2015-11-24 Nr. AB-22748-3-62-3-01257-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1007-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01257-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, V. K., R. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą skundą (I t., b. 1. 143–148), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, Valstybinė miškų tarnyba) 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. R2-2045 ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. R2-2200 dėl atsisakymo siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą dėl padarytos klaidos (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu ištaisyti klaidą, įvykusią atliekant valstybinių miškų plotų kadastrinius matavimus ir tikslinimą, ir patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą adresu nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (miško 26 kvartalas, 15 taksacinio sklypo dalis) (toliau – ir ginčo žemės sklypai), paliekant šioje teritorijoje įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo sklypus pagal galiojantį detalųjį planą.

Paaiškino, kad 2001 m. spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1336 buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir 2001 m. detalusis planas), kuriame buvo suprojektuoti grąžinti savininkams ir registruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai mažaaukščių namų statybai, kuriuos pareiškėjas 2007 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo. Šis detalusis planas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Kauno miesto savivaldybei 2001 m. spalio 2 d. tvirtinant detalųjį planą, valstybinėje žemėje buvo numatytas privažiavimas prie sklypų tuo metu šalia melioracijos griovio buvusio lauko kelio vietoje.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Atsakydama Administracija rašte Nr. 40-2-843 pareiškėjui nurodė, kad ji kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonę (toliau – ir SĮ) „Kauno planas“ dėl informacijos apie teritoriją pateikimo ir gavusi informaciją spręs projektavimo sąlygų sąvado išdavimo klausimą. Pareiškėjui pakartotinai kreipiantis į Administraciją su prašymais išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus privažiavimo prie ginčo žemės sklypų įrengimui, Administracija 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. 70-17-46 jam pranešė, kad 2001 m. spalio 2 d. suplanuoto pravažiavimo vieta šiuo metu, vadovaujantis 2005 m. patvirtinta Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą bei pažymėjo, jog atliekant valstybinių miškų plotų kadastrinius matavimus ir tikslinimą galimai nebuvo atsižvelgta į 2001 m. detaliojo plano sprendinius, o vienintelis galimas privažiavimas prie suplanuoto gyvenamųjų namų kvartalo įvardintas kaip valstybinio miško ploto dalis.

Administracija rekomendavo pareiškėjui kreiptis į Miškų departamentą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl galimybės gauti Valstybinių miškų plotų schemos ištrauką su teritorijos koordinatėmis ir, jei koordinuotas sklypo plotas leidžia projektuoti kelią, teikti prašymą rengti statinio projektą privažiavimo įrengimui. Taip pat Administracija nurodė, jog dėl privažiavimo įrengimo galimybės ji savo ruožtu taip pat kreipsis į Miškų departamento specialistus. 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas iš Valstybinės miškų tarnybos gavo miškų kadastro duomenų schemos fragmentą Nr. 37815, iš kurio matyti, kad detaliajame plane suplanuotas įvažiavimas į pareiškėjo sklypus yra užimtas miško.

Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina aplinkybę, jog 2005 m. rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nebuvo atsižvelgta į patvirtinto ir įregistruoto teritorijų planavimo dokumentų registre teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, 2013 m. birželio 14 d. pareiškėjas Valstybinei miškų tarnybai ir Administracijai pateikė prašymus dėl pasiūlymo ištaisyti klaidą, įvykusią 2005 m. atliekant valstybinių miškų plotų kadastrinius matavimus ir tikslinimą, ir patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, paliekant suplanuotą įvažiavimą pagal galiojantį detalųjį planą teikimo Aplinkos ministerijai. Atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, Administracija 2013 m. liepos 16 d. raštu pranešė pareiškėjui išsiuntusi Aplinkos ministerijai dokumentus su prašymu išnagrinėti pasiūlymą dėl klaidos ištaisymo, tuo tarpu Tarnyba 2013 m. liepos 19 d. rašte Nr. R2-2045 nurodė pareiškėjui, kad siūlyti Aplinkos ministerijai ginčo teritoriją išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaidą neturi teisinio pagrindo bei pasiūlė pareiškėjui tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą kitu pagrindu, t. y. kai teritorijų planavimo dokumentai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis parengtais, viešai apsvarstytais, suderintais ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintais, bet savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus nepatvirtintais detaliaisiais planais (Tvarkos aprašo 13.3 p.).

Pareiškėjo manymu, atsakovo atsisakymas teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai ištaisyti klaidą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsisakymo priežastimi nepagrįstai nurodomi 2012 m. įvykiai, nesusiję su valstybinių miškų ploto tikslinimu 2005 m. Siūlymas išspręsti problemą Tvarkos aprašo 13.3 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju netinka, nes 2001 m. detalusis planas yra nustatyta tvarka patvirtintas, įregistruotas, ir į jo sprendinius turėjo atsižvelgti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėjai. Teigė, kad atsakovui esant atsakingam už tai, kad 2001 m. detaliuoju planu suplanuota teritorija buvo įtraukta į valstybinės reikšmės miškų ploto teritoriją, jis privalo ištaisyti klaidą ir kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl miško žemės schemos patikslinimo.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 178–186) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui pasikreipus į Administraciją su prašymu išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus privažiavimo prie jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įrengimui, jis buvo informuotas, kad suplanuoto pravažiavimo vieta patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus užsakymu valstybės įmonė „Valstybinis miškotvarkos institutas“ 1996 m. parengė Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų planą, pagal kurį ginčo vietoje buvo inventorizuoti 34 kvartalo 7 ir 8 taksaciniai sklypai, o 2001 m. detaliojo plano riba buvo suprojektuota ant 1996 m. Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų inventorizacijos metu nustatytos miško ribos. Nuo 1994 m. lapkričio 22 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas), tiek ginčo teritorijos priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams metu, tiek vėlesnėse šio įstatymo redakcijose įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie priskirti miestų miškams, šią nuostatą patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, todėl 2001 m. detaliuoju planu patvirtinti įvažiavimo ir išvažiavimo sprendiniai negali būti įgyvendinami, kaip prieštaraujantys Miškų įstatymo reikalavimams.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 2005 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ginčo vietoje buvo padaryta klaida (t. y. buvo neatsižvelgta į 2001 m. detaliojo plano sprendinius). Pažymėjo, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 punktu, schemos yra rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis, o ne pagal detaliuosius planus ar kitus dokumentus. Objektyvių duomenų, jog inventorizuojant valstybinės reikšmės plotus buvo padaryta klaida, nėra, tačiau yra nustatyti savavališki miško naikinimo faktai. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m.sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Todėl Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjo skundžiamuose raštuose pagrįstai konstatavo, kad siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaidą neturi teisinio pagrindo. 2001 m. detaliojo plano sprendiniuose nėra numatyta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, o Tvarkos aprašo 13.3 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Nagrinėjamu atveju ginčas gali būti išspręstas tik įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą, t. y. parengiant naują teritorijos planavimo dokumentą, todėl Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. R2-2045 pareiškėjui pateiktas ginčo išsprendimo būdas yra teisiškai pagrįstas. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad ginčijami raštai yra administraciniai sprendimai, nes ginčijamu 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. R2-2045 pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, tik yra atsisakoma atlikti veiksmus, o 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. R2-2200 nėra adresuotas pareiškėjui, nes juo Tarnyba pateikė informaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, todėl jis negali būti ginčo objektu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 112–114, 166–170) nurodė, kad skundo pagrįstumo vertinimą palieka teismo nuožiūrai.

Paaiškino, kad nesant kitai galimybei užtikrinti patekimą prie pareiškėjo sklypų ir kitų privačių žemės sklypų, turėtų būti įvertinta situacija dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, jei įvažiavimo (kelio) projektavimo metu paaiškėtų, kad dalis kelio pateks į miško žemę. Pažymėjo, kad detaliuoju planu suprojektuota teritorija buvo skirta nuosavybės teisių atkūrimui, todėl infrastruktūros ir susisiekimo bei komunikacijų neužtikrinimas būsimiems ir esamiems sklypų savininkams prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nebuvo atsižvelgta į parengto, nustatyta tvarka patvirtinto, įregistruoto teritorijos planavimo dokumento detaliojo plano sprendinius. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad, jos manymu, pareiškėjo skundžiami Sprendimai yra laikytini informacinio pobūdžio atsakovo raštais, bet ne administraciniais aktais, kurie sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes ir galėtų būti panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytais pagrindais. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 117–120, 162–164) iš esmės palaikė pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nebuvo atsižvelgta į parengto, nustatyta tvarka patvirtinto ir įregistruoto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, todėl atsakovo Valstybinės miškų tarnybos atsisakymas teikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ištaisyti klaidą ir tuo pagrindu ištaisyti miškų schemą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 160) nurodė palaikantis pareiškėjo išsakytą poziciją, jog įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į žemės savininkų sklypus teritorija turėtų būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaida.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 161) nurodė palaikantis pareiškėjo išsakytą poziciją, jog įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į žemės savininkų sklypus teritorija turėtų būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaida.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu (II t., b. l. 57–67) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. R2-2045 ir įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu patvirtintos Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo išbraukiant iš šio teritorijų planavimo dokumento privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, o administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. R2-2200 nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų atsisakant kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su siūlymu išbraukti privažiavimo prie ginčo žemės sklypų teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaidą, teisėtumo.

Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 2 straipsnio 14 punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl jų taikymo, įvertinęs tai, kad pareiškėjo ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 19 d. raštas Nr. R2-2045, kuriuo Tarnyba pranešė pareiškėjui apie atsisakymą siūlyti Aplinkos ministerijai ginčo teritoriją išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų kaip inventorizacijos ar schemos rengimo klaidą, sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, nes atsakovo neveikimas (siūlymo Aplinkos ministerijai neteikimas) tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir sukelia jam konkrečias teisines pasekmes (pareiškėjas negali įrengti privažiavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų), sprendė, jog pareiškėjas, ginčydamas Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 19 d. rašto Nr. R2-2045 teisėtumą bei pagrįstumą, turi teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokius atsakovo veiksmus (neveikimą). Tuo tarpu įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. R2-2200, kuris buvo adresuotas tik Aplinkos ministerijai ir Administracijai ir kuriuo minėtoms institucijoms Tarnyba pateikė analogišką 2013 m. liepos 19 d. rašte Nr. R2-2045 nurodytai informacijai informaciją, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisinių pasekmių šis raštas pareiškėjui nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgdamas į tai, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. R2-2200 nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 2, 15 ir 34 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi 4 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais ir 3 dalimi, 27 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2 ir 57 punktais (2013 m. rugsėjo 30 d.

įsakymo Nr. 233-13-V redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 4 d.), 26 priedo 2 punktu (2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 11-25-V redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 3 d.) Taip pat Tvarkos aprašo 3, 13.1–13.6 punktais. Įvertinęs bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ir Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. lapkričio 26 d. parengtą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. 37815) teismas sprendė, kad 2001 m. detaliajame plane suplanuotas įvažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius ginčo žemės sklypus šiuo metu patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, t. y.

šiuo metu 2001 m. detaliajame plane suplanuoto privažiavimo į ginčo žemės sklypus nėra. Nurodė, kad 2001 m. detaliajame plane buvo suprojektuoti nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, žemės sklypams nustatant šiuos privalomuosius režimo reikalavimus: žemės sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – sodybinis užstatymas, taip pat planuojamų sklypų plotai, užstatyti leidžiama teritorija, užstatymo aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas, o privažiavimas prie suformuotų žemės sklypų buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės tuo metu šalia melioracijos griovio buvusio lauko kelio vietoje nurodant, kad privažiavimas yra projektuojamas miesto fondinės žemės dalyje, šią teritoriją paliekant kaip nesuformuotą žemės sklypą, rezervuotą susisiekimo infrastruktūrai plėtoti.

Pažymėjo, jog gyvenamojo pastato ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai”, kurio 178 punkte, be kita ko, numatyta, kad yra minimalus būtinas tik vienas įėjimas ir vienas įvažiavimas automobiliu į pastato sklypą. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka 2001 m. patvirtintame ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotame detaliajame plane buvo suprojektuota teritorija nuosavybės teisių atkūrimui, numatyta, kad naujai suformuoti žemės sklypai priskirtini gyvenamosioms teritorijoms ir, laikantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai” reikalavimų, numatytas privažiavimas prie naujai suformuotų žemės sklypų, tačiau 2005 m. patvirtintame specialiojo teritorijų planavimo dokumente – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu patvirtintoje Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje – įvažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius ginčo žemės sklypus pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą, t. y. privažiavimas prie ginčo žemės sklypų nebuvo numatytas.

Atsižvelgęs į visą tai, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, reiškiantį, jog nuosavybės subjektui garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, todėl viešojo administravimo institucijos turi priimti tokius administracinius aktus, kurie nepažeistų savininko nuosavybės teisės, įvertinęs, tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės privažiuoti iki jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, darė išvadą, kad tuo pareiškėjui yra trukdoma tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę ir nevaržomai ja naudotis.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovas 2005 m. rengdamas valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, neatsižvelgė į galiojančio ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto 2001 m. detaliojo plano sprendinius, kurie numatė įvažiavimą į pareiškėjo nuosavybės teise valdomus ginčo žemės sklypus, todėl galiojančiame teritorijų planavimo dokumente numatytas įvažiavimas negalėjo būti inventorizuotas kaip valstybinis miškas. Nepagrįstu pripažino Tarnybos teiginį, kad klaida 2005 m. įtraukiant 2001 m. detaliajame plane suplanuotą įvažiavimą į valstybinių miškų plotą nebuvo padaryta. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovo siūlymas pareiškėjui tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą Tvarkos aprašo 13.3 punkte numatytu pagrindu nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas, nes 2001 m. detalusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 1336 ir įregistruotas planavimo dokumentų registre. Teismo vertinimu, Valstybinė miškų tarnyba, būdama atsakinga už valstybinės reikšmės miškų priežiūrą ir kontrolę, turėjo pareigą domėtis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, nustatančiais konkrečius ginčo teritorijos planavimo tikslus bei formuojamos gyvenamosios vietovės infrastruktūros plėtojimo tendencijas. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad 2005 m. rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo padaryta klaida, nes nebuvo atsižvelgta į teisės aktų nustatyta tvarka parengto, patvirtinto ir teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoto planavimo dokumento – 2001 m. detaliojo plano – sprendinius, todėl buvo nepagrįstai atsisakyta teikti siūlymą Aplinkos ministerijai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą dėl 2005 m. rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą padarytos klaidos. Atsižvelgdamas į visa tai, Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsisakymą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, išdėstytą 2013 m. liepos 19 d. rašte Nr. R2-2045, teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu.

Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 14 ir 15 punktais, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtintu Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų teikimo kadastrui aprašas) 7, 8 ir 8.1 punktais ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog atsakovas yra atsakingas už tai, kad 2001 m. detaliajame plane suplanuota privažiavimo prie jame suformuotų ginčo žemės sklypų teritorija 2005 m. buvo įtraukta į valstybinės reikšmės miškų ploto teritoriją, vadovaujantis Tvarkos aprašo 13.2 ir 15 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas, teisės aktuose nustatyta tvarka patikslinęs Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, turi kreiptis į Aplinkos ministeriją su pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu patvirtintos Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos privažiavimo prie ginčo žemės sklypų teritoriją kaip šio teritorijų planavimo dokumento rengimo klaidą. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kreiptis į Aplinkos ministeriją su pasiūlymu ištaisyti klaidą, įvykusią 2005 m. atliekant valstybinių miškų plotų kadastrinius matavimus.

III. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 72–75), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neištyrė byloje pateiktų įrodymų, nenustatė ir visapusiškai, objektyviai neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Administracija, nagrinėjusi pareiškėjo kreipimusis dėl projektavimo sąlygų sąvado ir specialiųjų architektūrinių reikalavimų privažiavimo prie ginčo žemės sklypų įrengimui, Tvarkos aprašo 13.3 punkte nustatyta tvarka nesikreipė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo, konstatuodama, kad rengiant šią schemą nebuvo atsižvelgta į 2001 m. detaliojo plano sprendinius. Pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 2 punktą schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis, o ne pagal detaliuosius planus ar kitus dokumentus.

3. Dalis teritorijos, kurioje norima įrengti įvažą į ginčo žemės sklypus, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kauno miesto miškų 26 kvartalo 15 taksacinio sklypo dalis (buvusi 34 kvartalo 8 sklypo dalis) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 869 patvirtinus naują Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, valstybinės reikšmės miškų plotų riba ginčo vietoje nepakito.

4. Tiek rengiant 2001 m. detalųjį planą, tiek jį tvirtinant, Kauno miesto savivaldybei, kaip 1996 m. Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų plano, pagal kurį ginčo vietoje buvo inventorizuoti 34 kvartalo 7 ir 8 taksaciniai sklypai, užsakovui, turėjo būti žinoma, kad šiuo detaliuoju planu projektuojama teritorija patenka į mišką, kuris inventorizuotas 1996 m. Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų inventorizacijos metu. Pažymi, kad tiek Miškų įstatymo priėmimo metu (1994 m.), tiek ginčo teritorijos priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams metu galiojusioje, tiek ir vėlesnėse Miškų įstatymo redakcijose įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jei jie priskirti miestų miškams.

5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo įgyvendinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Paaiškina kad 2001 m. detaliuoju planu buvo suprojektuota tik dalis įvažiavimo į pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Atkreipia dėmesį, jog nuo (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, iki 2001 m. detaliuoju planu suplanuotų įvažiavimo ir išvažiavimo sprendinių, taip pat tęsiasi valstybinės reikšmės miškų plotų riba, o vienu atveju, nuo valstybinės reikšmės miško ribos iki kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra apie 2,3 m. Teigia, jog tokiu atveju, net ir įgyvendinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotų ribas pagal 2001 m.detalųjį planą, šio pareiškėjo prašymo patenkinimas nereikštų jo teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Mano, jog dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas negalėjo būti administracinės bylos dalyku.

6. Nuo (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, iki 2001 m. detaliuoju planu suplanuotų įvažiavimo ir išvažiavimo sprendinių esantis valstybinės reikšmės miškų plotas gali būti transformuojamas kitomis naudmenomis tik vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tvarkos aprašo 13.3 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis.Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, kuriose yra išdėstyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai, kurie turi būti numatyti TPĮ nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose, taip pat specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose. Pažymi, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, kompensavimo už miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis būdus ir jų taikymą bei kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas.

7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad prašymus tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus dėl Tvarkos aprašo 13.3 punkte nurodytų priežasčių Aplinkos ministerijai gali pateikti Administracija, kartu su Tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija, suderinta jo 17 punkte nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 80–83) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pati Tarnyba, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis, o ne pagal savivaldybių miškų ir parkų želdinių medynų planus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2001 m. detaliuoju planu suplanuotas įvažiavimas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus 2005 m., t. y. jau po 2001 m. detaliojo plano patvirtinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog galiojančiame teritorijų planavimo dokumente – 2001 m. detaliajame plane – numatytas įvažiavimas negalėjo būti inventorizuotas kaip valstybinis miškas, todėl rengiant 2005 m. valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo padaryta klaida. Atkreipia dėmesį, jog 2001 m. detalusis planas, be kita ko, buvo suderintas su Kauno apskrities viršininko administracijos padalinio Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju ir su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu su pastaba, jog „želdiniai saugotini“, taigi tvirtinant su kompetentingomis institucijomis suderintą planą nebuvo pagrindo abejoti, kad jo sprendiniai nepažeidžia valstybinės reikšmės miškų plotų.

2. Šiuo atveju valstybinės reikšmės miškų plotų schema turėtų būti tikslinama Tvarkos aprašo 13.2 punkto pagrindu, tad tai padaryti turėtų atsakovas.

3. Remdamasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Tvarkos aprašo 13.3 punktu, Administracija nurodo, kad nesant parengtam detaliajam planui, kurio sprendiniuose būtų numatytas konkrečios teritorijos miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ir kuris būtų viešai apsvarstytas, suderintas ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintas, bet nepatvirtintas savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus, Administracija negali kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose Tvarkos aprašo 13.3 punktu numatytu pagrindu. Todėl toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas.

4. Nesutinka su Tarnybos teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo įgyvendinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jame įvardijama visa privažiavimo atkarpa nuo (duomenys neskelbtini). Be to, privažiavimas garantuotų pareiškėjui konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo ir tinkamą savo nuosavybės teisių įgyvendinimą. Pažymi, jog privažiavimas negali būti vertinamas dalimis, kaip tą daro atsakovas.

Pareiškėjas G. M., nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į jį (II t., b. l. 84–87), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Vadovaujantis TPĮ 3 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų, jog į jo, kaip atsakingos už valstybinės reikšmės ir miesto miškų apsaugą, priežiūrą, kontrolę institucijos, nuomonę nebuvo atsižvelgta planuojant ginčo teritoriją 2001 m. detaliuoju planu, manytina, kad ginčo teritorijos planavimo tikslai buvo tinkamai įvertinti, taip pat buvo atsižvelgta į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį.

2. Teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, jog būtent atsakovas 2005 m. rengdamas valstybinės reikšmės miškų plotų schemą neatsižvelgė į galiojančio teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto ir įregistruoto 2001 m. detaliojo plano sprendinius, numačiusius įvažiavimą į pareiškėjo nuosavybės teise valdomus ginčo žemės sklypus, todėl galiojančiame teritorijų planavimo dokumente numatytas įvažiavimas negalėjo būti inventorizuotas kaip valstybinis miškas. Taip pat pagrįstai darė išvadą, kad 2005 m. rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo padaryta klaida, todėl Tarnyba nepagrįstai atsisakė siūlymą patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą dėl 2005 m. padarytos klaidos teikti Aplinkos ministerijai.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukels pareiškėjui jo teisių ir (ar) teisėtų interesų apgynimo, todėl šis ginčas negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Mano, kad šis teiginys yra deklaratyvus ir nesuprantamas, nes įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjo žemės sklypų apima ir teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) iki 2001 m. detaliuoju planu suplanuotų įvažiavimo ir išvažiavimo sprendinių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 90–93) nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali vertinti kitos valstybės institucijos veiksmų teisėtumo, todėl apeliacinio skundo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus.

Remdamasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, Tarnyba pažymi, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas jame neišdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai yra atmetami, o kurie ne. Mano, kad teismo sprendime padarytos išvados yra nurodytos formaliai, todėl laikytina, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neišanalizavo bei neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikalingų įrodymų ir dėl to galėjo padaryti netinkamas išvadas. Atkreipia dėmesį, jog sprendime nepasisakyta dėl atsakovo argumento, kad miškų plotų ribas patikslinus pagal 2001 m. detalųjį planą (patenkinus pareiškėjo prašymą), pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nebūtų apginti, taip pat dėl aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas šis argumentas. Mano, kad, nepažeidžiant dispozityvumo principo, teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjo skundžiamo akto panaikinimas sukels jam teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis šiomis nuostatomis patikrinusi bylą iš esmės, sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais, sudarančiais pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir jas įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių iš naujo netiria bei remiasi jomis.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintos Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Pareiškėjas, remdamasis klaidos taisymo procedūra, siekia, kad valstybinės reikšmės miško ploto riba būtų pakeista.

Pažymėtina, jog klaidų taisymo procedūra yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13 punkte. Pareiškėjo 2013 m. birželio 14 d. prašymo, adresuoto Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, turinys patvirtina, kad pareiškėjas prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 punkto, kuriuo nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, pagrindu. Pareiškėjas argumentus dėl klaidos taisymo grindžia tuo, kad rengiant Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nebuvo atsižvelgta į 2001 m. spalio 2 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1336 patvirtintus detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo nustatytas privažiavimas prie ginčo žemės sklypų, kurie minėtos schemos pagrindu pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo atveju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Klaidos turinys Tvarkos apraše nėra nurodytas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir TPĮ ar kitame specialiame teisės akte, todėl aiškinant klaidos sąvoką būtina remtis bendrąja teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, kuriame nurodoma, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, remiantis minėtu administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas, susijęs su schemos ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminis schemos, kaip specialiojo plano rodiklio, pakeitimas, kadangi keičiant ribas detaliuoju planu suplanuotam keliui įrengti, būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Tvarkos aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog esant šioms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo pradėti klaidos taisymo procedūros pagal pareiškėjo 2013 m. birželio 14 d. prašymą, todėl atsakovo 2013 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. R2-2045 atsisakyti tikslinti schemą yra pagrįstas ir jo naikinti nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo teisinius santykius ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo sprendimo dėl administracinės bylos dalies nutraukimo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. R2-2200, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, paliktina nepakeista.

Kadangi atsakovas prašo visiškai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau dalis teismo sprendimo paliekama nepakeista, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas šio ginčo apimtyje nevertina detaliojo plano ir schemos rengimo procedūros sprendinių konkurencijos, nes tai būtų kitas ginčas dėl schemos rengimo teisėtumo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, dėl Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. R2-2045 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtintos Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo G. M. skundą kaip nepagrįstą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė