2020-12-16 Nr. AB-24284-3-65-3-00411-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1928-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“ ir R. V.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras), su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašė:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 40FPĮ-76-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 40FPĮ-76);

1.2. Panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 40FPĮ-129-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 40FPĮ-129);

1.3. Panaikinti NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 40SK-1287-(14.40.110) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 40SK-1287);

1.4. Įpareigoti NŽT Molėtų skyriaus vedėją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre esančius žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenis, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) XXX skyrių „Pelkės ir šaltinynai“, plotas 4,6020 ha.

2. Prokuroras nurodė, kad R. V. 2015 m. liepos 22 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių, prašė leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – panaikinti Žemės sklypui taikomas specialiąsias sąlygas. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 40FPĮ-76 nuspręsta rengti Projektą, Įsakymu Nr. 40FPĮ-129 Projektas patvirtintas, o Sprendimu Nr. 40SK-1287 patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pagal parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti ir Žemės sklypui taikyta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ Nekilnojamojo turto registre išregistruota 2015 m. lapkričio 18 d. Prokuroro teigimu, tai padaryta nepagrįstai, nes Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi konstatuota, kad R. V. sutuoktinis A. V. Žemės sklype neteisėtai atliko darbus, kuriais sunaikinta 8 826 kv. m žolinės pelkės augalijos, darbai atlikti plote, kuris yra natūrali žemapelkė. Tai, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai taikoma specialioji sąlyga, patvirtino valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Valstybės žemės fondas“ bei Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba). Prokuroras pažymėjo, kad R. V. Projekto rengimą inicijavo tuo metu, kai jau buvo konstatuotas A. V. veiksmų neteisėtumas suardant pelkę. Padarytų teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti. NŽT Molėtų skyrius neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti Žemės sklypo naudmenas, pelkę pakeičiant į vandens telkinį, panaikinti Žemėtvarkos projekte Žemės sklypui nustatytą pelkių ir šaltinynų specialiąją sąlygą.

3. Atsakovas NŽT Molėtų skyrius, veikiantis už save ir už trečiąjį suinteresuotą asmenį NŽT, atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

4. NŽT Molėtų skyrius nurodė, kad Projektas buvo pateiktas viešai visuomenei svarstyti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), patvirtintas Projektas paskelbtas ŽPDRIS, galėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau apskųstas nebuvo, todėl jo sprendiniai ir NŽT Molėtų skyriaus vedėjo Įsakymai yra teisėti ir teisingi. Matininkė, atlikdama Žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi Projekte nustatytomis specialiosiomis sąlygomis. Sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis priimtas vadovaujantis teisės aktais ir Projekto sprendiniais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalis nukreipia į šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, kuri nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatyta galimybė rengiant projektus panaikinti specialiąsias sąlygas pertvarkant esamus žemės sklypus. Teisės aktuose nėra įvardinta konkreti institucija, kuri turi teisę pateikti nuomonę dėl pelkių ir šaltinynų buvimo fakto.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD teisių perėmėjas) atsiliepime į Prokuroro pareiškimą prašė jį tenkinti.

6. Departamentas nurodė, kad Utenos RAAD pareigūnai nustatė, jog 2014 m. spalio mėnesį A. V. R. V. priklausančiame Žemės sklype pelkių ir šaltinynų teritorijoje atliko kasimo darbus su traktoriumi-ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu, ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augalija, sunaikino 8 826 kv. m žolinės pelkės augalijos, tuo padarydamas žalą gamtai. Nurodytų darbų atlikimo metu Žemės sklypui (4,602 ha jo plotui) buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“.

Atsakydama į Utenos RAAD kreipimąsi, Geologijos tarnyba 2015 m. kovo 3 d. pateikė detalų pelkės ir jos apypelkio kontūrą 2005 ir 2013 metų ortofoto vaizdų fone, nurodė, kad geologinio kartografavimo metu identifikuota, jog tai natūrali plačiame kalvoto moreninio reljefo duburyje susiformavusi žemapelkė, kurios plotas – 4,6 ha; šiame plote durpių sluoksnis viršija 1 m storį; pelkės pakraščiuose pelkė seklesnė, dėl to durpių sluoksnis vietose kaitus ir gali nesiekti 1 m storio. Kad aptariama pelkė yra natūrali buvusi pažeista (nusausinta) atsistatanti pelkė, Geologijos tarnyba dar kartą patvirtino, 2015 m. balandžio 3 d. raštu atsakydama į R.

V. kreipimąsi, pateikdama šį faktą patvirtinančias 1960 metų aerofotonuotrauką ir 1995 metų ortofoto nuotrauką. Specialiųjų sąlygų 128.2 punktas draudžia mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą pelkėse ir šaltinynuose. A. V. už šio punkto pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. skundą, teismai pažymėjo, jog Geologijos tarnyba, dalyvaujant pačiam A. V., 2015 m. sausio 8 d. specialiais prietaisais atliko būtinus matavimus, kurių metu buvo nustatyti durpių sluoksniai, nustatė, kad mechaniškai sunaikintas būtent natūralios žemapelkės augmenijos plotas.

Specialiosios sąlygos Žemės sklypui buvo nustatytos Žemėtvarkos projektu. VĮ „Valstybės žemės fondas“ patvirtino, kad Projekto rengimo metu Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ (duomenys paskelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt), tai patvirtina ir ortofotografiniai žemėlapiai. Todėl Projekte turėjo būti pažymėta specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, ji negalėjo būti naikinama. Departamentas taip pat pažymėjo, kad Utenos RAAD 2016 m. rugpjūčio 26 d. atliko neplaninį patikrinimą Žemės sklype ir nustatė, kad vykdomi nauji plūduriuojančios velėnos nukasimo darbai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į Prokuroro pareiškimą prašė jį tenkinti.

8. Geologijos tarnyba nurodė, kad Žemės sklype esanti pelkė iki 1960 metų buvo melioruota ir paversta pieva, vėliau apie 1973 metus pelkė pradėjo atsistatyti, pakilus gruntinio vandens lygiui pelkės pažemėjime. Pagal 1991–1995 metų duomenis (kvartero geologinį ir geomorfinį žemėlapius) Žemės sklype kartografuota 4,6 ha žemapelkė, kurios plotas buvo apskaičiuotas pagal ortofoto vaizduose nubrėžtą kontūrą, šios pelkės durpės nebuvo tirtos kaip naudingoji iškasena, sklype nėra durpių telkinių, įrašytų į Žemės gelmių registrą. Geologijos tarnybos 1:200 000 mastelio Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapyje ši žemapelkė nepažymėta dėl nedidelio jos ploto. Geologijos tarnyba 2016 m. rugsėjo 21 d. patikrino Žemės sklypo geologinę sandarą ir išgręžė gręžinį, nustatė, kad po vandeniu slūgsančio durpių sluoksnio storis – 1,5 m, vietovėje vyksta žemapelkinio tipo pelkėjimo procesas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jos Žemės sklype neliko pelkės, todėl keisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus Žemės sklypo kadastro duomenis, pakeičiant Žemės sklypo naudmenas – 4,6 ha iš pelkės į vandenį, nebuvo pagrindo, specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ panaikinta nepagrįstai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybės žemės fondas“ atsiliepime į Prokuroro pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

10. VĮ „Valstybės žemės fondas“ nurodė, kad pagal Žemėtvarkos projektą 2009 m. vasario 14 d. parengtas Žemės sklypo planas, kuriame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, įskaitant specialiąją sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“. Žemės sklypo kadastro duomenys bei jam taikytina specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti 2012 metais, juose taip pat buvo įrašyta specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“.

R. V. nei 2009, nei 2012 metais nustatytų kadastro duomenų neginčijo. 2016 m. balandžio 14 d. raštu į VĮ „Valstybės žemės fondas“ kreipėsi NŽT, prašė pateikti informaciją, ar Projekto ir Žemėtvarkos projekto rengimo metu buvo taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“. Atsakydamas į šį NŽT raštą, VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. gegužės 4 d. rašte nurodė, kad Projekto rengimo metu Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam yra taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, kad duomenys apie šią specialiąją sąlygą buvo skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt), taip pat kad neturi duomenų, ar Žemėtvarkos projekto rengimo metu (2006 metais) Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam taikoma specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, tačiau išanalizavus ankstesnius ortografinius žemėlapius, matyti, kad Žemės sklype buvo išskirta pelkių naudmena.

VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. gegužės 31 d. gavo ir R. V. prašymą, kuriuo ji prašė užtikrinti, jog jai priklausančio Žemės sklypo teritorijoje Erdvinės informacijos portale esantys galbūt neteisingi duomenys apie specialiąją sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“ būtų nedelsiant ištaisyti. Atsakydamas į šį R. V. prašymą, VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. birželio 28 d. raštu nurodė, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapis neprieštarauja nustatytai specialiajai sąlygai „Pelkės ir šaltinynai“, į kurią patenka Žemės sklypas, VĮ „Valstybės žemės fondas“ neturi teisinio pagrindo Erdvinės informacijos portale taisyti informaciją.

VĮ „Valstybės žemės fondas“ pažymėjo, kad nustatant specialiąją sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“ yra vadovaujamasi valstybiniais teminiais erdvinių duomenų rinkiniais. Specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ yra Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinio duomenų rinkinio SŽNS_DR10LT sluoksnio „Pelkių teritorijos“ erdvinis objektas; duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT sluoksnio „Pelkių teritorijos“ erdviniai objektai atitinka Specialiųjų sąlygų XXX skyriaus specialiosios sąlygos apribojimus.

Duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT sluoksnio „Pelkių teritorijos“ erdviniai duomenys bei informacija atnaujinama pagal Georeferencinio pagrindo kadastro, Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT, Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10LT duomenis, patikrų rezultatus vietovėje ir kitą su NŽT suderintą kartografinę bei informacinę medžiagą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į Prokuroro pareiškimą prašė jį atmesti.

12. R. V. nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą, buvo padaryta klaida – įrašyta pelkių ir šaltinynų specialioji sąlyga. Pradėjus nuodugniau domėtis Žemės sklype esančio vandens telkinio sandara bei savybėmis, paaiškėjo, kad tai nėra nei natūrali pelkė, nei pelkė apskritai. Siekiant ištaisyti šią klaidą, buvo parengtas Projektas ir pakeisti Žemės sklypo kadastriniai duomenys. Tiek Prokuroras, tiek savo išvadas teikusi Geologijos tarnyba vadovavosi senomis aeronuotraukomis, net neatvykę į vietą. Geologijos tarnybos specialistai buvo atvykę į vietą ir atliko matavimus, kurie paneigė ankstesnes išvadas. Archyviniai dokumentai rodo, kad 1939 metais toje vietoje nebuvo jokios pelkės. Jeigu kažkada durpių sluoksnis ir buvo susiformavęs, tas plotas tarybiniais laikais numelioruotas, tai matyti iš numelioruotų žemių plano. Šalia Žemės sklypo tiesiant kelią, buvo sukastas žemės pylimas ir aukštai įrengta vandens pralaida, vandens lygis pakilo. Vandens telkinys Žemės sklype yra nuo praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio, sunku įsivaizduoti, kad per tokį laiką galėjo susiformuoti pelkė. Durpių sluoksnis yra tik vandens telkinio dugne, virš vandens nėra jokio durpių sluoksnio, vadinasi nėra ir pelkėjimo proceso, todėl Žemės sklype esantis vandens telkinys negali būti laikomas pelke. A. V. vandens telkinį valė su Molėtų rajono savivaldybės leidimu. Ankstesniais teismų sprendimais pasisakyta, kad toje vietoje pelkė galėjo būti, bet galėjo jos ir nebūti, buvo akcentuojama tik tai, kad Žemės sklypui buvo nustatyta specialioji sąlyga ir kad A. V. ją pažeidė. Prokuroras nepagrindė, kad egzistuoja viešasis interesas, praleido senaties terminą kreiptis į teismą. Šiuo metu ginčo vietoje įregistruotas vandens telkinys, kuris susidarė įrengus hidroįrenginį, reguliuojantį vandens lygį.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkino Prokuroro pareiškimą – panaikino NŽT Molėtų skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 40FPĮ-76 ir Nr. 40FPĮ-129, taip pat Sprendimą Nr. 40SK-1287 bei įpareigojo NŽT Molėtų skyriaus vedėją, sprendimui įsiteisėjus, Nekilnojamojo turto registre iš naujo įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo Planum“ parengtą 2011 m. rugsėjo 10 d. šio sklypo kadastro duomenų bylą bei specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XXX Pelkės ir šaltinynai, taikomą šio žemės sklypo 4,602 ha plotui.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad keliamas ginčas yra susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu, kurį nagrinėjamojoje byloje gina Prokuroras. Utenos RAAD 2016 m. liepos 29 d. raštas Nr.(4.2)-s-1393, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą, Panevėžio apygardos prokuratūroje registruotas 2016 m. rugpjūčio 3 d. Prokuroras pareiškimu į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 5 d., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleidęs nustatyto termino pareiškimui paduoti.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki ginčijamų aktų priėmimo buvo nustatyti tokie Žemės sklypo kadastro duomenys (2012 metų Kadastro duomenys): žemės sklypo naudmenas sudaro: žemės ūkio naudmenos – 2,216 ha, želdiniai – 0,5131 ha, pelkės – 4,6020 ha; 4,6020 ha plotui taikytos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško sąlygos. NŽT Molėtų skyriaus Sprendimu Nr. 40SK-1287 patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pakeitė 2012 metų Kadastro duomenis: žemės sklypo naudmena pelkės (4,6020 ha) buvo pakeista į naudmeną – vandenys, panaikintos 4,6020 ha plotui taikytos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-5-335/2015 bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtinta, kad iki 2015 metų kadastro duomenų pakeitimui taikytų procedūrų pradžios, Žemės sklypo savininkės R. V. sutuoktinis A. V., 2014 m. spalio–lapkričio mėnesiais Žemės sklype vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus sunaikino 8 826 kv. m žolinės pelkės augalijos, tuo pažeidė Specialiųjų sąlygų XXX skyriaus 128.2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo bei specialiųjų sąlygų, nustatytų Specialiųjų sąlygų XXX skyriuje panaikinimo procedūra, buvo pradėta, kai neteisėtu būdu jau buvo pažeistos Žemės sklype esančios naudmenos ir tokiu būdu iš dalies pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, yra pagrindas panaikinti ginčijamus aktus.

17. Spręsdamas, ar iki administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų A. V. neteisėtų veiksmų atlikimo bei ginčijamų aktų priėmimo metu Žemės sklype buvo Specialiųjų sąlygų 128.1 punkte nustatytus parametrus atitinkanti pelkė, pirmosios instancijos teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-298-755/2016, kuriuo valstybei iš A. V. priteistas 10 000 Eur žalos gamtai atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktas galioti) nustatytais faktais, kad A. V. atliko neteisėtus darbus natūralioje buvusioje pažeistoje žemapelkėje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pelkės, atitinkančios Specialiųjų sąlygų 128.1 punkte nustatytus parametrus, buvimo Žemės sklype faktą, be aptartų prejudicinę reikšmę turinčių faktų, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – Geologijos tarnybos bei VĮ „Valstybės žemės fondas“ pateikti duomenys. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytų kompetentingų institucijų pateikti duomenys, paremti jų tvarkomais erdvinių duomenų rinkiniais, patvirtina, kad Žemės sklype tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu (2009 metais), tiek Projekto rengimo metu buvo natūrali atsistatanti žemapelkė, kurios plotas daugiau kaip 0,5 ha, o durpių gylis didesnis kaip 1 m. Žemės sklypo naudmena – pelkės bei specialiosios sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ Žemės sklypui buvo nustatytos tiek 2009 metų kadastrinių matavimų metu (atkuriant nuosavybės teises), tiek 2012 metų kadastrinių matavimų metu, R. V. su šiais duomenimis sutiko, jų neginčijo, tai patvirtina jos parašai kadastrinių matavimų dokumentuose. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamais aktais Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti (vietoje žemės naudmenos – pelkės 4,6020 ha įrašant žemės naudmeną – vandenys) ir specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ panaikinta pažeidžiant Specialiųjų sąlygų 128.1 punktą.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Projekto autorė išvadą, jog Žemės sklypui netaikytina specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ grindė Utenos RAAD 2015 m. sausio 8 d. matavimų atlikimo aktu bei Geologijos tarnybos 2005 metais sudarytu Lietuvos pelkių ir durpynų skaitmeniniu žemėlapiu M1:200 000. Tačiau Utenos RAAD matavimų atlikimo akte nurodyta, kad durpių sluoksnio matavimai buvo atlikti neteisėtais A. V. veiksmais pažeistos (išvalytos) pelkės ribose, juos atliekant naudotos matavimo priemonės: GPS prietaisas OREGON 450, optinis nivelyras ir geodezinė liniuotė, o tai, pagal Geologijos tarnybos paaiškinimus, patvirtina tik tyrimo vietų tikslią padėtį vietovėje, suteikia informaciją tik apie vakarinio pelkės pakraščio, o ne visos pelkės durpių sluoksnį; be to, prie matavimų atlikimo akto nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys, jog matavimus atlikę asmenys turėjo leidimą tirti žemės gelmes, ar patvirtinantys jų kvalifikaciją tokiems matavimams atlikti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Projekto autorė klaidingą išvadą dėl pelkės Žemės sklype nebuvimo padarė remdamasi nepatikimais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog Utenos RAAD 2015 m. sausio 8 d. matavimų atlikimo akte užfiksuotus duomenis paneigia Geologijos tarnybos 2016 m. rugsėjo 21 d. atlikto Žemės sklypo geologinės sandaros patikrinimo, kurio metu buvo išgręžtas gręžinys, duomenys, kuriuose užfiksuota, jog gręžinio vietoje gylyje nuo 1,8 iki 3,1 m yra durpių sluoksnis; Geologijos tarnybos duomenyse durpių sluoksnio klodas nustatytas po plūduriuojančio augalijos kilimo, vandens bei dumblo sluoksnių, o Utenos RAAD matavimų atlikimo akte nurodyta, kad pažymėtuose matavimo taškuose vandens bei dumblo sluoksniai yra po durpe ir tai leidžia daryti prielaidą, kad 2015 m. sausio 8 d. atliktų matavimų metu galbūt išmatuotas ne durpių, o makrofitų sluoksnis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Utenos RAAD matavimų atlikimo akte užfiksuotus duomenis paneigia ir R. V. pateiktoje UAB „GJ Magma“ sudarytoje Žemės sklype slūgsančių organogeninių nuogulų kartografavimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos Žemės sklype išgręžus 28 gręžinius nustatyta, jog durpių klodo storis sklype yra nuo 0,5 iki 4,5 m, vidutinis durpių klodo storis 4,44 ha plote yra 1,45 m.

19. Dėl R. V. argumentų, grindžiamų civilinėje byloje teismo eksperto V. Š. atliktos teismo ekspertizės duomenimis, kad Žemės sklype nėra pelkės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šis ekspertizės aktas buvo įvertintas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje, kurioje konstatuota, jog ekspertizės akte pateikta prieštaravimų, todėl vien iš jo negalima vienareikšmiškai spręsti apie pelkės buvimo ar nebuvimo faktą, todėl būtina vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus įrodymus; minėtoje civilinėje byloje pripažinta, kad A. V. suardė natūralios pelkės augalinį sluoksnį.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė neturintis pagrindo remtis R. V. pateiktoje UAB „GJ Magma“ sudarytoje Žemės sklype slūgsančių organogeninių nuogulų kartografavimo ataskaitoje padarytomis išvadomis dėl pelkės buvimo fakto Žemės sklype, nes šios bendrovės geologinio tyrimo darbai buvo atlikti 2019 metais, o A. V. neteisėtais veiksmais ženkli dalis pelkinės augmenijos buvo suardyta 2014 metais, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, naujai pelkėje plūduriuojančios velėnos nukasimo darbai vykdyti ir 2016 metų vasarą, be to, pačioje paminėtoje ataskaitoje yra nurodyta, kad bendrovės atliekamų tiesioginių darbų tikslas buvo vandeniu apsemtoje Žemės sklypo dalyje nustatyti vandens gylį ir tvenkinio dugne slūgsančių durpių bei sapropelio sluoksnius. R. V. paaiškinimus, kad pelkė apie 1960 metus ar anksčiau buvo nusausinta, pirmosios instancijos teismas laikė patvirtinančiais natūralios atsistatančios žemapelkės Žemės sklype buvimo faktą.

21. Vadovaudamasis Žemės įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 2 ir 4.6 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Projektui rengti nebuvo šiose teisės normose nustatyto pagrindo.

III. 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Prokuroro pareiškimą, pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. R. V. palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į Prokuroro pareiškimą išdėstytą poziciją, nurodo, kad ginčas byloje kilo ne dėl gamtos išteklių racionalaus naudojimo, atkūrimo bei gausinimo ir nėra susijęs su gamtos apsauga. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi nuo minėtame nutarime vertintos situacijos, nagrinėjama byla yra dėl administracinių aktų, kuriais priimti sprendimai dėl privataus Žemės sklypo kadastro duomenų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog byloje nėra viešojo intereso ir palikti Prokuroro pareiškimą nenagrinėtą. R. V. teigimu, byloje ginčijami individualūs administraciniai teisės aktai yra susiję su Žemės sklypu ir turi įtakos tik jos teisėms ir pareigoms, jie nėra susiję su visuomene, todėl byloje nepagrįstai nustatytas viešasis interesas. Be to, byloje nėra nustatyta, kokiems konkretiems teisės norminiams aktams prieštarauja byloje ginčijami aktai, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jie yra panaikinti ir kokius teisės norminius aktus bei viešąjį interesą jie pažeidžia.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog Žemės sklypo pertvarkymo procedūra buvo ilga, pareikalavo daug laiko ir lėšų. Ginčijami sprendimai priimti dar 2015 metais, o pirmosios instancijos teismas juos panaikino tik 2019 metais, todėl tokiu teismo sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiami R. V. teisėti lūkesčiai. Projekto sprendiniai jo išviešinimo metu nebuvo ginčijami, Projektas yra galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės naikinti ginčijamų administracinių aktų. Be to, Projektas buvo svarstomas viešai nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d., visa ginčijamų administracinių aktų priėmimo procedūra buvo vieša, todėl visuomenei ir prokurorui turėjo būti žinoma, todėl terminas skųsti atsakovo administracinius aktus turėjo būti skaičiuojamas būtent nuo šių aktų priėmimo dienos. Prokuroras nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi praleidęs terminą ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti.

25. Pasak R. V., A. V. atlikti veiksmai nesudaro pagrindo atsakovo priimtus administracinius aktus pripažinti neteisėtais, juos panaikinti ir įrašyti į R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo registro duomenis tikrovės neatitinkančią informaciją. A. V. veiksmai nebuvo ir ginčo administracinių aktų priėmimo pagrindas. Minėti administraciniai aktai priimti teisės aktų nustatyta tvarka, remiantis Projektu, yra galiojantys. Kartu su apeliaciniu skundu R. V. pateikia papildomus įrodymus, kurie, jos teigimu, rodo, jog 2019 m. gegužės 10 d. Geologijos tarnyba pritarė Žemės sklypo žemės gelmių tyrimo išvadoms ir įregistravo jas Žemės gelmių registre. Šia išvada pritarta žemės gelmių tyrimo išvadoms, t. y. kad: atlikto tyrimo metu Žemės sklype esančiame vandens telkinyje neaptikta salų ir pusiasalių, kuriuose būtų natūralių, didesnio nei 0,5 ha ploto pelkių su didesnio kaip 1 m storio durpių sluoksniu; tyrimo metu kartografuotoje vandeniu apsemtoje Žemės sklypo dalyje durpių sluoksnis yra po vandeniu. Taigi Žemės gelmių registre įregistruoti duomenys, jog pelkės Žemės sklype nėra, o tai atitinka tiek Projektą, tiek atsakovo priimtus šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, kuriuos naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Žemės sklypo pertvarkymo procedūra buvo pradėta neteisėtai, taip pat nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu, nes kiti byloje esantys įrodymai neatitinka realios situacijos, yra pasenę.

26. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Šiuo atveju buvo nagrinėjama administracinė teisės pažeidimo byla dėl A. V. veiksmų ir civilinė byla dėl žalos atlyginimo, todėl bylos nebuvo nagrinėjamo tarp tų pačių asmenų. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėjimo dalykas buvo A. V. atlikti neteisėti veiksmai, o žalos atlyginimo byloje – civilinės atsakomybės sąlygos. Nė vienoje byloje nebuvo tiesiogiai nagrinėjamas faktas dėl pelkės buvimo Žemės sklype, anksčiau nagrinėtų bylų įrodinėjimo dalykas iš esmės buvo A. V. veiksmų teisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad anksčiau nagrinėtose administracinio teisės pažeidimo ir civilinėje bylose buvo suformuoti prejudiciniai faktai. Be to, pasisakydamas dėl A. V. teisių bei pareigų, pirmosios instancijos teismas A. V. neįraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos A. V. teisėms ir pareigoms. R. V. pažymi, jog dėl savo neteisėtų veiksmų A. V. jau pritaikyta administracinė bei civilinė atsakomybė, o šioje byloje dėl A. V. netesėtų veiksmų yra baudžiama R. V., nustatant jos asmeninės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo apsunkinimus bei įrašant į viešą registrą tikrovės neatitinkančius duomenis.

27. R. V. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atmetė visus jos atstovo prašymus, kuriais buvo siekiama nustatyti, ar Žemės sklype apskritai kada nors buvo ir ar dabar yra pelkė, ar pelkė natūrali. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvuotai du kartus atsisakė byloje paskirti ekspertizę, kuri atsakytų į esminį klausimą, ar 2015 m. rugsėjo 1 d. matininkės I. K. parengtame projekte nurodyta tikrovę atitinkanti informacija dėl pelkės (ne)buvimo, teismas netenkino parašymo apklausti I. K. dėl projekto parengimo aplinkybių ir jos priimtų projektinių sprendimų motyvų, pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė tenkinti prašymą nustatyti, kokio dydžio yra Žemės sklype esantis vandens telkinys. Be to, vieną kartą atidėjęs bylos nagrinėjimą ir pripažinęs būtinybę pabaigti Žemės sklypo kadastrinius, kartografavimo darbus, pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės juos užbaigti ir nustatyti tikslaus Žemės sklype esančio atviro vandens telkinio ploto.

28. R. V. prašo prie bylos pridėti Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (4)-1.7-2974) ir 2019 m. gegužės 9 d. prašymą dėl pritarimo žemės gelmių tyrimo išvadoms. Teigia, kad šie įrodymai nebuvo ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo gauti tik 2019 m. gegužės mėnesį, įrodymai liudija, kad Žemės sklype nėra pelkės, o vandens telkinys įgaliotų institucijų, kurios byloje dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys, yra įregistruotas registre.

29. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teisme R. V. nekvestionavo viešojo intereso buvimo. Saugoti gamtinę aplinką (šiuo atveju pelkes), nedaryti jai žalos ir nebloginti jos būklės yra viešasis interesas, kurį nagrinėjamoje byloje gina Prokuroras. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išdėstė, kokių teisės aktų reikalavimai ir kokiais veiksmais buvo pažeisti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. V. turėjo neteisėtą lūkestį, nesilaikydama teisės aktais nustatytų reikalavimų bei draudimų, transformuoti pelkės naudmenas į vandens telkinį, pakeičiant Žemės sklypo paskirtį. Toks lūkestis nepagrindžia šioje byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumo. Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad prokuratūrai teisės aktais nėra priskirta pareiga viešuosiuose registruose sekti institucijų skelbiamus sprendimus bei vertinti jų pagrįstumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas kreipimosi į teismą terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Prokuroras į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė R. V. atstovo procesinius prašymus, pagrįstai nesivadovavo civilinėje byloje pateiktu ekspertizės aktu. Prokuroras pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtose administracinio teisės pažeidimo ir civilinėje bylose buvo reikšmingas pelkės nustatymo faktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtose bylose priimtais įsiteisėjusiais sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis. Prokuroro įsitikinimu, trečiojo suinteresuoto asmens su apeliaciniu skundu pateikti papildomi dokumentai neįrodo skundžiamų atsakovo administracinių aktų teisėtumo.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovas neskundė, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti. Taip pat pažymi, jog R. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi įrodymai yra susiję su Žemės sklype 2019 m. sausį vykdytais žemės gelmių tyrimais ir neturi įtakos keliamam ginčui, todėl nepritaria R. V. prašymui pridėti juos prie bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Molėtų skyriaus priimtų administracinių aktų, kuriais buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys ir panaikinta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, teisėtumo ir pagrįstumo, o konkrečiai dėl NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 40FPĮ-76-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 40FPĮ-129-(14.40.124) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 40SK-1287-(14.40.110) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo, kuriuos Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė panaikinti bei įpareigoti NŽT Molėtų skyriaus vedėją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre esančius žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyrių „Pelkės ir šaltinynai“, plotas 4,6020 ha.

34. Pirmosios instancijos teismas tenkino Prokuroro pareiškimą – panaikino NŽT Molėtų skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 40FPĮ-76 ir Nr. 40FPĮ-129, taip pat Sprendimą Nr. 40SK-1287 bei įpareigojo NŽT Molėtų skyriaus vedėją, sprendimui įsiteisėjus, Nekilnojamojo turto registre iš naujo įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Geo Planum“ parengtą 2011 m. rugsėjo 10 d. šio sklypo kadastro duomenų bylą bei specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XXX Pelkės ir šaltinynai, taikomą Žemės sklypo 4,602 ha plotui.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Prokuroro pareiškimą. R. V. nurodo, kad ginčas byloje kilo ne dėl gamtos išteklių racionalaus naudojimo, atkūrimo bei gausinimo ir nėra susijęs su gamtos apsauga, byloje nėra viešojo intereso, todėl Prokuroro pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas, be to, byloje nėra nustatyta, kokiems konkretiems teisės norminiams aktams prieštarauja byloje ginčijami aktai, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jie yra panaikinti ir kokius teisės norminius aktus bei viešąjį interesą jie pažeidžia. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Žemės sklypo pertvarkymo procedūra buvo ilga, pareikalavo daug laiko ir lėšų, ginčijami sprendimai priimti dar 2015 metais, o pirmosios instancijos teismas juos panaikino tik 2019 metais. Kartu su apeliaciniu skundu R. V. pateikia papildomus įrodymus, kurie, jos teigimu, rodo, jog 2019 m. gegužės 10 d. Geologijos tarnyba pritarė Žemės sklypo žemės gelmių tyrimo išvadoms ir įregistravo jas Žemės gelmių registre.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. pirmosios instancijos teisme (atsiliepime į Prokuroro pareiškimą bei pirmosios instancijos teismo posėdyje) laikėsi nuostatos, kad atkuriant jai nuosavybės teises į Žemės sklypą, buvo padaryta klaida – klaidingai įrašyta pelkių ir šaltinynų (XXX) specialioji sąlyga. Pradėjus nuodugniau domėtis Žemės sklype esančio vandens telkinio sandara bei savybėmis, paaiškėjo, kad tai nėra nei natūrali pelkė, nei pelkė apskritai. Siekiant ištaisyti šią klaidą, buvo parengtas Projektas ir pakeisti Žemės sklypo kadastriniai duomenys. Tiek Prokuroras, tiek savo išvadas teikusi Geologijos tarnyba vadovavosi senomis aeronuotraukomis, net neatvykę į vietą. Geologijos tarnybos specialistai buvo atvykę į vietą ir atliko matavimus, kurie paneigė ankstesnes išvadas. Išsamiai išanalizuoti archyviniai dokumentai rodo, kad 1939 metais toje vietoje jokios pelkės nebuvo. Jeigu kažkada durpių sluoksnis ir buvo susiformavęs, tas plotas numelioruotas dar tarybiniais laikais, tai matyti iš numelioruotų žemių plano. Vandens telkinys Žemės sklype yra nuo praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio, sunku įsivaizduoti, kad per tokį laiką galėjo susiformuoti pelkė. UAB „GJ Magma“ paskutinėje ataskaitoje išsamiai ištirta ir išgręžta daug gręžinių, durpių sluoksnis yra tik vandens telkinio dugne.

37. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįraukė į bylą A. V., nors teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos A. V. teisėms ir pareigoms. Tačiau apeliaciniame skunde nepaaiškinama, kaip pasireiškia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įtaka A. V. teisėms. Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad Utenos apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 13-29485 būtent R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai 7,30 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. V. Taip pat iš bylos medžiagos aišku, kad klausimais, susijusiais su ginčo Žemės sklypu, rūpinasi būtent R. V., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 22 d. ji kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu leisti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – panaikinti Žemės sklypui taikomas žemės ir miško naudojimo sąlygas.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr., pvz., 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas yra nepateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą.

Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc (esant konkrečiai situacijai) nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tokia pat pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo sprendime.

Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Tokia pat pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, iš kurios matyti, kad teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne, taip pat laikomasi pozicijos, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (žr., pvz., 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Prokuroro pareiškimu keliamas ginčas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. viešuoju interesu, kurį nagrinėjamojoje byloje ir gina Prokuroras.

39. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta žemės savininko pareiga laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriaus „Pelkės ir šaltinynai“ 128 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas ir vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras ir jų apypelkius (128.1 p.); mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą (128.2 p.). NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr.40SK-1287-(14.40110) patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pakeitė 2012 metų Kadastro duomenis: žemės sklypo naudmena pelkės – 4,6020 ha buvo pakeista į naudmeną – vandenys – 4,6020 ha, panaikintos 4,6020 ha plotui taikytos pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki 2015 metų kadastro duomenų pakeitimui taikytų procedūrų pradžios, Žemės sklypo savininkės R. V. sutuoktinis A. V., 2014 m. spalio–lapkričio mėnesiais Žemės sklype vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus su traktoriumi-ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija, sunaikino 8 826 kv. m žolinės pelkės augalijos, taip pažeidė Specialiųjų sąlygų 128.2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas 2015 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (I t., b. l. 47–48).

Minėta aplinkybė patvirtinta Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-5-335/2015 (I. t., b. l. 49–51) bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (I t., b. l. 52–54). Žemės sklype atlikus neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeistos Žemės sklypui nustatytos specialiosios sąlygos, t. y. sunaikinus dalį pelkės augalijos, kas neginčijamai nustatyta aukščiau paminėtais teismų procesiniais dokumentais, R. V. pradėjo Žemės sklypo kadastro duomenų keitimo bei specialiųjų sąlygų, nustatytų Specialiųjų sąlygų XXX skyriuje, panaikinimo procedūrą – 2015 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu leisti rengti Projektą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vien ta aplinkybė, kad minėta procedūra buvo pradėta, kai neteisėtu būdu buvo pažeistos Žemės sklype esančios naudmenos ir tokiu būdu iš dalies pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus aktus, nes priešingu atveju būtų pažeistas bendrasis teisės principas ex iniuria non oritur ius (iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda). Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. teigia, kad ši procedūra buvo pradėta siekiant ištaisyti klaidą, jos nuomone, padarytą, nustatant tiek 2009 metų, tiek 2012 metų kadastro duomenis, nes jokios pelkės Žemės sklype nebuvo ir nėra.

Po 2015 m. kovo 25 m. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Utenos RAAD A. V. 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė pretenziją gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą – 71 240,91 Eur (I t., b. l. 65), vėliau kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu iš A. V. priteisti 41 240,91 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2-298-755/2016 priimtu 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Utenos RAAD ieškinį patenkino iš dalies, priteisė valstybei iš A. V. 10 000 Eur žalos gamtai atlyginimą (II t., b. l. 129–134).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą (II t., b. l. 117–128). Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, kad A. V. 2014 metais neteisėtai melioravimo darbus atliko būtent plote, kuris yra natūrali žemapelkė. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje buvo konstatuota, kad A.

V. atliko neteisėtus darbus natūralioje buvusioje pažeistoje žemapelkėje.

41. Pelkės, atitinkančios Specialiųjų sąlygų 128.1 punkte nustatytus parametrus, buvimo Žemės sklype faktą, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina ne tik res judicata įgijusių teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir kompetentingų institucijų pateikti duomenys, paremti jų tvarkomais erdvinių duomenų rinkiniais, kurie neginčijamai patvirtina, kad Žemės sklype tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu (2009 metais), tiek Projekto rengimo metu buvo natūrali atsistatanti žemapelkė, kurios plotas daugiau kaip 0,5 ha, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

42 Teisėjų kolegija, susipažinusi su Valstybės žemės fondo, kaip ŽIS tvarkytojo, paaiškinimais, kad nustatant pelkių teritorijas buvo naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT (2016 m.), Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR10Lt (2016 m.), M1:10 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio GDR10LT (2016 m.), Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos duomenys, kuriais remiantis nustatytos teritorijos, kurioms taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“;

Valstybės žemės fondo duomenimis, jog Projekto rengimo metu Žemės sklypas pateko į žemės plotą, kuriam yra taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, kurioje yra nemelioruotos žemės dalis, nustatytas dirvožemio tipas Pdz2/d/d, t. y. pelkinių dirvožemių tipas, turintis 100 cm ar gilesnį durpžemio sluoksnį, taip kad pagal ankstesnius (iki 2011 m.) ortografinius žemėlapius (M1:10 000 – 1966 m., 2005 m., 2013 m.) ir senus topografinius planus (M1:10 000 – 1994 m., 1995 m., M1:50 000 – 1996 m.) Žemės sklype buvo išskirta pelkių naudmena;

Valstybės žemės fondo duomenimis, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai taikoma specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, joje yra nemelioruota žemės dalis, nustatytas dirvožemio tipas PDz2/d/d, t. y. pelkinių dirvožemių tipas, turintis 100 cm ar gilesnį durpžemio sluoksnį, Žemės sklype 2006 metais ir anksčiau buvo išskirta pelkių naudmena, taip pat šiuos duomenis pagrindžiančius Lietuvos topografinių planų iškarpas, ortofotografinių žemėlapių iškarpas, Lietuvos teritorijos dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio ištraukas (I t., b. l. 174–180, 182–183);

VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis-Centras“, kaip Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytojo, duomenimis, kad Žemės sklype pagal 1995–1998 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį (toliau – ir ORT10LT) pelkėtos teritorijos plotas apie 50 000 kv. m, pagal 2005–2006 metų ORT10Lt pelkėtos teritorijos plotas apie 47 000 kv. m, pagal 2009–2010 metų ORT10LT pelkėtos teritorijos plotas apie 48 100 kv. m, pagal 2013 metų ORT10LT pelkėtos teritorijos plotas apie 42 800 kv.;

šiuos duomenis pagrindžiančiais atitinkamais ORT10LT fragmentais (II t., b. l. 4–8); Geologijos tarnybos duomenimis, kad stambaus mastelio geologinio kartografavimo metu identifikuota, jog Žemės sklype esanti pelkė – tai natūrali plačiame kalvoto moreninio reljefo duburyje susiformavusi žemapelkė, kurios plotas – 4,6 ha; šiame plote durpių storis viršija 1 metrą; pelkės pakraščiuose (apypelkyje) pelkė seklesnė, t. y. durpių sluoksnis šiose vietose kaitus ir gali nesiekti 1 metro, pateikė detalų pelkės ir jos apypelkio kontūrą 2013 ir 2005 metų ortofoto vaizdų fone (I t., b. l. 31, 143–144); kad ši pelkė – tai natūrali buvusi pažeista (nusausinta apie 1960 metus) atsistatanti (maždaug nuo 1973 metų) žemapelkė (I t., b. l. 32, 148–150), taip pat atsižvelgusi, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo patikrinta Žemės sklypo geologinė sandara, išgręžiant rankiniu grąžtu gręžinį; gręžiniu 1,8 m gylyje pergręžtas rudų arba juodai rudų durpių sluoksnis su juodo sapropelio tarpsluoksniais; būtent šios žemės paviršių vietovėje sudarančios durpės buvo 1995 metais Molėtų plote atlikto 1:50 000 mastelio geologinio kartografavimo objektas ir kvartero geologiniame žemėlapyje parodytos kaip žemapelkių tipo durpės; neardant vandens paviršiuje plūduriuojančio makrofitų (augalų liekanų, tankiai peraugusių viršuje augančių augalų šaknimis, tarp kurių yra įvairaus dydžio ir formos durpių lęšių ir tarpsluoksnių) sluoksnio, kuris gręžinio vietoje siekė 0,8 m, jis laikui bėgant užimtų visą pasitvenkusio vandens sluoksnį, todėl vietovėje vyksta natūralus pelkėjimo procesas (I t., b. l. 127, 156, 164–165), daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog Žemės sklypo naudmena – pelkės bei specialiosios sąlygos „pelkės ir šaltinynai“ Žemės sklypui buvo nustatytos tiek 2009 metų kadastrinių matavimų metu (atkuriant R.

V. nuosavybės teises), tiek 2012 metų kadastrinių matavimų metu, R. V. su šiais duomenimis sutiko ir jų neginčijo, tai patvirtina jos parašai kadastrinių matavimų dokumentuose. Vadinasi, ginčijamais aktais Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti (vietoje žemės naudmenos – pelkės 4,6020 ha įrašant žemės naudmeną – vandenys – 4,6020 ha) ir specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“ panaikinta, pažeidžiant Specialiųjų sąlygų XXX skyriaus 128.1 punktą.

43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtose administracinio teisės pažeidimo ir civilinėje bylose nustatytu reikšmingu pelkės nustatymo faktu bei pelkės, atitinkančios Specialiųjų sąlygų 128.1 punkte nustatytus parametrus, buvimo Žemės sklype faktą tikrino pasitelkiant gausius kompetentingų institucijų pateiktus duomenis, paremtus jų tvarkomais erdvinių duomenų rinkiniais.

44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė trečiojo suinteresuoto asmens R. V. pateiktoje A. V. užsakymu UAB „GJ Magma“ sudarytoje Žemės sklype slūgsančių organogeninių nuogulų kartografavimo ataskaitoje padarytomis išvadomis dėl pelkės buvimo fakto Žemės sklype, nes bendrovės geologinio tyrimo darbai buvo atlikti tik 2019 metais, kai neteisėtais 2014 metais atliktais veiksmais buvo suardyta ženkli dalis pelkinės augmenijos, be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, naujai pelkėje plūduriuojančios velėnos nukasimo darbus vykdžius ir 2016 metų vasarą, kas užfiksuota tuometinės Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte Nr. (10-KD)-118 (I t., b. l. 118–120). Antra, pačioje paminėtoje ataskaitoje yra nurodyta, kad bendrovės atliekamų tiesioginių darbų tikslas buvo vandeniu apsemtoje Žemės sklypo dalyje nustatyti vandens gylį ir tvenkinio dugne slūgsančių durpių bei sapropelio sluoksnius (II t., b. l. 167).

45. R. V. prašo prie bylos pridėti Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (4)-1.7-2974) ir 2019 m. gegužės 9 d. prašymą dėl pritarimo žemės gelmių tyrimo išvadoms. Teigia, kad šie įrodymai nebuvo ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo gauti tik 2019 m. gegužės mėnesį, įrodymai liudija, kad Žemės sklype nėra pelkės, o vandens telkinys įgaliotų institucijų, kurios byloje dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys, yra įregistruotas registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens su apeliaciniu skundu pateikti papildomi dokumentai susiję su Žemės sklype 2019 m. sausį vykdytais žemės gelmių tyrimais ir neturi įtakos keliamam ginčui, t. y. neįrodo ginčijamų atsakovo administracinių aktų teisėtumo, nes tyrimai atlikti jau po ginčijamų sprendimų priėmimo.

46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčijami sprendimai priimti dar 2015 metais, o pirmosios instancijos teismas juos panaikino tik 2019 metais, todėl tokiu teismo sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiami R. V. teisėti lūkesčiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai būna susiję ne tik su valstybės, visuomenės ar jos dalies neindividualizuotomis teisėmis, bet ir su teisėmis, kurios priklauso konkrečiam asmeniui ar asmenims. Ginant viešąjį interesą, dažnai įsiterpiama į kitų asmenų subjektinių teisių sritį. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (žr., Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galbūt daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai yra tinkami pažeistam viešajam interesui apginti.

46. Teismas pagrįstai nustatė, kad NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 40FPĮ-76-(14.40.124) Projektą nuspręsta rengti be teisinio pagrindo, numatyto Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje (atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte (Projektų rengimo atvejai). Pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą, siūlymas panaikinti specialiąsias sąlygas gali būti teikiamas (Taisyklių 4.6 p.) rengiant Projektą, kai tokiam Projektui rengti yra Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 2 punkte nustatyti pagrindai. Ginčijami NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymai, kuriais buvo pradėtas rengti Projektas, patvirtintas Projektas, patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys bei panaikinta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“, yra neteisėti ir nepagrįsti.

47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė