Legislator Case Law & Legislation
704f81a0-3418-417f-8ea8-6304bf16baef AI generated

704f81a0-3418-417f-8ea8-6304bf16baef · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 704f81a0-3418-417f-8ea8-6304bf16baef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikotarpis, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-26 iki 2013-06-27.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 23.42 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Å¡alia kelių (duomenys neskelbtini) sankryžos, stovėdamas prie tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst.

Legislator headnote

AI generated

704f81a0-3418-417f-8ea8-6304bf16baef · Panevėžio apygardos teismas: Tai patvirtina, jog jis nebandė vengti girtumo nustatymo, dėl ko vėliau pasiÅ«lė kyšį. Tvirtina, kad jis neturėjo tokio motyvo, nes sutiko girtumÄ nusistatyti po 3 min. nuo jo sustabdymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo girtumo nustatymo alkotesterio parodymuose užfiksuotu laiku (23.43 val.). Byloje yra 2013-08-05 tarnybinis praneÅ¡imas, jog prieÅ¡ nustatant girtumÄ nebuvo nustatyta alkotesterio data, kÄ patvirtino ir policijos pareigÅ«nai. Taip pat abu pareigÅ«nai negalėjo teismui atsakyti, ar laikas automatiÅ¡kai lieka nusistatęs teisingas, ar jį reikia nustatyti kiekvienÄ kartÄ , kai nustatoma alkotesterio data.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                              Baudž. byla Nr. 1A-91-185/2014                                                                                                                                             Teisminio proceso Nr.             1-76-1-00400-2013-5                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                              N U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59                                        2014 m. vasario 20 d.

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija                                                   Panevėžys                                                                                                                                                1.2.14.5.3;2.4.8.         Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Å imkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorei Gražinai Petrulytei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikotarpis, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-26 iki 2013-06-27.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 23.42 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Å¡alia kelių (duomenys neskelbtini) sankryžos, stovėdamas prie tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ydamas nenustatyti jo girtumo, nes prieÅ¡ pusvalandį gėrė alaus, pasiÅ«lė 200 litų dydžio kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio specialistui M. Č. ir patruliui D. S., siekdamas neteisėtos Å¡ių valstybės tarnautojų veikos, tai yra už tai, kad valstybės tarnautojai netikrintų jo girtumo.Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkes teismo 2013-12-03 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sutrukdžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apylinkės teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis vien tik policijos pareigÅ«nų parodymais (M. Č. ir D. S.), kurie tvirtino, jog jiems pasiÅ«lė kyšį. Kitų duomenų, patvirtinančių šį faktÄ , byloje nėra. Atkreipia dėmesį, kad policijos darbuotojų pirminiai parodymai (jų tarnybiniai praneÅ¡imai) skiriasi nuo jų duotų parodymų atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Teisme jie nurodė aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, kurios akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Abu policijos pareigÅ«nai teisme tvirtino, kad jis prašė nenustatyti girtumo ir taip vengė atsakomybės. Tik teismui du kartus paklausus apie kyÅ¡io siÅ«lymÄ , jie Å¡io fakto negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti. Abu policijos pareigÅ«nai paminėjo tik tai, kad gal jiems kyšį ir siÅ«lė. Policijos pareigÅ«nai tvirtino, kad jo automobilį sustabdė 23.30 val., po ko jis apie 30 min. vengė tikrintis girtumÄ , prašė paleisti, ir tik tada iÅ¡kvietė operatyvinę grupę, kuri atvyko po maždaug 20 min., po ko pradėjo atlikinėti procesinius veiksmus, t. y. nuo jo sustabdymo iki operatyvinės grupės atvykimo praėjo 50 min.

Tačiau Å¡ių liudytojų parodymus paneigia byloje esantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiÅ«ros laikas – 23.43 val. Sugretinus automobilio sustabdymo laikÄ ir atvykusios operatyvinės grupės atliekamo procesinio veiksmo (įvykio vietos apžiÅ«ros) pradžios laikÄ , akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai sakė netiesÄ , nes operatyvinė grupė atvyko ir pradėjo apžiÅ«rÄ po 13 min. nuo jo sustabdymo momento, o ne po 50 min., kaip teigė policijos pareigÅ«nai.

Taigi lieka neaiÅ¡ku, kaip jis galėjo apie 30 min. vengti nustatyti girtumÄ , jeigu iÅ¡kviesta operatyvinė grupė atvyko ir apžiÅ«rÄ pradėjo po 13 min. nuo jo sustabdymo. Akivaizdu, kad operatyvinė grupė buvo iÅ¡kviesta iÅ¡ karto sustabdžius jo automobilį. Teisme jis parodė, kad su vienu iÅ¡ policijos pareigÅ«nu (D. S.) buvo įvykęs žodinis konfliktas, kai jis buvo sustabdęs jo automobilį. Todėl pareigÅ«nas iki Å¡iol buvo pyktas dėl jo tokio elgesio ir nepagrįstai jį apkaltino kyÅ¡io pasiÅ«lymu.

Abu pareigÅ«nai negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti tokio fakto, teigdami, kad neprisimena. Liudytojas M. Č. teismui patvirtino, kad konfliktų su vairuotojais bÅ«na nuolat, todėl jie negali atsiminti jo nurodyto konflikto. Nurodo, kad teisme jis tvirtino, jog policijos pareigÅ«nų tik vienÄ kartÄ paprašė netikrinti jo girtumo, tačiau pareigÅ«nui pareikalavus iÅ¡ karto sutiko tikrintis, ir jo girtumas buvo patikrintas maždaug po 3 min. nuo jo sustabdymo. Kaip jau minėjo, policijos pareigÅ«nų pirminiai parodymai, kurie atsispindi jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, skiriasi nuo jų užfiksuotų parodymų liudytojų apklausos protokoluose.

Pirminiuose parodymuose pareigÅ«nai teigė, kad kyÅ¡is buvo pasiÅ«lytas faktiÅ¡kai iÅ¡ karto, ? ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai jau nurodė, kad jis juos įkalbinėjo ilgÄ laiko tarpÄ , po to pasiÅ«lė kyšį, po k? vėl prašė nenustatinėti girtumo, o jau po to buvo iÅ¡kviesta operatyvinė grupė. Jo įsitikinimu, jeigu Lietuvoje susiformuotų tokia teismų praktika, jog galima nuteisti žmogų dėl kyÅ¡io pasiÅ«lymo esant byloje tik dviejų policijos pareigÅ«nų parodymams apie, jų teigimu, padarytÄ nusikaltimÄ , tokiu atveju bÅ«tų galima nuteisti bet kurį asmenį, dėl kurio pareigÅ«nai yra pikti ir meluoja, jog jiems siÅ«lė kyšį.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytas laikas yra galimas netikslumas. Tačiau teismas net nebandė paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų dėl įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyto laiko – nekvietė protokolÄ suraÅ¡iusios pareigÅ«nės. Teismas iÅ¡ policijos įstaigos iÅ¡reikalavo pažymÄ , kurioje nurodyta, jog apie nusikalstamÄ veikÄ buvo praneÅ¡ta 23.42 val., tačiau gauti duomenys yra tik laisvos formos pažyma, kurioje nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis buvo suraÅ¡yta Å¡i policijos pažyma.

Akivaizdu, kad Å¡ioje policijos pažymoje nurodytas praneÅ¡imo laikas prieÅ¡tarauja įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytam laikui, nes, kaip ir nurodė teismas nuosprendyje, operatyvinė grupė negalėjo atvykti per 1 min. Taigi iÅ¡kilo prieÅ¡taravimai tarp byloje esančių duomenų, kurių teismas ar prokuroras net nebandė paÅ¡alinti. Teismas nereikalavo iÅ¡ policijos įstaigos duomenų, patvirtinančių praneÅ¡imo laikÄ (garso įraÅ¡o). Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pirmiau nurodytų aplinkybių, jog operatyvinė grupė į įvykio vietÄ atvyko po 13 min. po jo automobilio sustabdymo, kas rodo, jog Å¡i grupė buvo iÅ¡kviesta iÅ¡ karto sustabdžius jo automobilį.

Tai patvirtina, jog jis nebandė vengti girtumo nustatymo, dėl ko vėliau pasiÅ«lė kyšį. Tvirtina, kad jis neturėjo tokio motyvo, nes sutiko girtumÄ nusistatyti po 3 min. nuo jo sustabdymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo girtumo nustatymo alkotesterio parodymuose užfiksuotu laiku (23.43 val.). Byloje yra 2013-08-05 tarnybinis praneÅ¡imas, jog prieÅ¡ nustatant girtumÄ nebuvo nustatyta alkotesterio data, kÄ patvirtino ir policijos pareigÅ«nai. Taip pat abu pareigÅ«nai negalėjo teismui atsakyti, ar laikas automatiÅ¡kai lieka nusistatęs teisingas, ar jį reikia nustatyti kiekvienÄ kartÄ , kai nustatoma alkotesterio data.

PrieÅ¡taravimų dėl alkotesterio laiko nebandė Å¡alinti nei prokuroras ar teismas, dėl ko nėra aiÅ¡ku, ar alkotesteryje nurodytas girtumo patikrinimo laikas yra teisingas. Kadangi Å¡ie prieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti, todėl iÅ¡ alkotesterio parodymų negalima nustatyti, kokiu laiku jam buvo patikrintas girtumas.Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi girtumo patikrinimų registracijos žurnalu, kuriame nurodyta, jog jam nustatytas girtumas 2013-06-25 23.43 val. PareigÅ«nai Å¡iame žurnale parašė tokį laikÄ , kokį jiems rodė alkotesteris, o kodėl laikas buvo ne tas, apie tai jau pasisakė pirmiau.Teigia, kad jo pasakyti žodžiai „gal susitarsim“, einant link policijos pareigÅ«nų automobilio, nebuvo kyÅ¡io siÅ«lymas.

Dauguma vairuotojų prašo juos paleisti, kai padaro pažeidimus. Jis taip pat prašė policijos pareigūnų jį paleisti. Tai jokiu būdu nebuvo kyšio siūlymas, nes jis policijos pareigūnams nesiūlė jokio atlygio ar naudos. Jo 2013-06-26 įtariamojo apklausoje tyrėja parašė, jog nepamena to momento, kad pareigūnams būtų siūlęs kyšį, nes neturėjo pinigų. Žodis „nepamenu“ reiškia, kad kyšio nesiūlė. Mano, kad tyrėja turėjo tiksliai jo paklausti, ar siūlė kyšį ar ne, ir tokiu atveju jis būtų atsakęs, kad nesiūlė.

Å iuo atveju tyrėja jo paklausė, ar atsimena, jog siÅ«lė kyšį, todėl ir atsakė, kad tokio momento neprisimena. Kitas apklausoje esantis sakinys tik patvirtina jo versijÄ , nes ten paraÅ¡yta, jog sutinka tik su tuo, kad prašė pareigÅ«no jį paleisti ir netikrinti girtumo. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jo paties parodymai patvirtina aplinkybes apie nusikalstamos veikos padarymÄ . Nurodo, kad teismas nuosprendyje pakeitė nusikalstamos veikos padarymo laikÄ iÅ¡ 23.30 val. į nuo 23.30 val. iki 23.43 val., tačiau nemotyvavo, kokia teisės norma teismas rėmėsi atlikdamas šį veiksmÄ ir kokia teisės norma leidžia tai daryti.

Teisme byla nagrinėjama pagal pateiktÄ kaltinimÄ , su kuriuo jis buvo supažindintas, ir jam nebuvo praneÅ¡ta apie nusikalstamos veikos padarymo laiko pakeitimÄ tiriant įrodymus teisme. Dėl Å¡ios priežasties buvo pažeistos jo teisės gintis nuo patikslinto kaltinimo. Kaltinime nurodyta, jog jis padarė veikÄ â€“ pasiÅ«lė kyšį. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta (buvo atliktos tiek jo, tiek automobilio apžiÅ«ros), kad nei jis, nei su juo važiavęs asmuo pinigų neturėjo. Tokiu atveju, jeigu bÅ«tų kaltinamas pažadėjimu duoti kyšį, tai byloje esantys duomenys neprieÅ¡tarautų tokiai veikai, nes kyšį galėtų duoti vėliau, kai turėtų pinigų.

Tačiau nagrinėjamu atveju, kyÅ¡io pasiÅ«lymas, kai visiÅ¡kai neturi su savimi pinigų, yra neįmanomas veiksmas. Be to, pasiÅ«lymas turi bÅ«ti akivaizdus ir aiÅ¡kus, o jeigu neturi pajamų, pasiÅ«lymo akivaizdumas yra abejotinas. Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo T.

B. kaltės bei jo veikos kvalifikavimo pagal BK 227 str. 2 d.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. neigia savo kaltę, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu, nurodo, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama iÅ¡ esmės dviejų policijos pareigÅ«nų nenuosekliais ir kitiems raÅ¡ytiniams bylos įrodymams prieÅ¡taraujančiais parodymais. Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius apeliantas kelia savo versijas, savaip interpretuoja bylos įrodymus, jų turinį, ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti policijos pareigÅ«nų ir kitų byloje iÅ¡tirtų duomenų įrodomÄ jÄ vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi.

Patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta iÅ¡vada, kad T. B. siÅ«lė 200 Lt kyšį policijos pareigÅ«nams M. Č. ir D. S., siekdamas Å¡ių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jie nenustatytų jo girtumo, ir tokiais savo veiksmais padarė BK 227 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Visos esminės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant nuteistojo T. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. klausimÄ , nustatytos nepažeidžiant BPK 20 str. 3 ir 4 d. nustatytų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos iÅ¡analizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str.

įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka T. B. kaltei pagrįsti. Teismas iÅ¡analizavo nuteistojo, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigÅ«nų M. Č. ir D. S. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais iÅ¡ jų rėmėsi ir kuriuos atmetė. Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, su jomis visiÅ¡kai sutinka. Papirkimas, numatytas BK 227 str., yra pasiÅ«lymas, pažadas duoti kyšį arba kyÅ¡io davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

Taigi papirkimas objektyviai gali pasireikÅ¡ti ir pasiÅ«lymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ , vykdant įgaliojimus. PasiÅ«lyme gali bÅ«ti apibÅ«dinamas konkretus kyÅ¡is, nurodomas jo dydis, perdavimo bÅ«das, laikas, vieta ir pan. PasiÅ«lymas duoti kyšį gali bÅ«ti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. PasiÅ«lymas duoti kyšį gali bÅ«ti padaromas įvairiais bÅ«dais – žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ir pan., ir Å¡iomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamÄ veikimÄ ar neveikimÄ (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus.

Papirkimas, pasiÅ«lant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiÅ«lymas dėl kyÅ¡io davimo. Å iuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.Nors nuteistasis T. B. nepripažįsta savo kaltės ir teigia, kad jis jokio kyÅ¡io policijos pareigÅ«nams nesiÅ«lė, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, sugretinęs Å¡iuos nuteistojo teiginius su visais kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, jų negali vertinti niekaip kitaip tik kaip nuteistojo pasirinktÄ gynybos versijÄ .

Kolegijos nuomone, nuteistojo T. B. kaltę apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡ dalies grindė jo paties teisme duotais parodymais, kad policijos pareigÅ«nams sustabdžius jo automobilį, jis buvo girtas, ir siekdamas, kad pareigÅ«nai nenustatinėtų jo girtumo, siÅ«lė susitarti. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. taip pat pripažino, kad siÅ«lė pareigÅ«nams susitarti, tačiau neprisiminė, jog bÅ«tų siÅ«lęs jiems 200 Lt kyšį. Apeliaciniame skunde T. B. nurodo, kad jo pasakyti žodžiai „gal susitarsim“ einant link policijos pareigÅ«nų automobilio, nebuvo kyÅ¡io siÅ«lymas, nes dauguma vairuotojų, padariusių pažeidimÄ , praÅ¡o juos paleisti, be to, jis policijos pareigÅ«nams nesiÅ«lė jokio atlygio ar naudos.

Tačiau, kaip jau minėta, pasiÅ«lymas duoti kyšį gali bÅ«ti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Apelianto skundo teiginį, kad jis policijos pareigÅ«nams nesiÅ«lė jokio atlygio ar naudos, paneigia ir kartu jo kaltę pagrindžia kaip liudytojų apklaustų policijos pareigÅ«nų M. Č. ir D. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad sustabdytas neblaivus vairuotojas T. B. siekė iÅ¡vengti pasitikrinti girtumÄ , siÅ«lė susitarti dėl netikrinimo. Nors buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ pareigÅ«nui, daug kartų praÅ¡ydamas ir įkalbinėdamas pareigÅ«nus neforminti KET pažeidimo, galiausiai pasiÅ«lė duoti pareigÅ«nams 200 Lt kyšį.

Netikėti šiais liudytojų policijos pareigūnų M. Č. ir D. S. parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, konkretūs, išsamūs ir logiški, juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: jų pačių tarnybiniai pranešimai bei parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio vartojimo faktui nustatyti rezultatų juosta, girtumo patikrinimų registracijos žurnalo lapo kopija, T. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-22 nutarimas.

Å ie duomenys kartu paneigia ir apelianto skundo teiginį, kad jo kaltė iÅ¡imtinai grindžiama tik dviejų policijos pareigÅ«nų parodymais.Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai kardinaliai skiriasi nuo jų pačių parodymų, duotų atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir teisme. Tačiau analizuojant bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad liudytojų D. S. ir M. Č. nurodytos įvykio aplinkybės tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme yra analogiÅ¡kos.

Abu liudytojai teisme parodė, kad tarnybiniuose praneÅ¡imuose apie įvykį praneÅ¡ama trumpai, tik pati esmė, o jau ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme jie iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡dėsto visas vieno ar kito įvykio aplinkybes. Nuteistasis T. B. skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra akivaizdžiai neteisingi, nes pagal juos (policijos pareigÅ«nus), visas procesas, kol jis (apeliantas) nuo jo sustabdymo momento vengė nustatyti girtumÄ ir prašė jį paleisti iki buvo iÅ¡kviesta ir atvyko operatyvinė grupė, praėjo 50 min., kai tuo tarpu įvykio vietos apžiÅ«ros protokole įvykio vietos apžiÅ«ros pradžia nurodyta 23.43 val., t. y.

įvykio vietos apžiÅ«ra pradėta po 13 min. nuo jo sustabdymo momento (23.30 val.), o ne po 50 min., kaip nurodo policijos pareigÅ«nai. Tai, apelianto nuomone, patvirtina jo parodymus, jog operatyvinė grupė į įvykio vietÄ atvyko po 13 min. po jo automobilio sustabdymo, t. y. Å¡i operatyvinė grupė buvo iÅ¡kviesta iÅ¡ karto sustabdžius jo automobilį, kas rodo, jog jis nebandė vengti girtumo nustatymo, dėl ko vėliau pasiÅ«lė kyšį. Tačiau kolegija pažymi, kad skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl galimų netikslumų įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, t. y. dėl apžiÅ«ros pradžios laiko, ir pagrįstai konstatuota, jog tai, kad galimai įvykio vietos apžiÅ«ros protokole netiksliai nurodyta įvykio vietos apžiÅ«ros pradžia, nepaneigia kitų reikÅ¡mingų bylai nagrinėti ir T.

B. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie jau aptarti pirmiau. Be to, iÅ¡ teisme duotų paties nuteistojo bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų matyti, kad pats atsisakymo tikrintis girtumÄ , praÅ¡ymo neforminti pažeidimo bei kyÅ¡io siÅ«lymo procesas buvo trunkamasis, tai buvo daroma keletÄ kartų nuo pat pažeidėjo automobilio sustabdymo iki patikrinimo. Kad jo girtumas buvo patikrintas tik po kurio laiko nuo jo sustabdymo nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apelianto kaltės nepaneigia ir tai, kad alkoholio vartojimo faktui nustatyti rezultatų juostoje atspausdinta ne įvykio (2013-06-25), o kita data (2007-01-19).

Byloje yra policijos pareigÅ«no M. Č. tarnybinis praneÅ¡imas dėl alkotesterio „Alcotest 6810“ ARBH 0030 panaudojimo, kuriame nurodyta, kad T. B. 2013-06-25 23.43 val. buvo nustatytas 1,36 promilės girtumas. PrieÅ¡ nustatant girtumÄ nebuvo patikrinta alkotesterio data, todėl ant patikrinimo kvito matoma atspausdinta kita data (1 t, b. l. 12, 15). PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Å¡iam neatitikimui paÅ¡alinti teismas ėmėsi priemonių ir dėl Å¡ių aplinkybių apklausė policijos pareigÅ«nus M.

Č. ir D. S.. Teisme policijos pareigÅ«nas M. Č. parodė, kad toks neatitikimas galėjo atsirasti dėl to, jog senesniems prietaisams pakeitus elementus, iÅ¡ naujo reikia nustatyti datÄ ir laikÄ . Naujesniuose prietaisuose data ir laikas nusistato automatiÅ¡kai. Prietaise, kuriuo buvo patikrintas apelianto neblaivumas, buvo nustatytas tikslus laikas, tačiau datos neatitikimÄ pastebėjo tik vėliau, kai atspausdino kvitÄ . Kad prieÅ¡ nustatant T. B. girtumÄ netikrino alkoholio matuoklio prietaiso datos parodė ir D.

S.. Taip pat pirmosios instancijos teismas Å¡iam neatitikimui paÅ¡alinti iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Panevėžio apskrities VPK dėl informacijos pateikimo. IÅ¡ 2013-10-25 policijos pateikto raÅ¡to Nr. 50-S-9127 matyti, kad Panevėžio apskrities VPK budinčiajam apie siÅ«lytÄ kyšį buvo praneÅ¡ta 2013-06-25, 23.42 val. (2 t, b. l. 1). T. B. girtumo faktas, data ir laikas užfiksuoti ir girtumo patikrinimo registracijos žurnale (1 t, b. l. 16-17).Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigÅ«nai turi pagrindÄ jį apkalbėti dėl papirkimo, nes su vienu iÅ¡ liudytojų – D.

S. anksčiau yra turėjęs konfliktÄ , kai jis buvo sustabdęs jo automobilį. Tačiau Å¡iÄ T. B. versijÄ paneigė abu liudytojai D. S. ir M. Č., kurie tvirtino, kad jų su T. B. jokie santykiai nesieja, jie jo nepažįsta, neatsimena, kad bÅ«tų anksčiau jį sustabdę, jokių konfliktų su juo neturėjo. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojai D. S. ir M. Č. apie jokius dažnus konfliktus su vairuotojais nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neužsiminė. Net ir be kategoriÅ¡kų ir nuoseklių pareigÅ«nų parodymų, Å¡i vien paties T.

B. iÅ¡sakyta versija aukÅ¡tesnės instancijos teismui neatrodo patikima, kadangi nuteistasis negalėjo nurodyti, dėl ko kilo konfliktas su policijos pareigÅ«nu D. S., tik abstrakčiai tvirtino, kad konfliktas vyko, nors teisme teigė, kad policijos pareigÅ«nai jį stabdo ne dažnai, su pareigÅ«nais dažnai nesipyksta, buvo susipykęs tik kartÄ ir tai buvo prieÅ¡ maždaug 8-9 mėnesius. Dėl to kolegijai kyla abejonių, kad apeliantas praėjus neilgam laiko tarpui neįstengė prisiminti ir paaiÅ¡kinti teismui vienkartinio konflikto su policijos pareigÅ«nu kilimo aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡iÄ versijÄ apeliantas iÅ¡kėlė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu apie policijos pareigÅ«nų galimÄ jam kerÅ¡tÄ net neužsiminė. Taigi atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigÅ«nai D. S. ir M. Č. bÅ«tų turėję suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti T. B.. Kaip nustatyta byloje, policijos pareigÅ«nai buvo tarnyboje ir vykdė savo tarnybines pareigas. M.

Č. teisme parodė, kad jeigu bÅ«tų nepatikrinęs T. B. akivaizdaus neblaivumo ir jį paleidęs, tai dabar už nusikaltimo padarymÄ bÅ«tų teisiami jie (policijos pareigÅ«nai), o ne apeliantas. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis negalėjo policijos pareigÅ«nams siÅ«lyti kyÅ¡io, nes tuo metu nei jis, nei kiti su juo važiavę asmenys neturėjo pinigų. Tačiau ir Å¡i nuteistojo versija skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotai paneigta ir pagrįstai įvertinta kaip jo gynybinė pozicija.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad papirkimas, pasiÅ«lant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiÅ«lymas dėl kyÅ¡io davimo, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu, jeigu asmuo pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nui kyšį pinigais, jų net neturėdamas. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismui jam pareikÅ¡tame kaltinime pakeitus nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , buvo pažeista jo teisė gintis nuo patikslinto kaltinimo.

Å iuo klausimu pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Asmens teisės į gynybÄ baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.) užtikrinimu.Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; pagal Å¡io straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 str. 2 d. ir 256 str. nustatytų sÄ lygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 str. prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2011).

Kaltinamojo teisė į gynybÄ paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ar kitÄ teisinį požymį, bÅ«tinÄ kaltininko veikai pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2008).Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas T.

B. nuteisė pagal BK 227 str. 2 d., tinkamai nustatęs Å¡ios veikos faktines aplinkybes, tarp jų ir nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , t. y. nagrinėjimo teisme metu iÅ¡ paties nuteistojo ir liudytojų parodymų bei kitų bylos įrodymų nustatęs, kad T. B. atsisakymo tikrintis girtumÄ , praÅ¡ymo neforminti pažeidimo bei kyÅ¡io pasiÅ«lymo procesas buvo trunkamasis, teismas patikslino kaltinamajame akte nurodytÄ nusikaltimo padarymo laikÄ : vietoje buvusio laiko - apie 23.30 val., teismas nustatė, kad tai buvo laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 23.42 val.

Taigi apylinkės teismas jokių kaltinime nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės skirtingomis nepakeitė, o tik patikslino nusikalstamos veikos padarymo laikÄ nuo 23.30 val. iki 23.42 val., į kurį, kaip matyti, patenka ir buvęs kaltinime nurodytas laikas - apie 23.30 val. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad apylinkės teismas pažeidė nuostatas, reglamentuojančias kaltinimo patikslinimÄ teisme ir nuteistojo teisę į gynybÄ . Vien tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokia teisės norma remiasi patikslindamas kaltinimÄ ir kokia teisės norma leidžia tai daryti, neleidžia Å¡io nuosprendžio vertinti kaip neteisėto ir nepagrįsto.Nuteistasis T.

B. skunde nurodo ir tai, kad teismas tam tikriems byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti neatliko papildomų veiksmų, o bÅ«tent neapklausė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ suraÅ¡iusios pareigÅ«nės ir pan. Tačiau kolegija Å¡iuo atveju pažymi, kad įrodymų pakankamumo reikalavimas nereiÅ¡kia, kad baudžiamajame procese turi bÅ«ti įrodinėjama iki begalybės. Baudžiamojo proceso įstatyme nereikalaujama atlikti visų įmanomų veiksmų, kurių atlikimas kokybiÅ¡kų naujų rezultatų negali duoti.

Teismo nuosprendyje įrodymų turi bÅ«ti tiek, kiek jų pakanka neabejotinai iÅ¡vadai apie kaltininko kaltumÄ ar nekaltumÄ daryti. Tik teismas konkrečioje byloje turi nuspręsti, kiek byloje surinktų įrodymų yra bÅ«tina pagrįsti ar paneigti konkretaus asmens kaltei, juos iÅ¡dėstyti nuosprendyje, aiÅ¡kiai suformuluoti savo iÅ¡vadas dėl konkrečių įrodymų priimtinumo, jų pagrįstumo bei ryÅ¡io su įrodinėjamomis aplinkybėmis. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakanka nuteistojo T.

B. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Taigi atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai T.

B. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. AukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis T. B., siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus – kad valstybės tarnautojai netikrintų jo girtumo, jiems siÅ«lė 200 Lt kyšį, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 str. 2 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo T. B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :              Nuteistojo T. B. apeliacinį skundÄ atmesti.                           Kolegijos pirmininkas                                                                       Pranas Å imkus              Teisėjai                                                                                                 Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                          Eligijus Gladutis                                      Â