705cd4c8-c66f-47b1-9bd9-c92bfc2a1cd1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-165-577/2023 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00067-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovams D. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės G. P. teisių perėmėja J. J. patikslinusi ieÅ¡kinį prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės D. M. 1 700 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 204,99 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį grindė Å¡iomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais: 1.1. 2019 m. vasario 13 d. D. M., vairuodama automobilį Audi A6 ir atbuline eiga iÅ¡važiuodama iÅ¡ daugiabučio kiemo automobiliu kliudė pėsčiÄ jÄ G. P., kuri po smÅ«gio parkrito ir buvo nesunkiai sužalota. Jai nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio gÅ«brinės dalies, Å¡oninio kaklo lūžis. Dėl padaryto sužalojimo G. P. nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo gydoma ligoninėse, atliktos dvi operacijos, po to buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinės globos padalinį (toliau ir – Centras).

Nuo 2019 m. liepos 3 d. jai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. (duomenys neskelbtini) G. P. mirė dėl Å«maus kardiolpulmoninio nepakankamumo. 1.2. G. P. buvo sužalota (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl sužalojimas, esant kitoms su senatve susijusioms ligoms, turėjo didelę įtakÄ jos sveikatos bÅ«klei. G. P. dėl patirtos traumos, jos įtakoje pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, liekamųjų traumos padarinių, gyvenimo kokybės, nutrÅ«kusių socialinių ryÅ¡ių, turėtų galimybių praradimo, negalėjimo savarankiÅ¡kai apsitarnauti patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dėl ko patyrė didelę neturtinę žalÄ .

Be to, ji už teikiamas socialines paslaugas sumokėjo 6 904,99 Eur. 1.3. Dėl minėto įvykio atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusioji G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ . Pasak ieÅ¡kovės, palikėjo reikalavimas kvalifikuotinas kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektÄ . 1.4. Atsakovės transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti G.

P. turėtÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro Centrui sumokėtos iÅ¡laidos. G. P. savo patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri nebuvo atlyginta, įvertino 5 000 Eur. Mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti draudimo sutartyje numatytÄ draudimo sumÄ papildomai sumokėdama 3 000 Eur ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ , o atsakovė – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas.

2. Atsakovė D. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala virÅ¡ija draudimo sumas, įtvirtintas TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad atlygintos neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamÄ praktikÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o Centre nukentėjusiajai buvo teikiama tik ilgalaikė socialinė globa, kas nėra gydymas ar su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios paslaugos. Centre nukentėjusiajai teikiamos paslaugos, kurios nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su eismo įvykiu, t. y. teikiamas maitinimas, užtikrinamas reikalingų komunalinių paslaugų teikimas, organizuojamas dienos užimtumas, laisvalaikis, teikiamos kitos paslaugos, nesusijusios su eismo įvykiu.

Atsakovės nuomone, reikalavimas dėl tokių išlaidų atlyginimo turi būti atmestas. Pažymėjo, kad centrui sumokėtas turto mokestis ir ginčo eismo įvykis nėra susiję priežastiniu ryšiu, šios išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo principų. Nukentėjusiosios nuosavybės teise turėtas turtas, jos finansinė padėtis, lėmė, kad ji turėjo mokėti turto mokestį. Mano, kad turto mokesčio reikalavimo teisė nepagrįsta. Be to, prašoma priteisti neturtinės žalos suma ženkliai viršija įstatymų leidėjo nurodomus dydžius, neatitinka teismų praktikos.

Nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė po iÅ¡leidimo iÅ¡ stacionaro siejama su amžinių ligų paÅ«mėjimu ((duomenys neskelbtini)) ir naujų ligų atsiradimu ((duomenys neskelbtini)). Nukentėjusiajai iÅ¡mokėta 3 330 Eur iÅ¡moka neturtinei žalai kompensuoti esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui yra adekvati ir proporcinga. Atsakovė nesutiko ir ieÅ¡kovės reikalavimu dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, kadangi byla ilgÄ laikÄ buvo sustabdyta, kad ieÅ¡kovė tinkamai susitvarkytų paveldėjimo dokumentus; be to, tiek nukentėjusioji, tiek ieÅ¡kovė nuolat keitė ir tikslino savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei J. J. iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 6 904,99 Eur turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 580 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 155 Eur žyminio mokesčio.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas priteisė atsakovei D. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, eismo įvykio metu padaryto sužalojimo mÄ stÄ , tai, kad atsakovės padarytas nusikaltimas buvo neatsargus, padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlyginta 3 330 Eur neturtinė žala teisinga, proporcinga padarytai žalai ir atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ . IÅ¡imtinių aplinkybių, lemiančių didesnio neturtinės žalos dydžio priteisimÄ teismas nenustatė. Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

6. Teismo vertinimu, bylos duomenys (G. P. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esančių gydytojo įraÅ¡ai, liudytojų - nukentėjusiosios Å¡eimos gydytojos D. A., G. P. kaimynės J. B. parodymai) patvirtina, kad bÅ«tent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos G. P. sveikata tik blogėjo, po gydymosi ligoninėje ji negalėjo tinkamai savarankiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, dėl ko ir buvo apgyvendinta Centre. Pažymėjo, kad nors ir bÅ«dama garbaus amžiaus, turėdama gretutinių ligų, iki patirto sužalojimo gyvendama gana savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , G.

P. bÅ«tent po patirtos traumos jau negalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti, tinkamai pasirÅ«pinti savimi ir grįžti savarankiÅ¡kai gyventi į namus. Teismas laikė, kad yra visos sÄ lygos ieÅ¡kovės reikalavimui dėl 6 904,99 Eur turtinės žalos, susidariusios sumokėjus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui už G. P. suteiktas socialines paslaugas. Atsižvelgdamas į TPVCAPDÄ® nuostatas, tai, kad priteistina suma nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, į tai, kad D.

M. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje, o kilusi turtinė žala yra draudiminio įvykio padarinys, visÄ sumÄ priteisė tik iÅ¡ atsakovo. Teismo vertinimu, apmokėtų paslaugų kainos sudėtinės dalys, įskaitant atsakovo akcentuotas turto mokesčio dydį, neturi esminės reikÅ¡mės. Pažymėjo, kad socialinės globos kaina tvirtinama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimÄ , ir ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl to, ar Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai teiktos paslaugos atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje numatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens patirtos iÅ¡laidos, kad jos galėtų bÅ«ti atlygintos iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

Taip pat turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡laidų bÅ«tinumas, protingumas ir neiÅ¡vengiamumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, jog atlyginamos tik bÅ«tinos iÅ¡laidos (o ne bet kokios, nors ir patirtos). IÅ¡laidos, virÅ¡ijančios bÅ«tinas iÅ¡laidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryÅ¡iu su kaltininko veiksmais. 7.2. Nagrinėjamu atveju po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydoma stacionare, o socialinių paslaugų centras nukentėjusiajai teikė tik ilgalaikę socialinę globÄ .

Socialinė globa nėra gydymas ar su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios paslaugos, kurios galėtų bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Tai, kad Socialinių paslaugų centras neteikia medicininių paslaugų, paslaugų, susijusių su sveikatos grÄ Å¾inimu, jas tik organizuoja, esant poreikiui kviečia Å¡eimos gydytojÄ arba greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja gydytoja D. A.. 7.3. Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai buvo teikiamos paslaugos, kurios nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su eismo įvykiu.

TLK Draudikui teikė pretenzijas tik už 4 mėnesių nukentėjusiosios gydymÄ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos skyriuje. Nei nukentėjusioji, nei ieÅ¡kovė dėl Centro organizuotų, o (duomenys neskelbtini) PSPC gydytojų teiktų medicininių paslaugų iÅ¡laidų nepatyrė. Nepriklausomai nuo patekimo/nepatekimo į eismo įvykį, nukentėjusioji bÅ«tų patyrusi iÅ¡laidas maistui, higienos priemonėms ir procedÅ«roms, buičiai, pomėgiams skirtoms priemonėms įsigyti, mokėjusi komunalinius mokesčius.

Byloje nėra duomenų, kad Centre nukentėjusiajai buvo teikiamos sveikatos grÄ Å¾inimo paslaugos, už kurias ji/ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi atskirai sumokėti. 7.4. Net ir sutinkant, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos G. P. sveikata tik blogėjo, po gydymosi ligoninėje ji negalėjo tinkamai savarankiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, dėl ko buvo apgyvendinta Centre, Å¡is gyvenimo sÄ lygų pasikeitimas, galėtų bÅ«ti vertinamas nebent kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos kriterijų, tačiau ne kaip pagrindas priteisti turtinę žalÄ . 7.5.

Nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė po iÅ¡leidimo iÅ¡ stacionaro siejama su jos amžiaus ligomis ((duomenys neskelbtini) ligos) ir naujai atsiradusiomis ligomis ((duomenys neskelbtini)). Liudytoja D. A. patvirtino, kad pagrindinis judėjimo apsunkinimas yra senatvė, sÄ narių ir bÅ«klė. Draudikas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už dėl to patirtÄ turtinę žalÄ pilna apimtimi. Nukentėjusiosios/jos atstovių Centrui sumokėti mokesčiai iÅ¡ draudiko gali bÅ«ti priteisti proporcingai įvertinus tai, kiek patekimÄ Ä¯ Socialinių paslaugų centrÄ lėmė eismo įvykis ir jo metu patirti sužalojimai, kiek nukentėjusiosios bÅ«klė dėl amžiaus, iki įvykio turėtos ligos.

Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo.

8. IeÅ¡kovė J. J. pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad AB „Lietuvos draudimas“ neprivalo atlyginti G. P. padarytos turtinės žalos, nes tokiÄ atsakovės pareigÄ numato įstatymai.

Teismų praktikoje dėl autoįvykio atsiradusios pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Pripažįstama, kad asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. D. P. po sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta visam laikui iki mirties, nes ji po sužalojimo iÅ¡ esmės nebegalėjo pati savarankiÅ¡kai vaikščioti.

G. P. dėl jai padaryto deÅ¡inio Å¡launikaulio gÅ«brinės dalies, Å¡oninio kaklo lūžio buvo du kartus operuota, nuo 2019 m. liepos 3 dienos neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis, iÅ¡ esmės ji nebegalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti ir apsitarnauti, dėl ko negalėjo grįžti į savo namus, gyventi iki tol gyventÄ savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , turėjo nuolat bÅ«ti prižiÅ«rima teikiant jai apsitarnavimo paslaugas, už kurias ji mokėjo. 8.2. Apeliantė nepagrįstai savo galimÄ atsakomybę, atmesdama TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, CK 6.283 straipsnyje nustatytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, sieja tik su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusiomis iÅ¡laidomis, neigdama įstatymais nustatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti G.

P. į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų, jei ji nebÅ«tų sužalota, atlyginti jos prarastas lėšas, negautas pajamas, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota. 8.3. Skirtingai nei nurodė apeliantė, mokamos Centrui piniginės sumos susijusios tiek su judėjimo paslaugų, aptarnavimo pagalba, bet ir sveikatos atstatymu ir yra priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykiu, kurio metu ji buvo sužalota. Pažymėjo, kad draudiko gydytoja-ekspertė J. Å . teisme paliudijo, kad papildoma 555 Eur suma iÅ¡mokėta D.

P. įvertinus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuota D. P. sveikatos būsena po autoįvykio jai būnant Centre, kas patvirtina priežastinį ryšį tarp autoįvykio ir jo pasiekoje vėliau atsiradusių D. P. sveikatos pablogėjimo pasekmių.

9. Atsakovė D. M. atsiliepime nurodė, kad jos atžvilgiu atmestoje dalyje apeliacinis skundas nebuvo pateiktas, todėl dėl apeliacinio skundo (ne) tenkinimo palieka spręsti teismui. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo draudiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad D. M. 2019 m. vasario 13 d. apie 11.10 val., vairuodama automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, pradėdama važiuoti atbula eiga iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės prie (duomenys neskelbtini) g., neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodama atbula partrenkė keliu einančiÄ G. P., padarydama jai deÅ¡inio Å¡launikaulio gÅ«brinės dalies, Å¡oninio kaklo lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdydama jai sveikatÄ .

Po minėto eismo įvykio G. P. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje (nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) ir vėliau VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje (nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d.); po to perkelta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrÄ , kur gyveno iki mirties ((duomenys neskelbtini)). G. P. nuo 2019 m. liepos 3 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Eismo įvykio metu atsakovės vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuri iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai G.

P. 3 330 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (2020 m. kovo 6 d. sprendimas dėl 2 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2021 m. kovo 22 d. papildomai paskaičiuota 555 Eur neturtinė žala). G. P. 2021 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės D. M.. G. P. (duomenys neskelbtini) mirus, jos teisių byloje perėmėja J. J. patikslinusi ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovų prašė priteisti 5 000 Eur G. P. patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ (2 000 Eur iÅ¡ atsakovės D.

M. ir 3 000 Eur iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“) bei 6 904,99 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (1 700 Eur iÅ¡ atsakovės D. M. ir 5 204,99 Eur iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė visÄ 6 904,99 Eur turtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Pastaroji atsakovė dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pateikė apeliacinį skundÄ .

13. Apeliantė nesutinka dėl teismo priteisto turtinės žalos, susidariusios už mokėjimus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui už G. P. suteiktas socialines paslaugas. Pasak apeliantės, teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl to, ar Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai teiktos paslaugos atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje numatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, tam, kad jos galėtų būti atlygintos iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

14. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023).

15. Šiuo atveju pateikdama teismų praktikos išaiškinimus, pagal kuriuos nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos yra priverstinės;

2) būtinos;

3) protingos, apeliantė nenurodė, kad minimose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002, 2004 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2004, kt.) pasisakyta būtent dėl draudiminio įvykio socialinei globai patiriamų išlaidų, jos struktūros bei būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šių kriterijų egzistavimas priklauso nuo konkrečių susiklosčiusių aplinkybių.

16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDÄ® ir Å¡io įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

17. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos už žalÄ atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

18. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį - nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 4 dalyje. Joje numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi bÅ«ti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 6 dalis).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pabrėždama, jog socialinė globa nėra gydymas ar su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios paslaugos, pernelyg siaurai aiÅ¡kina atlygintinų nuostolių, atsiradusių sužalojus asmens sveikatÄ , apibrėžimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog pagal apeliantės cituojamÄ TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 4 dalį, prie su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusių iÅ¡laidų priskiriamos ne tik gydymo, tačiau ir kitos, įskaitant sužaloto asmens priežiÅ«ros, iÅ¡laidos. Be to, iÅ¡ formuluotės akivaizdu, kad Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Paminėtos teisės aktų nuostatos bei teismų praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti nustatyta, ar ieÅ¡kovės nurodoma žala kilo (nukentėjusios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos susidarė) bÅ«tent dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų.

20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad Socialinių paslaugų centre nukentėjusiajai teikiamos paslaugos priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusios su eismo įvykiu. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis visiÅ¡kai nesavarankiÅ¡kam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiÅ«ros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikės socialinės globos paslaugų sudėtis: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, kasdienio gyvenimo įgÅ«džių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitÄ , įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiÅ¡kai tvarkant patalpas, aplinkÄ ir pan.), darbinių įgÅ«džių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, pieÅ¡imas, dailės dirbiniai ir pan.) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. pobÅ«džio pagalba, asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir pan.), maitinimas, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas, kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiÅ¡kumo lygį.

21. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nors ir bÅ«dama garbaus amžiaus, turėdama gretutinių ligų, tačiau iki patirto sužalojimo gyvendama gana savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , G. P. bÅ«tent po patirtos traumos (eismo įvykio) jau negalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti, tinkamai pasirÅ«pinti savimi ir grįžti savarankiÅ¡kai gyventi į namus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės (tai, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji gyveno savarankiÅ¡kai, o po eismo įvykio nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, konstatuota, kad pacientė negali pilnai savimi pasirÅ«pinti, reikalinga profesionali specialistų pagalba) yra esminės. Pirmosios instancijos teismas aptarė įrodymus (medicininius dokumentus), patvirtinančius, kad G.

P. sveikata blogėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati atsakovė, iÅ¡mokėdama papildomÄ 555 Eur iÅ¡mokÄ pagal 2021 m. kovo 22 d. gydytojo eksperto iÅ¡vadÄ , remiantis papildomais gautais medicininiais dokumentais (2021 m. kovo 12 d. BPG iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) PSPC konsultacijos duomenimis dėl (duomenys neskelbtini)), tai pat iÅ¡ esmės pripažino eismo įvykio įtakÄ nukentėjusios sveikatos bÅ«klei ir vėlesniu laikotarpiu (t. y. ne tik jai gydantis stacionare). Apeliantė neįrodinėja iki eismo įvykio nukentėjusiosios jau turėtÄ slaugos (priežiÅ«ros) poreikį, už kurį ji jau patirdavo atitinkamas iÅ¡laidas, taip pat, kad nesant eismo įvykio, nukentėjusiajai bet kuriuo atveju (dėl iki įvykio turėtų ligų) bÅ«tų buvusi reikalinga priežiÅ«ra (slauga).

22. Apeliantė teigia, kad už nukentėjusios mokamÄ mokestį jai buvo teikiamas maitinimas, užtikrinamas reikalingų komunalinių paslaugų teikimas, organizuojamas dienos užimtumas, laisvalaikis, teikiamos kitos paslaugos, nesusijusios su eismo įvykiu, t. y. kad nepriklausomai nuo patekimo į eismo įvykį, gyvendama savo nuosavybės teise turimame bute, nukentėjusioji neabejotinai bÅ«tų patyrusi tokias iÅ¡laidas (maistui, higienos priemonėms ir procedÅ«roms, buičiai, mokėjusi komunalinius mokesčius).

23. Pažymėtina, kad socialinės globos kaina, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, tvirtinama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir nesusieta su konkrečiomis asmeniui teikiamomis paslaugomis, reikalingų prekių savikaina ar pan. Kaip minėta, nenustatyta, kad anksčiau nukentėjusioji patyrė (turėjo patirti) išlaidas slaugai, o apeliantės argumentai dėl ankstesnių nukentėjusiosios išlaidų (juolab jų galimo faktinio dydžio) nepagrįsti jokiais duomenimis.

Apeliantė nurodo, jog net ir apsigyvenusi Socialinės priežiÅ«ros centre, nukentėjusioji toliau nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ), tikėtina mokėjo už jį komunalinius mokesčius, tačiau toks Å¡ių mokesčių dubliavimasis nulemtas bÅ«tent nukentėjusiosios pasirinkimo, iÅ¡ esmės naudotis dviem nekilnojamo turto vienetais. Apeliacinės instancijos nuomone, toks apeliantės vertinimas taip pat nėra pagrįstas. Teigti, kad dėl eismo įvykio susidariusių aplinkybių nukentėjusioji turėjo atsisakyti nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , neteisinga.

BÅ«tent po eismo įvykio nukentėjusioji nebegalėjo savarankiÅ¡kai gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir turėjo mokėti mokesčius ne tik už savo butÄ , bet papildomai skirti savo lėšas (pensijos dalį, mokėti turto mokestį) ir už gyvenimÄ Centre. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad G. P. nustatyta ilgalaikės socialinės globos kaina didesnė už jos mokamÄ (praÅ¡omÄ priteisti) sumÄ . Kita mokesčio dalis padengta iÅ¡ slaugos iÅ¡laidų kompensacijos, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos.

24. Apeliantė, iÅ¡ esmės remdamasi liudytojos, G. P. gydžiusios gydytojos D. A., parodymais teigia, kad nukentėjusioji Centre apsigyveno ir mokėjo mokesčius ne tik dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, bet ir dėl savo amžiaus bei iki įvykio turėtų ligų, todėl draudikas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už dėl to patirtÄ turtinę žalÄ visa apimtimi. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie parodymai niekaip nepaneigia ne kartÄ Å¡ioje nutartyje minėtos aplinkybės, jog nukentėjusiosios iki eismo įvykio turėtos ligos netrukdė jai gyventi iÅ¡ esmės savarankiÅ¡ko gyvenimo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajai net ir nesant eismo įvykio, dėl turėtų ligų bei amžiaus ginčo laikotarpiu neabejotinai bÅ«tų atsiradęs ilgalaikės slaugos poreikis. Taigi, apeliantės argumentai, kad nukentėjusiosios/jos atstovių Socialinių paslaugų centrui sumokėti mokesčiai iÅ¡ draudiko gali bÅ«ti priteisti proporcingai įvertinus tai, kiek patekimÄ Ä¯ Socialinių paslaugų centrÄ lėmė eismo įvykis ir jo metu patirti sužalojimai, kiek nukentėjusiosios bÅ«klės ir amžinės, iki įvykio turėtos ligos ir bÅ«klės, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.

26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos ieÅ¡kovei J. J. priteistinos 700 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ieÅ¡kovei J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Jadvyga Mardosevič Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė