Legislator Case Law & Legislation
7068aa8a-2473-4e55-83e4-95d688fd6145 AI generated

7068aa8a-2473-4e55-83e4-95d688fd6145 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7068aa8a-2473-4e55-83e4-95d688fd6145
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡nagrinėta netinkamos sudėties teismo, t. y. vieno teisėjo, kai vieÅ¡ajam interesui ginti įstatymų leidėjas numato sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ ir į bylÄ Ä¯traukti prokurorÄ , valstybės ir savivaldybių institucijas, visuomenę ir žiniasklaidÄ .  2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, vieÅ¡ojo intereso gynimo, vieÅ¡umo (CPK 49 str.), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.), lygybės (6 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.) principus, CPK 345 str. 1 d., 347 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d.

Legislator headnote

AI generated

7068aa8a-2473-4e55-83e4-95d688fd6145 · Lietuvos apeliacinis teismas: BylÄ nagrinėjęs teisėjas nepagrįstai ieÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su registracija, buto, turto, darbo, stažo, gyvenamosios vietos teisių pažeidimu ir suluoÅ¡inimu vertina kaip neturtinę žalÄ . Trečiasis asmuo advokatė K. M. apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 71-73) praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, pripažįstant, kad advokatė K. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pavedimÄ suteikti ieÅ¡kovui H.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-563/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00863-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.5.2.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H.

D., trečiojo asmens K. M., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-259/2013 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretieji asmenys Teisingumo ministerija, advokatai K. M. ir J. L., dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas H. D. 2009-07-16 kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2, 32, 136), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam padarytÄ 291 177,98 Lt žalÄ . Nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008-07-23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1379-1586 advokatė K. M. buvo paskirta teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , suraÅ¡ant kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2007-10-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/2007, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-12 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-08-18 nutartimi atsisakė priimti advokatės K. M. suraÅ¡ytÄ kasacinį skundÄ . Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1379-118 advokatė K. M. buvo pakeista, paskiriant advokatÄ J. L.. Advokatui pateikus iÅ¡vadÄ dėl teisinės pagalbos nutraukimo ir nurodžius joje, jog nėra pagrindų raÅ¡yti kasacinį skundÄ , Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-22 sprendimu nutraukė teisinės pagalbos teikimÄ .

Tokiu bÅ«du jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti kasacija, pažeistos CPK 345 straipsnio 1 dalies, 347 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktų nuostatos. IeÅ¡kovo teigimu, tarnyba yra atsakinga už jos paskirtų nekvalifikuotų ir nekompetentingų advokatų padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iems nesuraÅ¡ius kasacinių skundų. PraÅ¡omos atlyginti žalos dydį sudaro civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003 ir Nr. 251-597/2004 pareikÅ¡ti reikalavimai dėl 17 177,98 Lt ir 274 000 Lt priteisimo, kadangi Å¡ių lėšų ieÅ¡kovas negavo dėl Kauno tarnybos advokatų kaltės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013-05-14 sprendimu (t. 3, b. l. 59-63) ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad advokatė K. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-23 pavedimÄ teikti antrinę tiesinę pagalbÄ H. D. suraÅ¡ant kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2007-10-30 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-12 nutarties įvykdė netinkamai, kadangi netinkamai parengė kasacinį skundÄ ir tai pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutarties motyvai.

Teismas sprendė, kad dėl netinkamai advokatės įvykdytos pareigos ieÅ¡kovas galimai neteko subjektinės teisės pasinaudoti kasacijos procesu, todėl Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo nuostata, įpareigojanti teikti tinkamÄ iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamÄ pagalbÄ , taip pat buvo įgyvendinta netinkamai. Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus ir kaltę. Tačiau, teismo vertinimu, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo nurodomos turtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio neįrodytas, kadangi nenustatyta prielaidų jo piniginiams reikalavimams nurodomose civilinėse bylose patenkinti, jei kasacinis skundas bÅ«tų parengtas tinkamai, o reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė.

Ä®vertinęs trečiojo asmens advokato J. L. veiksmus, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡is advokatas H. D. antrinę pagalbÄ teikė tinkamai, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinęs visas svarbias teisines prielaidas ir aplinkybes nustatė, jog galimybės ir teisinių prielaidų rengti ieÅ¡kovui kasacinį skundÄ nėra.     III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas H. D. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l.

66) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : atkurti jam gyvenamosios vietos registracijÄ (deklaracijÄ ) bei buto, turto, darbo, stažo, nuolatinės gyvenamosios vietos teises; priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 291 177,98 Lt žalai atlyginti, nesant Vilniaus ir Kauno apygardos teismuose normalių teisėjų, o VGTPT - normalaus advokato. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡nagrinėta netinkamos sudėties teismo, t. y. vieno teisėjo, kai vieÅ¡ajam interesui ginti įstatymų leidėjas numato sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ ir į bylÄ Ä¯traukti prokurorÄ , valstybės ir savivaldybių institucijas, visuomenę ir žiniasklaidÄ .  2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, vieÅ¡ojo intereso gynimo, vieÅ¡umo (CPK 49 str.), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.), lygybės (6 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.) principus, CPK 345 str. 1 d., 347 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d.

c) punkto nuostatas bei prieÅ¡taringomis iÅ¡vadomis netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir neteisingai pritaikė materialinės teisė normas (CPK 330 str.). Nustatęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę, padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , jog advokatė K. M., suraÅ¡iusi kasacinį skundÄ , teisinę pagalbÄ vykdė netinkamai, tuo tarpu advokatas J. L., nerašęs skundo, jÄ teikė tinkamai. Nepagrįstai prisiėmė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įstatymo suteiktÄ kompetencijÄ vertinti kasacijos pagrindų buvimÄ ar nebuvimÄ .

3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas sutiko su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-04-22 sprendimu nutraukti jam teisinės pagalbos teikimÄ , kadangi tarnyba į bylÄ ieÅ¡kovo buvo įtraukta atsakovo Lietuvos valstybės atstovu, tokiu bÅ«du peradresuojant jai piniginius reikalavimus dėl 291 177,98 Lt sumos priteisimo, kurios negavo advokatų neteisėtų veiksmų.

4. BylÄ nagrinėjęs teisėjas nepagrįstai ieÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su registracija, buto, turto, darbo, stažo, gyvenamosios vietos teisių pažeidimu ir suluoÅ¡inimu vertina kaip neturtinę žalÄ . Trečiasis asmuo advokatė K. M. apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 71-73) praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, pripažįstant, kad advokatė K. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pavedimÄ suteikti ieÅ¡kovui H.

D. teisinę pagalbÄ Ä¯vykdė tinkamai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡vadÄ , jog advokatė K. M. teisinę pagalbÄ H. D. suraÅ¡ant kasacinį skundÄ Ä¯vykdė netinkamai, grindė tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutarties motyvais, neįvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutarties argumentų, kuriais remiantis teismas privalėjo nustatyti priežastis, dėl kurių profesionalus teisininkas advokatas paruošė procesinį dokumentÄ , kuris atrankos kolegijos vertinimu neatitiko jam keliamų reikalavimų.

Taip pat nevertino advokatės 2008-10-29, 2009-10-12 tarybai pateiktų paaiÅ¡kinimų, jog H. D. buvo iÅ¡aiÅ¡kintas kasacinio skundo neperspektyvumas, tačiau jam besÄ lygiÅ¡kai pageidaujant skundas buvo parengtas.

2. Teismas padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , jog, viena vertus, skundÄ suraÅ¡iusi advokatė veikė netinkamai, kita vertus, ginčo situacijoje pagrindų kasacijai nebuvo. Pastaroji aplinkybė patvirtina, jog priimtinas kasacinis skundas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kasacinis skundas teismo nebuvo priimtas ne dėl jo neiÅ¡samumo ar nekokybiÅ¡kumo, bet dėl to, kad atrankos kolegija nenustatė CPK 346 str. 2 d. įvardintų kasacijos pagrindų, kurie yra bÅ«tina sÄ lyga skundo priėmimui.

3. Teismas pasisakydamas, kad valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikusi advokatė vykdė savo pareigas neatidžiai ir nerÅ«pestingai, nenurodė, kokie konkretÅ«s reikalavimai yra pažeisti, kokiuose teisės aktuose jie įtvirtinti ir kokiu bÅ«du jie yra privalomi asmenims. Byloje nėra duomenų, kad dėl advokatės veiklos kokybės patikrinimo ieÅ¡kovas ar jo praÅ¡ymu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bÅ«tų kreipęsi į Lietuvos advokatÅ«rÄ , kuri šį tikrinimÄ organizuoja (AdvokatÅ«ros įstatymo 57 str. 1 d. 4 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 str. 2 p.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 78-80) praÅ¡o:

1) pripažinti nepagrįsta Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo iÅ¡vadÄ , kad advokatė K. M. netinkamai vykdė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-23 pavedimÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ H. D. suraÅ¡ant kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2007-10-30 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-12 nutarties;

2) pripažinti nepagrįsta iÅ¡vadÄ , kad tarnyba ir jos paskirta advokatė netinkamai parengė kasacinį skundÄ H. D.;

3) pripažinti nepagrįsta iÅ¡vadÄ , kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatÄ teikti tinkamÄ iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamÄ teisinę pagalbÄ tarnyba įgyvendino netinkamai;

4) pripažinti nepagrįsta iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė tarnybos neteisėtus veiksmus ir kaltę;

5) pripažinti nepagrįsta iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ateityje reikalavimÄ tarnybai atlyginti jam neturtinę žalÄ ;

6) pripažinti, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo H. D. ieÅ¡kinys Lietuvos valstybei dėl 291 177,98 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas, priimtas dėl to, kad nėra nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti: neteisėtų tarnybos bei advokatės K. M. veiksmų ir kaltės, ieÅ¡kovo nurodomos žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp tarnybos, advokatės veiksmų ir ieÅ¡kovo nurodomos žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-23 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1379-1586 paskirtos advokatės K. M. netinkamai parengto skundo ieÅ¡kovas galimai neteko subjektinės teisės pasinaudoti kasacijos procesu civilinėje byloje, kurioje jis buvo bylos Å¡alis. Advokatės veikimas (neveikimas) neturėjo įtakos ieÅ¡kovo teisių gynimui, kadangi, kaip konstatavo pats teismas, tarnyba pasielgė tinkamai, nutraukdama ieÅ¡kovui antrinės teisinės pagalbos teikimÄ remdamasi advokatę K.

M. pakeitusio advokato J. L. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje kasacinės instancijos teisme bÅ«tų neperspektyvus. Teismui pripažinus ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ , advokatės veiksmai negali bÅ«ti laikomi priežastimi, trukdančia pasinaudoti kasacijos procesu.

2. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tarnyba yra atsakinga už advokatės K. M. veiksmus. Tarnyba neturi teisinio pagrindo tikrinti antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų profesionalumÄ ir veiklos kokybę, kadangi advokatus su tarnyba sieja sutartiniai santykiai, jie nėra tarnybos darbuotojai, neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, neatstovauja tarnybos interesų. Todėl tarnybos atžvilgiu CK 6.271 str. nuostatos negali bÅ«ti taikomos.     Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į ieÅ¡kovo H. D. apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l.

76) praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimÄ todėl, kad nėra nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti: neteisėtų tarnybos bei advokatės K. M. veiksmų ir kaltės, ieÅ¡kovo nurodomos žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp tarnybos, advokatės veiksmų ir ieÅ¡kovo nurodomos žalos. Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kovo H. D. apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 84-85) praÅ¡o šį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos, todėl ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti žala nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir joje dirbančių advokatų neteisėtais veiksmais. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į trečiojo asmens advokatės K. M. apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l.

92) praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria konstatuota, kad advokatė K. M. netinkamai įvykdė tarnybos pavedimÄ suteikti ieÅ¡kovui H. D. teisinę pagalbÄ , pripažįstant, jog pavedimas įvykdytas tinkamai. Nurodo, kad pritaria skunde iÅ¡dėstytai apeliantės pozicijai, motyvams ir argumentams. IeÅ¡kovas H. D. atsiliepime į trečiojo asmens advokatės K. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinius skundus (t. 3, b. l.

89) savo pozicijos dėl šių skundų pagrįstumo ar nepagrįstumo neišdėstė, pakartodamas savo nuomonę dėl apygardų teismuose ir Valstybės garantuojamoje teisinės pagalbos tarnyboje dirbančių teisėjų bei advokatų.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovo H. D. apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir trečiojo asmens advokatės K.

M. apeliaciniai skundai tenkintini.Byloje kilo ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalÄ , kuri ieÅ¡kovo yra kildinama iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - ir Kauno VGTPT ar Tarnyba) advokatų teiktų teisinių paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ Ä¯vertina atsižvelgdamas į kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 str. 1 d.).  Dėl teismo sudėties Pirmiausia teisėjų kolegija aptaria ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Reikalavimai teismo sudėčiai yra nustatyti CPK 62 straipsnyje. Apygardos teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirmÄ ja instancija, nagrinėja vienas teisėjas, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kuomet dėl bylos sudėtingumo teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ bylai pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėti (CPK 62 str. 2 d.). Taigi įstatyme nustatytas vienintelis pagrindas trijų teisėjų kolegijai sudaryti – bylos sudėtingumas, bei subjektas, kuris gali tokį procesinį veiksmÄ atlikti – teismo pirmininkas arba to teismo Civilinių bylų skyriaus primininkas.

Ä® jokius kitus kriterijus ar aplinkybes nėra atsižvelgiama. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ jo ieÅ¡kinio reikalavimams iÅ¡nagrinėti (t. 3, b.l. 4-6) ir 2013-03-18 nutartimi (t. 3, b. l. 22-23) Å¡io praÅ¡ymo nepatenkino, nenustatęs teisinių prielaidų bylos perdavimui nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, t. y. bylos sudėtingumo. Jokios kitos ieÅ¡kovo įvardijamos aplinkybės (galimas vieÅ¡o intereso egzistavimas ar pan.) nagrinėjamam klausimui nėra aktualios.

Taigi ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde dar kartÄ pakartotos tos pačios aplinkybės kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja, o skundo argumentai, kad pagal įstatymÄ vieÅ¡ajam interesui ginti yra privaloma sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ ar įtraukti į procesÄ su byla nesusijusius asmenis (prokurorÄ , valstybės ir savivaldybės institucijas ar visuomenės atstovus), teisiÅ¡kai nepagrįsti. Proceso taisyklių ar teismo sudėtį reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė.  Dėl Tarnybos veiksmų įvertinimo ir valstybės civilinės atsakomybės pagrindų CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ turėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo pripažinti pagrįstu turi bÅ«ti nustatyti neteisėti valstybės institucijų (Tarnybos) ar jos pareigÅ«nų veiksmai, padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, o pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka tokį reikalavimÄ teisme pareiÅ¡kusiam asmeniui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų institucijos darbuotojų veiksmų.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nagrinėjamoje byloje taip pat bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovo įvardijami Kauno VGTPT veiksmai (veikimas arba neveikimas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, bei nustatyti, ar tarp Å¡ių veiksmų ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepatyrė tokios žalos, kuriÄ kompensuoti pareiga atsiranda bÅ«tent valstybei.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti. Ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas, kuris nustatytinas iš jo procesinių dokumentų turinio (t.1, b. l.

32) bei paaiÅ¡kinimų teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 128), leidžia spręsti, kad turtinės žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovas kildina ne iÅ¡ Kauno VGTPT ar jos darbuotojų kurių nors konkrečių veiksmų, bet iÅ¡ advokatės K. M. netinkamo veikimo (jo teigimu, nekvalifikuotai suraÅ¡yto kasacinio skundo turinio) bei iÅ¡ advokato J. L. neveikimo (atsisakymo parengti tokį skundÄ ) tęstiniame, kaip teigiama visuose be iÅ¡imties ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose, ginče dėl nepagrįsto ieÅ¡kovo iÅ¡registravimo, buto, turto, darbo stažo teisių pažeidimo ir neteisėto laisvės atėmimo, kalėjimo sÄ lygų, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, aplinkybių.

Pasak ieÅ¡kovo, tokių jo teisių pažeidimo Kauno VGTPT advokatai nenori pripažinti ir tariamai neranda pagrindų kasacijai. Tai reiÅ¡kia, kad kitose bylose siekiamų prisiteisti piniginių lėšų negavimÄ (savo nuostolius) ieÅ¡kovas tiesiogiai susieja su advokatų profesinių pareigų netinkamu vykdymu. Å ioje vietoje pažymėtina, kad ir paties ieÅ¡kovo pozicija byloje nėra nuosekli, teigiant, jog tiesioginės Kauno VGTPT atsakomybės už advokatų neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ), jų neapdairumÄ ar kvalifikacijos stokÄ , nėra, tačiau atsakomybė Å¡iai Tarnybai tenka už aukÅ¡tesnės kvalifikacijos, nei teisėjai, advokatų neparinkimÄ , už tai, kad Tarnyba sudaro sutartis su netinkamais advokatais.

Toks ieÅ¡kovo vertinimas yra nulemtas klaidingo ir aiÅ¡kiai nepagrįsto valstybės teiktos teisinės pagalbos sutapatinimo su atitinkamo teisinio rezultato pasiekimu. Reikalaudamas žalos priteisimo, kuriÄ Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas sieja vien su kitose bylose jau priimtais jam nepalankiais teismo sprendimais ir tokiu savo elgesiu faktiÅ¡kai ignoruodamas įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių, kad tokio dydžio žala dėl iÅ¡vardintų jo teisių pažeidimų nebuvo padaryta, privalomumo (res judicata) principÄ (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad vienam advokatui nerengus kasacinio skundo, o kitam tokį skundÄ parengus netinkamai ir jo kasaciniam teismui nepriėmus, jis negavo atitinkamų sumų pinigų, reikalautų ankstesnėse trijose civilinėse bylose – c. b.

Nr. 2-1996-32/2003; c. b. Nr. 251-597/2004; c. b. Nr. 2-1647-54/2007 (patyrė nuostolius). Tačiau, viena vertus, veiksmų teisėtumas, teikiant teisines paslaugas, turi bÅ«ti vertinamas ne pasiekto konkretaus rezultato, o paties proceso aspektu (ar advokatai atlikto procesinius veiksmus, dėl kurių atlikimo ieÅ¡kovui buvo gavę Tarnybos pavedimÄ , jeigu neatliko, tai ar veiksmų neatlikimÄ gali pateisinti kurios nors svarios priežastys, ar neatlikimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir advokatų profesines pareigas reglamentuojantiems teisės aktams).

Tokiame teisinių paslaugų teikimo kontekste advokatų veiksmus pirmosios instancijos teismas ir vertino, pripažinęs, kad nėra sÄ lygų 291 177,98 Lt žalai, atsiradusiai iÅ¡ anksčiau nepatenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų, priteisti, kadangi tokių pajamų gavimo realumas neįrodytas net ir tuo atveju, jeigu advokatų suraÅ¡ytÄ kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bÅ«tų priėmęs (t. y. neįrodyta pati žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtais teismo pripažintų K.

M. veiksmų ir deklaruojamos žalos). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad advokatas nėra Tarnybos darbuotojas darbo įstatymų ar valstybės tarnybÄ reglamentuojančių teisės normų prasme, ir tarnybinio pavaldumo teisiniai santykiai Å¡ių subjektų nesieja. Advokato teisinį statusÄ apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymas, o advokato veikla yra grindžiama laisvu ir nepriklausomu teisinių paslaugų teikimu. Abu nurodyti advokatai, kaip matyti iÅ¡ bylos, su Kauno VGTPT buvo sudarę sutartis dėl Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo (t. 2, b. l. 142-155), jų pagrindu ieÅ¡kovui buvo skirta, pakeista, o vėliau ir nutraukta teisinė pagalba pirmiau nurodytose civilinėse bylose, atsižvelgiant ir į advokatų pateiktas iÅ¡vadas dėl atstovavimo neperspektyvumo (t. 2, b. l. 109-112, 121, 129-133, 135-136, 139-141).

Tokių Tarnybos priimtų sprendimų teisėtumas nebuvo ir nėra kvestionuojamas, taigi dėl nurodytų aplinkybių valstybės atsakomybės už Kauno VGTT veiksmus (ar neveikimÄ ) taikymo pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas nėra nustatytas, juo labiau, kad Tarnyba net negalėtų kontroliuoti advokatų rengiamų procesinių dokumentų turinio.Be to, nei pati Tarnyba, nei paslaugas teikiantis advokatas negali garantuoti ir užtikrinti asmeniui, kuriam teikiama teisinė pagalba, kasacinio skundo priėmimo ar jam palankaus ginčo iÅ¡sprendimo rezultato konkrečiose bylose.

Kadangi advokatų kvalifikacijos vertinimas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ nėra priskirtas prie Tarnybos funkcijų (Ä®statymo 9 str.), Å¡i tik sudaro sutartis su konkurso bÅ«du atrinktais advokatais (Ä®statymo 17 str. 3 d.), tokios aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas taip pat Å¡ioje byloje grindė Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ ,  nesuponuoja žalos atlyginimo instituto taikymo. Dėl trečiojo asmens ir Tarnybos veiksmų įvertinimo IeÅ¡kovas savo skunde teikia nuorodÄ Ä¯ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumÄ , kad advokatės K.

M., kuri kasacinį skundÄ surašė, veiksmai ir teisinės pagalbos teikimas pripažinti netinkamais, o advokato J. L., apskritai atsisakiusio tokį skundÄ parengti, tinkamais. Panašūs teisiniai argumentai yra nurodyti ir trečiojo asmens K. M. apeliaciniame skunde. Ir nors nurodyti argumentai teisinį aktualumÄ prarado, konstatavus, jog valstybės atsakomybei dėl Tarnybos (jos darbuotojų) veikimo (ar neveikimo) taikyti sÄ lygos nagrinėjamos bylos atveju nesusiklostė, o pačių advokatų atsakomybės klausimas pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas Å¡ioje byloje nekeliamas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų reikalavimus paÅ¡alinti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies tuos motyvus, kuriais nustatytas advokatės ir Tarnybos veiksmų neteisėtumas, teikiant ieÅ¡kovui valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , taip pat pripažinta, kad ieÅ¡kovas turi galimybę ateityje pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, aptaria ir Å¡iuos klausimus.        Civilinės atsakomybės pagal CK 6.263 bei 6.271 straipsnius taikymui reikalinga individualiai įvertinti kiekvieno subjekto, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė asmeniui jo nurodomÄ Å¾alÄ , veiksmus.

Taigi kiekvieno advokato veiksmus privalu buvo įvertinti jų atitikties įstatymui aspektu ir toks teismo vertinimas dėl kiekvieno jų galėjo bÅ«ti (ir buvo) skirtingas. Tačiau teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, kad abiejų advokatų, pagal Tarnybos pavedimÄ teikusių ieÅ¡kovui teisinę pagalbÄ , veiksmų nebuvo pagrindo vertinti kaip netinkamų ar neteisėtų, kas, atitinkamai, ateityje galėtų lemti ir reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Tarnybos veiksmų (ar neveikimo) valstybei pareikÅ¡ti (teismo sprendime tokia ieÅ¡kovo teisė yra pripažinta).

Ä®statymų leidėjo valia kasacinio skundo priėmimas ar atsisakymas jį priimti priklauso iÅ¡imtinei kasacinio teismo kompetencijai (CPK 350 str.). Teisė į kasacinį bylos nagrinėjimÄ taip pat nėra absoliuti kiekvieno bylos dalyvio teisė, jos įgyvendinimas yra ribojamas tam tikrų įstatyme nurodytų sÄ lygų. Å iuo atveju H. D. kasacinis skundas (parengtas advokatės K. M.), dėl kurio kilo Å¡is ginčas, nebuvo priimtas CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (CPK 350 str. 2 d. 4 p.) (t. 1, b.l. 102, 105, t. 2, b. l. 24-25).

Å i procesinės teisės norma skelbia, kad kasaciniame skunde reikalinga nurodyti iÅ¡samius teisinius argumentus, patvirtinančius kasacijos pagrindų, nurodomų CPK 346 straipsnyje, buvimÄ :

1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimÄ , turinti esminės reikÅ¡mės vienodam teisės aiÅ¡kinimui bei taikymui, jeigu toks pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui;

2) jeigu skundžiamame sprendime (nutartyje) teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Kasacinio teismo 2008-08-18 nutarties motyvai, kad H. D. kasaciniame skunde nesuformuluota pagrindų kasacijai ir (citata) < ...visiÅ¡kai nepateikta teisinių argumentų, kurie leistų manyti, jog bylÄ nagrinėję teismai netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas...>, reiÅ¡kia tik tiek, jog kasacinis teismas neįžvelgė iÅ¡imtinių sÄ lygų, nurodytų CPK 346 straipsnyje, tos bylos kasaciniam nagrinėjimui, nes tokių sÄ lygų, nepriklausomai nuo Å¡alies noro pasibylinėti kasacinės instancijos teisme bei teikiamo kasacinio skundo turinio, paprasčiausiai nėra, taigi jų ir neįmanoma skunde nurodyti (neegzistuoja toks teisės normų taikymo žemesnės instancijos teismuose pažeidimas, kuris bÅ«tų reikÅ¡mingas visos teismų praktikos formavimui ir dėl kurio byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, nesama nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos).

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas galėjo pasisakyti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-18 nutarties( t. 2, b. l. 24-25), nes ja grindžiamas reikalavimas dėl žalos. Vis tik iÅ¡samesnis, nei buvo reikalinga, Å¡ios nutarties aptarimas, plečiamai interpretuojant kasacinio teismo iÅ¡vadÄ bei motyvus dėl pagrindų kasacijai nebuvimo vien kaip Å¡io kasacinio skundo turinio ydingumÄ dėl jį rengusio asmens kaltės ir neteisėtų veiksmų (t. y. nurodant iÅ¡ esmės tai, ko Å¡ioje nutartyje nėra), ir teismui tokio savo vertinimo nepagrindus jokiais kitais objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus paties ieÅ¡kovo nuomonę, nebuvo pagrįstas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime galiausiai pripažino, jog kitas advokatas (J. L.) vis tik pagrįstai atsisakė rengti pakartotinį kasacinį skundÄ dėl advokato 2009-03-30 iÅ¡vadoje įvardintų atsisakymo motyvų (t. 1, b.l. 105), kurie byloje taip pat nebuvo paneigti. Taigi jokių įrodymų apie tai, jog pagrindai kasacijai toje byloje vis tik egzistavo, tačiau bÅ«tent dėl nekvalifikuotai ar netinkamai parengto kasacinio skundo, kÄ nuolat akcentavo ieÅ¡kovas, jis neturėjo galimybės įgyvendinti teisės į kasacinį procesÄ , nagrinėjamoje byloje nesama.

Todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tokios teismo iÅ¡vados bei vertinimas, kad advokatės K. M. (ir Tarnybos) veiksmai yra kalti, netinkami ir neteisėti, be jokių teisinių argumentų parengiant ieÅ¡kovui kasacinį skundÄ , dėl ko galimai jam apribota teisė pasinaudoti dar viena (kasacine) teismine instancija, iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2013-05-14 sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų reikalavimai paÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies ir pripažintÄ ieÅ¡kovui teisę į reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ yra pertekliniai, nes asmenų teisę kreiptis į teismÄ nustato ne teismo sprendimas, o įstatymas (CPK 5 str.).

Vienoks ar kitoks motyvas ar teismo sprendime padaryta iÅ¡vada nėra Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaida.Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas turtinę žalÄ nepagrįstai įvertino kaip neturtinę. Tokio vertinimo skundžiamame sprendime nepateikta, Å¡iuo aspektu pasisakyta tik tiek, kiek šį teismÄ atriboti turtinę/neturtinę žalÄ Ä¯pareigojo ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartis (t. 2, b. l. 90-95).    Aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, iÅ¡skyrus pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo nepagrįstas iÅ¡vadas dėl advokatės K.

M. bei Kauno VGTPT neteisėtų veiksmų ir kaltės, kurios Å¡alintinos iÅ¡ Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies (CPK 328 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos              Alė Bukavinienė              Dalia Kačinskienė              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė             Â