2022-07-27 Nr. AB-19580-3-61-3-01208-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3328-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01208-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33958 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad dėl savo brolio veiklos, kuris dirbo advokatu, buvo pagrobtas, mušamas, net buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Dėl sužalojimų ir persekiojimų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, bet persekiojimai tik stiprėjo. Grasinimai ir smurtas nesiliovė, kol galiausiai buvo žiauriai sumuštas brolis, tada jie nusprendė palikti savo kilmės valstybę. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad jis priklauso socialinei grupei asmenų, kuriems turi būti taikoma apsauga; nurodė bijantis, kad smurtas gali pasikartoti, kenčiantis nuo diskriminacijos bei (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą, nes jis dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo siekio.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjas savo pasakojime pagrindine grėsme gyvybei įvardijo dėl brolio, kaip advokato, veiklos susiklosčiusią situaciją, kai „stipresnioji pusė“ byloje bandė daryti įtaką bylos eigai, naudodama smurtą bei prievartą prieš pareiškėją. Kadangi pareiškėjas teigė, kad tiesiogiai su brolio veikla jis nebuvo susijęs ir tik bendrais bruožais žinojo, apie ką yra nagrinėjama byla, atsakovo nuomone, broliui nutraukus savo, kaip advokato, veiklą, ir pasitraukus iš kilmės valstybės, grėsmė pareiškėjui išnyko, o pakeitęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinčioje daugiau nei (duomenys neskelbtini) mln. gyventojų, pareiškėjas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, galėjo saugiai gyventi. Taigi, atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų; kad gresia kankinimai arba mirties bausmė.

3.3. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 21 d., metu teigė, kad iš savo kilmės valstybės išvyko, nes jo gyvybei kyla grėsmė dėl brolio, kaip advokato, veiklos, taip pat dėl to, jog patyrė grasinimus dėl savo opozicinės veiklos. Paaiškino, kad brolis turėjo atstovauti silpnesniajai ginčo pusei, o stipresniojoje ginčo pusėje, pareiškėjo teigimu, buvo įtakingi šalies asmenys, politikai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios bylos buvo pradėta grasinti broliui, vėliau ir pareiškėjui. Broliui nesutikus trauktis iš bylos nagrinėjimo, grasinimai suintensyvėjo, pareiškėjas buvo pagrobtas, mušamas, visa tai buvo filmuojama, o filmuota medžiaga siunčiama broliui. Antrą kartą į jo gyvybę, pareiškėjo teigimu, buvo pasikėsinta bandant jį partrenkti automobiliu. Pareiškėjas nurodė dėl pasikėsinimų kreipęsis į policiją, tačiau situacija nesikeitė, nes vienas iš su byla susijusių žmonių buvo (duomenys neskelbtini) policijos vadas. Pareiškėjas taip pat nurodė savo kilmės valstybėje buvęs aktyvus opozicijos veikėjas, priklausė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) partijai, todėl nukentėdavo protestų metu, sulaukdavo žodinių grasinimų.

5.2. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats teigė, jog tiesiogiai su brolio veikla jis nebuvo susijęs ir kad jis tik bendrais bruožais žinojo apie ką yra nagrinėjama byla. Taigi, pareiškėjo įvardinta grėsmė kilo jam tapus netiesiogine auka. Dėl šių priežasčių teismas sutiko su išvada, kad pareiškėjo broliui nutraukus savo, kaip advokato, veiklą ir pasitraukus iš kilmės valstybės, pareiškėjui egzistavusi grėsmė dingo, nes buvo pašalinta pirminė grėsmės priežastis. Taip pat pareiškėjui pakeitus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinčioje daugiau nei (duomenys neskelbtini) mln. gyventojų, ar apsigyvenus kitoje kilmės šalies vietovėje, pareiškėjas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, galėjo saugiai gyventi, tačiau nedėjo pastangų pakeisti gyvenamąją vietą savo kilmės valstybėje, o nusprendė iš jos išvykti. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl jo brolio, kaip advokato, veiklos jam būtų kilusi kokia nors grėsmė valstybėse, kurias pareiškėjas aplankė prieš atvykdamas į Lietuvą, todėl pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką lėmė ne jo nurodoma su jo brolio veikla susijusi priežastis, o ekonominės priežastys. Išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, kurią nurodė pareiškėjas, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Nurodytos išvykimo priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

8. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo politine veikla, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas apklausos metu nurodė dalyvavęs opozicinio judėjimo veikloje, buvo atsakingas už 100 žmonių, buvo (duomenys neskelbtini), gaudavo idėjas iš centrinės būstinės ir turėdavo jas perkelti į savo (duomenys neskelbtini) veiklą; kad dalyvaudavo politinėse laidose, organizuodavo jaunimo konferencijas, tačiau jis Migracijos departamentui iki sprendimo priėmimo nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismui, nors būtent dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti tiek pačius įrodymus, patvirtinančius jo politinę veiklą, tiek įrodymus, kad juos buvo pateikęs Migracijos departamentui iki sprendimo priėmimo, kaip pareiškėjas pats tvirtino teismo posėdyje. Taigi, byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas iki sprendimo priėmimo būtų Migracijos departamentui pateikęs įrodymus, susijusius su jo nurodoma aktyvia politine veikla. Tokių duomenų nebuvo pateikta ir po sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas studijavo (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad būtų sugebėjęs ir galėjęs pateikti įrodymus (susirašinėjimą, duomenis apie keitimąsi informacija su Centrine būstine, laidų vaizdo įrašus, informaciją apie jo paties organizuotas jaunimo konferencijas ir pan.), jei tokie įrodymai egzistuoja. Taip pat pirmojo teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė turįs ir pateikęs Migracijos departamentui nuotraukas, pokalbius, medžiagą apie jaunimo susirinkimus, laidos įrašus ir kt., tačiau Migracijos departamentas nurodė, kad tokių duomenų neturi, o po sprendimo priėmimo tik gavęs (duomenys neskelbtini) nario kortelę. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui, be to, antrojo posėdžio metu jau nebekalbėjo apie visus prieš tai išvardintus įrodymus, o minėjo tik nuotraukas iš susirinkimo (mitingo), kaip galinčias įrodyti jo politinę veiklą.

9. Taigi, pareiškėjo pasakojimas dėl jo veiklos, susijusios su politika, teismo manymu, yra nekonkretus, nepatikimas. Į bylą pateikta nario kortelės kopija nepatvirtina aktyvios pareiškėjo veiklos, o jos autentiškumas yra abejotinas, nes kortelė yra patvirtinta pareiškėjo brolio. Nesant jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo opozicinėje veikloje, jo teiginiai apie tokią veiklą ir su tuo susijusias grėsmes teismo buvo laikomi deklaratyviais. Todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio nuostatų.

10. Teismas taip pat laikė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir situaciją pareiškėjo kilmės šalyje, pagrįstai nenustatė papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnyje.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti į terminas (5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimas atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

13.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

13.3. Be to, (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas.

13.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors jis apklausos metu nurodė dalyvavęs opozicinio judėjimo veikloje, turėjo (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už 100 žmonių, buvo (duomenys neskelbtini), gaudavo idėjas iš centrinės būstinės ir turėdavo jas perkelti į savo (duomenys neskelbtini) veiklą; kad dalyvaudavo politinėse laidose, organizuodavo jaunimo konferencijas, tačiau jis Migracijos departamentui iki sprendimo priėmimo nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismui, nors būtent dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti tiek pačius įrodymus, patvirtinančius jo politinę veiklą, tiek įrodymus, kad juos buvo pateikęs Migracijos departamentui iki sprendimo priėmimo, kaip pareiškėjas pats tvirtino teismo posėdyje.

13.5. Taip pat pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, papildomai pažymint:

14.1. Nei pirmosios instancijos teismui, nei atsakovui nebuvo pateikti įrodymai dėl pareiškėjo dalyvavimo politinėje veikloje.

14.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo nemotyvavo bloga ekonomine būkle ar negalėjimu gauti darbo kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su individualia pareiškėjo situacija ir tyrimo metu neprivalėjo būti vertinamos.

14.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau pareiškėjas yra ne iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) (sostinėje), kur pareiškėjas gyveno, nevyksta ginkluoti konfliktai. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

14.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

14.5. Pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę, o nustatytus draudimo atvykti terminus pirmosios instancijos teismas net sutrumpino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33958, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dviejų metų.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

25. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

26. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

27. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad buvo persekiojamas dėl savo brolio, advokato, bylos, kurioje jis atstovavo „silpnesniąją pusę“ ginče dėl žemės. Dėl to buvo mušamas, įkalintas garaže, jam buvo grasinama, bandoma jį nužudyti. Taip pat pareiškėjas teigė, kad aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, todėl taip pat buvo persekiojamas, jam buvo grasinama.

31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pagrįstai sprendė, kad, kadangi pareiškėjo brolis nutraukė savo, kaip advokato veiklą ir išvyko iš kilmės šalies, pareiškėjui tariamai egzistavusi grėsmė dėl jo brolio veiklos, faktiškai išnyko. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas savo persekiojimą, sumušimą bei pavojų siejo būtent su brolio veikla, iš esmės tapęs „netiesiogine auka“. Be to, pareiškėjas net nebandė keisti savo gyvenamosios vietos, o nusprendė išvykti iš kilmės šalies. Šių aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiais ir įrodymais paremtais argumentais nepaneigė.

32. Dėl pareiškėjo politinės veiklos pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme teigė, kad pateikė visus įrodymus dėl dalyvavimo politinėje veikloje Migracijos departamentui ir gali pateikti įrodymus, kad informaciją siuntė atsakovui. Atsakovo atstovė tikino, kad tokių duomenų Migracijos departamente nebuvo gauta. Teismas teismo posėdžio metu įpareigojo pareiškėją pateikti aptariamus įrodymus, dėl to atidėjo posėdį. Teismas taip pat išaiškino galimybę susisiekti su advokatu. Nepaisant to, minėtų įrodymų pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Taigi, įrodymais nepagrįsta, kad pareiškėjas priklausė politinei partijai, buvo jos aktyviu nariu ir dėl to buvo persekiojamas, o jo pasakojimas savaime nesudaro pagrindo abejoti padarytomis išvadomis. Be to, tai, kad jis nepateikė aptariamų įrodymų, nurodoma ir apeliaciniame skunde. Tačiau kodėl tai nebuvo padaryta, pareiškėjas nepaaiškino.

33. Taip pat paminėtina, kad, nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, tačiau, kaip pats teigė, pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, pažymėtina, kad vertindamas situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, be kita ko, papildomos apsaugos suteikimo kontekste, Departamentas nurodė, kad kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

34. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 86–87 straipsniuose.

35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė