704d1435-478e-4341-a7c3-e393729a5ccd · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. N2-1366-792/2014(Proceso Nr. 2-06-3-09981-2013-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6.; 125.6. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 3 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Alinai Bružienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės J. B. atstovui advokatui RamÅ«nui Girevičiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui T. B., institucija, teikianti iÅ¡vada – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama neterminuotai apriboti atsakovo T. B. tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus M. B. atžvilgiu, nustatyti, kad nepilnamečio sÅ«naus M. B. vienintelė globėja yra jo mama J. B., nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove J.

B. Australijoje, priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog 2000-04-27 J. B. ir T. B. santuoka buvo nutraukta, iÅ¡tuoka buvo įregistruota 2001-09-06. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-04 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-22 nutartimi, nustatė nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja. Teismas sprendimu taip pat priteisė iÅ¡ T. B. nepilnamečiams vaikams po 350,00 Lt dydžio kiekvienam vaikui iÅ¡laikymÄ iki jų pilnametystės, tačiau vaikų tėvas savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus nevykdo.

Teigia, jog ji Å¡iuo metu yra sudariusi santuokÄ su Australijos piliečiu D. R. A. ir turi nuolatinį leidimÄ gyventi Australijoje. Jau pilnametis sÅ«nus D. B. Å¡iuo metu gyvena su ja ir jos sutuoktiniu Australijoje. Tačiau tam, kad nepilnametis sÅ«nus M. B. galėtų teisėtai kartu su mama ir Å¡eima gyventi Australijoje, t.y. gautų nuolatinio gyventojo Australijoje vizÄ , Australijos Migracijos ir Pilietybės departamentui reikalinga pateikti iÅ¡ankstinį atsakovo, t.y. vaiko tėvo, nustatytos formos visiÅ¡kÄ globos atsisakymÄ vaiko atžvilgiu ir sutikimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos Australijoje nustatymo arba įrodymus, kad ji yra vienintelė sÅ«naus Mantvydo globėja.

Nurodo, jog nuo 1999 metų atsakovas visiÅ¡kai atsisakė faktinio Å¡eimos gyvenimo kartu su ja, nebevedė bendro Å«kio ir atsisakė savo pagrindinės tėvo prievolės -iÅ¡laikyti ir auklėti savo vaikus. Nuo to laiko atsakovas neturi jokio kontakto nė su vienu iÅ¡ vaikų, jis jiems neskambina, asmeniÅ¡kai nesusitinka, nesiunčia laiÅ¡kų, nebendrauja. Atsakovas visiÅ¡kai nedalyvavo ir Å¡iuo metu nedalyvauja jų auklėjime. Toks atsakovo elgesys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis yra absoliučiai nesuinteresuotas vykdyti savo pareigÄ rÅ«pintis vaikais.

Dėl tokio tyčinio atsakovo elgesio vaikams buvo padaryta didžiulė žala - vaikai neteko galimybės turėti pilnavertiÅ¡kÄ Å¡eimÄ , jausti tėvo dalyvavimÄ jų auklėjime. Be to, tokiu savo kaltu elgesiu atsakovas užkerta keliÄ vaikui M. B. gauti nuolatinio Australijos gyventojo vizÄ bei turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, užkerta keliÄ jam jaustis saugiam dėl savo ateities kartu su Å¡eima Australijoje. Todėl mano, kad atsakovo T.

B. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu turėtų būti apribota (b.l. 2-6).Ieškinio nuorašo ir jo priedų kopijos išsiųstos atsakovui T. B., nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Ieškinio nuorašo ir jo priedų kopijos atsakovui įteiktos tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.), tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. B. ir T. B. susituokė 1995-09-08 (b.l. 9). 2000-04-27 J. B. ir T. B. santuoka nutraukta, ištuoka įregistruota 2001-09-06 (b.l. 10). Šalims būnant santuokoje gimė vaikai - D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini)(b.l. 11-12). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-04 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-22 nutartimi, nepilnamečių vaikų D. B. ir M. B. gyvenamoji vieta nustatyta su J.

B. (b.l. 14-15, 16-19). Minėtu sprendimu taip pat priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ T. B. nepilnamečiams vaikams po 350,00 Lt dydžio kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. T. B. pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus vykdė netinkamai (b.l. 13). J. B. Å¡iuo metu yra sudariusi santuokÄ su Australijos piliečiu D. R. A. (b.l. 20, 21-22).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Å eimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rÅ«Å¡is - vaiko atskyrimÄ nuo tėvų ir laikinÄ arba neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ (CK 3.179, 3.180 str.).

Abi Å¡ios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str.1, 2 d.).

CK 3.181 str. 2 d. numato, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.CK 3.180 str., reglamentuojančiame tėvų valdžios apribojimo sÄ lygas, bÅ«dus ir pasekmes, yra nurodyta, kad tėvų valdžia neterminuotai apribota gali bÅ«ti tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rÅ«pinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neiÅ¡laiko, reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankcijÄ - tėvų valdžios apribojimÄ (Lietuvos A.

T. 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Be to, Å¡ios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ sisteminio ir lingvistinio CK 3.180 str. įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , prevencinę funkcijas (Lietuvos A. T. 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas T. B. nuo 1999 m. visiÅ¡kai nesirÅ«pino savo dviem nepilnamečiais vaikais, nedalyvavo bei nedalyvauja juos auklėjant, netinkamai vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti juos materialiai. IeÅ¡kovė nurodo, jog nuo minėto laikotarpio atsakovas neturi jokio kontakto nė su vienu iÅ¡ vaikų, jis jiems neskambina, asmeniÅ¡kai nesusitinka, nesiunčia laiÅ¡kų, nebendrauja.

Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieÅ¡kovės teiginiais, kadangi byloje prieÅ¡ingų duomenų nepateikta. Teismo nuomone, toks atsakovo T. B. elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis yra absoliučiai nesuinteresuotas vykdyti savo pareigÄ rÅ«pintis vaikais. Pažymėtina, jog dėl tokio atsakovo netinkamo elgesio, t.y. nesirÅ«pinimo vaikais, vaikams buvo padaryta didžiulė žala – nepilnamečiai vaikai neteko galimybės turėti pilnavertiÅ¡kÄ Å¡eimÄ , jausti tėvo dalyvavimÄ jų auklėjime.

Be to, kaip minėta, ir Å¡iuo metu atsakovas nepalaiko kontakto su buvusia Å¡eima, vengia su jais bendrauti, neduoda sutikimo nepilnamečiui sÅ«nui M. B. gyventi Australijoje. Tokiu savo elgesiu atsakovas nepilnamečiui vaikui M. B. daro ypatingÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kovei sukÅ«rus naujÄ Å¡eimÄ su Australijos piliečiu, nepilnametis sÅ«nus galėtų tapti pilnateisiu Å¡ios naujos Å¡eimos nariu, įgyti nuolatinį leidimÄ gyventi Australijoje, jam bÅ«tų užtikrintos visos socialinės garantijos, teisė į nemokamÄ gydymÄ , teisė į nemokamas studijas ir pan.

Å iuo metu abu sÅ«nÅ«s faktiÅ¡kai gyvena kartu su ieÅ¡kove Australijoje, tačiau bÅ«tent dėl M. tėvo nenoro duoti sutikimÄ sÅ«nui gyventi Australijoje, nepilnamečiui sÅ«nui M. kol kas negali bÅ«ti suteiktas pilnateisis nuolatinio Australijos gyventojo statusas. Dėl tokio atsakovo elgesio tiek ieÅ¡kovei, tiek kartu gyvenančiam nepilnamečiui sÅ«nui kyla problemų, jie negali bÅ«ti užtikrinti dėl savo ateities Australijoje, kadangi neturint nuolatinio Australijos gyventojo vizos, Australijos institucijos gali priimti sprendimÄ dėl vaiko deportavimo iÅ¡ Å¡alies.

Be to, vaikui neturint nuolatinio Australijos gyventojo vizos, kiekvienÄ kartÄ norint iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies tenka su praÅ¡ymais kreiptis į Australijos Migracijos ir Pilietybės departamentÄ , o tai užima daug laiko ir sudaro papildomas iÅ¡laidas. Kartu pažymėtina, jog neturint nuolatinio Australijos gyventojo statuso negalima pasinaudoti Australijos socialinėmis garantijomis. Be to, nagrinėjamoje byloje M. B. teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog niekada nėra matęs T. B. bei girdėjęs jo balso, juo bei jo broliu visada rÅ«pinosi tik mama (b.l. 74).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas T. B. elgiasi lengvabÅ«diÅ¡kai ir neatsakingai, nusiÅ¡alino nuo vaiko ir neturi jokio noro laikyti save vaiko tėvu, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį vaikÄ , bendrauti su juo, rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), todėl ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžiÄ .

Atsakovo T. B. tėvo valdžia nepilnamečio sÅ«naus M. B. atžvilgiu apribotina.Atsakovui T. B. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 str. 3 d.). Taip pat nustatytina, jog nepilnamečio sÅ«naus M. B. vienintelė globėja yra jo mama J. B.. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove J. B. Australijoje. Teismas pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-07-04 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-22 nutartimi, nustatė nepilnamečių vaikų D.

B. ir M. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su J. B.. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei galiojantis, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo dar kartÄ nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama J. B.. Teismas pažymi, jog pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , teismas nenustato konkrečios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kadangi vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ , t.y. gatvę, miestÄ , valstybę. Tokiu atveju, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta laikoma ta vieta, kur gyvena vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Todėl minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas.Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: už pirmines teisines konsultacijas ir dokumentų surinkimÄ bei jų pagrindu ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 2500,00 Lt, už atstovavimÄ teismo posėdžiuose – 500,00 Lt (b.l. 72-73), taip pat ieÅ¡kovė sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 7), viso ieÅ¡kovė turėjo 3144,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės tenkinti visi ieškovės reikalavimai. Ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas tik todėl, kad jau yra priimtas procesinis sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.Neterminuotai apriboti tėvo T.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžiÄ Ä¯ nepilnametį sÅ«nų M. B., gim. (duomenys neskelbtini).Nustatyti, jog nepilnamečio sÅ«naus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vienintelė globėja yra jo mama J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovo T. B. ieÅ¡kovės J. B. naudai 3144,00 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.SprendimÄ per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                          Darius Kurpavičius