2015-12-08 Nr. BB-5038-1-06-1-01021-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-544-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01021-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1;

1.1.4.5.1;

1.2.14.5.2;

1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

išteisintosioms D. M. ir J. R.,

gynėjams advokatams Vitalijui Vasilionokui, Ramūnui Mikulskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistos:

D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo organizavimo perkant kompiuterinės įrangos nuomos paslaugas) 20 MGL dydžio (760 Eur) bauda, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo organizavimo nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą) 20 MGL dydžio (760 Eur) bauda, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo organizavimo perkant mokymų organizavimo paslaugą) 20 MGL dydžio (760 Eur) bauda, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti organizavimo perkant didelės vertės mokymų organizavimo paslaugą) 35 MGL dydžio (1330 Eur) bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 35 MGL dydžio (1330 Eur) bauda;

J. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo organizuoti dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą perkant kompiuterinės įrangos nuomos paslaugas) 15 MGL dydžio (570 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo organizuoti sukčiavimą nuomos pagrindais įsigyjant kompiuterinę įrangą) 15 MGL dydžio (570 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo organizuoti dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą perkant mokymų organizavimo paslaugas) 15 MGL dydžio (570 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo padėti sukčiauti perkant didelės vertės mokymų organizavimo paslaugą) 27 MGL dydžio (1026 Eur) bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 27 MGL dydžio (1026 Eur) bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendis ir D. M. ir J. R. dėl visų kaltinimų išteisintos, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Išteisintosios D. M. ir J. R. buvo kaltinamos tuo, kad, veikdamos bendrininkų grupe, D. M. organizavo, o J. R. jai padėjo padaryti tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, sukčiavimą ir pasikėsinimą sukčiauti siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą. D. M. ir J. R. buvo inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padarytos šiomis aplinkybėmis:

VšĮ P., kurio direktore yra D. M., o J. R. jame dirba vyriausiąja vadybininke, įgyvendino projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“ pagal 2010 m. spalio 27 d. pasirašytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija. Pagal šią sutartį visus pirkimus VšĮ P. privalėjo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.

Vykdydama tai 2010 m. lapkričio 16 d. D. M. pasirašė įsakymą „Dėl kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentų parengimo kompiuterinės įrangos nuomos pirkime bei viešųjų pirkimų vykdymo procedūros“, kuriuo įsakė J. R. paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu. 2010 m. lapkričio 18 d. J. R. surašė VšĮ P. raštą Nr. KL-05/3 dėl kvietimo dalyvauti apklausoje kompiuterinės įrangos (trijų kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003, adresuotą UAB „E.“, kurį pasirašė direktorė D. M., šio rašto adresatui neišsiuntė ir, veikdamos abi kartu bendrininkų grupe, D. M., kaip organizatorė, J. R., kaip padėjėja, turėdamos tikslą apgaule įgyti VšĮ P. naudai svetimą turtą, rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta direktorius A. B. 2010-11-18“ ir pasirašė už gavėją A. B., suklastojant tikrą dokumentą – užfiksuojant jame melagingas žinias, kad A. B. yra informuotas apie kvietimą dalyvauti tolesniame konkurso etape.

2010 m. lapkričio 18 d. D. M. pasirašė VšĮ P. raštą Nr. KL-05/2, surašytą J. R., dėl kvietimo dalyvauti apklausoje kompiuterinės įrangos (trijų kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003, adresuotą UAB „M.“, šio rašto adresatui neišsiuntė ir, veikdamos abi bendrininkų grupe, D. M., kaip organizatorė, J. R., kaip padėjėja, turėdamos tikslą apgaule VšĮ P. įgyti svetimą turtą, rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta direktorius B. K. 2010-11-18“ ir pasirašė už gavėją B. K. suklastojant tikrą dokumentą – užfiksuojant jame melagingas žinias, kad B. K. yra informuotas apie kvietimą dalyvauti tolimesniame konkurso etape.

J. R. 2010 m. lapkričio 23 d. surašė viešųjų pirkimų komisijos kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo pasiūlymo nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo protokolą Nr.10/1, kuriame buvo nurodyta, kad pasiūlymų kainos per didelės, ir nuspręsta kviesti visus tris pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas; D. M. pasirašė šį protokolą bei 2010 m. lapkričio 24 d. J. R. surašytą lydraštį paaiškinimą dėl kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo, kuriame buvo nurodyta, kad komisija priėmė sprendimą kviesti tiekėjus į derybas, kurios turi būti protokoluojamos.

D. M. suorganizavus, J. R. surašė 2010 m. lapkričio 24 d. VšĮ P. derybų protokolą Nr.10/2, kuriame įrašė melagingas žinias apie tai, kad VšĮ P. Alytuje, (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. buvo pravestos derybos, kuriose dalyvavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D. M., komisijos nariai J. R. ir A. T., taip pat UAB „D.“ direktorius K. M., UAB „E.“ direktorius A. B. ir UAB „M.“ direktorius B. K., kad derybų metu buvo svarstyta kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo pasiūlymų kaina ir kad mažiausią kainą – 11 400 Lt (3301,67 Eur) – pasiūlė UAB „D.“. Žinodama, kad šios derybos realiai nevyko, J. R. pasirašė protokole netikrais A. B. ir B. K. parašais, taip pat pasirašė grafoje „komisijos narė“, patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, kad pravedus derybas, suderinta kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo kaina su UAB „D.“ yra 11 400 Lt (3301,67 Eur). D. M., tai žinodama, pasirašė protokolą grafoje „Komisijos pirmininkas“, patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, taip suklastodama tikrą dokumentą – derybų protokolą Nr.10/2 dėl kompiuterinės įrangos nuomos pirkimo. Šis žinomai suklastotas dokumentas buvo panaudotas 2011 m. gegužės 20 d. VšĮ P. patalpose Alytuje, (duomenys neskelbtini), direktorei D. M. pasirašant raštą dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo dokumentų pateikimo VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrai ir kartu su kitais konkurso dokumentais pateikiant jį VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrai, taip apgaule VšĮ P. naudai įgyjant svetimą turtą – 3114,80 Lt (902,11 Eur) paramos lėšas, skirtas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inoklaster LT“.

Toliau, įgyvendinant tą patį projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“, D. M. 2011 m. kovo 23 d. pasirašė įsakymą „Dėl kvietimo dalyvauti apklausoje dokumentų parengimo mokymų organizavimo paslaugos pirkimo bei viešųjų pirkimų vykdymo procedūros“, kuriuo įsakė vyriausiajai vadybininkei J. R. paruošti dokumentus ir viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu. Veikdamos bendrininkų grupe – D. M., kaip organizatorė, J. R., kaip padėjėja, J. R. 2011 m. balandžio 4 d. surašė VšĮ P. raštą Nr. KL-13 dėl kvietimo dalyvauti apklausoje mokymų organizavimo paslaugos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003, adresuotą UAB P., kurį pasirašė direktorė D. M., šio rašto adresatui neišsiuntė ir, veikdamos bendrai, rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta J. J. 2011-04-04“ ir pasirašė už gavėją J. J., t. y. suklastojo tikrą dokumentą užfiksuojant jame melagingas žinias, kad J. J. yra informuota apie kvietimą dalyvauti tolimesniame konkurso etape.

Taip pat J. R. 2011 m. balandžio 4 d. surašė VšĮ P. raštą Nr. KL-14 dėl kvietimo dalyvauti apklausoje kompiuterinės įrangos (trijų kompiuterių, projektoriaus, spausdintuvo) nuomos pirkime pagal projektą Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003, adresuotą VšĮ S., kurį pasirašė direktorė D. M., šio rašto adresatui neišsiuntė ir, veikdamos bendrai, rašto viršutinėje dalyje padarė suklastotą įrašą „Gauta L. N. 2011-04-04“ ir pasirašė už gavėją L. N., t. y. suklastojo tikrą dokumentą užfiksuojant jame melagingas žinias, kad L. N. yra informuota apie kvietimą dalyvauti tolesniame konkurso etape.

J. R. 2011 m. balandžio 8 d. surašė viešųjų pirkimų komisijos mokymų organizavimo pasiūlymo nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo protokolą Nr. 1, kuriame buvo nurodyta, kad pasiūlymų kainos per didelės, ir nuspręsta kviesti visus tris pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas. D. M. pasirašė šį protokolą ir 2011 m. balandžio 15 d. J. R. surašytą lydraštį paaiškinimą dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo, kuriame buvo nurodyta, kad komisija priėmė sprendimą kviesti tiekėjus į derybas, kurios turi būti protokoluojamos.

Toliau jos, veikdamos bendrininkų grupe, pažeisdamos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, D. M. suorganizavus, J. R. surašė 2011 m. balandžio 15 d. VšĮ P. derybų protokolą Nr. 2, kuriame įrašė melagingas žinias apie tai, kad VšĮ P. patalpose Alytuje, (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 15 d. 10.00 val. buvo pravestos derybos, kuriose dalyvavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D. M. bei komisijos nariai J. R. ir G. L., taip pat VšĮ T. centro direktorius A. S., UAB P. direktorė J.

J. bei VšĮ S. l. e. p. direktorė L. N., ir kad derybų metu buvo svarstyta mokymų organizavimo paslaugos atlikimo pasiūlymų kaina ir mažiausią kainą – 86 000 Lt (24 907,32 Eur) pasiūlė VšĮ T. centras, po to pasirašė šiame žinomai suklastotame dokumente netikrais J. J. ir L. N. parašais, žinodama, kad tokios derybos dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo su J. J. ir L. N. nevyko, taip pat pasirašė grafoje „Komisijos narė“, patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, kad pravedus derybas, suderinta mokymų organizavimo paslaugos pirkimo kaina su VšĮ T. centru yra 86 000 Lt (24 907,32 Eur).

D. M., tai žinodama, pasirašė protokolą grafoje „Komisijos pirmininkė“, patvirtindama dokumente įrašytas melagingas žinias, taip suklastodama tikrą dokumentą – derybų protokolą Nr. 2 dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo. Šis žinomai suklastotas dokumentas buvo panaudotas 2011 m. gegužės 20 d. VšĮ P. patalpose direktorei D. M. pasirašant raštą dėl mokymų organizavimo paslaugos pirkimo dokumentų pateikimo VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrai ir kartu su kitais konkurso dokumentais pateikiant jį VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrai, taip kėsinantis VšĮ P. naudai apgaule gauti didelės vertės svetimą turtą – 86 000 Lt (24 907,32 Eur) paramos lėšas, skirtas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Inoklaster LT“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes Lietuvos verslo ir paramos agentūra nustatė pažeidimus ir kreipėsi į teisėsaugos įstaigą.

Apeliacinės instancijos teismo D. M. ir J. R. dėl visų kaltinimų išteisintos, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroras Egidijus Zuzevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neišanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių ir priėmė nuosprendį, kuris neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame neteisingai įvertintos nusikalstamų veikų aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad byloje nustatytas faktas, jog J. R. surašė 2010 m. lapkričio 24 d. VšĮ P. derybų protokolą Nr. 10/2, kuriame įrašė derybose nedalyvavusius asmenis A. B. ir B. K. ir už juos protokole pasirašė, ir tai, kad direktorė D. M. šį protokolą patvirtino savo parašu. Be to, nustatytas ir faktas, kad J. R. surašė 2011 m. balandžio 15 d. VšĮ P. derybų protokolą Nr. 2, kuriame įrašė derybose nedalyvavusį asmenį J. J. ir už ją bei už L.

N. pasirašė, o D. M. savo parašu patvirtino protokolo duomenų teisingumą ir šiuos dokumentus perdavė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, t. y. juos panaudojo, siekdama apgaule įmonės naudai įgyti svetimą turtą. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad padaryti dokumentų suklastojimai nebuvo pavojingos veikos baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes įrašyti dokumentuose tikrovę neatitinkantys faktai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių arba nesukėlė jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, be to, kaltinamųjų veikoje nebuvo nustatyti subjektyvieji požymiai – tyčia, kuria būtų siekiama nusikalstamų tikslų.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo byloje išnagrinėtus duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad „kaltinamoji D. M. atliko konkurso dalyvių apklausą telefonu ir tai pagrįstai buvo užfiksuota protokoluose, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas nusikaltimu“, kad „direktorė siūlė mažinti kainas telefonu, tačiau jie nesutiko“, „direktorės veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio“ ir „dokumentų turinys atspindėjo realią situaciją“. Prokuroras nurodo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apklausa telefonu yra vienas iš numatytų konkursų organizavimo būdų, tačiau šiuo atveju šis būdas negalėjo būti naudojamas, buvo pasirinktas kitas viešųjų pirkimų vykdymo būdas.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai B. K. ir A. B. neminėjo apie kokį nors pokalbį telefonu, o liudytoja L. N. teigė, kad galbūt buvo nuvykusi į Alytų du kartus ir pasirašė ant protokolo, tačiau nustatyta, kad jos parašas akivaizdžiai suklastotas, todėl D. M. neturėjo reikalo jai skambinti. D. M. ir jos vadovaujamų darbuotojų parodymai, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, vertintini kritiškai ir jais, kaip aiškiai subjektyviais ir neatitinkančiais tikrovės, teismas neturėjo remtis.

Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visus raštus ir protokolus D. M. pasirašinėjo ir tvirtino kaip įmonės vadovė, todėl negali teigti, kad nematė, kas juose įrašyta. Įvertinus tai, kad J. R. įmonėje ėjo samdomos darbuotojos pareigas, ji tiesiogiai buvo pavaldi D. M., bei finansiškai nuo jos priklausoma, yra aišku, kad D. M. buvo iniciatorė šių procedūrinių pažeidimų, klastojimų ir manipuliavimų dokumentais turint tikslą apgaule gauti finansinę paramą įmonės vardu iš VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kaltinime aprašytais duomenimis, kurių pagrindu buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš suklastotuose dokumentuose įrašytų datų yra aišku, kad šių dokumentų gavėjai per juose nurodytą labai trumpą laiką neturėjo galimybių jų gauti ir spėti sudalyvauti tolesniuose konkurso etapuose, o jų formalus užpildymas buvo reikalingas užfiksuoti dokumentuose formaliai išlaikytas procedūras ir po to pateikti VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrai, taip buvo neabejotinai pažeidžiamos suinteresuotų asmenų, konkurso dalyvių teisės ir teisėti interesai, užkertant jiems kelią ne tik dalyvauti konkursuose, bet ir skųsti pažeistas procedūras, sukeliant jiems ir valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi subjektyviais liudytojų parodymais, kurie negali paneigti tyrimo metu surinktų objektyvių duomenų – dokumentinės medžiagos, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio nuostatų, vertino tik atskirus įrodymus, nesiedamas jų į visumą, iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir tai lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl išteisinimo pagal kaltinimus sukčiavimu ir pasikėsinimu sukčiauti pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas išvadą dėl kaltinimų sukčiavimu ir pasikėsinimu sukčiauti nepagrįstumo, nurodė, kad pagal bylos aplinkybės D. M. savo veiksmais siekė, jog abi viešųjų pirkimų procedūros įvyktų, būtų pasiektas rezultatas, neturėjo jokio tikslo kaip nors suklaidinti VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūrą ar Ūkio ministeriją bei apgaule įgyti svetimą turtą VšĮ P. naudai. Be to, pagal 2010 m. spalio 27 d. pasirašytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija, projekto finansavimo lėšos yra skiriamos viešuosius pirkimus laimėjusiai organizacijai, tačiau ne nuteistajai D. M. ir ne jos atstovaujamai viešajai įstaigai. Šiems argumentams pritartina.

Byloje nustatyta, kad projektas Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-003 „Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas“, kurį įgyvendino VšĮ P., buvo realus, kompiuterinės įrangos nuomos ir mokymų organizavimo paslaugos pirkimai, kuriems buvo numatoma skirti paramą pagal vykdomą projektą, taip pat buvo realūs. Pažeidimai vykdant viešuosius pirkimus (nustatant konkursą laimėjusį juridinį asmenį) šiuo atveju neleidžia teigti, kad projekto finansavimas vyko apgaulės pagrindu ir kad projektą įgyvendinę asmenys siekė apgaule grobti paramai skirtas lėšas, o paramos tiekėjas patyrė dėl to žalą. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo tokiai išvadai. Nepateikta tokių aplinkybių ir prokuroro kasaciniame skunde.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadą, kad kaltinamųjų veikose nėra nei objektyviųjų, nei ir subjektyviųjų sukčiavimo sudėties požymių, išsamiai atskleidė sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, esmę, pagrįstai atkreipė dėmesį į būtinumą nustatyti esminio suklaidinimo, lemiančio turtinės naudos gavimą ir turtinės žalos padarymą, taip pat į tai nukreiptos tyčios požymius, išsamiai aptarė faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Teismo motyvai logiški ir įtikinami. Prokuroras kasacinio bylos nagrinėjimo metu taip pat išsakė poziciją, kad D. M. ir J. R. kaltinimas sukčiavimu ir pasikėsinimu sukčiauti buvo pareikštas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. M. ir J. R. dėl kaltinimų sukčiavimu ir pasikėsinimu sukčiauti, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl išteisinimo pagal kaltinimus dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu pagrįstumo

Byloje nustatyta, kad J. R. į VšĮ P. derybų protokolus ir kitus raštus įrašė melagingus duomenis apie viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavusius asmenis ir už juos pasirašė, o direktorė D. M. šiuos dokumentus patvirtino savo parašu. Šie dokumentai vėliau perduoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai. Kaltinimo požiūriu, tokie veiksmai atitinka dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymius, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, padarė išvadą dėl formalaus šių pažeidimų pobūdžio ir vertino juos kaip tam tikrų viešųjų pirkimų įstatymo ir tvarkos procedūrų pažeidimus, kurie nesiekia tokio pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas. Tokį vertinimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog D. M. apskritai žinojo apie tokius J. R. veiksmus, juo labiau, juos organizavo. Be to, vertinami veiksmai nebuvo korupcinio ar savanaudiško pobūdžio, jokios konkrečios žalos derybose nedalyvavusiems konkurso dalyviams nepadarė, šie faktiškai buvo supažindinti su pasiūlymais dalyvauti konkurse bei pasinaudojo teise teikti pasiūlymus. Anot teismo, įrašydama į protokolus tikrovę neatitinkančią informaciją, J. R. siekė įveikti viešųjų pirkimų procedūrų formalumus, laiku įvykdyti jai pavestas užduotis ir nesužlugdyti viešojo konkurso ir paramos gavimo, taigi neturėjo dokumentų klastojimo nusikalstamai veikai būdingos tyčios.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems teismo argumentams pritaria tik iš dalies. Dokumentų suklastojimo ir tokių dokumentų panaudojimo pavojingumas pirmiausia sietinas su juridiškai reikšmingų melagingų duomenų įtvirtinimu teisinėje apyvartoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės ir negali sukelti jokių teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu nelaikytina pavojinga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, J. R. atlikti veiksmai įrašant į derybų protokolus ir kitus viešųjų pirkimų dokumentus konkurse nedalyvavusius dalyvius ir už juos pasirašant (šiems apie tai net nežinant), suvokiant, kad šie dokumentai vėliau bus pateikti paramai pagal projektą gauti, peržengia formalaus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo ribas ir pasižymi pakankamu pavojingumu. Kita vertus, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis bei pareikštų kaltinimų ydingumą, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiuos bylos aspektus:

Pirma, iš bylos duomenų neaišku, kokiais įrodymais kaltinimas grindė D. M. kaltumą dėl suklastojimų ir suklastotų dokumentų panaudojimo organizavimo, nes nei ji pati, nei J. R., nei kiti liudytojai nepatvirtino, jog ji būtų žinojusi apie melagingų įrašų darymą raštuose ir derybų protokoluose bei suklastotus konkurso dalyvių parašus arba duotų nurodymus J. R. taip veikti. Tokių duomenų prokuroras nepateikia ir kasaciniame skunde. Kasaciniame skunde esantys teiginiai, kad J. R. tiesiogiai pavaldi D. M., finansiškai nuo jos priklausoma, todėl D. M. buvo šių procedūrinių pažeidimų, klastojimų ir manipuliavimų dokumentais iniciatorė, pagrįsti prielaidomis, bet ne konkrečiais įrodymais. Panašiomis prielaidomis D. M. kaltumą organizavus nusikalstamas veikas prokuroras grindė ir savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme („ji turėjo žinoti“, „jeigu ji nebūtų davusi nurodymų J. R. <...>, tai jinai neabejotinai turėjo nepasirašyti ant tokių dokumentų“, „tokių dokumentų nebūtų pasirašiusi, jeigu nebūtų turėjusi tikslo <...>“ ir pan.) (T. 6, b. l. 35). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl D. M. kaltumo, iš viso nepateikė motyvų, kokie įrodymai patvirtina jos žinojimą apie melagingų įrašų darymą derybų protokoluose ir suklastotus konkurso dalyvių parašus ir kad būtent ji davė nurodymus taip veikti. Taigi pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl D. M. tyčios klastoti dokumentus ir juos panaudoti nepakankamo įrodytumo.

Antra, D. M. ir J. R. buvo nepagrįstai kaltinamos sukčiavimu ir pasikėsinimu padaryti didelės vertės turto sukčiavimą. Apie tai jau šioje nutartyje pasisakyta ir dėl tokio vertinimo motyvų nesikartojama. Tačiau kaltinimas dokumentų suklastojimais ir jų panaudojimu taip pat pasižymi esminiais trūkumais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje D. M. buvo kaltinama nusikalstamų veikų organizavimu, o J. R. – padėjimu jas padaryti, be to, nurodyta, kad abi veikė bendrininkų grupe. Bendrininkavimo instituto požiūriu toks kaltinimas yra ydingas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi nenustačius bent dviejų vykdytojų, bendrininkų grupės inkriminavimas traktuotinas kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Kita vertus, pagal kaltinamąjį aktą nė viena iš kaltinamųjų iš viso neatliko vykdytojo veiksmų ir nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant organizatorei ir padėjėjai. Toks nusikalstamų veikų aprašymas taip pat neatitinka bendrininkavimo instituto (BK 24 straipsnis) prasmės.

Taigi apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje galėtų atitikti teisėtumo reikalavimus tik atitinkamai pakeitus kaltinimus (BPK 256 straipsnis). Apie ketinimus keisti kaltinimą kasaciniame skunde neužsimenama, bet prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriam būdingi visi tie patys kaltinimo trūkumai. Todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį, bylos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka neatitiktų baudžiamojo proceso rungtiniškumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų.

Konstatuotina, kad kasacinis skundas nepagrindžia būtinumo naikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas