neformalaus bendravimo su kita šalimi leistinumo (neleistinumo), o taip pat tokio bendravimo tinkamumo (netinkamumo) teisiniam įvertinimui eksperto procesinės eksperto veiklos tirti nereikėjo. Skundžiamu Sprendimu liko neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, ar teismo ekspertams yra apskritai leidžiama per suinteresuotą šalį (anksčiau teikusią eksperto kandidatūrą teismui), o ne savo vardu pirkti ekspertizės atlikimui reikalingus dokumentus, ar teismo ekspertams yra leidžiama tokius dokumentus „studijuoti“ kartu su suinteresuota proceso šalimi, be kitų šalių žinios, ar teismo ekspertams yra leistina teikti šaliai savo pageidavimus dėl dokumentų gavimo.

2.2. Taryba, palikdama nenagrinėtus pareiškėjo argumentus dėl apmokėjimo už ekspertui reikalingus dokumentus, šios skundo dalies nenagrinėjimą grindė tariamomis bylinėjimosi išlaidų skirstymo aplinkybėmis, dėl kurių gali pasisakyti tik teismas. Pareiškėjas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jis niekada nesiskundė ir neprašė atsakovo pateikti savo vertinimo. Priešingai, pareiškėjas prašė atsakovo teisiškai įvertinti situaciją, ar ekspertas turėjo teisę gauti papildomas 688,12 Eur pajamas natūra iš proceso šalies, t. y. apmokėjimą už ekspertizei atlikti reikalingų dokumentų įsigijimą, dėl kurių įsigijimo prašymą ir (ar) pageidavimus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė jis pats, ar ekspertas turėjo teisę nurodytu būdu užsakinėti dokumentus per suinteresuotą proceso šalį. Pareiškėjo vertinimu, jei nurodyti dokumentai buvo reikalingi eksperto darbui, jis juos turėjo įsigyti pats. Jei dokumentai buvo reikalingi proceso šaliai, tokius dokumentus į bylą turėjo teikti pati proceso šalis be eksperto užsakymo.

2.3. Jis (pareiškėjas), remdamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Teismo ekspertizės įstatymas) 14 straipsnio 3 dalimi, skundėsi ne dėl eksperto teisės priimti dokumentus, tačiau tik dėl eksperto iniciatyvos šią medžiagą rinkti pačiam ar bendrais veiksmais kartu su proceso šalimi. Šiuo aspektu pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas. Buvo neįvertinta ir tai, kad ekspertas dėl dokumentų pirkimo iš VĮ Registrų centro bendradarbiavo tik su šio eksperto paskyrimo prašiusia proceso šalimi, kurios iniciatyva ir buvo paskirta ekspertizė, o ne su visomis proceso šalimis ar teismu.

2.4. Taryba nepasisakė ir neatliko jokio tyrimo dėl 4-ojo pareiškėjo skundo argumento, t. y. dėl eksperto absoliutaus negalėjimo pakomentuoti ekspertizės akte taikytų koeficientų ir jų šaltinio. Pareiškėjas skundėsi tik dėl konkretaus profesinio elgesio (konkretaus fakto klausimo), niekaip nesusijusio su eksperto procesine veikla. Jei atsakovas būtų tyręs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovas būtų turėjęs pateikti bendrąjį vertinimą, ar teismo ekspertas apskritai privalo žinoti savo parengto ekspertizės akto turinį (ar teismo ekspertui yra leidžiama savo ekspertizės akto turinio nežinoti). Taryba turėjo pasisakyti, kodėl ekspertizės akte pateiktos nuorodos turinį geriau už ekspertą išmano ekspertizės atlikimo prašiusios šalies atstovas (advokato padėjėjas). Pareiškėjo nuomone, teismo eksperto negalėjimas pakomentuoti ekspertizės akte pateikto šaltinio (nuorodos į tariamą koeficientų šaltinį) ir, priešingai, suinteresuotos šalies atstovo ekspertizės akte nurodytų aplinkybių žinojimas geriau už teismo ekspertą, įrodo šiurkštų teismo eksperto profesinės etikos bendrųjų principų pažeidimą, kurio Taryba neįvertino.

2.5. Taryba nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis teigė, kad teismo ekspertas praleido preliminarų 2 mėnesių terminą ekspertizei atlikti. Taryba nenustatė, kada teismo ekspertui buvo pateikti visi ekspertizei atlikti reikalingi dokumentai, todėl neturėjo galimybių tinkamai įvertinti termino praleidimo ar nepraleidimo kaip išvestinio duomens.

2.6. Teismo ekspertas patikslino ekspertizės aktą, tačiau teismas šio dokumento nepripažino sudėtine ekspertizės akto dalimi, kaip atsakovas teigia, dėl to šios aplinkybės Sprendime nurodomos nepagrįstai. Pareiškėjas skundėsi, jog Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas) neleidžia ekspertizės aktų tikslinti ne patikslinto ekspertizės akto forma apskritai, tačiau į šiuos argumentus Sprendime liko neatsakyta.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Tarybai yra suteikti riboti įgaliojimai nagrinėjant pareiškėjų pateiktus skundus dėl teismo ekspertų veiksmų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Įstatymo 5 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Tarybos darbo reglamentas) 2 p.). Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimo argumentais dėl tam tikrų Tarybai pateiktų skundo dalių palikimo nenagrinėtomis, nes tai nėra priskirtina Tarybos kompetencijai, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dauguma skunde nurodytų pareiškėjo klausimų yra priskirtini teismo kompetencijai, o ne Tarybos. Proceso šalys savo teises ir interesus, kuriuos galbūt pažeidė byloje esanti eksperto išvada, turėtų ginti kreipiantis ne į Tarybą, o į teismą, pasinaudojant gynimosi priemonėmis (pvz., procesiniais dokumentais, paaiškinimais ir kt.), kurias reglamentuoja proceso įstatymas.

4.2. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai, jog Taryba pateikė neišsamų Sprendimą dėl pareiškėjo Tarybai pateiktų 2023 m. vasario 1 d. skundo „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso ir įstatymo pažeidimų“ bei 2023 m. vasario 2 d. patikslinto skundo „Dėl skundo trūkumų pašalinimo. Dėl papildomų paaiškinimų skundo klausimu pateikimo“ (toliau – ir Skundai), yra nepagrįsti, kadangi juose Tarybai buvo pateikti 6 argumentai dėl galbūt neetiško teismo eksperto elgesio. Taryba, nagrinėdama skundus, kiekvieną iš pateiktų pareiškėjo argumentų įvertino pagal turimą kompetenciją, tačiau teismui pateiktame skunde akivaizdžiai yra praplečiami argumentai, dėl kurių buvo kreiptasi į Tarybą, todėl nėra objektyvu teigti, kad Taryba pateikė neišsamų Sprendimą.

4.3. Taryba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog teismo eksperto veiksmai, susiję su bendravimu su proceso šalimi bei dokumentų pateikimu ir rinkimu, laikytini prieštaraujančiais profesinės etikos principams. Teismo ekspertas veikė vadovaudamasis teisės aktais bei laikydamasis Kauno apygardos teismo įpareigojimų. Be kita ko, Taryba dėl pareiškėjo klaidingai interpretuojamo argumento, kad VĮ Registrų centrui sumokėta suma buvo papildomos pajamos, skirtos teismo ekspertui, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įskaitant sumų, priklausančių teismo ekspertams nustatymo, vertinimo ir apmokėjimo klausimus pagal kompetenciją sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88–93 str.) ir paliko šią skundo dalį nenagrinėtą, kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimas yra priskirtinas teismo kompetencijai.

4.4. Taryba negali vertinti teismo eksperto posėdžio metu išsakytų teiginių turinio, nagrinėti, ar teismo eksperto teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai paneigia ar patvirtina teismo ekspertizės akto išvadas, ar yra pagrįsti ir teisingi. Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, be kita ko, nevertinant ir teismo eksperto apklausos metu išsakytų teiginių pagrįstumo ir atitikimo ekspertizės išvadai.

4.5. Kauno apygardos teismas proceso šalis įpareigojo pateikti reikiamą medžiagą teismo ekspertizei atlikti ir neturi esminės reikšmės aplinkybė, kuri iš šalių minėtą medžiagą pateikė, kadangi įpareigotos buvo abi proceso šalys, todėl teismo ekspertizės atlikimo terminas nebuvo praleistas.

4.6. Taryba nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl ekspertizės akto patikslinimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu nutarė prijungti prie bylos ekspertizės akto tikslinimą ir laikyti jį ekspertizės akto sudedamąją dalimi, tai nurodydamas minėto posėdžio informacinėje pažymoje (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. informacinė pažyma civilinėje byloje Nr. e2-118-390/2022). Tarybai nėra suteikti įgaliojimai kvestionuoti teismų procesinius veiksmus bei juos vertinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. T. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ekspertas) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Skundas grindžiamas vien subjektyviais pareiškėjo atstovo pasvarstymais, o ne konkrečiais įrodymais, kurie patvirtintų tariamą trečiojo suinteresuoto asmens, kaip teismo eksperto, profesinės etikos normų pažeidimą. Jis (teismo ekspertas), atlikdamas Kauno apygardos teismo paskirtą teismo ekspertizę, laikėsi tiek Etikos kodekse, tiek Įstatyme įtvirtintų teismo ekspertų veiklos principų.

6.2. Pagal CPK 216 straipsnį ekspertizės aktas surašomas raštu. Teismo eksperto apklausa vyksta žodžiu, bet ne raštu (CPK 217 str.). Į klausimus tiek skunde minimame teismo posėdyje, tiek 2023 gegužės 15 d. teismo posėdyje buvo atsakyta, o tai, kad pareiškėjo atstovas negavo tokių atsakymų, kokių norėjo, nereiškia, kad nebuvo atsakyta į klausimus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo savarankiškai parinkti atliekamos ekspertizės būdai, ekspertizė motyvuota 2022 m. liepos 14 d. ekspertizės akte Nr. 2112/20-1 (toliau – ir Ekspertizės aktas), nurodyti šaltiniai. Ekspertizės aktas atitinka Įstatymo 27 straipsnio reikalavimus.

6.3. Teismui buvo pateikti teismo eksperto kvalifikaciją ir patirtį įrodantys dokumentai. Teismo eksperto reputaciją ir etikos normų laikymąsi patvirtina tai, kad per 19 metų teismo eksperto darbo ir 24 metų vertintojo darbo laikotarpį nėra sulaukęs nė vieno skundo dėl etikos normų pažeidimo, taip pat nėra gavęs jokių pastabų ar nuobaudų dėl turto vertinimo ataskaitų rengimo, tikrinant parengtas turto vertinimo ataskaitas turto vertintojų priežiūros tarnyboje.

6.4. Nors teismo ekspertizė buvo paskirta 2021 m. spalio 15 d. nutartimi, tačiau iki 2022 m. vidurio vyko visų ekspertizei reikalingų duomenų rinkimas ir pateikimas ekspertui. Tai, kad proceso dalyviai teismo buvo įpareigoti pateikti teismo ekspertui papildomus dokumentus, kurie jam laiku nebuvo pateikti, yra nuo teismo eksperto nepriklausanti aplinkybė. Gavus visą ekspertizei atlikti reikalingą medžiagą, per kelis mėnesius, kaip ir buvo nurodyta 2021 m. kovo 4 d. sutikime atlikti teismo ekspertizę, buvo parengtas Ekspertizės aktas. Teismo eksperto vertinimu, jis laikėsi profesionalumo principo. Jokio kito atlygio, išskyrus 15 500 Eur už ekspertizės parengimą, jis negavo.

6.5. Teisės aktai nedraudžia teismo ekspertui taisyti ekspertizės akto, jei nustato, jog buvo padarytos klaidos. Priešingai, buvo pasielgta profesionaliai, sąžiningai, nes, pastebėjus mažareikšmes aritmetines klaidas, jos buvo ištaisytos ir apie tai teismas buvo informuotas. 2022 m. lapkričio 23 d. posėdyje teismas priėmė Ekspertizės akto patikslinimą. Ekspertizės aktas yra didelės apimties, jį sudaro daugiau nei 300 puslapių, o aritmetinių klaidų ištaisymas nepakeitė Ekspertizės akto išvadų.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-118-390/2023 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00609-2020-5) pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gren Trakai“ (buvusiai UAB „Trakų energija“) dėl žalos atlyginimo Prienų rajono savivaldybei, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Prienų rajono savivaldybės administracija, UAB „Prienų šilumos tinklai“. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui T. A. T.. Byloje buvo pateikti duomenys, kad UAB „Trakų energija“ 2021 m. spalio 4 d. sumokėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 15 500 Eur avansą teismo ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-634-467/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-596-413/2024 ieškinį atmetė; pateiktas ieškovo apeliacinis skundas; sprendimas neįsiteisėjęs.

8.2. Administracija 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į Tarybą su skundu, kuriame prašė pripažinti, jog teismo ekspertas T. A. T. pažeidė Etikos kodekso ir Įstatymo nuostatas, atlikdamas paskirtą teismo ekspertizę ir pateikdamas Ekspertizės aktą Kauno apygardos teismui. Skundas buvo patikslintas 2023 m. vasario 2 d., jame pareiškėjas teigė, jog: 1) 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje teismo ekspertas, paklaustas apie ekspertizės atlikimo procesą, nurodė, kad atsakovas UAB „Trakų energija“ papildomai prie ekspertizės atlikimo kainos sumokėjo už teismo ekspertui reikalingų dokumentų įgijimą iš VĮ Registrų centro ir perdavė šiuos dokumentus teismo ekspertui. Be kita ko, teismo ekspertas ne tik gavo 15 500 Eur už ekspertizės atlikimą, tačiau papildomai priėmė 688,12 Eur finansinę paramą natūra (reikalingų dokumentų kopijų apmokėjimui). Taigi, tiesioginis bendravimas su suinteresuota proceso šalimi bei savarankiškas medžiagos rinkimas, indikuoja profesinės etikos principų pažeidimus;

2) teismo ekspertas, neturėdamas savarankiško įgaliojimo, susipažinimą su dokumentais galbūt vykdė ne vienas, tačiau kartu su UAB „Trakų energija“ atstove N. G.; 3) 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje ekspertas nesugebėjo atsakyti į Prienų rajono savivaldybės atstovo užduotus klausimus apie Ekspertizės akte visoms turto vertinimo pozicijoms taikytus koeficientus. Teismo ekspertas nepaaiškino, iš kur paimti Ekspertizės akte nurodyti koeficientai, neatsakė, kodėl koeficientai buvo taikomi būtent taip, kad gautas rezultatas būtų naudingesnis ekspertizę užsakiusiai šaliai.

Be to, teismo ekspertas, naudodamasis Ekspertizės akte pateikta nuoroda, kuri buvo nurodyta kaip koeficientų šaltinis, nesugebėjo parodyti, kur minėti koeficientai yra pateikti ir iš kur paimti. Padėtį taisyti ir padėti teismo ekspertui atsakinėti į nepatogų klausimą bei skubėti rodyti, kur teismo ekspertas turėtų ieškoti koeficientų, teismo posėdyje bandė UAB „Trakų energija“ atstovas; 4) 2021 m. kovo 4 d. sutikime „Dėl turto ir verslo rinkos vertės nustatymo ekspertizės“ atlikti ekspertizę teismo ekspertas nurodė 2 mėnesių ekspertizės atlikimo terminą, tačiau faktiškai ekspertizės atlikimas užtruko apie 9 mėnesius; 5) 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje teismo ekspertas savo iniciatyva pateikė atliktos ekspertizės išvadą keičiantį dokumentą – Ekspertizės akto tikslinimą, kuris neturi visų Ekspertizės aktui privalomų rekvizitų;

6) neformalų ekspertizės užsakovo UAB „Trakų energija“ ir teismo eksperto bendravimą patvirtina ir tai, kad kitą dieną po Ekspertizės akto pateikimo teismui, UAB „Trakų energija“ atstovas apie Ekspertizės akto pateikimą jau žinojo, be kita ko, žinojo ir tai, kad Ekspertizės aktą sudaro aktas su priedais, nors šis dokumentas nebuvo nei įkeltas, nei skaitmenizuotas.

8.3. Taryba skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo (2020 m. liepos 1 d. akto redakcija) 5 straipsnio 2 dalimi ir Tarybos darbo reglamento 9.2.1, 25.1, 25.2 papunkčiais, nusprendė: skundo dalį dėl teismo eksperto pasirinktų metodų tinkamumo, teismo posėdyje pateiktų eksperto paaiškinimų pagrįstumo ir teisėtumo bei bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje, palikti nenagrinėtą (1–3 skundo prašymai); skundo dalį dėl savarankiško medžiagos rinkimo, teismo eksperto šališkumo, ekspertizės akto pateikimo termino praleidimo bei pateikto ekspertizės akto tikslinimo (4–6 skundo prašymai) atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Etikos kodeksas, VAĮ, Tarybos darbo reglamentas. Teismas aptarė CPK 214 straipsnio 1 dalies, 217 straipsnio 3 dalies, Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalių, 5 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 16, 26 straipsnių, Tarybos darbo reglamento (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. sausio 10 d.) 2, 25.1 ir 25.2 papunkčių, Etikos kodekso 5.4 papunkčio nuostatas.

10. Teismas konstatavo, kad Taryba, palikdama nenagrinėtais pareiškėjo reikalavimus dėl eksperto pasirinktų metodų ekspertizei atlikti tinkamumo, teismo posėdyje pateiktų išvadų pagrįstumo ir dėl vienos iš civilinėje byloje dalyvaujančių šalių 688,12 Eur sumokėtos VĮ Registrų centrui sumos už dokumentų išdavimą, veikė teisėtai ir pagrįstai, šios išvados iš esmės pripažintinos teisingomis. Teismo vertinimu, šie klausimai priskirti spręsti teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje buvo paskirta teismo ekspertizė.

11. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas dar Kauno apygardos teismui nepriėmus procesinio sprendimo. Civilinę bylą pakartotinai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimas šioje administracinėje byloje sprendimo priėmimo metu taip pat dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimo 41 punkte nurodyta, kad teismo ekspertizės 2022 m. liepos 14 d. akto Nr. 2112/20-1 išvados ir eksperto akto išvadų patikslinimas pripažinti tinkamais įrodymais ir Ekspertizės akto išvados nebuvo paneigtos. Taip pat iš nurodytoje civilinėje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno apygardos teismas šį klausimą, kaip ir kitus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, išsprendė. Be to, civilinėje byloje apeliacijoje taip pat keliamas (ir buvo keltas) klausimas dėl Ekspertizės akto išvadų vertinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo teiginius, dėl teismo ekspertizės turinio taip pat pasisakys.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia apie teismo eksperto papildomų pajamų natūra gavimą civilinėje byloje iš vienos iš ginčo šalių, kadangi byloje nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų matyti, kad į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių duomenų gavimo kreipėsi viena iš ginčo šalių (2022 m. vasario 14 d. prašymas), kuri ir apmokėjo VĮ Registrų centro paslaugas bei šias patirtas išlaidas teismo procese pateikė prie savo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (2022 m. spalio 22 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

13. Teismas akcentavo, kad teismo eksperto atsakymai į teismo ir proceso šalių klausimus teismo posėdžio metu yra teismo eksperto proceso veikla, kurią išimtinai vertina teismas vertindamas teismo eksperto pateiktas ekspertinio tyrimo išvadas kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, todėl Taryba taip pat pagrįstai detaliau šiuo klausimu skundo nenagrinėjo.

14. Teismas nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi, paskirdamas byloje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui T. A. T., rezoliucinėje dalyje pažymėjo, kad: „Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, teismo ekspertui pateikti visą civilinės bylos medžiagą ir išaiškinti, jog, esant būtinumui, teismo ekspertas turi teisę prašyti tiek šalių, tiek teismo dėl papildomų dokumentų / medžiagos pateikimo.“ Tarp šalių nėra ginčo, kad, spręsdamas teismo eksperto 2021 m. lapkričio 12 d. pateiktą informaciją apie teismo ekspertizės eigą ir prašymą dėl papildomų duomenų gavimo / išreikalavimo, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje priėmė rezoliuciją įpareigoti šalis ir kitus byloje suinteresuotus asmenis leisti ekspertui apžiūrėti objektą bei pateikti visą reikalingą informaciją bei dokumentaciją ekspertizei atlikti.

15. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2022 m. vasario 14 d. UAB „Trakų energija“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad pastarasis pateiktų kadastrinių matavimų bylose esančių visų dokumentų kopijas. Įvertinęs tai, kad 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ir 2021 m. lapkričio mėn. rezoliucija teismo ekspertui buvo suteikta teisė gauti ekspertizei atlikti reikalingus dokumentus, o bylos šalys ir kiti byloje suinteresuoti asmenys buvo įpareigoti pateikti teismo ekspertui reikiamus dokumentus, teismas priėjo prie išvados, jog Taryba pagrįstai sprendė nesant šiuo atveju Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad teismo ekspertizei reikalingą medžiagą pateikia ją paskyręs teismas ar teisėjas arba jų įpareigoti pareigūnai ar atstovai, pažeidimo.

16. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas pritarė Tarybos pozicijai, kad teismo ekspertas, trečiasis suinteresuotas asmuo, nepažeidė Etikos kodekso 5.4 papunktyje įtvirtinto profesionalumo principo reikalavimų ar nepriklausomumo reikalavimo. Taryba ištyrė ir nustatė visas ginčijamiems epizodams reikšmingas faktines aplinkybes (civilinės bylos duomenis) ir jas teisingai įvertino.

17. Teismas sutiko su Tarybos nuomone, kad teismo ekspertas Ekspertizės aktą parengė iš esmės per 2 mėnesių laikotarpį, t. y. nepažeidė Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Taryba nenustatė, kada teismo ekspertui buvo pateikti visi ekspertizei reikalingi dokumentai. Iš skundžiamo Sprendimo ir civilinės bylos medžiagos matyti, kad teismo ekspertas nuolat teismą informavo apie teismo ekspertizės atlikimo eigą. 2022 m. balandžio 19 d. raštu nurodyta, kad dar vyksta susipažinimas su kadastro bylomis. Taip pat iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ir vėliau vyko papildomos medžiagos teismo ekspertui siuntimas. Kitokių duomenų pareiškėjas nepateikia. Iš lydraščio teismui matyti, kad 2022 m. liepos 14 d. surašytas teismo ekspertizės aktas teismui pateiktas 2022 m. liepos 26 d. su 2022 m. liepos 15 d. lydraščiu. Teismo eksperto 2021 m. kovo 4 d. sutikime atlikti teismo ekspertizę nurodyta, kad „preliminarus ekspertizės atlikimo terminas 2 mėnesiai, skaičiuojant nuo visų ekspertizei reikalingų duomenų pateikimo.“ Įvertinęs teismo ekspertizės apimtį, jos atlikimo eigą ir papildomai tirtus / išreikalautus ekspertizei duomenis, susipažinimo su jais eigą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog teismo ekspertas pažeidė profesionalumo reikalavimą nepagrįstai nesilaikydamas teismo ekspertizės atlikimo terminų.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ekspertas negalėjo patikslinti Ekspertizės akto išvadų, teismas iš civilinės bylos medžiagos nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. protokoline nutartimi prijungė eksperto pateiktą patikslintą Ekspertizės aktą, jis civilinėje byloje laikytas sudedamąja Ekspertizės akto dalimi. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto vertės nustatymo teismo ekspertizė parengta 2022 m. liepos 14 d. (liepos 15 d. raštas), o patikslintos ekspertizės aktas surašytas 2022 m. lapkričio 22 d. Abu šie dokumentai civilinėje byloje pripažinti leistinais įrodymais, teismas jais vadovavosi priimdamas sprendimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, jog teismo ekspertas šiuo atveju pažeidė Etikos kodekso 5.4 papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo procese yra priimtas teismo procesinis sprendimas priimti Ekspertizės akto patikslinimą kaip sudėtinę Ekspertizės akto dalį, todėl Taryba ir neturėjo kompetencijos detaliau revizuoti aptariamo aspekto nagrinėdama pareiškėjo skundo dėl etikos reikalavimų.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie teismo eksperto šališkumą, kad pastarasis, pasak pareiškėjo, neformaliai bendravo su UAB „Trakų energija“. Pareiškėjo teiginiai dėl apmokėjimo VĮ Registrų centrui už dokumentų išdavimą, šalies prašymas atlikti teismo ekspertizę ir jos atlikimui siūlymas ekspertizę pavesti atlikti konkrečiam teismo ekspertui niekaip nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad ekspertas buvo šališkas ar kad jo išvados buvo palankesnės vienai iš šalių. Nėra duomenų, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos (ar tokie klausimai būtų kelti) ir civilinėje byloje. Iš pareiškėjo su skundu pateikto civilinės bylos teismo posėdžio garso įrašo teismas taip pat negali padaryti pareiškėjo nurodomų išvadų dėl galimo teismo eksperto šališkumo ar nepriklausomumo reikalavimo nesilaikymo. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Sprendime padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju teismo eksperto veiksmuose dėl pareiškėjo keliamų klausimų nėra pagrindo konstatuoti Etikos kodekso nuostatų pažeidimo.

20. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Taryba išsamiai išanalizavo susiklosčiusią ginčo situaciją, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skunde pateikto argumento pagal savo kompetenciją, nurodė ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atsisakymą vertinti teismo eksperto veiksmus pateisino per atsakovo nurodytą teismo ekspertų procesinės veiklos sampratą, tačiau nepateikė jokių kitų argumentų, bendrai nurodydamas, jog „Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismo eksperto veiksmai, susiję su paaiškinimų davimu teisme, yra laikomi procesiniais veiksmais, kurių vertinimo prerogatyva priklauso tik teismui.“ Teismas sprendime visiškai nepaaiškino, kas laikytina teismo eksperto proceso veiksmais, o kas tokiais veiksmais nelaikytina. Nepateikęs teismo eksperto proceso veiksmų sampratos, jų atribojimo nuo ne proceso veiksmų, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

22.2. Pareiškėjas skundėsi ne dėl procesinės teismo eksperto veiklos, o tik dėl neprocesinių teismo eksperto veiklos aspektų. Ekspertas su kita proceso šalimi artimai bendravo ir bendradarbiavo ne teismo patalpose ir ne teismo proceso metu. Vien dėl šių priežasčių eksperto susitikimai su kita proceso šalimi negalėjo būti eksperto procesine veikla. Antrasis pareiškėjo klausimas nė vienu aspektu taip pat nebuvo procesinis. Visi suinteresuotos šalies mokėjimai už ekspertui reikalingus dokumentus buvo vykdyti ne per teismą, nedalyvaujant pareiškėjui ir apie tai net nežinant. Vien dėl eksperto ir priešingos šalies bendradarbiavimo (ne)viešumo šie teisiniai santykiai negalėjo būti laikomi procesine eksperto veikla. Trečiasis klausimas, papildantis pirmąjį, taip pat nebuvo klausimas apie teismo eksperto procesinę veiklą. Jei ekspertas ne teismo proceso metu bendravo tik su viena šalimi, toks bendravimas negalėjo būti procesinis dėl pareiškėjo nedalyvavimo tame pačiame „procese“. Kadangi atsakovas nurodytus tris klausimus atsisakė vertinti kaip kylančius iš teismo eksperto procesinės veiklos, o teismas jokio pateisinimo tokiam atsisakymui sprendime nepateikė, byla buvo išspręsta neteisingai ir paviršutiniškai.

22.3. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog visus klausimus, susijusius su teismo eksperto veikla, turėjo spręsti Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje buvo skirta ekspertizė, neteisingai aiškino teismo ekspertizės esmę ir prasmę. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui apskritai yra neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagal įstatymą nebuvus jokio eksperto atliktos ekspertizės privalomumo šalių ginčą nagrinėjusiam teismui, nėra pagrįsti ir pirmos instancijos teismo argumentai, neva visais klausimais dėl Etikos kodekso laikymosi turėjo pasisakyti bendrosios kompetencijos teismas. Teismo eksperto pateiktos išvados turinio pareiškėjas atsakovui niekada neskundė, o skundėsi tik dėl konkrečių teismo ekspertų etikos reikalavimų pažeidimų, kylančių iš eksperto veiklos iki teismo arba veiklos nesusijusios su teismu. Nė vieno iš šių aspektų bendrosios kompetencijos teismas nevertino – byloje nėra tokių įrodymų.

22.4. Kitus pareiškėjo skundo pagrindus pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė be jokių motyvų – vien pritardamas atsakovo pozicijai. Pareiškėjo vertinimu, teismo eksperto negalėjimas pakomentuoti savo išvados negali būti eksperto procesinė veiklos dalis. Eksperto nežinojimas, iš kur buvo paimti į ekspertizės aktą įrašyti koeficientai, reiškia tik aplinkybes, su kuriomis ekspertas asmeniškai nėra susijęs ar susidūręs. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl ekspertizės atlikimas ilgiau negu 2 mėnesius užtruko iki birželio mėn., nors ekspertas jokių papildomų dokumentų iki tol nereikalavo. Pateisindamas formalų atsakovo požiūrį rimtai nevertinti ekspertizės atlikimo terminų, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

22.5. Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kuo remdamasis administracinis teismas konstatavo, jog Ekspertizės akto tikslinimas buvo leistinas ir kad Ekspertizės akto tikslinimus bendrosios kompetencijos teismas laikė leistinais įrodymais, jei teismo sprendimas minėtoje byloje dar nėra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atsakyta į pareiškėjo keltą klausimą, ar Ekspertizės akto tikslinimas apskritai yra leidžiamas pagal Etikos kodeksą (ar ekspertai išvadas turi teikti be tikslinimų), ir kokia forma jie turėjo būti daromi (jei buvo leidžiami). Byloje pareiškėjo iškelti klausimai dėl Ekspertizės akto tikslinimo liko neatsakyti, nors jie buvo esminiai teisingam bylos išnagrinėjimui. Paviršutinišką skundo nagrinėjimą laikęs tinkamu, pripažinęs tinkamais bet kokius atsakovo argumentus, teismas pažeidė administracinės bylos nagrinėjimo betarpiškumo ir išsamumo principus.

22.6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apie eksperto ir teismo susirašinėjimą, tačiau visiškai nevertino iš Liteko duomenų akivaizdžios aplinkybės, kad būtent pareiškėjo atstovas dar 2022 m. balandžio 12 d. teikė Kauno apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-118-390/2023) prašymą išsiaiškinti, kodėl ekspertizė yra atlikinėjama jau 6 mėnesius vietoje numatytų 2 mėn. Teismas nevertino, jog atsakovo sprendime nurodyta aplinkybė, kad 2022 m. birželio 20 d. ekspertui buvo pateikti paskutiniai dokumentai ir dėl to ekspertizės atlikimo terminas nėra praleistas nepaaiškina, kodėl ekspertizė negalėjo būti pabaigta per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. birželio 20 d. Be to, 2022 m. balandžio 19 d. rašte teismui ekspertas nurodė priešingas aplinkybes nei jas nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime. Ekspertas paaiškino, jog ekspertizė užtrunka dėl to, jog ekspertas nespėja susipažinti su VĮ Registrų centro dokumentais, tačiau ne dėl to, jog šalys yra ko nors nepateikusios. Teismo sprendimo argumentai, pritariantys atsakovo pozicijai, pagal kurią 2 mėn. ekspertizės terminas yra skaičiuojamas nuo paskutinių vienos iš šalies pateiktų dokumentų (ir dėl to nepraleistas), pačiam ekspertui nurodant kitas užtrukusios ekspertizės priežastis, kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo kokybės ir teisėtumo.

22.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigdamas, jog „Pareiškėjos teiginiai dėl apmokėjimo VĮ Registrų centrui už dokumentų išdavimą, šalies prašymas atlikti teismo ekspertizę ir jos atlikimui siūlymas ekspertizę pavesti atlikti konkrečiam teismo ekspertui niekaip nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad ekspertas buvo šališkas ar, kad jo išvados buvo palankesnės vienai iš šalių.“, iškreipė pareiškėjo poziciją ir netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas procese. Pareiškėjas teismui neįrodinėjo teismo eksperto šališkumo (palankumo kitai šaliai), o kėlė tik eksperto profesinės etikos klausimą. Pareiškėjas įrodinėjo, jog teismo ekspertas nesilaikė Etikos kodekso 8.3 papunkčio reikalavimo vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pareiškėjui pakako įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, leidžiančios abejoti eksperto nešališkumu, t. y. Etikos kodekso pažeidimas. Šias aplinkybes turėjo paneigti pats teismo ekspertas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareikalavo pareiškėją įrodyti eksperto šališkumą, tam kad būtų keliamas eksperto etikos pažeidimo klausimas, tačiau tai nėra pagrįsta.

22.8. Papildomo atlygio gavimas (išlaidų VĮ Registrų centro paslaugoms išvengimas), dokumentų iš VĮ Registrų centro užsakymas bendradarbiaujant tik su viena šalimi (pareiškėjui nieko nežinant apie eksperto ir UAB „Trakų energija“ santykius), eksperto susipažinimas su VĮ Registrų centro dokumentais kartu UAB „Trakų energija“ atstovais be pareiškėjo, ką ekspertas pats pripažino, kelia abejones dėl eksperto elgesio tinkamumo. Šios aplinkybės byloje liko visiškai neįvertintos, nors jos buvo esminiai pareiškėjo argumentai.

23. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

24.1. Taryba Sprendime pateikė motyvuotą atsakymą, kodėl pareiškėjo skundo dalys dėl teismo eksperto pasirinktų tyrimų metodų tinkamumo, apklausos metu pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, bylinėjimosi išlaidų buvo paliekamos nenagrinėtomis. Taip pat Taryba pateikė motyvuotą atsakymą, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skundo dalys buvo atmestos kaip nepagrįstos. Taryba Sprendime nurodė teisinį pagrindą, rėmėsi suformuotą teismų praktika. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Tarybos Sprendimo ir Regionų administracinio teismo sprendimo argumentais, savaime nereiškia, kad Tarybos ir teismo priimti sprendimai yra nemotyvuoti, neteisėti ir nepagrįsti.

24.2. Regionų administracinis teismas skundžiamame sprendime nėra nurodęs, jog „visus klausimus, susijusius su teismo eksperto veikla turėjo spręsti Kauno apygardos teismas“, priešingai, teismas skundžiamame sprendime išskyrė proceso veiksmus, kurie, remiantis tiek minėtais teisės aktais, tiek teismų praktika, yra priskirtini teismo kompetencijai: „Taryba, palikdama nenagrinėtais pareiškėjos reikalavimus dėl eksperto pasirinktų metodų ekspertizei atlikti tinkamumo, teismo posėdyje pateiktų išvadų pagrįstumo ir dėl vienos iš civilinėje byloje dalyvaujančių šalių 688,12 Eur sumokėtos VĮ Registrų centrui sumos už dokumentų išdavimą, veikė teisėtai ir pagrįstai, šios išvados iš esmės pripažintinos teisingomis. Šiuos klausimus priskirta spręsti teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje buvo paskirta teismo ekspertizė“. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad teismas visą teismo eksperto veiklą priskyrė teismo eksperto procesiniai veiklai, neatitinka faktinės situacijos ir prieštarauja skundžiamame teismo sprendime pateiktiems motyvams.

24.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. patikslintame skunde ir apeliaciniame skunde pateikė naujus klausimus / argumentus, kurie nebuvo Tarybai teikto skundo dalimi, todėl nėra objektyvu teigti, kad Taryba ir teismas priėmė nemotyvuotus, nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. KT-153 teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taryba išsamiai išanalizavo susiklosčiusią ginčo situaciją, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skunde pateikto argumento pagal savo kompetenciją, nurodė ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino ginčo šalių argumentus ir byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė teisę, todėl teismo sprendimas naikintinas.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Teismo ekspertizės įstatymas nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (1 str.). Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse.

30. Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtina galimybė fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams paduoti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų, kuriuos nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Tarybos darbo reglamentu. Minėtame straipsnyje įtvirtinta išlyga, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Tarybos veiklą reglamentuojančiame Reglamente, kurio 5 punkte nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę Tarybai pateikti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų; Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (2 p.). Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę asmenims skundus paduoti tik dėl Etikos kodekso pažeidimų, kuriuos nagrinėja Taryba, tačiau skundai dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo) nėra nagrinėjami.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2017-1), kurioje buvo paskirta ekspertizė yra išnagrinėta – Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-407-912/2024) paliktas nepakeistas ir yra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo 41 punkte nurodyta, kad teismo ekspertizės 2022 m. liepos 14 d. akto Nr. 2112/20-1 išvados ir eksperto akto išvadų patikslinimas pripažinti tinkamais įrodymais ir ekspertizės akto išvados nebuvo paneigtos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje taip pat išspręstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartyje konstatuota, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados ir ekspertizės akto objektyvumu ir pagrįstumu.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-66-552/2022; 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-218-525/2025; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos (šiuo atveju – atsakovo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).

33. Vadovaudamasi išdėstytomis teisės aktų nuostatomis bei aktualia nenarinėjamam ginčui teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad Taryba veikė teisėtai ir, remdamasi Tarybos darbo reglamento 9.2.1, 25.1, 25.2 papunkčiais, pagrįstai pareiškėjo Skundų dalį dėl teismo eksperto pasirinktų metodų tinkamumo, teismo posėdyje pateiktų eksperto paaiškinimų pagrįstumo ir teisėtumo bei bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje, paliko nenagrinėtą (1–3 reikalavimai).

34. Etikos kodekso 5.4 papunktyje įtvirtintas profesionalumo principas įpareigoja teismo ekspertą savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų.

35. Nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog, spręsdamas teismo eksperto 2021 m. lapkričio 12 d. pateiktą informaciją apie teismo ekspertizės eigą ir prašymą dėl papildomų duomenų gavimo / išreikalavimo, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2017-1) rezoliucija įpareigojo šalis ir kitus byloje suinteresuotus asmenis leisti ekspertui apžiūrėti objektą bei pateikti visą reikalingą informaciją bei dokumentaciją ekspertizei atlikti. Šios aplinkybės pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad Taryba pagrįstai sprendė nesant šiuo atveju Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad teismo ekspertizei reikalingą medžiagą pateikia ją paskyręs teismas ar teisėjas arba jų įpareigoti pareigūnai ar atstovai, pažeidimo.

36. Įvertinus teismo ekspertizės apimtį, jos atlikimo eigą ir papildomai tirtus / išreikalautus ekspertizei duomenis, susipažinimo su jais eigą, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo ekspertas pažeidė profesionalumo reikalavimą nepagrįstai nesilaikydamas teismo ekspertizės atlikimo terminų. Teismo eksperto 2021 m. kovo 4 d. sutikime atlikti teismo ekspertizę nurodyta, kad „preliminarus ekspertizės atlikimo terminas 2 mėnesiai, skaičiuojant nuo visų ekspertizei reikalingų duomenų pateikimo.“ Bylos duomenys patvirtina, kad teismo ekspertas nuolat teismą informavo apie teismo ekspertizės atlikimo eigą, 2022 m. balandžio 19 d. rašte nurodyta, kad dar vyksta susipažinimas su kadastro bylomis, taip pat iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ir vėliau vyko papildomos medžiagos teismo ekspertui siuntimas. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

37. Byloje nustačius, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2017-1) protokoline nutartimi prijungė eksperto pateiktą patikslintą ekspertizės aktą, jis civilinėje byloje laikytas sudedamąja ekspertizės akto dalimi, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismo ekspertas negalėjo patikslinti ekspertizės akto išvadų, taip pat atmetami kaip nepagrįsti (Įstatymo 5 str. 2 d., Tarybos darbo reglamento 25.1 p. p.).

38. Bylos duomenys nepagrindžia pareiškėjo teiginių (tariamas teismo eksperto neformalus bendravimas su UAB „Trakų energija“; apmokėjimas VĮ Registrų centrui už dokumentų išdavimą; šalies prašymas atlikti teismo ekspertizę ir jos atlikimui siūlymas ekspertizę pavesti atlikti konkrečiam teismo ekspertui), kad ekspertas buvo šališkas ar, kad jo išvados buvo palankesnės vienai iš šalių. Nėra duomenų, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos (ar tokie klausimai būtų kelti) išnagrinėtoje civilinėje byloje.

39. Remdamasi nutarties 36–38 punktais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad Taryba ištyrė ir nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes (civilinės bylos duomenis), jas teisingai įvertino bei pagrįstai pareiškėjo Skundų dalį dėl savarankiško medžiagos rinkimo, teismo eksperto šališkumo, ekspertizės akto pateikimo termino praleidimo bei pateikto ekspertizės akto tikslinimo (4–6 prašymai) atmetė kaip nepagrįstą.

40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčijamo Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Atsakovas Sprendime nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, Sprendimas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo Sprendimą panaikinti.

41. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99)). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

42. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo Tarybai teiktų Skundų dalimi, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

44. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė