70643bbc-91b2-4bde-bfa3-80e91a5007c3 · Visagino miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-882-724/2016Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01582-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.7.; 3.3.4.3. (S) VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. gegužės 20 d.Visaginas Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo UAB „Vilstata“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-531/2015, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-161-531/2015.

Nurodo, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta 2015-05-14 Visagino miesto apylinkės teismas sprendimu, ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, pripažintas neteisėtu ir panaikintas UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-12-03 įsakymas Nr. 127-t „Dėl V. L. atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p.“ ir ieÅ¡kovas grÄ Å¾intas į gamybos direktoriaus pareigas, iÅ¡ UAB „Vilstata“ ieÅ¡kovui V. L. priteistas 6303,49 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. 2015-10-29 nutartimi Panevėžio apygardos teismas pirmos instancijos teismo sprendimÄ pakeitė – panaikino UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-11-12 įsakymÄ Nr. 101 „Dėl drausminės nuobaudos V. L. skyrimo“, panaikino UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-11-20 įsakymÄ Nr. 112 t „Dėl drausminės nuobaudos V. L. skyrimo“, panaikino UAB „Vilstata“ generalinio direktoriaus 2014-12-03 įsakymÄ Nr. 127-t „Dėl V.

L. darbo sutarties nutraukimo“, pripažino V. L. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir grÄ Å¾ino V. L. į gamybos direktoriaus pareigas. Priteisė iÅ¡ UAB „Vilstata“, 8832,57 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovo naudai.PareiÅ¡kėjas kaip pagrindu atnaujinti procesÄ atnaujinimui remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t.y. mano, kad byla turi bÅ«ti atnaujinta paaiÅ¡kėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms.

Nurodo, kad 2016-01-21 pareiÅ¡kėjui tapo žinoma, jog ieÅ¡kovas V. L. bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus gavo 1472,60 Eur dydžio nedarbo socialinę draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovui teismo sprendimu priteista kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turėtų bÅ«ti mažinama 1472,60 Eur dydžio suma, kadangi laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-09-30 negautos pajamos ieÅ¡kovui buvo kompensuotos dvigubai. Atnaujinus bylos procesÄ teismas turėtų iÅ¡spręsti teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimÄ , nes teismo sprendimas jau yra įvykdytas.

             Suinteresuotas asmuo V. L. su pareiÅ¡kėjo UAB „Vilstata“ praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo UAB „Vilstata“ 249,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip iÅ¡imtinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.              Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimÄ svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti du dalykus: ar yra bent vienas iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesÄ , jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikÅ¡mingas pačiam procesui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovo V. L. atleidimas iÅ¡ einamų pareigų buvo pripažintas neteisėtu ir iÅ¡ atsakovo UAB „Vilstata“ priteista 8832,57 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismo sprendimas įvykdytas. Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Svarbu, kad tokia aplinkybė ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra tai, jog 2016-01-21, gavus iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016-01-19 pretenzijÄ dėl 1472,60 Eur permokos (žalos) atlyginimo, paaiÅ¡kėjo kad ieÅ¡kovas V. L. priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpiu nuo 2014-12-04 iki 2015-10-29 gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovas nutylėjo apie tai, kad gauna nedarbo draudimo iÅ¡moka, savo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo nesumažino, o atsakovas objektyviai negalėjo pateikti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų ir reikalauti kompensacijos dydį sumažinti.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi pareiÅ¡kėjas kalba apie įrodymus, apie kurių buvimÄ bylos nagrinėjimo metu jis galimai nežinojo, o ne apie tokius įrodymus, kurie pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi ar apie juos tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis negalėjo pateikti raÅ¡ytinių įrodymų yra deklaratyvÅ«s, kadangi iÅ¡ civilinės bylos duomenų, pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo interesus atstovavo advokatas, kuris bÅ«damas profesionalus teisininkas, privalėjo numatyti, kad asmuo, turintis beveik dvideÅ¡imties metų darbo stažo UAB „Vilstata“, netekęs darbo negalėjo pasinaudoti ir/ar nepasinaudojo įstatymo numatytomis garantijomis gauti nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ .

Taigi Å¡i aplinkybė galėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi atsakovo jau teisminio nagrinėjimo metu, kadangi atsakovas nėra atleistas nuo pareigos įrodymais pagrįsti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad ieÅ¡kovui gavus 1472,60 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ ir 8832,57 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dėl neteisėto atleidimo, jo negautos pajamos buvo dvigubai kompensuotos, todėl teismo sprendimas, kuriuo darbuotojui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neiÅ¡skaičius tuo metu bedarbio statusÄ turėjusio ieÅ¡kovo gautų nedarbo iÅ¡mokų neatitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nėra proporcingas padarytai žalai dėl nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo, nepagrįstai blogina atsakovo – darbdavio padėti.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kadangi tiek vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas, tiek nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas atlieka socialinę funkcijÄ â€“ saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Tačiau priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ esmė ir paskirtis skiriasi nuo nedarbo draudimo iÅ¡mokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymÄ (toliau – Nedarbo draudimo įstatymas).

Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rÅ«Å¡is, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį, o teisę į nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ turi asmenys, apdrausti socialinio nedarbo draudimu, įgiję bedarbio teisinį statusÄ ir atitinkantys kitus įstatyme nustatytus reikalavimus (Nedarbo draudimo įstatymo 2, 5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens teisė gauti nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, o iÅ¡ teisės į socialinį aprÅ«pinimÄ , kai, siekiant užtikrinti žmogaus gyvybinių poreikių patenkinimÄ , per socialinio draudimo sistemÄ iÅ¡ dalies yra kompensuojamos dėl nedarbo kilusios neigiamos pasekmės. Nedarbo draudimo iÅ¡moka yra mokama ne iÅ¡ darbdavio lėšų, o iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų į kurį įplaukia lėšos atskaitomos iÅ¡ visų dirbančiųjų, surenkant atitinkamus mokesčius.

Darbdavio prievolė mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nesusijusi su darbuotojo teise į socialinę apsaugÄ ir teise gauti nedarbo draudimo iÅ¡mokas, nes minėta darbdavio prievolė kyla iÅ¡ individualių darbo teisinių santykių, kai darbdavys neteisėtai atleidžia darbuotojÄ iÅ¡ darbo. Nedarbo draudimo iÅ¡moka, iÅ¡mokėta teritorinės darbo biržos, negali bÅ«ti iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ priteistino iÅ¡ darbdavio vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės neleidžia pagrįstai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl UAB „Vilstata” praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl advokato padėjėjo iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 16/09, kuri 2016-05-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1 buvo apmokėta. Minėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir bÅ«tinos bei susijusios su byla. Teisinių paslaugų kaina nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos suinteresuoto asmens V.

L. 249,00 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366-370, 290-291 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiškėjo UAB „Vilstata“ prašymo dėl proceso atnaujinimo Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-161-531/2015 netenkinti. Priteisti iš pareiškėjo UAB „Vilstata“, įmonės kodas 155571031, 249, 00 Eur (du šimtai keturiasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens V. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Visagino miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                    Giedrius Avinas