2025-04-16 Nr. AB-6744-3-61-3-05926-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1589-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05926-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 8.6.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 24S207963 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225880 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS), ir 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 24S226859 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau visi kartu – ir skundžiami sprendimai).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo Nr. 760353406). Leidimas buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir galiojo iki 2026 m. gegužės 3 d.

2.2. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, nuvyko į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Eurotransport24“ (toliau – ir Bendrovė), su kuria buvo susitaręs dėl įdarbinimo, tačiau Bendrovė jo neįdarbino. UAB „Eurotransport24“ 2024 m. liepos 12 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą dėl pasikeitusių užsieniečio duomenų, nurodydamas melagingą informaciją apie pareiškėjo neatvykimą. Pareiškėjas į Bendrovę atvyko, praėjo Bendrovėje vairavimo testus, ketino pradėti dirbti, tikėjosi būti įdarbintas, tačiau gavo iš Bendrovės atsakymą, kad yra nereikalingas ir nebus įdarbintas. Bendrovė apgavo darbuotoją, kuris būtent dėl Bendrovės kaltės neįsidarbino, tačiau atsakovas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas pradėjo ieškotis naujo darbo.

2.3. Jis 2024 m. liepos 17 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, ketindamas įsidarbinti UAB „Delta Ventus“. Prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo prašymu, nes šalys nesusitarė dėl darbo sąlygų. Pareiškėjas tęsė darbo paieškas, ketindamas įsidarbinti ir gyventi Lietuvoje.

2.4. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi dėl vairuotojo darbo ūkininkės T. K. ūkyje, tačiau Migracijos departamentas, gavęs papildomų dokumentų bei duomenų apie darbdavio veiklą, 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S207963 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Priešingai, nei nurodyta Sprendime Nr. 1, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui teisingus duomenis norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, palaikė Lietuvoje socialinius ryšius. Šių aplinkybių Migracijos departamentas nesiaiškino.

2.5. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 24S225880 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir įtraukti duomenis apie pareiškėją į SIS. Sprendimas Nr. 2 priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S226859 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

2.6. Skundžiamuose sprendimuose nėra nei vieno svaraus argumento, jog pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nori dirbti pagal darbo sutartį vairuotoju, turi tam reikiamą kvalifikaciją.

2.7. Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, neatsižvelgiant į tai, kad jis pateikė visus reikalingus dokumentus ir duomenis. Be to, Migracijos departamentas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su jo darbo paieškomis Lietuvoje ir pajamų šaltiniais. Skundų nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į jo socialinius ryšius ir pragyvenimo galimybes. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiami sprendimai buvo priimti vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjo neįdarbino jį kvietusi UAB „Eurotransport24“, o darbo sutartis su kitais darbdaviais nebuvo sudaryta.

3.2. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei pateikti duomenys neatitinka tikrovės arba darbo sutartis su užsieniečiu nesudaroma. Kadangi su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, vadovaujantis imperatyvia Įstatymo 50 straipsnio nuostata pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi turėjo būti panaikintas. Šiuo atveju nei pareiškėjo socialiniai ryšiai, nei kitos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Migracijos departamento pareigos panaikinti leidimą laikinai gyventi.

3.3. Pareiškėjo tvirtinimas, kad jis dirbo UAB „Transtira“, yra neatitinkantis tikrovės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą nei UAB „Transtira“, nei kurioje nors kitoje Lietuvos įmonėje, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį. Be to, Migracijos departamento duomenų bazėje nėra duomenų, kad anksčiau pareiškėjui būtų išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos ar leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

3.4. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui panaikinus 2024 m. balandžio 25 d. leidimą Nr. 760353406 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2026 m. gegužės 3 d., atsakovas nusprendė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui.

3.5. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, asmeniui negali būti išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi, kai jis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

3.6. Skundžiami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 24S225880 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); kitą Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 24S225880 dalį paliko nepakeistą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė; priteisė iš Migracijos departamento pareiškėjui 10 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nes pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikoje vairuotoju UAB „Eurotransport24“. Pareiškėjui 2024 m. gegužės 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760353406, galiojantis iki 2026 m. gegužės 3 d. UAB „Eurotransport24“ 2024 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2407-PRNŠ-2734 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kad asmuo neįdarbintas, nes užsienietis neatvyko dirbti.

5.2. Pareiškėjas 2024 m. liepos 17 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą Nr. 2407-LLG-4117 išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Delta Ventus“ pagrindu, o 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą nutraukti minėto prašymo nagrinėjimą, nurodydamas, kad šioje įmonėje jis dirbti neketina. Asmuo 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė dar vieną prašymą Nr. 2408-LLG-9752 išduoti leidimą laikinai gyventi dėl lengvojo automobilio vairuotojo darbo ūkininkės T. K. ūkyje. Ūkininkė T. K. 2023 m. lapkričio 16 d. tarpininkavimo raštu Nr. 20231116-220508 ir 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ūkyje ir mokėti Lietuvos Respublikos gyventojų vidutinį darbo užmokestį 940 Eur per mėnesį. Duomenis apie pareiškėją atsakovas 2024 m. rugsėjo 11 d. patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su UAB „Eurotransport24“ pareiškėjas nesudarė, jokiose kitose įmonėse užsienietis nebuvo įsidarbinęs ir šiuo metu nedirba.

5.3. Atsakovo Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760353406, galiojęs iki 2026 m. gegužės 3 d., nes: duomenys, kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės – gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis neįsidarbino įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p.); asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje – prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 5 p.); darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.).

5.4. Atsakovo Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), iki 2027 m. spalio 6 d. Priimtas sprendimas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

5.5. Atsakovo Sprendimu Nr. 3 pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, įvertinus pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymą, nes jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2027 m. spalio 6 d.

6. Teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nepriklausomai nuo, kad jis šiuo metu ketina įsidarbinti lengvojo automobilio vairuotoju ūkininkės T. K. ūkyje Lietuvoje. Teismas akcentavo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tik dėl ketinimo dirbti UAB „Eurotransport24“ vairuotoju. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ketinimo įsidirbti UAB „Delta Ventus“, tačiau nesusitarus dėl esminių darbo sutarties sąlygų, ir darbo paieškų tęsimo bei tai, kad jis ketina įsidarbinti ūkininkės T. K. ūkyje, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas darbui, o ne jo paieškoms. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Transtira“, kuriai pareiškėjas siuntė savo anketą pretenduodamas įsidarbinti, taip pat atsisakė jo paslaugų. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai.

7. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendimo Nr. 2 dėl draudimo atvykti, vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11, 14 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 2, atsižvelgė į tai, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, įvertino aplinkybes, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis neįsidarbino įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nėra sudaręs darbo sutarties su Bendrove, todėl jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Atlikęs tokį vertinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuva, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ir konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui leidimas panaikintas, be kita ko, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taip pat tai, jog Migracijos departamentas skundžiamame sprendime dėl draudimo atvykti nurodė teisinį pagrindą, nustatydamas draudimą įvertino faktinį pagrindą – pareiškėjo asmeninius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nusprendė, kad skundžiamas sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas pagrįstai, juo pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką minimaliam 3 metų terminui individualioje situacijoje yra proporcingas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo jį naikinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą dėl nustatyto termino sutrumpinimo ar jo išbraukimo iš sąrašo (Kriterijų vertinimo tvarkos 51 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 p.).

9. Vertindamas Sprendimo Nr. 2 dėl draudimo atvykti dalį, kuria nuspręsta duomenis apie pareiškėją įvesti į SIS, teismas rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir nurodė, kad Migracijos departamento sprendime dėl draudimo atvykti nėra motyvų dėl įvesto perspėjimo į SIS dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

10. Teismas, įvertinęs, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatytas draudimas išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, nusprendė, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu Nr. 3 pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas, įvertinęs, kad trečdalis pareiškėjo skundo reikalavimų yra patenkinti, jog byloje pateiktas 2024 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 329 patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 30 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti, iš atsakovo priteisė 10 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio proporcingai patenkintai pareiškėjo reikalavimų daliai.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant Sprendimą Nr. 2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Sprendimą Nr. 3 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 700 Eur apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, paliekant galioti Sprendimą Nr. 2 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Sprendimą Nr. 3 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (pastarasis sprendimas priimtas dėl Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką).

12.2. Teismas iš esmės perrašė atsakovo poziciją, kas sąlygojo pareiškėjo pažeistas teises į tinkamą ir teisingą teismą su išsamiu aplinkybių vertinimu ir tikrosios tiesos atskleidimą. Teismas jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

12.3. Sprendimas Nr. 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kuri, be kita ko, numato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1240) 37 straipsnio 1 dalies a–e punktai numato, kad kelionės leidimą išduoti atsisakoma, jeigu prašytojas: a) naudojosi kelionės dokumentu, apie kurį SIS pranešta, kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą arba paskelbtą negaliojančiu; b) kelia saugumo riziką; c) kelia nelegalios imigracijos riziką; d) kelia didelę epidemijos riziką; e) yra asmuo, dėl kurio į SIS buvo įvestas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje. Nei vieno iš nurodytų Reglamento (ES) 2018/1240 punkto pareiškėjas neatitinka ir iš esmės nei atsakovas priimdamas sprendimą, nei teismas šių aplinkybių nevertino, o būtent tai ir yra priimto sprendimo pagrindas.

12.4. Atsakovas priimdamas sprendimą užkerta kelią pareiškėjui gyventi ir dirbti ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Šengeno erdvėje, tai neproporcingas sprendimas, iš esmės pažeidžiantis pareiškėjo teises. Pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi nesudarė darbo sutarties su darbdaviu ir pradėjo ieškotis kito darbo, nes jam netiko darbo sąlygos, ir dėl to jam buvo panaikintas leidimas gyventi. Pareiškėjas neturėjo ketinimo apgauti ar piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis, kaip kad nurodo atsakovas ir teismas. Atsakovo veiksmai priimant ginčijamus sprendimus vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų, teisės aktų reikalavimų, rodantys politinio neutralumo stoką. Teismas nesivadovavo pareiškėjo paaiškinimais, atliko tik išskirtinai atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą, ir nesistengė įvertinti tikrosios padėties vertindamas pareiškėjo (ne)piktnaudžiavimą administracinėmis procedūromis, tokiu būdu įvertinant, ar yra pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams.

12.5. LVAT yra pažymėjęs, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Migracijos departamentui diskreciją spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo.

12.6. Nagrinėjant nurodytą bylą susiklostė analogiškos faktinės bylos aplinkybės kaip ir LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2420-1188/2024, kai užsieniečiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir LVAT užsieniečio skundą tenkino pripažindamas, kad tokiomis aplinkybėmis priimtas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas.

12.7. Panaikinus Sprendimą Nr. 2 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinkamai turėtų būti panaikintas ir Sprendimas Nr. 3 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Pareiškėjas neteisingai vertina Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas: šiame straipsnyje, be kita ko, numatomos ne tik aplinkybės, kai užsieniečiui atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, bet ir dėl kitų, toliau straipsnyje išvardytų priežasčių, tarp jų – užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Taigi, pareiškėjui taikoma Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostata su pareiškėjo įvardyto Reglamento (ES) 2018/1240 taikymu nesusijusi.

13.2. Panaikinus Sprendimo Nr. 2 dalį, kuria buvo nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pareiškėjui išlieka tik ribojimas dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne visoje Šengeno erdvėje.

13.3. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, jei pareiškėjas nesilaikė migracijos procedūrų: gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kaip pripažįsta pats pareiškėjas, siekė ne dirbti, o realiai vykdyti teisėtą veiklą, jis turėjo pajamų pragyvenimui, turėjo socialinių ryšių, pateikė Migracijos departamentui objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – taigi, ignoravo aplinkybes, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, užsiėmė su ketinimu dirbti Lietuvos Respublikoje nesusijusia veikla, todėl pagrįstai vertintinas kaip pateikęs Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Tai, kad pareiškėjas neįsidarbina dviejose įmonėse ir atšaukia antrojo prašymo nagrinėjimą, taip pat yra aplinkybės, suteikiančios pagrindą pareiškėjo norą dirbti vertinti kaip deklaratyvų, turint siekį būti, o ne dirbti Lietuvoje.

13.4. Vertintinos ir aplinkybės, kad leidimas laikinai gyventi Migracijos departamentui grąžintas nebuvo, o 2024 m. spalio 7 d. paskelbtas negaliojančiu, tačiau Migracijos departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš Lietuvos. Tai, kad asmuo neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje jau daugiau nei keturis mėnesius, suteikia Migracijos departamentui pagrindą daryti išvadą, jog vertinimas, kad galima užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, priimtas pagrįstai.

13.5. Migracijos departamentas pagrįstai priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas teisingai vertino šias su pareiškėju susijusias aplinkybes ir paliko Sprendimo Nr. 2 dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

13.6. Pareiškėjo teikiama LVAT praktika dėl perspėjimo įvedimo į SIS yra perteklinė, kadangi teismas panaikino ginčijamo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS.

13.7. Pareiškėjo skundo 28 punkte nurodomos aplinkybės su pareiškėju nėra susiję, nes kalbama apie tą atvejį, kai užsienietis neatvyksta į Lietuvos Respubliką – pareiškėjas atvyko, keliose įmonėse neįsidarbino, pagaliau užsiėmė kita veikla – taigi, niekaip negali būti laikomas neatvykusiu. Pastebėtina, kad ir esant įvestam perspėjimui į SIS Migracijos departamentas iki šiol neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš Europos Sąjungos, taigi, yra pagrindas vertinti, jog pareiškėjas ir toliau pažeidžia migracijos procedūras bei yra Europos Sąjungos teritorijoje neteisėtai.

13.8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant galiojančiam Sprendimui Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 3, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui S. E. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), ir Sprendimo Nr. 3, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Migracijos departamento Sprendimo Nr. 2 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, kitą Sprendimo Nr. 2 dalį paliekant nepakeistą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Sprendimo Nr. 2 dalį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Sprendimą Nr. 3 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą Nr. 1, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengs pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S207963 (Sprendimas Nr. 1), kuriuo panaikino S. E. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760353406, galiojantį iki 2026 m. gegužės 3 d. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kadangi buvo nustatyta, jog, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir su juo nesudaryta darbo sutartis. Kaip minėta, pareiškėjas minėto atsakovo priimto Sprendimo Nr. 1 apeliaciniame skunde neginčija.

18. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 24S225880 (Sprendimas Nr. 2) pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Sprendime Nr. 2 taip pat buvo įvertinti asmens ryšiai su Lietuvos Respublika (buvo nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi, šeiminių ryšių Lietuvoje asmuo neturi).

19. Migracijos departamento 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 24S226859 (Sprendimas Nr. 3) atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

20. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo teiginiai dėl perspėjimo įvedimo į SIS yra pertekliniai, kadangi teismas panaikino ginčijamo Sprendimo Nr. 2 dalį, kuria buvo nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS.

21. Pareiškėjo ginčijamo Migracijos departamento Sprendime Nr. 2 nurodytas draudimo atvykti teisinis pagrindas – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktai.

22. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Sprendimas Nr. 2 yra neproporcingas, o atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecija, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

23. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 str. 1 d. 2 arba 8 p.), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

24. Aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

25. LVAT yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024, 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

26. LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

27. Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 2 motyvų, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, kadangi buvo panaikintas asmens leidimas laikinai gyventi ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą, t. y. kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Sprendime Nr. 1 nustatytomis aplinkybėmis.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra pažymėta, jog tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025). Nagrinėjamu atveju vien faktinė aplinkybė, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo šiuo aspektu.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime Nr. 2 nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

30. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi (t. y. Sprendimą Nr. 1) priėmimo dienos užsieniečiui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo Nr. 2 dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) nelaikytina proporcinga, todėl ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

32. Panaikinus Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, yra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą Nr. 3, kuriuo atsisakyta S. E. išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, panaikinant Sprendimą Nr. 2 visa apimtimi ir Sprendimą Nr. 3, o kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

34. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas pateikė 2025 m. vasario 12 d. sąskaitą faktūrą MK Nr. 529 ir mokėjimo nurodymą, pagal kurį advokatų profesinei bendrijai „Baltic Lex“ sumokėjo 700 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

35. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą – 22,50 Eur, nors turėjo sumokėti 11,25 Eur (ABTĮ 35 str.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (7,5 Eur už skundą) ir (11,25 Eur už apeliacinį skundą) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

37. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų – pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 15 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

38. Pareiškėjo prašoma priteisti teismo išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija), nustatytų dydžių, todėl priteistina pareiškėjui.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 726,25 Eur (700 Eur + 11,25 Eur + 15 Eur), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. E. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225880.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 24S226859.

Grąžinti pareiškėjui S. E. žyminio mokesčio permoką – 18,75 Eur (aštuoniolika eurų ir 75 euro centus).

Priteisti pareiškėjui S. E. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 726,25 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė