2020-05-20 Nr. AB-10028-3-61-3-05003-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-764-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05003-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys M. J., J. R., R. V., R. P., S. K.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir generalinis prokuroras) 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. P-724 „Dėl M. J. paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) paskirti pareiškėją į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, remiantis Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2016 m. birželio 3 d. išvada Nr. 6.18.-16.

2. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, viešajame administravime taikomiems teisės principams, priimant šį teisės aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad generalinio prokuroro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. P-198 nuo 2011 m. balandžio 4 d. penkeriems metams buvo paskirtas į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-49 2016 m. vasario 19 d. buvo pradėta atranka į 2016 m. balandžio 4 d. atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Atrankos komisijos posėdis įvyko 2016 m. kovo 23 d., kurio metu pareiškėjas surinko daugiausiai balų iš visų 5 dalyvavusių pretendentų, ir Atrankos komisija padarė išvadą, kad tinkamiausi kandidatai užimti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas abėcėlės tvarka yra pareiškėjas ir J. R. Atrankos komisija 2016 m. kovo 29 d. surašė išvadą Nr. 6.18.-10, kurią kartu su Pretendentų įvertinimo balais suvestine lentele bei Kandidatų sąrašu pateikė generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras nepriėmė rašytinio sprendimo skirti į pareigas nė vieno Atrankos komisijos tinkamiausiu pripažinto kandidato ir 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1-80 2016 m. balandžio 4 d. pradėjo papildomą atranką. Atrankos komisijos posėdis, vykdant pirmą papildomą atranką, įvyko 2016 m. gegužės 26 d., kurios metu pareiškėjas surinko daugiausiai balų iš visų 4 dalyvavusių pretendentų, ir Atrankos komisija padarė išvadą, kad tinkamiausi kandidatai minėtoms pareigoms užimti yra pareiškėjas ir J. R. Atrankos komisija 2016 m. birželio 3 d. surašė išvadą Nr. 6.18.-16, kurią kartu su Pretendentų įvertinimo balais suvestine lentele bei Kandidatų abėcėliniu sąrašu pateikė generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras nepriėmė rašytinio sprendimo skirti į pareigas nė vieno Atrankos komisijos tinkamiausiu pripažinto kandidato ir 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1-156 2016 m. birželio 22 d. pradėjo antrą papildomą atranką į minėtas pareigas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Įsakymas dėl antros papildomos atrankos paskelbimo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), Generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-286 patvirtintų Prokurorų atrankos ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus. Vykdant antrą papildomą atranką, Atrankos komisijos posėdis įvyko 2016 m. lapkričio 16 d. Antroje papildomoje atrankoje dalyvavo du anksčiau atrankoje nedalyvavę pretendentai: M. J. ir S. K., pareiškėjas ir kiti ankstesnėse atrankose dalyvavę asmenys į Atrankos komisijos posėdį pakviesti nebuvo. Atrankos komisija pripažino, kad tinkamiausiu kandidatu užimti minėtas pareigas yra M. J., kuris atrankos metu surinko 82,25 balus. Atrankos komisija 2016 m. lapkričio 25 d. surašė išvadą Nr. 6.18.-31, kurią kartu su Pretendentų (M. J. ir S. K.) įvertinimo balais suvestine lentele bei Kandidatų abėcėliniu sąrašu pateikė generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras, atsižvelgęs į Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 6.18.-31 bei vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Įsakymu į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas paskyrė M. J.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors pradėjus antros papildomos atrankos procedūrą, ankstesnėse atrankose tinkamiausiais pripažinti kandidatai nebuvo pašalinti iš atrankos procedūros, tačiau vieši generalinio prokuroro pasisakymai apie būtinybę rasti kitą tinkamiausią kandidatą, pvz., generalinio prokuroro pasisakymas, 2016 m. birželio 22 d. pateiktas prokuratūros internetiniame puslapyje be abejonės darė įtaką tolimesniam atrankos procesui, Atrankos komisijai ir jos priimamiems sprendimams. Rašytinė informacija apie pareiškėjo dalykines, asmenines savybes buvo pateikta Atrankos komisijai iki pirmo atrankos posėdžio, įvykusio 2016 m. kovo 23 d. Praėjus daugiau nei pusei metų, norėdamas atnaujinti ir patikslinti ankstesniuose atrankos posėdžiuose nevertintą informaciją, 2016 m. lapkričio 15 d. raštu kreipėsi į Atrankos komisiją su prašymu įvertinti pareiškėjo dalyvavimą teisėkūros procese (ankstesnių Atrankos komisijos posėdžių metu pareiškėjo dalyvavimas teisėkūros procese buvo įvertintas 0 balų). Pareiškėjas Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 17.9.-6724 buvo informuotas, kad jo pateikta informacija nebus vertinama, o Atrankos komisija vertina tik Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus, kuris įpareigotas kaupti informaciją apie prokurorų dalyvavimą teisėkūros procese, pateiktą informaciją. Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku visus prokuratūros darbuotojus informavo, jog Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyrius Atrankos komisijai negali pateikti išsamių ir objektyvių duomenų apie pretendentų dalyvavimą teisėkūros procese. Pareiškėjo pateiktos informacijos apie jo dalyvavimą teisėkūros procese nevertinimas tiek prieš prasidedant atrankai, tiek ir vykstant atrankos procesui patvirtina Atrankos komisijos šališkumą, neobjektyvumą bei lygiateisiškumo principo pažeidimą.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad apie 2016 m. lapkričio 16 d. Atrankos komisijos posėdį informuotas nebuvo, į šį posėdį pakviestas taip pat nebuvo. Nebuvo informuotas ir apie Atrankos komisijos išvadas bei sprendimą pripažinti tinkamiausiais kandidatais, nebuvo supažindintas ir su Įsakymu. Nors pareiškėjo neinformavus apie vyksiantį ir įvykusį atrankos posėdį, Atrankos komisijos ir generalinio prokuroro priimtus sprendimus, formaliai nebuvo pažeisti Prokuratūros įstatymas ir Nuostatai, tačiau dėl Nuostatose netinkamo atrankos reglamentavimo buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Tai, kad atrankos metu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, patvirtina ir Įsakymo turinys, kuriame nepateikti jokie faktiniai duomenys, argumentai, įrodymai ir motyvai, kodėl skiriant į laisvas vyriausiojo prokuroro pareigas nebuvo atsižvelgta į kitas Atrankos komisijos išvadas – 2016 m. birželio 3 d. išvadą Nr. 6.18.-16 ir 2016 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 6.18.-10, kodėl į laisvas vyriausiojo prokuroro pareigas nebuvo paskirti kiti Atrankos komisijos pasiūlyti kandidatai, kurie surinko didesnį balų skaičių nei į vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtas asmuo. Taigi, Generalinis prokuroras, priėmęs Įsakymą, atsižvelgęs tik į paskutinę 2016 m. lapkričio 25 d. Atrankos komisijos Nr. 6.18.-31 išvadą, pažeidė Prokuratūros įstatymą, konstitucinį lygiateisiškumo principą.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymas priskirtinas prie individualių administracinių aktų, kadangi jis yra vienkartinis ir skirtas konkrečiam asmeniui (į vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtam M. J.) bei kitai apibrėžtai asmenų grupei – asmenims, dalyvavusiems atrankoje į vyriausiojo prokuroro pareigas ir Atrankos komisijos pripažintais tinkamiausiais kandidatais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 16 punktas)). Taigi Įsakymui, kaip individualiam administraciniam aktui, keliami VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai. Generaliniam prokurorui priėmus nemotyvuotą administracinį sprendimą, pareiškėjui nėra žinomi tikrieji tokio sprendimo motyvai, todėl pareiškėjas negali tinkamai įvertinti tokio teisės akto pagrįstumo, ginčyti tokio akto pagrįstumo ir teisėtumo bei tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

8. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas būti paskirtu į vyriausiojo prokuroro pareigas. Pareiškėją 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. P-198 nuo 2011 m. balandžio 4 d. penkeriems metams paskyrus į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, galiojo kita skyrimo į vyriausiojo prokuroro pareigas tvarka, t. y. 2011 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-1562 buvo pakeisti Prokuratūros įstatymo 26 ir 34 straipsniai, reglamentavę skyrimo į prokurorus ir vyriausiuosius prokurorus tvarką, numatant, kad į prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras atsižvelgdamas į Atrankos komisijos, o ne Atestacijos komisijos išvadas. Pareiškėjo tarnybos neeilinis vertinimas buvo atliktas 2014 m. gruodžio 5 d., Atestacijos komisija pareiškėjo tarnybą įvertino labai gerai. Taigi 2011 m. kovo 10 d. skyrimo į minėtas pareigas metu pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, jog pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui, esant teigiamai Atestacijos komisijos išvadai dėl jo tarnybos, be atrankos jis vėl bus paskirtas į tas pačias vyriausiojo prokuroro pareigas. Taigi generalinis prokuroras, nepritaikęs pareiškėjo atžvilgiu Prokuratūros įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1661 redakcija) 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nors Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta generalinio prokuroro diskrecijos teisė neatsižvelgti į Atrankos komisijos išvadas, tačiau generalinis prokuroras negali piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir, nemotyvuodamas savo sprendimo, neatsižvelgti į Atrankos komisijos atliktą vertinimą, pagrįstą surinktų balų skaičiumi. Kadangi atrankoje kandidatų gauti balai tiesiogiai ir objektyviai atspindi kandidato dalykines ir asmenines savybes, organizacinius gebėjimus, generalinis prokuroras paprastai neturi ir negali turėti daugiau informacijos apie atrankoje dalyvaujančius kandidatus, todėl iš esmės jis neturi objektyvių galimybių atrinktus kandidatus vertinti kitaip nei Atrankos komisija. Aiškinant generalinio prokuroro diskrecijos teisės ribas, galima sutikti su tuo, jog generalinis prokuroras tam tikrais atvejais gali neatsižvelgti į Atrankos komisijos išvadas ir Atrankos komisijos kandidatui skirtų balų dydį, tačiau toks generalinio prokuroro sprendimas visais atvejais turi būti motyvuotas ir pagrįstas faktiniais duomenimis.

10. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas – Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnis, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalys, taip pat faktinis pagrindas – Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. išvada Nr. 6.18.-31. Taigi, Įsakymas vertintinas kaip pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat jame yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

12. Atsakovas pažymėjo, kad atranka į ginčijamas pareigas vyko ir Įsakymas buvo priimtas 2016 metais, t. y. jau negaliojant Prokuratūros įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcijai, kuria vadovaujasi pareiškėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Generalinis prokuroras, priimdamas ginčijamą įsakymą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ginčijamo teisinio santykio metu galiojusiomis teisės normomis. Teisės normos, pripažintos netekusiomis galios, negali būti taikomos ir iš negaliojančių teisės normų negali atsirasti teisės ar pareigos, taip pat teisėti lūkesčiai. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo teisėtus lūkesčius, įgytus iš negaliojančių teisės normų, ir šie lūkesčiai tariamai buvo pažeisti, yra nepagrįsti.

13. Atsakovas, akcentuodamas Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse, 26 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 dalyse, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 36 ir 44 straipsniuose, Nuostatų 11 ir 57 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pabrėžė, kad Atrankos komisijos siūlymai generaliniam prokurorui nesukuria jokių privalomų pasekmių ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iki Įsakymo priėmimo pareiškėjas jokių teisių ar teisėtų interesų užimti nurodytas pareigas neturėjo.

14. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Įsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nenustato jam jokių teisių ar pareigų bei nesukelia teisinių pasekmių.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymą bei įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti dėl tinkamo kandidato paskyrimo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas generalinio prokuroro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. P-198 buvo paskirtas į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Generalinio prokuroro 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-158 pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 5 d. perkeltas į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas. Generalinio prokuroro 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-49 buvo paskelbta pretendentų atranka į atsilaisvinančias prokuroro pareigas.

Atrankos komisijos posėdžio (vykusio 2016 m. kovo 23 d.) 2016 m kovo 29 d. protokole Nr. 6.18.-9 užfiksuota, kad Atrankos komisija tinkamiausiais kandidatais į 2016 m. balandžio 5 d. atsilaisvinsiančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas pripažino I. M. ir J. R. Atrankos komisija 2016 m. kovo 29 d. surašė išvadą Nr. 6.18.-10, kurioje, be kita ko, nurodė, kad I. M. surinko 85,4 balus; ši išvada kartu su Pretendentų įvertinimo balais suvestine lentele bei Kandidatų abėcėliniu sąrašu buvo pateikta generaliniam prokurorui.

Generalinis prokuroras 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1-80 paskelbė papildomą pretendentų atranką į atsilaisvinančias prokuroro pareigas. Atrankos komisijos posėdžio (vykusio 2016 m. gegužės 26 d.) 2016 m. birželio 1 d. protokole Nr. 6.18.-14 užfiksuota, kad Atrankos komisija tinkamiausiais kandidatais į 2016 m. į balandžio 5 d. atsilaisvinsiančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas pripažino I. M. ir J. R. Atrankos komisija 2016 m. birželio 3 d. surašė išvadą Nr. 6.18.-16, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad I.

M. surinko 86,25 balus; ši išvada kartu su Pretendentų įvertinimo balais suvestine lentele bei Kandidatų abėcėliniu sąrašu buvo pateikta generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1-156 paskelbė papildomą pretendentų atranką į laisvas prokuroro pareigas. Generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. I-244 buvo pratęsta 2016 m. birželio 22 d. pradėta papildoma atranka. Atrankos komisijos posėdžio (vykusio 2016 m. lapkričio 16 d.) 2016 m. lapkričio 23 d. protokole Nr. 6.18.-30 užfiksuota, kad antroje papildomoje atrankoje vertinami tik ankstesnėse atrankose nedalyvavę 2 asmenys (M.

J. ir S. K.) ir tinkamiausiu kandidatu 2016 m. lapkričio 16 d. papildomoje atrankoje į laisvas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas pripažino M. J., surinkusį 82,25 balų. Atrankos komisija 2016 m. lapkričio 25 d. surašė išvadą Nr. 6.18.-31, kuri kartu su Pretendentų įvertinimo balais suvestine lentele bei Kandidatų abėcėliniu sąrašu (1. M. J.;

2. I. M.;

3. J. R.) buvo pateikta generaliniam prokurorui. Generalinis prokuroras, atsižvelgęs į Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 6.18.-31 bei vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė Įsakymą, kuriuo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas paskyrė M. J.

17. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nuostatai ir teismas, spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas bei įvertinti Įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas.

18. Teismas nurodė, kad Įsakymą generalinis prokuroras priėmė vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalimis bei atsižvelgęs į Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 6.18.-31.

19. Teismas, akcentuodamas ginčui aktualias Prokuratūros įstatymo ir Nuostatų normas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, atkreipė dėmesį, kad Prokuratūros įstatyme yra įtvirtinta generalinio prokuroro, atsakingo, be kita ko, ir už prokuratūros personalo formavimą, diskrecijos teisė spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms. Nors įstatymo leidėjas generaliniam prokurorui suteikė diskreciją neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų į pareigas, tačiau teisinėje valstybėje ši teisė negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Diskrecijos teisės įgyvendinimas yra ribojamas ne tik minėtomis procedūrinėmis nuostatomis, tačiau, visų pirma, generalinis prokuroras, priimdamas įsakymą dėl vyriausiojo prokuroro paskyrimo, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia (be kita ko), konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.

20. Teismas nustatė, kad į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas buvo organizuojamos trys atrankos. Pirmos atrankos metu buvo vertinami 5 pretendentai (G. D., G. J., I. M., R. P. ir J. R.). Papildomos atrankos metu buvo vertinami 4 pretendentai (I. M., R. P., J. R. ir R. V.). Antros papildomos atrankos metu buvo vertinami ankstesnėse atrankose nedalyvavę 2 kandidatai (M. J. ir S. K.). Atrankos komisija parengė 2016 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 6.18.-10, 2016 m. birželio 3 d. išvadą Nr. 6.18.-16 bei 2016 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 6.18.-31, kurias pateikė generaliniam prokurorui. Tačiau iš Įsakymo turinio matyti, kad generalinis prokuroras atsižvelgė tik į Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 6.18.-31 (expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta pačiame Įsakyme)). Įsakyme nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl skiriant į laisvas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas nebuvo atsižvelgta į kitas Atrankos komisijos išvadas, kodėl į laisvas vyriausiojo prokuroro pareigas buvo paskirtas būtent paskutinėje papildomoje atrankoje dalyvavęs kandidatas, nors šio kandidato surinktų balų skaičius yra mažesnis nei pareiškėjo. Teismas pažymėjo, kad Komisija pareiškėją atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas įvertino 85,40 balais, papildomos atrankos metu įvertino 86,25 balais, tuo tarpu papildomoje atrankoje dalyvavusį M. J. į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas įvertino 82,25 balais.

21. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas, todėl neteisėtas (ABTĮ 86 str. 1 d. 1 p.).

22. Teismas akcentavo, kad valstybės institucija turi užtikrinti skaidrumą ir jos priimamų sprendimų aiškumą ir pagrįstumą ne tik išoriniuose santykiuose, bet ir vidiniuose tarnybiniuose santykiuose. Nepakankamas priimamų sprendimų skaidrumas ir patikimumas sukuria prielaidas kvestionuoti priimamus sprendimus dėl jų subjektyvumo, nevienodo asmenų traktavimo, turi neigiamos įtakos institucijos reputacijai.

23. Teismas nurodė, kad panaikinus Įsakymą dėl to, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakovui kyla pareiga iš naujo spręsti klausimą dėl asmens paskyrimo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Teismas atkreipė dėmesį, kad priminėje atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo penki asmenys, papildomos atrankos metu buvo įvertintas dar trijų asmenų tinkamumas eiti minėtas pareigas. Sprendžiant klausimą dėl atrankos į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas iš naujo, atsakovui kyla pareiga įvertinti visų atrankų medžiagą dėl visų kandidatų. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Generalinę prokuratūrą paskirti pareiškėją į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, remiantis Atrankos komisijos 2016 m. birželio 3 d. išvada Nr. 6.18.-16, negali būti tenkinamas.

III. 24. Atsakovas Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nemotyvavo išvadų, o aiškindamas Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalių taikymą, nenurodė, kad Generalinė prokuratūra pažeidė teisės aktus ar nesivadovavo teisės principais.

26. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad Įsakymas negali būti vertinamas kaip atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nėra tinkamai motyvuotas. Pasak atsakovo, Įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas, t. y. atitinkamos Prokuratūros įstatymo nuostatos bei Atrankos komisijos išvada, t. y. Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Nuostatų 58 ir 60 punktus papildomą atranką vykdo tokios sudėties Atrankos komisija, kuri atliko pirminę atranką. Papildomos atrankos metu vertinami tik pirminėje atrankoje nedalyvavę pretendentai. Įvertinus visus papildomoje atrankoje dalyvaujančius pretendentus, generaliniam prokurorui pateikiamas naujas kandidatų sąrašas, į kurį įtraukiami visi pirminėje ir papildomoje atrankose vertinti pretendentai. Generaliniam prokurorui pateiktos 2016 m. lapkričio 25 d. išvados Nr. 6.18.-31 priede Kandidatų sąraše, kuris yra sudedamoji išvados dalis, nurodyti visi tinkamiausi kandidatai, pateikti ir ankstesnėse Atrankos komisijos išvadose (2016 m. kovo 29 d. Nr. 6.18.-10, 2016 m. birželio 3 d. Nr. 6.18.-16), t. y. M. J., I. M. ir J. R. Kandidatų pavardės išdėstytos abėcėlės tvarka.

28. Atsakovas, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, Nuostatų 52 ir 54 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentuoja, kad visi kandidatai yra lygiaverčiai, nepriklausomai nuo jų įvertinimo balais, nuo nurodyto jų eiliškumo Kandidatų sąraše, taip pat nepriklausomai nuo to, keliose atrankose (pirminėje ar / ir papildomoje) jie dalyvavo. Nors Įsakyme expressis verbis nurodyta tik paskutinė Atrankos komisijos išvada (2016 m. lapkričio 25 d. išvada Nr. 6.18.-31), tačiau ši išvada apima ir ankstesnių išvadų rezultatus, kadangi generaliniam prokurorui teiktame Kandidatų sąraše nurodyti visose ankstesnėse atrankose tinkamiausiais pripažinti kandidatai, ką patvirtina ir Kandidatų sąrašo lentelė, kaip priedas prie 2016 m. lapkričio 25 d. išvados Nr.6.18.-31, kuri yra sudedamoji šios išvados dalis. Todėl generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, atsižvelgė į visas Atrankos komisijos išvadas, vertino tiek pareiškėjo, tiek kitų pretendentų kandidatūras.

29. Atsakovas, nesutikdamas su teismo vertinimu, kad į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas buvo organizuojamos trys atrankos, pažymi, kad atranka yra vienas tęstinis procesas, kuris buvo pradėtas generalinio prokuroro 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-49, buvo pratęstas 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1-80 ir 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1-156, paskelbiant papildomas atrankos procedūras į tas pačias pareigas (Nuostatų 58 ir 60 punktai). Atranka pasibaigė Įsakymu paskyrus į nurodytas pareigas M. J. Visiems atrankoje dalyvavusiems kandidatams buvo užtikrintos vienodos teisės ir galimybės pretenduoti į minėtas pareigas.

30. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamam atvejui yra aktualūs išaiškinimai, pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2009-473/2017 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4052-575/2017 dėl generaliniam prokurorui Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi suteiktos diskrecijos teisės iš Kandidatų sąrašo išsirinkti, jo nuomone, tinkamiausius kandidatus. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Įsakymas tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu yra analogiškas nurodytuose teismų sprendimuose paminėtiems įsakymams.

31. Atsakovas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-8634-643/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-522-261/2018 ir 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-826-492/2016 pateiktais išaiškinimais, vertina, kad Įsakymu nebuvo pažeistos prokurorų atranką reglamentuojančios Prokuratūros įstatymo, Nuostatų normos ir procedūros, taip pat VAĮ normos ir generalinis prokuroras teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę, neperžengdamas jos ribų, į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas paskyrė M. J.

32. Atsakovas pažymi, kad teismas savo sprendime nemotyvuotai nurodė, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad Generalinė prokuratūra atskiriems asmenims skirtingai taikė įstatymą, varžė jų teises ar teikė privilegijas dėl VAĮ 3 straipsnio 9 punkte nurodytų požymių ar kitų aplinkybių. Taip pat nėra nustatyta, kad Generalinės prokuratūros veikla priimant Įsakymą nebuvo vieša. Teismo sprendime apskritai nėra nurodyta, kuo ir kaip objektyviai pasireiškė lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimai, kokiais konkrečiais veiksmais / neveikimu Generalinė prokuratūra pažeidė nurodytus principus. Pagal Nuostatų 54 punktą Atrankos komisijos išvados skelbiamos prokuratūros interneto svetainėje bei vidiniame tinklalapyje (intranete) ir tai visiškai atitinka skaidrumo principo turinį. Šios teisės normos pažeidimo teismas taip pat nekonstatavo. Be to, teismas, nurodęs, kad Įsakymas neatitinka ir kitų principų, šių principų neįvardijo. Tokios teismo išvados nepagrįstos ir teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas ir negaliojantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnyje, nėra.

34. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pakankamai siaurai aiškina įstatyminį reikalavimą nurodyti individualiame administraciniame akte faktinį pagrindą, toks atsakovo aiškinimas neatitinka teismų praktikos. Atsakovas nepagrįstai faktinio pagrindo nurodymą laiko pakankamu Atrankos komisijos išvados paminėjimą. Pareiškėjo teigimu, jeigu Atrankos komisijos išvadoje būtų motyvuotai įvardintas tik vienas tinkamiausiu pripažintas kandidatas, tokiu atveju tokios išvados paminėjimas galėtų būti pripažintas pakankamu faktiniu pagrindu, kadangi nebūtų kitų asmenų, kurių teisėti interesai galėtų būti laikomi pažeistais. Priešingu atveju, esant Atrankos komisijos išvadose nurodytiems keliems tinkamiausiais pripažintiems kandidatams, vien tik Atrankos komisijos išvados įvardijimas negali būti laikomas motyvuotu ir pakankamu faktinio pagrindu nurodymu, kadangi iš Įsakymo turinio neaišku, kodėl generalinis prokuroras pasirinko vieną ar kitą kandidatą ir tokiam administraciniam aktui reikalingas papildomas motyvavimas.

36. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, jog kandidatų sąraše nurodyti kandidatai yra lygiaverčiai. Pareiškėjas paaiškina, kad Kandidatų sąrašas generaliniam prokurorui pateikiamas kartu su motyvuota Atrankos komisijos išvada, kurioje nurodytas skirtingas kiekvieno kandidato vertinimas ir tinkamumas užimti pareigas. Kiekvienas kandidatas turi skirtingas asmenines, dalykines savybes, jos yra vertinamos atrankos metu pagal generalinio prokuroro nustatytus kriterijus, pagal šiuos objektyvius kriterijus skiriami balai, komisijos nariai balsuoja už kiekvieną pretendentą, Atrankos komisijos išvadose yra nurodomos tos kandidatų savybės, kurios, komisijos nuomone, yra svarbios generaliniam prokurorui priimant sprendimą. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl Įsakyme nebuvo nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į kitas Atrankos komisijos išvadas, kuriose įvertintas pareiškėjo tinkamumas užimti pareigas, kodėl į pareigas buvo paskirtas kandidatas, surinkęs mažesnį balų skaičių, kodėl iš kelių, atsakovo nuomone, lygiaverčių kandidatų pasirinktas būtent M. J.

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, rėmėsi ne trimis Atrankos komisijos išvadomis, kurios yra palankios pareiškėjui, o viena ir tik paskutine, kurioje yra paminėta tik pareiškėjo pavardė. Pasak pareiškėjo, Atrankos komisijos motyvai galėtų turėti įtakos priimant sprendimą dėl kandidato tinkamumo. Konkrečiu atveju generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, vertino tik tą Atrankos komisijos išvadą, kurioje nurodytos į pareigas skiriamo asmens (M. J.) teigiamos asmeninės ir dalykinės savybės. Generalinis prokuroras objektyviai negalėjo įvertinti pareiškėjo asmenį apibūdinančių savybių, nurodytų kitose Atrankos komisijos išvadose, kadangi jos jam nebuvo pateiktos ir nebuvo vertinamos. Pareiškėjo teigimu, generalinis prokuroras, priimdamas Įsakymą, vertino trijų kandidatų sąrašą su vardais ir pavardėmis bei antros papildomos atrankos komisijos išvadą su nurodytomis paskirto į pareigas asmens teigiamomis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis. Tai įrodo lygiateisiškumo principo pažeidimą ir generalinio prokuroro šališkumą kitų kandidatų atžvilgiu.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors kitais skunde nurodytais argumentais (du kartus papildomos atrankos paskelbimas; vieši Generalinio prokuroro pasisakymai ir komentarai apie įvykusios atrankos rezultatus; atranką reglamentuojančio teisės akto neatitikimas Prokuratūros įstatymui; pažeidimai, padaryti vykdant antrą papildomą atranką) teismas, pripažindamas lygiateisiškumo principo pažeidimą, nesirėmė, tačiau jie gali būti pakankamai svarbūs atmetant atsakovo argumentus dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo.

39. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4052-575/2017 nelaikytina tinkamai argumentuota ir atitinkanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią individualus administracinis aktas turi atitikti esminius VAĮ 8 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus, turi būti tinkamai motyvuotas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankiška pagrindą jį panaikinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo akcentuojamoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė reikšmingą išvadą, kad pagrindinis ginčijamų įsakymų priėmimo motyvas – generalinio prokuroro nuomonė, jog kiti kandidatai labiau tinkami pareigoms eiti. Esant iš esmės lygiaverčiams kandidatams, detalesnis priimto sprendimo motyvavimas prisidėtų prie teisinės valstybės stiprinimo. Bet ši aplinkybė nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus, kokie yra suformuluoti byloje.

40. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo akcentuojamame 2016 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-8634-643/2016 Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino ginčijamo įsakymo VAĮ 8 straipsnio prasme, pabrėžė, kad generalinio prokuroro diskrecijos teisės įgyvendinimas yra ribojamas tam tikromis procedūrinėmis nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-522-261/2018 plačiau nepasisakė dėl Įsakymo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, plačiau neanalizavo generalinio prokuroro diskrecijos teisės turinio ir apimties, padarė lakonišką išvadą, kad generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų į pareigas ir skirti papildomą atranką.

41. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde minima 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-826-492/2016 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jokio precedento, kuris galėtų būti reikšmingas nagrinėjamoje byloje, nesukūrė.

42. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo nurodytuose teismo sprendimuose administracinio akto turiniui buvo keliami žemesni reikalavimai nei kitose, precedento galią turinčiose bylose, generalinio prokuroro diskrecijos teisė buvo aiškinama nevienodai, teismo argumentacija neįtikinama, šie teismo sprendimai laikytini pavieniais ir neatspindi susiformavusios praktikos, nurodytų bylų faktinės aplinkybės nebuvo panašios (nagrinėjamoje byloje buvo vykdomos dvi papildomos atrankos, skyrėsi Atrankos komisijos vertinimai ir t. t.). Pareiškėjas pabrėžia, kad teismų praktika nėra ir negali būti visiškai statiška. Ji gali būti vystoma, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

43. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog generalinis prokuroras priimdamas Įsakymą, sprendimo nemotyvavo, nenurodė ir nepaaiškino, kodėl iš kelių tinkamiausiais pripažintų kandidatų pasirinko būtent vieną, laikytina akivaizdžiu skaidrumo principo pažeidimu. Asmeniui ginčyti nemotyvuotą administracinį aktą praktiškai nėra galimybių, kadangi jam nėra ir negali būti žinomi tikrieji tokio sprendimo priėmimo motyvai, argumentai, o paneigti aplinkybes, argumentus, faktus, kurie nėra žinomi, yra neįmanoma. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti bylų pavyzdžiai patvirtina faktą, jog generalinėje prokuratūroje, vykdant vyriausiųjų prokurorų, prokurorų atrankos procesą, nusistovėjo ydinga praktika nemotyvuoti priimamų sprendimų dėl kandidatų skyrimo į pareigas. Tokia praktika suponuoja visuomenėje nuomonę, jog prokuratūros kaip viešosios valdžios institucijos veikloje skaidrumo, atvirumo ir viešumo principai neegzistuoja ir netaikomi, o tai pakerta visuomenės pasitikėjimą tiek pačia institucija, tiek ir kitų prokurorų priimamais sprendimais ne tik administracinėje veikloje, bet ir baudžiamajame procese. Teismo precedentinis sprendimas šioje byloje yra svarbus ne tik užtikrinant pareiškėjo, kaip pavienio fizinio asmens, teisėtus interesus, bet ir platesnei visuomenei, prokuratūros bendruomenei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. P-724 „Dėl M. J. paskyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtas M. J.

45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

46. Apeliantas teigia, kad skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos prokurorų atranką reglamentuojančios Prokuratūros įstatymo teisės normos, Nuostatų nustatytos teisės normos bei procedūros, taip pat Viešojo administravimo įstatymo teisės normos ir generalinis prokuroras teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę, neperžengdamas jos ribų, į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas paskyrė M. J. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, su šiais apelianto teiginiais sutinka.

47. Visų pirma, teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą ne tikslu ginti viešąjį interesą ir patikrinti prokuratūros vadovo veiklą aplamai, bet ginti savo konkrečią subjektinę teisę. Sutinkamai su ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma, be kita ko reiškia ir tai, kad asmuo turi įrodyti, kad jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai pažeisti. Iš pareiškėjo suformuluotų reikalavimų seka, kad jis, be kita ko, gina teisę dirbti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigose, nes jis atrankos procedūrose surinko didesnį balų skaičių. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Pagal Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalį į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad asmuo, kuriam Atrankos komisija paskyrė daugiausiai balų, neturi teisės automatiškai užimti atitinkamų pareigų. Įstatymų leidėjas suteikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui diskreciją galutinai nuspręsti. Neabejotina, kad ši diskrecijos teisė yra ribota, t. y. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali vadovautis tik visuomeniniais ir valstybiniais interesais.

48. Pažymėtina, kad generaliniam prokurorui pateiktos 2016 m. lapkričio 25 d. išvados Nr. 6.18.-31 priede Kandidatų, tinkamiausių užimti laisvas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, sąraše, kuris yra sudedamoji išvados dalis, nurodyti visi tinkamiausi kandidatai, pateikti ir ankstesnėse Atrankos komisijos išvadose (2016 m. kovo 29 d. išvada Nr. 6.18.-10, 2016 m. birželio 3 d. išvada Nr. 6.18.-16), t. y. M. J., I. M. ir J. R. Kandidatų pavardės išdėstytos abėcėlės tvarka. Taigi, atrankos komisijos nuomone, iš esmės yra trys lygiaverčiai kandidatai, o pareiškėjas nebuvo įvardintas kaip pats tinkamiausias kandidatas.

49. Paskirtasis asmuo M. J. surinko 82,25 balų (II t., b. l. 47), I. M. surinko 86,25 balus (II t., b. l. 62), esminio skirtumo tarp surinktų balų skaičiaus nėra. Byloje nėra įrodymų, kad priimdamas skundžiamą sprendimą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovavosi ne visuomeniniais ir valstybiniais interesais. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, išskyrus tik vertinimo balais rezultatus, kurie šiuo atveju nelaikytini esminiais, įrodančių, kad generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą įsakymą, akivaizdžiai netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pažeidė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisėtus ir nepagrįstus įsakymus, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-522-261/2018 konstatavo, kad Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio 8 dalis reiškia, kad generalinis prokuroras turi diskrecinę teisę neskirti Atrankos komisijos atrinktų pretendentų į pareigas ir skirti papildomą atranką. Tokia generalinio prokuroro teisė atitinka Prokuratūros įstatymą, neprieštarauja Generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-286 patvirtintiems Prokurorų atrankos ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatams bei nepažeidžia teisės principų, kadangi tuo realizuojamas geriausio pretendento atrankos principas (objektyvumo principas), skirtas tam, kad atranka pasipildytų naujais dalyviais, iš kurių būtų galima pasirinkti tinkamiausią. Teismas pažymėjo, kad remiantis minėtomis nuostatomis bei įvertinus pareiškėjo teisę užimti pareigas atrankos tvarka, pažymėtina, jog po palankaus Atrankos komisijos vertinimo pretendentui nėra suteikiama absoliuti teisė užimti pageidaujamą pareigybę, todėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. I-156 „Dėl pretendentų papildomos atrankos į laisvas prokuroro pareigas paskelbimo“ yra teisėtas, pareiškėjo teisių nepažeidžia ir nepaneigia jo teisės dalyvauti papildomoje atrankoje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

51. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas. Pažymėtina, kad skundžiamame įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas - Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 1, 2, 5 dalys, taip pat faktinis pagrindas - Atrankos komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. išvada Nr. 6.18-31. Pagal administracinių teismų praktiką tokia nuoroda reiškia, kad Atrankos komisijos išvada yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis. Įvertinus Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalies formuluotę, atrankos rezultatus, taip pat akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas dėl to, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nuomone, paskirtasis kandidatas yra tinkamiausias. Įstatymas nereikalauja detaliau atskleisti kandidato pasirinkimo motyvų. Byloje nėra duomenų, kad detalesnis įsakymo motyvavimas formalaus pobūdžio motyvais kažkuo galėtų pakeisti pareiškėjo individualią situaciją. Skundžiamas įsakymas sukėlė konkrečias teisines pasekmes kitiems asmenims ir jo panaikinimas formalaus pobūdžio motyvais nebūtų suderinamas su ABTĮ 91 straipsniu ir teisingumo reikalavimais. Be to, skundžiamo įsakymo turinys atitinka panašių dokumentų įvairiose institucijose turinį. Taigi, nurodytas įsakymas vertintinas kaip pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismas pritaria pareiškėjui, kad, esant iš esmės lygiaverčiams kandidatams, detalesnis priimto sprendimo motyvavimas prisidėtų prie teisinės valstybės stiprinimo. Bet ši aplinkybė, šioje konkrečioje byloje, nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimus, kokie yra suformuluoti šioje byloje.

52. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis savo lūkesčių pažeidimą teigia kilusį keičiant bendrąjį teisinį reguliavimą. Teismas pažymi, kad negalima turėti teisėtų lūkesčių dėl to, jog esama situacija, kuria naudodamosi savo diskrecijos teisėmis institucijos (šiuo atveju Seimas) gali bet kada pakeisti, tęsis neribotą laiką.

53. Pareiškėjo paskyrimo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas metu (2011 m.) galiojusio Prokuratūros įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalys (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1661 redakcija) numatė, kad į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos komisija. Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui, remiantis Atestacijos komisijos išvada, vėl gali būti paskirtas į tas pačias pareigas. Taigi, pareiškėjo priėmimo į pareigas metu neegzistavo joks valstybės patikinimas pareiškėjui, kad jis besąlygiškai tęs darbą ginčo pareigose pasibaigus penkerių metų kadencijai. 2011 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-1562 buvo pakeisti Prokuratūros įstatymo 26 ir 34 straipsniai ir vietoje Atestacinės komisijos buvo numatytos Atrankos komisijos išvados. Iš Seimo duomenų bazės matyti, kad vienas iš įstatymo projektų buvo registruotas 2011 m. vasario 24 d. (žr. pvz. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.393114?jfwid=p888ebh73), t. y. dar prieš pradedant pareiškėjui dirbti ginčo pareigose, t. y. 2011 m. balandžio 4 d. (I t., b. l. 8). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo kadencija Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigose buvo terminuota ir baigėsi 2016 m. balandžio 4 d. (I t., b. l. 8). Jo neeilinis tarnybos vertinimas buvo atliktas 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. jau galiojant naujos redakcijos Prokuratūros įstatymui ir iki kadencijos pabaigos likus dar daug laiko. Taigi, skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis naujosios redakcijos Prokuratūros įstatymu, dėl jo konstitucingumo teismas abejonių neturi. Pareiškėjo lūkesčiai tęsti darbą nėra teisėti lūkesčiai, kurie gali būti ginami teisme.

54. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamas įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos, todėl jo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ, nėra.

55. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius