704fbcb7-daf7-4715-bd23-a99fa490e089 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1766/2012Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02223-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 99.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų K. B., R. B., Z. B. ir M. D. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 2-184-653/2013 pagal ieÅ¡kovų K.

B., R. B. (R.), Z. B. ir M. D. K. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotÄ apeliacinį skundÄ , pagrįstumo.IeÅ¡kovai K. B., R. B., Z. B. ir M. D. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankas, praÅ¡ydami: pripažinti negaliojančiomis 2007 m. spalio 17 d.

K. B. ir atsakovo sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis;pripažinti negaliojančiomis 2007 m. spalio 17 d. Z. B. ir atsakovo sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis;pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 17 d. K. B. ir atsakovo sudarytÄ skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. K-2403-2007-81;pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 17 d. Z. B. ir atsakovo sudarytÄ skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartį Nr. K-2403-2007-83;pripažinti negaliojančia K. B., R. B. ir atsakovo 2010 m. birželio 17 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2010-87;pripažinti negaliojančia Z.

B., M. D. K. ir atsakovo AB DnB bankas 2010 m. birželio 17 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2010-86;priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų K. B. ir R. B. naudai 47 058,76 EUR sumÄ ir 1888,50 Lt patirtų iÅ¡laidų sumÄ ;priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų Z. B. ir M. D. K. 101 524,46 EUR sumÄ ir 9881,99 Lt patirtų iÅ¡laidų sumÄ ;priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų K. B. ir R. B. naudai 5 % palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų Z.

B. ir D. K. naudai 5 % palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (t. 3, b.l. 65-74). IeÅ¡kovai K. B., R. B., Z. B. ir M. D. K. padavė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo. Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo 9 248 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, dėl to ieÅ¡kovai priversti savo teises ginti teisme.

Be to, atleidimas nuo žyminio mokesčio atitiktų ieÅ¡kovų finansines galimybes, prieÅ¡ingu atveju, negalėdami sumokėti žyminio mokesčio, ieÅ¡kovai prarastų galimybę toliau ginti pažeidžiamas savo teises. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo netenkino (t. 3, b.l. 101-102). Teismas nustatė, kad už paduotÄ apeliacinį skundÄ mokėtinas 9 248 Lt žyminis mokestis, ieÅ¡kovai nėra sumokėję nė dalies mokėtino žyminio mokesčio, be to nepateikė įrodymų apie turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas.

Teismas sprendė, kad vien iÅ¡ byloje esančių anksčiau pateiktų ieÅ¡kovų duomenų apie įkeistÄ turtÄ , nesant kitų duomenų visumos, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia yra Å¡iuo metu ieÅ¡kovų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai įrodymais nepagrindė argumentų apie savo sunkiÄ turtinę padėtį, teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog yra pagrindas atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai K.

B., R. B., Z. B. ir M. D. K. (toliau – apeliantai) praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės (t. 3, b.l. 105-107). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantai savo pažeidžiamas teises teismine tvarka priversti ginti iÅ¡imtinai dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. Apeliantai K. B. ir R. B. vienintelį jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų ir informacijos neatskleidimo įkeitė atsakovo naudai.

Jokio kito nekilnojamojo turto K. B. ir R. B. neturi.Apeliantai neturi objektyvių galimybių sumokėti reikiamÄ Å¾yminį mokestį, nes jų teisė disponuoti apeliantams priklausančiu turtu yra suvaržyta paties atsakovo naudai įkeistu turtu. Apeliantai priversti vykdyti įsipareigojimus atsakovui, t.y. jie vykdo su atsakovu sudarytas kredito sutartis, kurių pagrindu yra mokamos įmokos atsakovui. Apeliantų teigimu, finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį jie neturi. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ (t. 3, b.l. 109-110).

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jų visas be iÅ¡imties turimas turtas yra įkeistas atsakovui. Be to, žyminis mokestis gali bÅ«ti mokamas ne tik iÅ¡ turto pardavimo gautomis pajamomis, bet ir iÅ¡ kitų pajamų (gaunamo atlyginimo). Apeliantai jokiais įrodymais nepagrindė savo sunkios turtinės padėties. Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai leidžia teigti apie pakankamai gerÄ apeliantų turtinę padėtį.

Apeliantai sumokėjo visÄ Å¾yminį mokestį už ieÅ¡kinį, vykdo įsipareigojimus atsakovui pagal kreditavimo sutartis, dirba ir gauna pajamas. Todėl nėra jokio pagrindo atleisti jų nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Apeliantai iÅ¡ esmės identiÅ¡kais argumentais jau prašė teismo atleisti juos nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, tačiau teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi tokį praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei vilkina bylos nagrinėjimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotÄ apeliacinį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Pažymėtina, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str.), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei Å¡io mokesčio atidėjimo (CPK 83 str., 84 str.) sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų praÅ¡ymÄ .

IÅ¡ apeliantų pateiktų procesinių dokumentų, inter alia atskirojo skundo, matyti, kad apeliantai praÅ¡o atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje dalyvaujantis asmuo, praÅ¡antis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimÄ , privalo įrodyti tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t.y. įrodinėjimo pareiga tenka praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.). Spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nustato, ar egzistuoja bent vienas iÅ¡ CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant asmuo turi bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių įstatymuose numatytų atvejų, dėl kurių jie turėtų bÅ«ti laikomi atleistais nuo viso žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens turtinės padėties lygis gali bÅ«ti tik dalinio, bet ne visiÅ¡ko atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas. Taigi, spręstinas klausimas dėl apeliantų atleidimo nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio.

Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Å ios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Taigi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t.y. bÅ«tinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 str.). Apeliantų teigimu, jie finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį neturi, nes apeliantams nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas atsakovo naudai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byloje yra duomenys apie apeliantams priklausantį ir atsakovui įkeistÄ turtÄ (t. 2, b.l. 86-100). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien iÅ¡ byloje esančių apeliantų duomenų apie įkeistÄ turtÄ , nesant byloje kitų įrodymų, nėra galimybės nustatyti, kokia yra apeliantų turtinė padėtis.

Be to, iÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų taip pat matyti, kad apeliantas Z. B. 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi yra perleidęs žemės sklypÄ ir pastatus – sodo pastatÄ , garaÅ¾Ä , Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 92-98). Taip pat iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad apeliantams Z. B. ir M. D. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 12 500 Lt) bei Z.

B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 378 000 Lt). Taigi, ne visas apeliantų turtas ir yra suvaržytas įkeitimu. Dėl apeliantų sunkios turtinės padėties pagrįstų abejonių kelia ir nagrinėjamoje byloje sudarytų ginčijamų sandorių vertė (vargu, ar sunkioje turtinėje padėtyje asmenys apskritai sudarinėja tokios vertės sandorius) bei tai, kad apeliantai už teisines paslaugas, patirtas nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, yra sumokėję 9 952,25 Lt (t. 3, b.l. 40-49).

Apeliantai tapačiais argumentais buvo pareiÅ¡kę praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieÅ¡kinį. Vilniaus apygardos teismui 2012 m. spalio 5 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , apeliantai žyminį mokestį už ieÅ¡kinį sumokėjo (t. 1, b.l. 102-104, 107). ReikÅ¡dami praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , apeliantai nenurodo jokių naujų, jų turtinę padėtį esmingai pabloginusių aplinkybių, kurios bÅ«tų atsiradusios bylos nagrinėjimo metu.

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apeliantų nurodoma sunkia turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinę padėtį patvirtina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257/2013), kuriuos pateikti teismui turi praÅ¡ymÄ teikiantys asmenys (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad apeliantai nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, nes byloje nesant duomenų apie apeliantams priklausantį visÄ registruotinÄ (inter alia ir kilnojamÄ jį) turtÄ , kiekvieno apelianto gaunamas pajamas, turimas akcijas ir kitus vertybinius popierius, sÄ skaitas kredito įstaigose, daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantų turtinė padėtis yra sunki ir dėl to bÅ«tų pagrindas juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, nėra pagrindo, o juo labiau dar ir aukščiau paminėtų abejonių dėl jų (blogos) turtinės padėties kontekste (CPK 12 str., 178 str.).

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Palikus skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ , apeliantams nustatytinas terminas žyminio mokesčio už paduodÄ apeliacinį skundÄ sumokėjimui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti apeliantams K.

B., R. B., Z. B. ir Monikai D. K. terminÄ iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjas                                                                 Alvydas PoÅ¡kus