2022-05-26 Nr. CB-4279-2-09-3-00686-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. gegužės 18 d. paduotu atsakovų E. G. ir R. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovai E. G. ir R. G. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovų E. G. ir R. G. priešieškinį ieškovei M. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2022-05-26 Nr. CB-4279-2-09-3-00686-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2022 m. gegužės 18 d. paduotu atsakovų E. G. ir R. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovai E. G. ir R. G. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovų E. G. ir R. G. priešieškinį ieškovei M. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. DOK-2766
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00686-2020-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 18 d. paduotu atsakovų E. G. ir R. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovai E. G. ir R. G. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovų E. G. ir R. G. priešieškinį ieškovei M. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą.
Taip pat atsakovai nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš proceso šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais, gali netaikyti jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atsakovų teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką šias išimtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime). Anot atsakovų, teismai ne tik nepagrįstai pritaikė minėtą įrodymų leistinumo išimtį, bet ir priimant sprendimą liudytojų parodymų pagrindu konstatavo pinigų sumos perdavimą paskolos gavėjų nuosavybėn, neatsižvelgdami į tai, kad: i) nei vienas iš liudytojų nedalyvavo pinigų perdavimo (sandorio) metu, nematė, kaip buvo surašinėjamas skolos raštelis, negalėjo nurodyti konkrečios sandorio sudarymo datos, laiko bei vietos, todėl objektyviai negali ir negalėjo žinoti su sandorio sudarymu susijusių aplinkybių; ii) visų liudytojų parodymai dėl esminių sandorio aplinkybių iš esmės skyrėsi; iii) net tris iš keturių liudininkų su ieškove sieja bendri finansiniai (verslo) klausimai.
Be kita ko, atsakovai kasaciniame skunde teigia, kad teismai pažeidė CPK 12, 176, 177, 183, 185 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas, įrodymų pakankamumo taisyklę, tikimybių pusiausvyros principą, neatsižvelgė į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimu išaiškinimų, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ir nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, nepagrįstai prioritetinę reikšmę, įrodinėjant reikšmingas sandorio sudarymo faktines aplinkybes, suteikė prieštaringiems ieškovės kviestų liudytojų parodymams, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir jais nesivadovavo, juos vertino tik epizodiškai, nevertino šalių paaiškinimų.
Atsakovų teigimu, teismai taip pat nesivadovavo sutarčių aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, neatsižvelgė į paskolos teisinių santykių ir paskolų sutarčių esminius požymius, nesivadovavo sutarčių konsensualizmo principu, kuris reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį, o esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiuo klausimu. Anot atsakovų, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė perdavė atsakovams 38 000 Eur dydžio paskolą, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai – liudytojų parodymai, taip pat nepatvirtina šio fakto.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, gražinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), taip pat nesprendžiamas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo (CPK 363 straipsnio 1 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, 363 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 768 (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto UAB MAXIMA LT 2022 m. gegužės 18 d. kvitu Nr. 117/1997.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas