70563ca8-2a2f-4832-a55d-00d189e0bbfe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-414/2013(Proceso Nr. 2-55-3-02287-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 122.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6064-653/2012 pagal ieÅ¡kovo R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. fondui dėl nepagrįsto praturtėjimo arba turto gavimo, kuria ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. L. fondo 1 930 500,00 Lt.          II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kadangi pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėjo trÅ«kumų, todėl Vilniaus apygardos teismas 2012-10-04 nutartimi nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime pateikė nenuoseklų įvairių aplinkybių bei dokumentų apraÅ¡ymÄ , iÅ¡ jo bei juo formuluojamų reikalavimų nėra galimybės nustatyti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių, bylos nagrinėjimo ribų ir galimos ieÅ¡kovo teisės pažeidimo esmės, taip pat nesuformuluoti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai, nenurodyta kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais jie grindžiami., ieÅ¡kovas turėtų pateikti konkrečius argumentus, kodėl atsakovu jis nurodė V.

L. fondÄ bei pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkiÄ turtinę bei finansinę padėtį, t. y. bankų pažymas, įrodymus apie gaunamas visų rÅ«Å¡ių pajamas, duomenis apie visÄ turimÄ turtÄ (iÅ¡raÅ¡Ä su istorija) arba pateikti 23 305 Lt dydžio žyminio mokesčio apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas su atskirtuoju skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas minėtÄ nutartį panaikinti kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ . Tvirtino, kad jis aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes ir konkrečiai suformulavo reikalavimÄ â€“ nurodė konkrečiÄ pinigų sumÄ . atsakovu nurodė V.

L. fondÄ , nes į jį V. L. pervedė sumÄ , gautÄ kaip Norvegų tautos taikos premijÄ . Be kita ko, teigė, jeigu ieÅ¡kovas ir pateiktų teismui iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ visų pasaulio bankų apie jo turimas lėšas, jų vis tiek neužtektų reikiamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Å iÄ savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos.

Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali bÅ«ti nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 str. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Nagrinėjimu atveju Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ieÅ¡kinio formai ir turiniui, skundžiama nutartimi nustatė terminÄ trÅ«kumams pažalinti. Kaip minėta, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje pateiktas nenuoseklus įvairių aplinkybių bei dokumentų apraÅ¡ymas, nėra galimybės nustatyti ieÅ¡kinio pagrindo sudarančių aplinkybių, bylos nagrinėjimo ribų ir galimos ieÅ¡kovo teisės pažeidimo esmės, ieÅ¡kovas nesuformulavo aiÅ¡kaus reikalavimo, nenurodė, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais jis grindžiamas.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas turėtų pateikti konkrečius argumentus, kodėl atsakovu jis nurodė bÅ«tent V. L. fondÄ .IeÅ¡kinio turinio analizė suponuoja teisėjų kolegijai iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, nes ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra grindžiamas abstrakčiais samprotavimais, ieÅ¡kovo nuomonės dėstymu. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrindžia savo ieÅ¡kinio, t. y. prie ieÅ¡kinio nepridėjo jokių raÅ¡ytinių įrodymų, tvirtinančių, kad bÅ«tent jam turėjo bÅ«ti skirta tokio dydžio – 3 000 000 norvegų kronų – Norvegų tautos taikos premija, kodėl jis savo reikalavimÄ reiÅ¡kia V.

L. fondui, o ne V. L., nors, kaip pats teigia, minėta premija buvo įteikta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, p. V. L., kuris minėtÄ premijÄ pervedė į V. L. fondÄ . Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentus, kad jis aiÅ¡kiai suformulavo reikalavimÄ ir nurodė konkrečiÄ pinigų sumÄ , jo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindas ir yra jame iÅ¡dėstytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ , taip pat yra aiÅ¡kÅ«s. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieÅ¡kinio elementus, nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylÄ .

Pagal CPK 22 str., bendros kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Kokiais bÅ«dais teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, gali ginti civilines teises reglamentuojama CK 1.138 str. Bet ko­kia gin­Äus dėl tei­sės spren­džian­ti ins­ti­tu­ci­ja ga­li su­teik­ti efek­ty­viÄ gy­ny­bÄ tik tuo at­ve­ju, jeigu be­si­krei­pian­ty­sis į jÄ as­muo pa­kan­ka­mai aiÅ¡­kiai for­mu­luo­ja sa­vo rei­ka­la­vi­mÄ ir to rei­ka­la­vi­mo pagrin­di­mÄ .

Teis­mas nega­li tap­ti ieÅ¡­ko­vo ad­vo­ka­tu ir už jį su­for­mu­luo­ti ieÅ¡­ki­nio da­ly­kÄ ir pa­grin­dÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turinio neįmanoma suprasti, kokios teisinės gynybos jis iÅ¡ teismo praÅ¡o. IeÅ¡kovas, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ , privalo nurodyti, kokios konkrečios teisinės gynybos tikisi iÅ¡ teismo, kokius teisinius santykius siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti, suformuluoti aiÅ¡kų reikalavimÄ . Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad viena tinkamo kreipimosi į teismÄ , pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, sÄ lygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, t. y.

įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir už paduodamÄ teismui ieÅ¡kinį (CPK 80 str.). CPK imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio, atleidimo nuo dalies Å¡io mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sÄ lygos. Asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių Å¡is apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimÄ jo turtinės padėties pagerėjimÄ (CPK 83 str. 3 d.;

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr.2-2304/2011; 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 143 Lt dydžio žyminį mokestį ir prašė atleisti jį nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal pareikÅ¡to piniginio reikalavimo dydį, ieÅ¡kovas turėtų sumokėti 23 305 Lt žyminį mokestį. PraÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio motyvavo tuo, kad jis neturi pajamų, yra bedarbis, turi tik vienintelį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , neturi transporto priemonės. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė bankų pažymų, turto ir pajamų deklaracijų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar iÅ¡ tiesų jo turtinė padėtis yra sunki, todėl skundžiama nutartimi nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo sunkiÄ turtinę ir finansinę padėtį – bankų pažymas, įrodymus apie gaunamas visų rÅ«Å¡ių pajamas, duomenis apie visÄ turimÄ turtÄ (iÅ¡raÅ¡as su istorija) arba pateikti 23 305 Lt dydžio žyminio mokesčio apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 135 str. 2 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Teismas, nustatydamas sunkiÄ asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , į ieÅ¡kiniu ginamÄ teisinį interesÄ bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009).

Pareiga įrodyti praÅ¡ymo pagrįstumÄ tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjui pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jo realiÄ turtinę padėti, nes Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, VÄ® „Regitra“ pažymÄ apie įregistruotas transporto priemones ir VÄ® „Registrų centras“ NTR CDB iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ esmės neatspindi visos ieÅ¡kovo finansinės bei turtinės padėties, taip pat nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas neturi kitų pajamų ar darbo.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija ieÅ¡kovo teiginius dėl jo turtinės padėties laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Taigi apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p., n u t a r ė:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                             Algirdas GailiÅ«nas                                            Kazys KailiÅ«nas                                           Dalia Vasarienė        Â