A-492-177-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-177/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00979-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (21)-14-1151 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSAT per 5 darbo dienas pateikti Profesinei sąjungai tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-7 ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurios pagrindu buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-7 „Dėl 2012 m. sausio 8 d. valstybės sienos pažeidimo Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte aplinkybių“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Taip pat prašė priteisti iš VSAT bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už skundo parengimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog VSAT buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2012 m. vasario 24 d. parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria siūloma skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus – VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečiams, Profesinės sąjungos nariams E. V. ir D. B.. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta VSAT vado, kuris nurodytiems pasieniečiams paskyrė tarnybines nuobaudas. Pažymėjo, kad E. V. ir D. B., nesutikdami su paskirtomis tarnybinėmis nuobaudomis, kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydami teisinės pagalbos rengiant dokumentus teismui bei atstovaujant jų interesus teisminio bylinėjimosi metu, todėl Profesinė sąjunga kreipėsi į VSAT vadą ir prašė paštu arba elektroniniu paštu pateikti Tarnybinio patikrinimo išvadą ir visą tarnybinio patikrinimo medžiagą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo.

Tačiau Sprendimu buvo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad Sprendime nurodoma, jog, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37 punktu, tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijos gali būti pateiktos tik tiems subjektams, kurie turi teisę vertinti įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą, papildomai nurodoma, kad vadovaujantis Tvarkos 16.2 punktu, Vilniaus rinktinės pareigūnai E. V. ir D.

B. turi teisę susipažinti su aptariama tarnybinio patikrinimo medžiaga tik atvykę sprendime nurodytu adresu. Pareiškėjas akcentavo, kad šiems pareigūnams telefonu VSAT tarnautojas paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijų nebus leista daryti. Pareiškėjas rėmėsi Tvarkos 16 bei 37 punktais ir teigė, kad Tvarkoje įtvirtintas tikrinamo ir baudžiamo tarnybine nuobauda pareigūno atstovavimo institutas. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 19 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi bei 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-974/2010.

Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–33) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. V. ir D. B. ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvados kopijas. Profesinės sąjungos taryba, įvertinusi šią išvadą ir nenustačiusi, kad tarnybinės nuobaudos yra skiriamos dėl narystės profesinėje sąjungoje, davė sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams. Aiškino, jog teiginiai, kad Profesinė sąjunga negavo tarnybinio patikrinimo medžiagos, todėl negali vertinti paskirtų tarnybinių nuobaudų pareigūnams E. V. ir D. B. pagrįstumo, neatitinka tikrovės, nes pateiktos Tarnybinio patikrinimo išvados, kurią gavo Profesinė sąjunga įvertinimui duodant sutikimus skirti tarnybines nuobaudas turinys suteikia pagrindą vertinti, kad šioje išvadoje buvo išsami informacija apie tai, kokiu pagrindu VSAT pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl minėtų pareigūnų veiksmų ir kokias išvadas padarė jį užbaigusi. Aiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra pakankamai išsami, joje išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas veikų, už kurias siūloma skirti tarnybines nuobaudas, teisinis kvalifikavimas. Todėl tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų, kurių turinys yra aiškus iš tarnybinio patikrinimo išvados, kopijų nepateikimas realiai nekliudo Profesinei sąjungai atlikti vertinimą dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo, rengiant dokumentus teismui. Vadovaudamasi Tvarkos 16.2 punktu, VSAT pasiūlė Profesinei sąjungai, kad pareigūnai E. V. ir D. B. atvyktų ir susipažintų su tarnybinio patikrinimo išvada bei patikrinimo medžiaga, tačiau šiuo siūlymu nei pareigūnai, nei Profesinė sąjunga, kaip minėtų pareigūnų teisėtų interesų atstovė, nepasinaudojo. Akcentavo, jog Tvarkoje nenumatyta galimybė daryti ir teikti tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijas. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio nuostatomis, galima priteisti tik išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo VSAT per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Profesinei sąjungai Tarnybinio patikrinimo išvadą (jos rašytinę arba elektroninę kopiją) ir tarnybinio patikrinimo medžiagą (jos rašytinę arba elektroninę kopiją), kurios pagrindu buvo parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, išskyrus įslaptintą informaciją.

Teismas konstatavo, kad profesinių sąjungų, kaip darbuotojų, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste – ir valstybės tarnautojų, ir pareigūnų, atstovų esminė pareiga – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 50 str. 1 d.), inter alia kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus (Profesinių sąjungų įstatymo 17 str. (1994 m. gegužės 24 d. redakcija) 1 d.), todėl jos turi teisę į su minėta pareiga (profesinių sąjungų paskirtimi, jų misija) neatsiejamai susijusį informavimą, kurio metu pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalį darbdavys privalo laiku nemokamai raštu (ar kitokia su šiuolaikinėmis technologijomis susijusia forma) teikti informaciją darbuotojų atstovams, inter alia profesinėms sąjungoms, ir atsako už šios informacijos teisingumą. Priešingu atveju, jei profesinės sąjungos negalėtų gauti informacijos, neatsiejamai susijusios su jų paskirtimi (pranc. raison d’être) ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, reikėtų teigti, kad jų misija yra ne reali, teisiškai užtikrinta, bet menama ir deklaratyvi. Akcentavo, kad tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-974/2010.

Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 7.1 punktą Profesinė sąjunga atstovauja savo narių interesus visų instancijų teismuose, derybose su darbdaviu, valstybės valdžios ir valdymo organais. Taigi, pareiškėjas, vykdydamas šį uždavinį, privalo jį įgyvendinti realiai, o ne menamai, todėl atsakovas privalo teikti visą medžiagą, ypač susijusią su viešosios atsakomybės, inter alia tarnybinės atsakomybės, taikymu pareigūnams. Be to, kad Profesinė sąjunga realiai įgyvendintų savo uždavinį tinkamai atstovauti savo narius, atsakovas privalo teikti pareiškėjui visą, o ne selektyvią, medžiagą, išskyrus įslaptintą informaciją. Teismas vertino, kad Sprendime pateikti argumentai, jog tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijos gali būti pateiktos tik tiems subjektams, kurie turi teisę vertinti įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą, bei tik Vilniaus rinktinės pareigūnai E. V. ir D. B. turi teisę susipažinti su aptariama tarnybinio patikrinimo medžiaga tik atvykę sprendime nurodytu adresu, nėra pagrįsti. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos kontekste Tvarkoje įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas tik Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kontekste.

Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su Teisinių paslaugų Viešąja įstaiga „Dagys, Jurkonis ir partneriai“ ir kad būtent ši įstaiga rengė skundą, todėl teismas šiuo sprendimu nesprendė išlaidų atlyginimo klausimo.

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-974/2010, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės – nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žiniaraščių, kurie ir taip viešai skelbiami, nepateikimo.

2. Profesinei sąjungai, kartu su prašymais dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. V. ir D. B. buvo pateikta Tarnybinio patikrinimo išvados kopija. Pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aprašyti visi dokumentiniai įrodymai, reikalingi visapusiškam, objektyviam ir išsamiam nusižengimo aplinkybių nagrinėjimui.

3. Mano, kad tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų kopijų nepateikimas realiai nekliudo Profesinei sąjungai atlikti vertinimą dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo, ar rengiant dokumentus teismui. Remiasi 2011 m. lapkričio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-3209/2011.

4. Pažymi, kad VSAT pareigūnai E. V. ir D. B. nepasinaudojo Tvarkos 16.3 punkte nustatyta teise tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, taip pat nesikreipė į VSAT vadą dėl galimybės susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Akcentuoja, kad vadovaudamasi Tvarkos 16.2 punktu, VSAT pasiūlė Profesinei sąjungai, kad pareigūnai atvyktų ir susipažintų su Tarnybinio patikrinimo išvada ir patikrinimo medžiaga, tačiau pareigūnai, ar jų atstovai nepasinaudojo teise susipažinti su surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga bei daryti jos išrašus.

5. Akcentuoja, kad Profesinės sąjungos 2012 m. kovo 15 d. rašte Nr. 01-01-54 nėra nurodyta, kokiems tikslams pareiškėjui reikalinga visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Aplinkybė, jog jos reikia teismui teiktinų dokumentų parengimui bei atstovaujant pareigūnus, paaiškėjo tik iš teismui pateikto skundo.

6. Nurodo, kad teismas nevertino ir netyrė, ar Profesinė sąjunga yra tinkamai įgaliota atstovauti savo narį bylos procese, nes VSAT nebuvo informuota, kam reikalingi dokumentai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1554/2008, taip pat 2009 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-650/2009, 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 pateiktais išaiškinimais.

7. Pažymi, kad Tvarkoje nenumatyta galimybė daryti ir teikti tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijas.

8. Nurodo, kad pareigūnų atstovai turi teisę gauti informaciją iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį. Informavimo apimtį apibrėžia Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalis. Kokia forma darbdavys turėtų pateikti informaciją darbuotojų atstovams, įstatymas nenustato. Darbo kodekso 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog informacijos pateikimo sąlygos ir tvarka nustatoma kolektyvinėse sutartyse. Akcentuoja, kad VSAT su Profesine sąjunga, kuri nėra įstaigoje veikianti profesinė sąjunga, tokio susitarimo nėra pasirašiusi.

9. Teigia, kad iš Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinio darytina išvada, jog negalima tapatinti teisės gauti informaciją iš darbdavių su teise kopijuoti dokumentus. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, o darbdavio pareiga „pateikti informaciją“ ar darbuotojų atstovų teisė „gauti informaciją“ aiškintina kaip darbuotojų atstovo galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, todėl nėra pagrindo laikyti, jog, nepateikus pareiškėjo reikalaujamų dokumentų kopijų, atsakovas būtų pažeidęs Profesinių sąjungų įstatymo reikalavimus.

10. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pasiūlė teismui susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga ir akcentavo, kad skunde prašomi pateikti tam tikri duomenys yra asmens duomenys, kurie negali būti pateikiami, tačiau teismas be pagrindo, nemotyvuodamas atmetė nurodytą atsakovo atstovės prašymą.

11. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra duomenų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir Medininkų pasienio kontrolės punkto vaizdo įrašai bei duomenų iš VSAT Personalo tvarkymo taikomosios sistemos (toliau – ir PTTS). Šie duomenys yra surinkti valstybės tarnautojų atžvilgiu, ir tai yra asmens duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 2 straipsnio 8 dalį.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime pateikia argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde. Papildomai pažymi, kad atsakovas netinkamai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Nesutinka su VSAT apeliacinio skundo argumentu, kad pareigūnų E. V. ir D. B. atstovai nepasinaudojo VSAT vado siūlymu susipažinti su surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga bei daryti jos išrašus. Pažymi, kad Sprendime Profesinei sąjungai, kaip darbuotojų atstovui, ne tik nebuvo siūlyta susipažinti su aptariama medžiaga, bet ir nebuvo duotas leidimas tai padaryti. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Profesinei sąjungai pateikus tarnybinio patikrinimo medžiagą, būtų pažeistos ADTAĮ nuostatos. Pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai yra vieši asmenys, į profesinių sąjungų kaip darbuotojų atstovų teisinį statusą su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir į Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalį, Darbo kodekso 19 straipsnį, 47 straipsnio 1 ir 6 dalis, Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnį, Profesinės sąjungos įstatų 7.1 punktą, Profesinė sąjunga, kaip duomenų valdytojas ir / ar duomenų subjekto įstatyminis atstovas, turi teisę gauti ir kitaip tvarkyti informaciją, susijusią su Profesinės sąjungos narių duomenimis, nes negaudama reikalingos informacijos, Profesinė sąjunga negalėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip darbuotojų atstovo, funkcijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos teisės gauti jos narių E. V. ir D. B. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvados bei šio tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos kopiją.

Lietuvos Respublikos 50 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu; profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šio įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (1999 m. sausio 14 d. nutarimas).

Kalbant apie profesinės sąjungos paskirtį ir funkciją atstovauti profesinės sąjungos narius, papildomai būtina akcentuoti, kad teisės aktais profesinėms sąjungoms yra nustatyta ne tik teisė ginti ją sudarančių narių, kaip visumos, interesus (kolektyvinis atstovavimas), bet profesinės sąjungos taip pat turi teisę atstovauti konkretų profesinės sąjungos narį ir ginti jo interesus (individualus atstovavimas).

Nustatyta, kad Profesinė sąjunga 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. 01-01-54 (b. l. 6), vadovaudamasi Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-974/2010, kreipėsi į VSAT su prašymu pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-7 ir visą tarnybinio patikrinimo medžiagą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Profesinės sąjungos nariams VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams E. V. ir D. B., o nurodytus dokumentus per 5 darbo dienas prašė atsiųsti Profesinės sąjungos adresu arba nurodytu elektroniniu paštu. VSAT 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (21)-14-1151 „Dėl atsakymo pateikimo“ (b. l. 5) atsisakė teikti Profesinė sąjungos 2012 m. kovo 15 d. rašte Nr. 01-01-54 prašomą medžiagą.

Pagrindinės profesinės sąjungos kolektyvinio atstovavimo teisės yra įtvirtintos Profesinių sąjungų įstatymo 16–18 straipsniuose, Darbo kodekso 22, 47 straipsniuose. Šiomis teisėmis profesinė sąjunga naudojasi vykdydama kolektyvinio atstovavimo funkciją. Tuo tarpu individualaus atstovavimo atveju, profesinės sąjungos, kaip darbuotojo atstovės, teisės nustatytos konkretų teisinį santykį, kuriame yra atstovaujamas darbuotojas, reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz. tarnybinio patikrinimo, atleidimo ir kt.). Individualiai atstovaudama savo nario interesus darbo santykiuose, profesinė sąjunga turi tokias pat teises, kurios įstatymais šiuose teisiniuose santykiuose yra suteiktos pačiam asmeniui ar jį atstovaujančiam subjektui.

Atsižvelgus į Profesinės sąjungos prašytų pateikti dokumentų pobūdį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, Profesinė sąjunga su prašymu dėl tam tikrų duomenų pateikimo į atsakovą kreipėsi atstovaudama konkrečius savo narius – E. V. ir D. B. (individualus atstovavimas). Todėl šioje byloje nėra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-974/2010 pateikti išaiškinimai, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl profesinės sąjungos, įgyvendinančios kolektyvinį darbuotojų (pareigūnų) atstovavimą, teisės į informaciją.

Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga į VSAT kreipėsi prašydama pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą ir visą tarnybinio patikrinimo medžiagą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nariams VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams E. V. ir D. B.. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju Profesinės sąjungos, kaip jos narių, pareigūnų E. V. ir D. B., atstovės teisė gauti informaciją – tarnybinio patikrinimo išvadą bei šio patikrinimo medžiagą, yra apibrėžta nurodytuose teisės aktuose.

Statutas nustato tik pagrindinius tarnybinio patikrinimo principus, tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministro patvirtinta Tvarka. Tikrinamo pareigūno teisės tarnybinio patikrinimo procedūroje nustatytos Tvarkos 16 punkte: teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Visas nurodytas tikrinamo asmens teises, išskyrus teisę į atstovą, turi ir jį atstovaujantis subjektas.

Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad atstovaujant konkrečius profesinės sąjungos narius, pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, todėl profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje).

Profesinei sąjungai atstovaujant savo narius ne teismuose, santykiuose su darbdaviu (šiuo atveju tarnybinio patikrinimo procedūroje) atstovavimo įforminimui taikomi iš esmės analogiški reikalavimai, t. y. tam, kad konkreti profesinė sąjunga būtų laikoma jos nario atstovu individualaus ginčo atveju, pakanka tik asmens narystės konkrečioje profesinėje sąjungoje fakto.

Teigdamas, kad Profesinė sąjunga nebuvo tinkamai įgaliota atstovauti pareiškėją, atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (2009 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009, 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1554/2008). Atsakovo nurodyta praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes šiose bylose pareiškėjais buvo profesinės sąjungos, o ne konkretūs pareigūnai (profesinės sąjungos nariai), nors teismui pateiktais skundai buvo siekiama apginti konkrečių pareigūnų teises (individualus atstovavimas). Teismas nurodytose bylose konstatavo, kad skundus savo narių vardu profesinės sąjungos padavė neturėdamos tam specialiai išduoto įgaliojimo (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimui). Tuo tarpu šioje byloje Profesinės sąjungos įgaliojimui atstovauti konkrečius šios sąjungos narius, nėra keliamas reikalavimas tokį atstovavimą patvirtinti notariškai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. V. ir D. B. yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai (b. l. 21–22). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2012 m. kovo 14 d. E. V. ir D. B. prašymais kreipėsi į Profesinę sąjungą, kad ji suteiktų teisinę pagalbą konsultuojant bei atstovaujant jų interesus tarnybiniuose santykiuose su VSAT ir VSAT Vilniaus rinktine, taip pat visų instancijų teismuose dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo (b. l. 23–24). Nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinė 2012 m. vasario 29 d. raštais kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo E. V. ir D. B. skirti nuobaudą – papeikimą, davimo (b. l. 34–35). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie E. V. ir D. B. narystę Profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu tai, kad 2012 m. kovo 15 d. Profesinės sąjungos prašyme nebuvo nurodytas prašomos informacijos panaudojimo tikslas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareigūnai E. V. ir D. B. dieną prieš nurodyto prašymo surašymą, kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl jų teisių bei interesų gynimo tarnybiniame ginče dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, t. y. tokiu būdu išreikė valią būti atstovaujami Profesinės sąjungos individualiame tarnybiniame ginče. Todėl kilus abejonėms dėl Profesinės sąjungos statuso tarnybinio patikrinimo procedūroje, atsakovas galėjo kreiptis į Profesinę sąjungą, kad ji patikslintų, ar prašoma pateikti informacija būtina kolektyviniam Profesinės sąjungos narių interesų atstovavimui bei gynybai ar individualiam Profesinės sąjungos nario atstovavimui.

Kaip buvo pažymėta, viena iš tikrinamam asmeniui suteiktų teisių tarnybinio patikrinimo procedūroje – susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Šioje byloje konstatuota, kad šią teisę turi ir tikrinamų pareigūnų atstovai, šiuo atveju Profesinė sąjunga. Tvarkos 16.2 punkte įtvirtintas veiksmas „susipažinti“ aiškintinas kaip sužinojimas, koks yra tarnybinio patikrinimo išvados bei tarnybinio patikrinimo metu surinktų dokumentų turinys. Tvarka nenustato, kokiu būdu galima susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei siekdama, kad nebūtų pažeista asmens teisė į gynybą, sprendžia, kad Tvarkoje neįtvirtinus konkretaus susipažinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga, susipažinimo būdą, vienas kurių yra tokios medžiagos kopijos gavimas, turi teisę pasirinkti asmuo dėl kurio veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ir atitinkamai jo atstovas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Profesinė sąjunga nagrinėjamu atveju veikė kaip VSAT pareigūnų E. V. ir D. B. atstovė tarnybinio patikrinimo procedūroje ir turėjo teisę reikalauti, kad atsakovas įgyvendintų Tvarkoje jų atstovaujamiems pareigūnams nustatytas teises, viena kurių – susipažinimas su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Todėl nors pirmosios instancijos teismas ir neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį (teismas nepagrįstai Profesinės sąjungos teisę gauti informaciją iš VSAT kildino iš kolektyvinio atstovavimo teisių), tačiau teismo padaryta išvada, kad Profesinė sąjunga turi teisę į 2012 m. kovo 15 d. prašyme nurodytą informaciją, iš esmės yra teisinga.

Panaikinęs 2012 m. kovo 21 d. VSAT atsisakymą teikti Profesinės sąjungos prašytus dokumentus, pirmosios instancijos teismas įpareigojo VSAT pateikti Profesinei sąjungai Tarnybinio patikrinimo išvadą (jos rašytinę arba elektroninę kopiją) ir tarnybinio patikrinimo medžiagą (jos rašytinę arba elektroninę kopiją), kurios pagrindu buvo parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, išskyrus įslaptintą informaciją. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada Profesinei sąjungai yra pateikta kartu su prašymais duoti sutikimą pareigūnams E. V. ir D. B. skirti tarnybines nuobaudas. Byloje esantys įrodymai patvirtina nurodytą aplinkybę (b. l. 34–35), pareiškėjas dėl to ginčo nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad vienas iš Profesinės sąjungos 2012 m. kovo 15 d. prašymu prašytų dokumentų jai jau yra pateiktas. Pažymėtina, kad atsakovas gali būti įpareigojamas atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos jis nepagrįstai atsisako atlikti, ar turėdamas pareigą juos atlikti, vilkina jų atlikimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Profesinė sąjunga dar prieš 2012 m. kovo 15 d. prašymo surašymą iš atsakovo buvo gavusi pareigūnų E. V. ir D. B. tarnybinio patikrinimo išvadą, vadinasi pagrindo atsakovą įpareigoti šį dokumentą pateikti, nėra. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria VSAT įpareigota Profesinei sąjungai pateikti pareigūnų E. V. ir D. B. tarnybinio patikrinimo išvadą naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

Atsakovas atsisakymą teikti pareiškėjo pageidaujamus dokumentus grindė ir tuo, kad tarnybinio patikrinimo medžiagą sudaro ikiteisminio tyrimo medžiaga ir asmens duomenys, susipažinimas su kuriais yra ribojimas teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas VSAT pateikti E. V. ir D. B. tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją, nustatė tokios medžiagos teikimo ribojimą – įslaptintos informacijos nepateikimą.

Tvarkos 16.2 punkte yra nustatytas susipažinimo su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga apribojimas – su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik tikrinami pareigūnai, turintys nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė susipažinti su aptariamais dokumentais, taip pat galimybė daryti šių dokumentų kopijas, gali būti ribojama ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kt.). Atsižvelgusi į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas atsakovui keistinas, nustatant papildomus teiktinų duomenų ribojimus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pateikti Tarnybinio patikrinimo išvadą, o teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pateikti tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją, išskyrus įslaptintą informaciją, papildant papildomu apribojimu – nurodant, kad neteiktini tarnybinio patikrinimo medžiagą sudarantys duomenys, susipažinimą su kuriais riboja Lietuvos Respublikos įstatymai. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 21 sprendimą Nr. (21)-14-1151 „Dėl atsakymo pateikimo“.

Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai tarnybinio patikrinimo medžiagą (jos rašytinę arba elektroninę kopiją), kurios pagrindu buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-7 „Dėl 2012 m. sausio 8 d. valstybės sienos pažeidimo Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte aplinkybių“, išskyrus įslaptintą informaciją bei kitą informaciją, susipažinimą su kuria riboja Lietuvos Respublikos įstatymai.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Virgilijus Valančius Virginija Volskienė