2022-03-02 Nr. AB-4889-3-62-3-02565-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-215-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02565-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8; 16.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) padavė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjų skundą dėl Savivaldybės administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. SD-1828 (toliau – ir Sprendimas) atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjai Komisijai 2020 m. rugpjūčio 16 d. pateikė skundą dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo teisėtumo, kuriuo prašė įvertinti Savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą ir panaikinti Sprendimą. Komisija sprendimu tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Savivaldybės administracijos Sprendimą.

1.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Bendrojo plano 1 pakeitimas), galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ĮS-587 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo“ pradėjo rengti Bendrojo plano 1 pakeitimo koregavimą, kai atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas ir tuo pačiu išvengti esančių ar galbūt ateityje kilsiančių teisminių ginčų. Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas) buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo“, koregavimas. 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka suinteresuotųjų asmenų, taip pat ir pareiškėjų, galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Suėjus vieno mėnesio 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo paskundimo terminui ir iš suinteresuotų asmenų negavus jokių prieštaravimų dėl priimto sprendimo, Savivaldybės administracija parengė ir pareiškėjams pateikė Sprendimą.

1.3. Tik Tarybai priėmus 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir praėjus šio sprendimo apskundimo terminui, atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti Sprendimą. Priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, atsakovas negalėjo išspręsti pareiškėjų prašymo per 10 dienų terminą po Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eI2-1489-428/2020, įsiteisėjimo (2020 m. kovo 26 d.), kadangi Komisijos nurodomu momentu dar nebuvo pašalintos Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) esančios kolizijos ir spragos. Atsakovas dar iki pareiškėjų skundžiamo Sprendimo pateikimo pareiškėjams buvo nurodęs objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjų pateikti prašymai nebuvo išspręsti per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 12 punkte numatytą terminą. Priešingai nei konstatavo Komisija, atsakovas bendradarbiavo su pareiškėjais, teikė jiems informaciją apie Sprendimo priėmimo procedūras bei procesus. Net ir nustačius, kad šiuo atveju galėjo būti padarytas formalus procedūrinis pažeidimas atsakovui uždelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjų prašymų, Komisija neturėjo teisėto ir pagrįsto pagrindo panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą remdamasi vien tik procedūriniu pažeidimu.

1.4. Atsakovas visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pareiškėjai neįgyvendino Bendrojo plano reglamento 7 ir 8 punktų, kadangi arčiau kaip 100 m nuo pareiškėjams priklausančių sklypų yra nutiestas tik centralizuoto geriamojo vandens tinklas, o, remiantis (duomenys neskelbtini) pateiktomis pažymomis, centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai nuo sklypų yra nutolę daugiau nei 100 m atstumu (apie 860 m). Atsakovas dar iki pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų pateikimo siekė padėti pareiškėjams išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovas 2018 m. sausio 4 d. suorganizavo susitikimą, kurio metu pareiškėjams buvo pasiūlyta sudaryti viešojo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalę sutartį su atsakovu ir (duomenys neskelbtini), siekiant įgyvendinti Bendrojo plano reglamento 7 ir 8 punktų sąlygas. Atsakovas tiek susitikimo metu, tiek ir kitų konsultacijų metu pareiškėjams ne kartą akcentavo, jog vien viešojo geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neužtenka siekiant keisti pagrindinę sklypų žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę bei būtina įrengti centralizuotą nuotekų tvarkymo tinklą. Tačiau pareiškėjai atsakovo teiktus siūlymus atmetė, bendro kompromiso neieškojo ir trišalės sutarties nesudarė. Atsakovas pareiškėjams taip pat pasiūlė kooperuotis su gretimų sklypų savininkais ir imtis jungtinės centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklo statybos iniciatyvos. Tačiau ir šiuo atveju pareiškėjai nesutiko su atsakovo siūlomu sprendimu. Taigi Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtinta Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano I-ojo pakeitimo korektūra Nr. 2 (toliau – ir Korektūra Nr. 2), kuria buvo patikslinti ir performuluoti Bendrojo plano l pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000), pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ esantys 7 ir 8 punktai, juose nurodant, jog „pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai“, rodo nuoseklią atsakovo poziciją dėl pareiškėjams priklausančių žemės sklypų keliamų reikalavimų.

1.5. Kaip jau buvo minėta, Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Bendrojo plano 1 pakeitimo galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija. Nustačius šias aplinkybes pradėtas rengti Bendrojo plano 1 pakeitimo koregavimas. Komisija nevertino ir ignoravo faktą, kad būtent po administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nutraukimo buvo atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas ir tuo pačiu išvengti esančių ar galbūt ateityje kilsiančių teisminių ginčų. Taigi Komisijos sprendime nurodytu laikotarpiu atsakovas neturėjo teisės vadovautis teritorijų planavimo dokumentu, iki kol nebuvo išspręstos Bendrajame plane esančių galiojančių sprendinių kolizijos ir spragos, o tuo pačiu ir nagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų. Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtinus Korektūrą Nr. 2 ir ištaisius galiojančiuose Bendrojo plano sprendiniuose esančius trūkumus bei patikslinus nurodomus centralizuotus inžinerinius tinklus – pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklus, – atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti Komisijos sprendime nurodytais motyvais nebuvo pagrindo.

2. Pareiškėjai atsiliepimu prašė atmesti atsakovo Savivaldybės administracijos prašymą kaip nepagrįstą. Pareiškėjai nurodė, kad:

2.1. Atsakovas koliziją, kuri, manoma, kad yra reikšminga, nagrinėjant šį teisinį ginčą, teisės akte pastebėjo 2020 m. vasario 17 d., todėl objektyviai galėjo šią koliziją pradėti spręsti nedelsiant. Taigi priimtas Sprendimas neatitinka gero administravimo principo, pažeisti lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai bei neatsižvelgta į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Atsakovo visi veiksmai nagrinėjant prašymus ne tik neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia pareiškėjų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų 2019 m. gegužės 20 d. teikto prašymo išnagrinėjimą bei kartu ir apriboja teisėtą interesą – pasinaudoti žemės naudojimo teise taip, kaip teisės aktai numato. Atsakovas turėjo pareigą informuoti pareiškėjus, kokių veiksmų imasi, informuoti, kad stabdo jų prašymų nagrinėjimą, tačiau to nepadarė. Informavo tik tada, kai atsirado pareiga tai padaryti, nes reikėjo atsakyti į užklausimą. Nors atsakovas teigia, kad laukė 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo apskundimo termino pabaigos ir tada priėmė Sprendimą, tačiau ši atsakovo pozicija visiškai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi pats atsakovas pareiškėjus informavo 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-1109, kad turi atlikti Bendrojo plano esmės nekeičiančius pakeitimus ir informuos apie priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka.

2.2. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad Komisija neturėjo teisėto pagrindo panaikinti Sprendimo remdamasi vien tik procedūriniu pažeidimu. Tai ne tik procedūrinis pažeidimas, tokia veikla neatitinka nei gero administravimo principo, pažeistas lex retro non agit ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai bei nesivadovauta fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Savivaldybės administracija vilkino priimti sprendimą dėl 2019 m. gegužės 20 d. prašymų. 2020 m. gegužės 28 d. patvirtinta Korektūra Nr. 2 bei vilkinimo išnagrinėti pareiškėjų prašymus faktas sudarė atsakovui galimybę priimti iš esmės nepalankų Sprendimą. Sutiktina su Komisijos pozicija, kad šis šiurkštus pažeidimas sąlygoja Sprendimo neteisėtumą.

2.3. Pareiškėjų, kaip žemės sklypų savininkų, žemės naudojimo, nuosavybės teisės buvo pažeistos, atsisakant tenkinti prašymus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nesuteikiant galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti turimu turtu taip, kaip numato Bendrojo plano sprendiniai, motyvuojant tuo, kad po daugiau nei 1,5 metų nuo prašymo pateikimo dienos pakeistame naujame Bendrajame plane yra įvardinta, kad kaip pagrindiniai centralizuoti inžineriniai tinklai yra išskiriami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai ir nevertinant faktinių aplinkybių, o nepagrįstai reikalaujant to, ko įstatymuose nėra numatyta kaip privalomos sąlygos. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad asmenims yra suteikiama galimybė individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, kodėl atsakovas formuluotę „esami inžineriniai tinklai“ interpretuoja plečiamai, nurodydamas ir įtraukdamas kaip privalomą sąlygą neegzistuojančius toje teritorijoje inžinerinius tinklus ir bando permesti savo pareigą sklypų savininkams nutiesti centralizuotą nuotekų tvarkymo tinklą iš gretimo kaimo teritorijos į kitą kaimą, bet visiškai ignoruodamas faktinę aplinkybę, kad pats iki 2020 m. pabaigos nesugebėjo aprūpinti to kaimo gyventojų centralizuotais nuotekų tvarkymo inžineriniais tinklais. Taigi atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir netinkamai pritaikė teisės aktus bei teritorijų planavimo dokumentus.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovo Savivaldybės administracijos prašymą patenkino – panaikino Komisijos sprendimą ir pareiškėjų skundą dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad šioje byloje esminis ginčas kyla dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. pateiktus prašymus dėl jiems priklausančių žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog Savivaldybės administracijos Sprendimas dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų buvo priimtas tik 2020 m. liepos 9 d., t. y. praleidus Apraše nustatytą 10 darbo dienų terminą ir bendrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatytą asmenų prašymų nagrinėjimo 20 darbo dienų terminą. Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovas neteigia, kad buvo priimtas sprendimas dėl prašymų nagrinėjimo termino pratęsimo dar 20 dienų, vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 26 punktu.

6. Teismas pabrėžė, kad esminis pareiškėjų argumentas šioje byloje, kuriuo jie grindžia skundžiamo Savivaldybės administracijos Sprendimo neteisėtumą, yra tai, jog atsakovas nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vilkino priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų. Visgi teismas sprendė, kad Savivaldybės administracija, administracinės bylos Nr. eI2-l489-428/2020 nagrinėjimo metu pastebėjusi, jog Bendrojo plano 1 pakeitimo galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija ir spraga, turėjo pareigą šias teisės akto klaidas ištaisyti ir, kaip nustatyta byloje, nedelsiant to ėmėsi (Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 12 d. priėmė įsakymą Nr. ĮS-587, kuriuo inicijavo Bendrojo plano koregavimą).

Savivaldybės administracijos delsimas išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus iki galutinio sprendimo dėl Bendrojo plano sprendinių klaidų ištaisymo negali būti laikomas neteisėtu neveikimu. Pasielgusi priešingai, Savivaldybės administracija būtų iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus vadovaudamasi klaidingu (koliziniu) teisės aktu ir apie tai akivaizdžiai žinodama, kadangi minėto teisės akto spragos buvo pastebėtos dar administracinės bylos Nr. eI2-l489-428/2020 nagrinėjimo metu. Tokie Savivaldybės administracijos veiksmai būtų prieštaravę ne tik bendriesiems teisės viršenybės, atsakingo valdymo principams, bet ir gero administravimo principui, pagal kurį valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjų argumentas, kad tokiu būdu Savivaldybės administracija pažeidė jų teisėtus lūkesčius, atmestinas, kadangi pareiškėjai, kaip ginčo šalis dalyvaudami administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nagrinėjime, žinojo faktines aplinkybes apie pastebėtas Bendrojo plano spragas ir tai, jog Savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ĮS-587 pradėjo rengti Bendrojo plano 1 pakeitimo koregavimą su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas. Šios aplinkybės buvo išdėstytos administracinėje byloje Nr. eI2-l489-428/2020 priimtoje nutartyje dėl bylos nutraukimo, su kuria pareiškėjai buvo supažindinti.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų lūkesčiai, kad jų 2019 m. gegužės 20 d. prašymai bus išnagrinėti vadovaujantis koliziniu ir teisinių spragų turinčiu teisės aktu, negali būti laikomi teisėtais. Tarybos priimto sprendimo, kuriuo šios spragos buvo ištaisytos, teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjams nepalankaus Savivaldybės administracijos Sprendimo priėmimą iš esmės nulėmė ne jo priėmimo datos aspektas, o Savivaldybės atliktas norminio teisės akto – Bendrojo plano 1 pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių sąlygų spragų ir neatitikimų ištaisymas, dėl ko, pasikeitus reikalavimams dėl centralizuotų inžinerinių tinklų funkcionavimo, pareiškėjų prašymas buvo atmestas. Pareiškėjai nei šioje, nei kitose administracinėse bylose neginčijo Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo. Būtent minėtas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis Savivaldybės administracija priėmė skundžiamą Sprendimą, iš esmės sukėlė pareiškėjams neigiamas pasekmes. Savivaldybės tarybos sprendimai, tarp jų ir minėtas sprendimas dėl Bendrojo plano koregavimo, yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjams apie jį turėjo būti žinoma, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjai buvo tiesiogiai suinteresuoti ir Savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-1109 buvo papildomai informuoti apie ketinimą tokį Tarybos sprendimą svarstyti, nurodant tikslią Tarybos posėdžio datą – 2020 m. gegužės 28 d.

8. Teismas akcentavo ir tai, kad Tarybos, kaip kolegialaus valdymo organo, pagrindinė veiklos forma yra Tarybos posėdžiai, kurie šaukiami tam tikru periodiškumu. Tarybos posėdžių darbotvarkė, jos sudarymas, sprendžiamų klausimų inicijavimas, sprendimų projektų pateikimas ir jų tvirtinimas balsavimo būdu yra griežtai reglamentuojamas ir sudėtingas teisėkūros procesas savivaldos lygmeniu. Todėl norminio administracinio akto, šiuo atveju – Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 dėl Bendrojo plano 1 pakeitimo koregavimo patvirtinimo – priėmimo procesas Tarybos lygmeniu nagrinėjamoje situacijoje trukęs kiek ilgiau nei du mėnesius negali būti laikomas neprotingai ilgu laiko tarpu bei vilkinimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-520/2019).

9. Teismas, apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir byloje pateiktus įrodymus, vertino, jog Savivaldybės administracijos Sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjų prašymuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš Sprendimo turinio pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti jo motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl Sprendimas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) reikalavimus. Dėl to teismas sprendė, kad Komisija nepagrįstai patenkino pareiškėjų skundą, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsakovo prašymas tenkintinas, Komisijos sprendimas naikintinas, o pareiškėjų skundas atmestinas.

III. 10. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės (iš naujo). Pareiškėjai nurodo, kad:

10.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, neperžengė atsakovo prašymo reikalavimų ribų, neišnagrinėjo teisinio ginčo iš esmės, tokiu būdu pažeidė pareiškėjų teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės, kuris kilęs tarp pareiškėjų ir atsakovo dėl teisės akto interpretavimo ir Bendrajame plane naudojamos sąvokos, kas yra laikomi esamais inžineriniais tinklais teritorijoje.

10.2. Atsakovas iš esmės neištaisė Bendrajame plane esančios kolizijos, o pakeistų sąlygų pagrindu pažeidė teisinės valstybės principą ir vieną iš jį sudarančių elementų – teisinio saugumo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos veiksmai vertinami kaip neužtikrinantys teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumo, stabilumo ir kaip pažeidžiantys pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Komisija teisingai konstatavo, kad atsakovo iniciatyva buvo pakeistos Bendrojo plano sprendinių sąlygos, kurioms suteikiama retroaktyvi galia akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, taip pat pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais.

10.3. Teismas, panaikinęs Komisijos sprendimą, iš esmės nenagrinėjo atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. pateiktus prašymus vien ta aplinkybe, kad pakoreguotame Bendrajame plane jau yra sukonkretinta, kas yra centralizuotos nuotekos (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai), bet visapusiškai nepatikrinus visų faktų, kaip, pavyzdžiui, kad toje teritorijoje, kurioje yra sklypai, remiantis pakoreguotu Kauno rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-410, kuris numato viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas, centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros nėra įrengtos ir numatytos vystyti teritorijoje. Tą faktą patvirtino (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 26 d. pažymos, kuriose nurodyta, kad centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai yra tik gretimame (duomenys neskelbtini) kaime ir yra nutolę nuo sklypų apie 860 m atstumu. Prašyme buvo nurodyta atsakovui, kad, atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, gretimame (duomenys neskelbtini) kaime esantis centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas negali būti laikomas kaip esama inžinerinė infrastruktūra (duomenys neskelbtini) kaime.

10.4. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Įstatymas nenumato privalomos pareigos savivaldybei užtikrinti, kad teritorijoje būtų ir geriamojo vandens tiekimas, ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Be to, šiuo metu atsakovas neužtikrina galimybės prisijungti visiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir naudotis centralizuotais nuotekų tvarkymo tinklais, nesukuria šios infrastruktūros, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas ėmėsi iniciatyvos apriboti labiau, negu įstatymas numato, pareiškėjų (4 sklypų savininkų) teisę pakeisti sklypų paskirtį ir teisėtą interesą naudotis žemės nuosavybės teise pagal savo poreikius, vadovaujantis vieninteliu motyvu, kad nėra centralizuotų nuotekų tinklo arčiau nei 100 m, kai šio tinklo iš viso nėra tame kaime. Tokiu būdu atsakovas pažeidžia lygiateisiškumo principą. Neegzistuojantis centralizuotas nuotekų tinklas negali būti laikomas kaip esami inžineriniai tinklai teritorijoje. Šiuo atveju centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas (jo įrengimas) negali būti priskiriamas privalomam reikalavimui, nes tai yra perteklinis reikalavimas, kurio nenumato įstatymai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatose aiškiai nurodyta, kad asmenims galima turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.

10.5. Nesutiktina su teismo išvada, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjų prašymuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš Sprendimo turinio pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti jo motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl Sprendimas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas ir atsakovas ignoravo faktines aplinkybes dėl esamų inžinerinių tinklų teritorijoje, o paliktas galioti toks teismo sprendimas iš esmės pažeidžia pareiškėjų teises, nes Sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia, kuri pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius ir teisinės valstybės principo teisinio saugumo reikalavimą. Be to, toks teismo sprendimas nukrypsta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, susijusių su principu lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų taikyti išimtis iš principo lex retro non agit.

10.6. Paneigta pareiškėjų teisė žinoti ir suprasti, kodėl atsakovas nesilaiko Bendrojo plano ir jo sprendinių, numatytų teritorijai, kurioje yra pareiškėjų sklypai, ir perteklinai interpretuoja nuostatą – „esami inžineriniai tinklai teritorijoje“, priskirdamas jiems hipotetinius tinklus, o ne analizuoja faktinę situaciją, kokie centralizuoti inžineriniai tinklai yra teritorijoje. Palikus galioti teismo sprendimą, kuriame nebuvo ištirtos visos bylai svarbios aplinkybės, neišnagrinėjus ginčo iš esmės dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bus pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjų nuomone, teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neištirdamas visapusiškai ir objektyviai visų bylos aplinkybių.

11. Atsakovas Savivaldybės Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

11.1. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog būtent Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas pareiškėjams iš esmės sukėlė neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas, kurio pagrindu buvo priimtas pareiškėjų skundžiamas Sprendimas, yra nenuginčytas ir galiojantis, o jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, darytina išvada, jog ši aplinkybė patvirtina atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą bei sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

11.2. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės naujais argumentais bei motyvais. Apeliaciniame skunde pareiškėjai ginčija jau nebe atsakovo Sprendimo (ne)teisėtumą, tačiau tiesiogiai kritikuoja Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, o jo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija (dėl: i) Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo priėmimo motyvų bei aplinkybių; ii) Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. TS-410 „Dėl koreguoto Kauno rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano patvirtinimo“; iii) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymo) peržengia pareiškėjų pareikšto materialiojo reikalavimo atsakovui ribas. Pareiškėjai savo nesutikimą su skundžiamu atsakovo Sprendimu grindžia iš esmės naujais pagrindais, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi nauji pagrindai nėra susiję su pareikštu materialiuoju reikalavimu. Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas, kaip ir šio sprendimo turinys bei priėmimo aplinkybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pareigos peržengti pareiškėjų pareikšto skundo ribų ir tirti bei vertinti poįstatyminio teisės akto – Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo – teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pertekliniai ir su nagrinėjamu ginču tiesiogiai nesusiję pareiškėjų skundo motyvai neturėtų būti revizuojami.

11.3. Pareiškėjai nei Komisijai teiktame skunde, nei pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime neteigė, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ar, kad pareiškėjams nebuvo aiškūs Sprendimo motyvai bei teisiniai pagrindai. Komisija sprendime nekonstatavo, kad Sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Taigi Sprendimas nebuvo ginčijamas tuo pagrindu, kad pareiškėjai nesuprato Sprendimo turinio, motyvų ar teisinių pagrindų. Atsakovas administracinės bylos Nr. eI2-l489-428/2020 nagrinėjimo metu pastebėjęs, kad Bendrojo plano 1 pakeitimo galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija ir spraga, turėjo pareigą šias teisės akto klaidas ištaisyti. Administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog Bendrojo plano 1 pakeitimo galiojančiuose sprendiniuose yra kolizijos ir spragos, atsakovas neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų vadovaudamasis klaidingu (koliziniu) teisiniu reguliavimu. Kaip ir teisingai pastebėjo teismas, tokie atsakovo veiksmai būtų prieštaravę ne tik bendriesiems teisės viršenybės, atsakingo valdymo principams, bet ir gero administravimo principui. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų lūkesčiai, jog jų 2019 m. gegužės 20 d. prašymai bus išnagrinėti vadovaujantis koliziniu ir teisinių spragų turinčiu teisės aktu, negali būti laikomi teisėtais.

11.4. Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtinus Korektūrą Nr. 2 ir ištaisius galiojančiuose Bendrojo plano sprendiniuose esančius trūkumus bei patikslinus 7 ir 8 punktų pastabose nurodomus centralizuotus inžinerinius tinklus – pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklus, – atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjų skundžiamas Sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjų prašymuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš Sprendimo turinio pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti jo motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl Sprendimas atitinka esminius Sprendimo priėmimo metu galiojusius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

11.5. Teismas motyvuotai išsprendė pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota aktualia praktika. Todėl šiuo atveju teigti, jog teismo išvados nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo. Priešingai, teismo išvados atitinka nustatytas ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas ABTĮ nustatytomis priemonėmis ir tvarka, todėl teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus dėl jiems priklausančių žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimo (Komisijos bylos Nr. AG1-151/10-2020 b. l. 8–9), teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Komisija sprendimu patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Savivaldybės administracijos Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo Savivaldybės administracijos prašymą ir panaikino Komisijos sprendimą, o pareiškėjų skundą dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo neteisėtumo atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės.

14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

V. 15. Pareiškėjui J. V. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) šen. (duomenys neskelbtini) kaime, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o pareiškėjams J. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) šen. (duomenys neskelbtini) kaime, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 44–51).

16. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 20 pateikė prašymus Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui (registruoti Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 27–30), kuriais prašė pakeisti minėtų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą iš naudojimo paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, į naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bei nustatyti žemės sklypo ir vidutinę rinkos vertę. Taip pat pareiškėjas J. V. Savivaldybės administracijai pateikė 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo, kuriame pateikė paaiškinimus, kodėl žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas turėtų būti keičiami pagal pateiktus prašymus (Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 24–26).

17. Savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, skundžiamame Sprendime nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Bendrojo plano 1 pakeitimo galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija ir spraga. Atsižvelgiant į tai, Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo patvirtintas Bendrojo plano 1 pakeitimo koregavimas. Bendrojo plano 1 pakeitimo korektūroje Nr. 2 (Korektūra Nr. 2) nurodoma, kad, siekiant didesnio aiškumo, Bendrojo plano 1 pakeitimo aiškinamojo rašto 6.2 poskyryje, Bendrojo plano 1 pakeitimo korektūros 2 priede buvo ištaisytos spragą ir koliziją sąlygojančios nuostatos, atitinkama koreguota informacija galioja ir taikoma grafinei bendrojo plano daliai, nekeičiant Bendrojo plano 1 pakeitimo ir Bendrojo plano 1 pakeitimo korektūros sprendinių, o juos papildant konkretizuojančia informacija brėžinių pastabose. Korektūra Nr. 2, iš esmės nekeičiant galiojančio Bendrojo plano 1 pakeitimo ir jo korektūros sprendinių, buvo detalizuota Bendrojo plano 1 pakeitimo sprendinių aiškinamojo rašto Nr. 6.2 poskyryje „Gyvenviečių sistema ir plėtros teritorijų formavimas“ esanti pastraipa, Bendrojo plano 1 pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ esanti 8 punkto pastaba bei Bendrojo plano 1 pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „Papildomos sąlygos pastabos“ esanti 7 punkto pastaba, juose įvardijant pagrindinius centralizuotus tinklus, pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo tinklus.

18. Savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad vertinant pareiškėjų prašymus pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), buvo atsižvelgta ir į prie prašymų pateiktas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 26 d. pažymas Nr. SPR-061, Nr. SPR-062, Nr. SPR-063, Nr. SPR-064, kuriose nurodyta, kad artimiausi centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai yra nutolę atstumu apie 860 m nuo pareiškėjų žemės sklypų, o tai neatitinka U.8 teritorijai taikomų 7 ir 8 punktų privalomų sąlygų. Šiose sąlygose, kaip minėta, nurodoma, kad centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas yra privalomas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos. Kadangi nurodyti privalomi 7 ir 8 punktų reikalavimai nėra įgyvendinti, Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus.

19. Pirmasis sprendimas, kuriuo Savivaldybės administracija išsprendė pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d. (t. y. 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. USD-347 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“), tačiau pareiškėjams jį apskundus Komisijai, minėtas Savivaldybės administracijos sprendimas Komisijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 21R1-166(AG1-98/09-2019) buvo panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų (Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 12, 55–64). Savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei priėmė 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą (t. y. 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. USD-629 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“). Pareiškėjai, nesutikdami su Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. USD-629, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21Rl-246(AG1-148/09-2019) Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. USD-629 panaikino kaip nepagrįstą (Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 17–19, 106–119). Nesutikdama su Komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-246(AG1-148/09-2019), Savivaldybės administracija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtą Komisijos sprendimą. Visgi Savivaldybės administracija pateikė atsisakymą nuo pareikšto skundo, kurį teismas priėmė ir 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI2-1489-428/2020 nutraukė. Savivaldybės administracijai atsisakius nuo teismui pateikto skundo, liko neišspręstas pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų klausimas, todėl Savivaldybės administracijai atsirado pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl 2019 m. gegužės 20 d. prašymų, o, kaip jau aptarta, tai atsakovas padarė ginčijamu Sprendimu.

VI. 20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esminis pareiškėjų argumentas šioje byloje, kuriuo jie grindžia skundžiamo Savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtumą, yra tai, jog atsakovas nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vilkino priimti sprendimą dėl pareiškėjų prašymų.

21. Šiame kontekste akcentuotina, kad minėtas pareiškėjų argumentas buvo nurodomas jų procesiniuose dokumentuose, tačiau taip pat buvo ir yra nurodomi ir kiti argumentai, dėl kurių pareiškėjai nesutinka su skundžiamu sprendimu. Kiti pareiškėjų argumentai dėl nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu yra dėstomi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui pateiktame skunde, t. y. dokumente, kuriuo pareiškėjai ir inicijavo administracinį ginčą, kreipdamiesi į Komisiją. Būtent skunde Komisijai yra dėstomi pareiškėjų argumentai susiję su netinkamu materialinės teisės normų taikymu Savivaldybės administracijai priimant skundžiamą sprendimą – atsisakant tenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės paskirties keitimo. Pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai akcentavo, kad pareiškėjų Komisijoje pradėtas ginčas, tęsiamas nagrinėti teisme, kur yra vertinamas Savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo teisėtumas, tačiau teismas neįvertino skunde Komisijai pareiškėjų išdėstytų visų administracinio ginčo išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčių argumentų.

22. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių argumentų dėl atsakovo veiksmų/neveikimo teisėtumo nenagrinėjant pareiškėjų prašymų anksčiau, kaip minėjo atsakovas savo 2020 m. gegužės 7 d. rašte – dėl prašymų nagrinėjimo sustabdymo. Teismas nevertino, ar suderinami buvo šie atsakovo veiksmai su Viešojo administravimo įstatymo normų ar viešojo administravimo principų reikalavimais.

23. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2376-442/2021). Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan