704fd426-1ab0-4fc2-bcdb-e614839e51c2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-309/2011                                                    Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00064-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 8 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjui advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam R.

P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, paskirta bausmė, pritaikius bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Priteista iÅ¡ R. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. N. 20,00 Lt turtinės ir 2000,00 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 7 d., apie 16.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas A. N., adresu (duomenys neskelbtini) r., namo virtuvėje iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės buitinės paskirties peilį ir laikydamas jį nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusiÄ jÄ A. N. bei grasindamas žodžiais „papjausiu, paskersiu“, pareikalavo iÅ¡ jos pinigų, nukentėjusiajai išėmus piniginę iÅ¡ virtuvės spintelės stalčiaus ir jÄ atidarius, laikydamas atkiÅ¡tÄ peilį prie A.

N. ir juo grasindamas, pagrobė iÅ¡ piniginės nukentėjusiajai A. N. priklausančius – 20 litų ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti; apklausti liudytojÄ â€“ K.; suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę; sumažinti civilinį ieÅ¡kinį. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad buvo nuėjęs pas A. N. ir prašė paskolinti – 20 Lt bilietui, kad galėtų grįžti namo.

Teigia, kad jai negrasino, nevartojo jokių necenzÅ«rinių žodžių, ir nurodo, kad A. N. jam pati davė 20 Lt ir tada jis iÅ¡ jos išėjo. Nurodo, kad jis su savimi jokio peilio neturėjo, kÄ , pasak nuteistojo, teismo posėdžio metu patvirtino O. J.. Taip pat nurodo, kad jo Å¡eimoje santykiai nėra geri, todėl teigia, kad jo mama galėjo nesuprasti jo žodžių, kad jis grasino ir reikalavo pinigų. Teigia, jog kitÄ dienÄ pas jo močiutę atvažiavo N. sÅ«nus – K. N. su dviem draugais ir pradėjo jį muÅ¡ti, grasino nužudyti ir reikalavo, kad jis pasakytų, jog turėjo peilį.

Apelianto teigimu, tai matė jo tėvas ir paÅ¡tininkė K., tačiau ir jiems buvo grasinta susidoroti, todėl jie bijo duoti parodymus. Nurodo, kad tÄ aplinkybę, jog jį sumušė K. N. įrodo byloje esančios nuotraukos, tačiau nuteistojo teigimu, pareigÅ«nai jokio tyrimo nepradėjo. Taip pat nurodo, kad peilio jis tikrai neturėjo, o tiesiog prašė N. paskolinti pinigų, o jei ji iÅ¡sigando, jis prisiima atsakomybę ir sutinka atlyginti žalÄ , nors ji yra per didelė. Taipogi nurodo, kad jei teismas įžvelgs jo kaltę, tada praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę, sumažinti civilinį ieÅ¡kinį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo R. P. kaltės klausimÄ bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo R. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek R. P. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas Å¡io straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iÅ¡ jų grindžiama R. P. kaltė. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimÄ panaudojant peilį. Plėšimas – tyčinis nusikaltimas, todėl atsakomybė už Å¡iame BK straipsnyje 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – peilio panaudojimÄ .

Nusikaltimo baigtumo momentas nustatomas remiantis nusikaltimo sudėties aprašymu baudžiamajame įstatyme ir priklauso nuo nusikalstamų ketinimų faktinio įgyvendinimo. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai, nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas. Turto užvaldymas laikomas baigtu, kai jis kaltininkų galutinai užvaldomas, t. y. kai šie turi visas galimybes juo laisvai, netrukdomai disponuoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas atėjęs pas A. N., iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės buitinės paskirties peilį ir laikydamas jį nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusiÄ jÄ A. N. bei grasindamas žodžiais „papjausiu, paskersiu“, pareikalavo iÅ¡ jos pinigų, nukentėjusiajai išėmus piniginę iÅ¡ virtuvės spintelės stalčiaus ir jÄ atidarius, laikydamas atkiÅ¡tÄ peilį prie A. N. ir juo grasindamas, pagrobė iÅ¡ piniginės nukentėjusiajai A. N. priklausančius – 20 litų.

Ir nors nuteistasis R. P. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, atmeta, kadangi juos paneigia faktinės bylos aplinkybės, t. y. tiek paties nuteistojo R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo (39, 76 b. l.) ir teisminio nagrinėjimo metu (107-108 b. l.), kur jis parodė, kad pripažįsta savo kaltę bei nuosekliai ir tapačiai tvirtino, kad grasindamas nukentėjusiajai A.

N. peiliu iÅ¡ jos pagrobė 20 Lt; tiek nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s nukentėjusiosios A. N. parodymai duoti viso proceso eigoje (15, 16, 108 b. l.), kur ji parodė, kad atėjęs į jos namus nuteistasis jai grasino peiliu, sakė, kad paskers, reikalavo pinigų ir pagrobė iÅ¡ jos 20 Lt; liudytojų O. J. ir G. A. parodymai duoti viso proceso eigoje (18, 19, 108, 109 b. l.), kur jos parodė, kad nukentėjusioji A. N. po įvykio joms sakė, kad nuteistasis R. P. jÄ gÄ sdino peiliu ir reikalavo pinigų. Be to, be Å¡ių nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, nuteistojo R.

P. kaltę patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga – A. N. protokolas pareiÅ¡kimas (14 b. l.), iÅ¡ kurio turinio matyti, kad nepažįstamas vaikinas jai grasino peiliu, reikalavo pinigų ir pagrobė iÅ¡ jos 20 Lt; R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (42-47 b. l.), kur R. P. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.Remdamasis iÅ¡dėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis R.

P. nukentėjusiajai A. N. grasindamas peiliu ir reikalaudamas bei po to pagrobdamas 20 Lt, atliko veiksmus, atitinkančius kvalifikuoto plėšimo sudėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir teigia, jog nepadarė jokio nusikaltimo, kad peilio neturėjo, tačiau kaip jau minėta, tiek ikiteisminio tyrimo (39, 76 b. l.), tiek teisminio nagrinėjimo (107-108 b. l.), ir net baigiamųjų kalbų metu, nuteistasis pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Todėl tokia apelianto pozicija – kaltės neigimas apeliacinio proceso metu, vertintina kaip jo gynybinė pozicija, kaip jo teisė duoti vienokius ar kitokius parodymus.Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad N. sūnus K. N. su dviem draugais jį primušė, grasino nužudyti ir reikalavo, kad jis pasakytų, jog turėjo peilį, bei tai, jog pareigūnai jokio tyrimo nepradėjo, jog tai, kad jį mušė matė jo tėvas ir paštininkė K., tačiau ir jiems buvo grasinta susidoroti, todėl jie bijo duoti parodymus, atmestini, kadangi tai nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir apelianto skunde nurodytas praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ â€“ K., kadangi Å¡ioje byloje jos parodymai nebÅ«tų susiję su nagrinėjamu įvykiu. Dėl priteistos žalos ir jos dydžio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vienÄ iÅ¡ nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Nuteistasis R. P. nesutinka su nukentėjusiajai priteistos žalos dydžiu ir praÅ¡o jį sumažinti. IÅ¡ apelianto skundo turinio matyti, kad jis neginčija nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžio, o skundu nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu, deklaratyviai praÅ¡ydamas sumažinti civilinį ieÅ¡kinį.Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiajai A.

N. padarytos neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibÅ«dinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie nukentėjusiojo patirtų iÅ¡gyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kt.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. P. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė prieÅ¡ 84 metų amžiaus nukentėjusiÄ jÄ , apeliantas nusikaltimo įvykdymui naudojo peilį, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji dėl nuteistojo R. P. neteisėtų veiksmų patyrė tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, tiek nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

Nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, ligota, o nuteistasis grasindamas jai peiliu ir reikalaudamas pinigų neabejotinai sukėlė jai stresÄ , baimę, todėl pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis.             Dėl paskirtos bausmės nuteistajam                          Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.            Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę apeliantui teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad R.

P. padarė vienÄ sunkų tyčinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , jog Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas neteistas, tačiau Å¡iuo metu jau teistas, baustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiosios, žadėjo atlyginti žalÄ , yra jauno amžiaus, tačiau nesimoko, nedirba.Nuteistojo R. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.           Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R.

P. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – savo dydžiu yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Å¡ios bausmės vidurkis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl to R. P. skirta bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, todėl R.

P. paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ar dar labiau jÄ Å¡velninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Zigmas Kavaliauskas              Teisėjai                                                                     Raimundas Jurgaitis                                                                               Vidmantas Mylė