2018-10-24 Nr. AB-19433-3-62-3-01643-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2026-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01643-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. buvo kalinamas Marijampolės PN 13 būryje nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Paaiškino, kad 13 būryje kalėjo apie 60 nuteistųjų, šio būrio poilsio kambarys buvo 10 kv. m, virtuvėlė – 7 kv. m, t. y. per maži tokiam nuteistųjų skaičiui, todėl laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai, maistas buvo laikomi gyvenamosiose patalpose, tai dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.

3. Nurodė, kad drabužių ir avalynės džiovykla buvo per maža, todėl drabužius nuteistieji skalbė ir džiovino gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose buvo įrengti pertekliniai baldai – dviaukščiai metaliniai gultai, kurie mažino patalpos plotą. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo patyrė didelių psichologinių pergyvenimų, neturėjo privačios aplinkos, jautė nuovargį, išsekimą, sumažėjo bendravimas, pasidarė uždaresnis, buvo sunku gerai išsimiegoti.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos buvo per mažos dideliam nuteistųjų skaičiui, sutrumpėjo laikas nusiprausti po dušu. Sanitariniai mazgai buvo netinkamai atitverti, patalpose nuolat buvo kiti nuteistieji, todėl, naudodamasis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas jautė diskomfortą. Dėl sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumo kankinosi laukdamas eilėje, patyrė orumo pažeminimą, psichologinį susierzinimą ir didelius nepatogumus.

5. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Akcentavo, jog būryje nebuvo evakuacinio išėjimo, todėl gaisro atveju pareiškėjas patektų į ugnies spąstus. Paminėjo, kad gyvenamosios vietos, valgyklos, prausyklos ir klubo – laisvalaikio pastatų stogo lakštuose buvo asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Gyvenamosiose patalpose veisėsi parazitai – blakės ir kiti nariuotakojai, tarakonai, kurie kandžiojo pareiškėją, trukdė jam išsimiegoti. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas bei ventiliacija. Langai grotuoti, mechaninė ventiliacija nebuvo įrengta, todėl dėl didelio nuteistųjų skaičiaus trūko oro, tvyrojo nemalonūs kvapai, tai kėlė nepatogumus, susierzinimą, dažną galvos skausmą. Dėl netinkamo apšvietimo nusilpo regėjimas, negalėjo skaityti, mokytis. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur.

6. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti, kadangi atvykęs į Marijampolės PN nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai nustato galiojantys teisės aktai. Stresinėje situacijoje, neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis negalėjo tinkamai susipažinti ir suprasti jam pateiktų dokumentų. Atsakovas slėpė informaciją apie bausmės atlikimo sąlygas, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti pareiškėjo prašymai suteikti informaciją. Tvirtino, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 m. liepos 15 d., t. y. tapęs Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu. Nurodė, jog savo teisių pažeidimus sieja su Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš tokio pobūdžio pažeidimų, senaties terminas netaikytinas.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 13 būrio 131 brigadoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-55 buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., gyvenamosios patalpos plotas – 76,95 kv. m, joje gyveno 24 nuteistieji, vienam asmeniui teko 3,2 kv. m, t. y. teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Teisės aktai nenustato, jog skaičiuojant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, turi būti atsižvelgiama į baldų ar kitų įrenginių užimamą plotą. 13 būrio patalpas sudaro dvi gyvenamosios patalpos, virtuvėlė, poilsio kambarys, sanitarinis mazgas bei erdvus lauko kiemas. Didžiąją dalį bausmės laiko pareiškėjas atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose (taip pat lokalinio sektoriaus kieme) galėjo judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale. Nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų.

9. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos įrengtos bei aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų normas. Ginčui aktualiu laikotarpiu 13 būryje iš viso gyveno 49 nuteistieji, šio būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 2 klozetai su pertvaromis ir 1 pisuaras. Sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi metu. Be to, 13 būryje yra automatinė drabužių skalbykla, įrengta bendra džiovykla, joje įrengta ištraukiamoji ventiliacija, pateikus prašymą būrio viršininkui išduodama asmeniškai mobili džiovykla. Taip pat papildomai lauke įrengta stacionari džiovykla.

10. Gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus. Marijampolės PN yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ (toliau – ir UAB „Dezinfa“) dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo. Taip pat pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti kartą per savaitę dušu pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką, nusiskundimų dėl negalėjimo pasinaudoti dušu nebuvo gauta. Visuomenės sveikatos centras 2012 ir 2014 metais tikrino visas Marijampolės PN patalpas, pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimai atliekami nuteistųjų skundų pagrindu, o tokių skundų nebuvo gauta, todėl konkretaus 13 būrio patikrinimo akto neturi.

11. Marijampolės PN patalpose asbesto nėra, gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. 2013 m. rugpjūčio mėnesį 13 būryje buvo atlikti elektros instaliacijos pakeitimo darbai, tinkuotos, dažytos sienos ir lubos, grindys išklotos plytelėmis. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Marijampolės APGV) pareigūnas 2014 m. sausio 28 d. patikrinimo metu bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatė. Pataisos namų patalpų koridoriuose iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, kiekviename būryje iškabintos gaisrinės instrukcijos. Marijampolės PN apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), laikomomis kontrolės ir praleidimo punktuose.

12. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į Marijampolės PN, buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis pasirašytinai.

13. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą.

II. 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo M. R. skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teismas nustatė, jog pareiškėjas M. R. Marijampolės PN kalėjo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. Atsakovas atsiliepime į skundą pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, sprendė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės PN pradžios. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu metu būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Marijampolės PN administracijos. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl to, jog jis nebuvo individualiai supažindintas su savo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe Marijampolės PN, vertino kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atvykus į Marijampolės PN, pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis pasirašytinai.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 14 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareikšti. Teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties terminas neturi būti taikomas, nes jis nėra nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), vertino kaip nepagrįstus, kadangi visų pirma, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, tame tarpe – ir reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieškinio senaties laikytini nepagrįstais.

17. Teismas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo skundui paduoti priežastis, t. y., kad savo teisių ir pareigų nesuvokė dėl streso, teisinio išsilavinimo neturėjimo, vertino kaip subjektyvias, negalinčias savaime pateisinti 3 metų ieškinio senaties termino praleidimą. Pareiškėjas Marijampolės PN kalėjo daugiau nei vienerius metus, todėl toks laiko tarpas buvo pakankamas, kad išsiaiškintų ir sužinotų apie savo teises bei imtųsi priemonių joms apginti. Teismas sprendė, jog pritaikius senaties terminą, sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.

18. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą turėtų būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pažymėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. kalėjo 13 būrio 131 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-55, kurios gyvenamasis plotas yra 76,95 kv. m, šioje gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno 24 nuteistieji. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų apie gyvenamosios vietos plotą ir kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju laikotarpiu neginčijo. Teismas vertino, kad pareiškėjui kalint 13 būrio 131 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. I-55, nebuvo pažeista vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

19. Teismas vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8., 5.9. ir 5.11. punktų nuostatomis bei atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis, kad 13 būriui yra įrengta virtuvėlė, laisvalaikio kambarys bei drabužių džiovyklos, jog pareiškėjo pretenzijos dėl minėtų patalpų dydžio atmestinos kaip nepagrįstos.

20. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos) nurodyta, jog vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Jokių kitų reikalavimų (pvz. reikalavimo įrengti kopėtėles) lovoms nuteistųjų teisinę padėtį, jų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, todėl gyvenamojoje patalpoje įrengdamas dviaukštes lovas atsakovas galiojančio reglamentavimo nepažeidė.

21. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, jog nenustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimo, neatsižvelgtina į laisvalaikiui skirtų įrenginių, baldų, maisto produktų, išskalbtų drabužių užimamą plotą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos vienam nuteistajam skaičiavimo, įvertinant baldų, maisto produktų ir drabužių užimamą plotą, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 ir 24 punktų nuostatas bei atsakovo į bylą pateiktą Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktą Nr. PT-342, kuriame nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, vertino, jog pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamųjų patalpų per langus ir dėl netinkamos ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie 13 būrio 131 brigados gyvenamosios patalpos Nr. I-55 natūralios ir dirbtinės apšvietos atitiktį Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktų reikalavimams, tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos nesikreipė, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Marijampolės PN yra sudarę sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo su UAB „Dezinfa“, byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, taip pat, kad pareiškėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas. Nesant tokių duomenų, teismas vertino, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų. Be to, pagal teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p.).

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad sanitarinės patalpos buvo per mažos dideliam nuteistųjų skaičiui, trūko sanitarinių įrenginių, klozetai buvo netinkamai atskirti, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus sutrumpėjo nusiprausimui po dušu skirtas laikas, nurodė, kad Patalpų aprūpinimo normose nustatyta, jog prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį 15 asmenų. Atsakovas 2016 m. spalio 7 d. paaiškinimuose nurodė, kad 13 būrio sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengti 2 klozetai su pertvaromis ir 1 pisuaras. Marijampolės PN 2016 m. vasario 24 d. pažyma patvirtina, kad 13 būryje ginčui aktualiu metu gyveno 49 nuteistieji, todėl teismas sprendė, kad 13 būryje sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Patalpų aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl klozetų netinkamo atitvėrimo, teismas įvertino atstovo pateiktą 13 būrio sanitarinio mazgo fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad klozetai minėtame sanitariniame mazge atskirti medžiagine užuolaida bei konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtų nepatogumų maudantis, kad dėl didesnio kalinčių asmenų skaičius jam tekdavo trumpesnis maudymosi laikas, pažymėjo, kad nenustatyta, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, kad maudymosi laikas neatitiko nustatytos maudymosi trukmės, todėl vertino, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

26. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Marijampolės PN stogo lakštuose buvo asbesto, teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog pastato, kuriame yra 13 būrys, statybos ir griovimo darbai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo atliekami, įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, jog patalpose asbesto nėra, gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami, pareiškėjas nepateikė ir skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamojoje aplinkoje galimai buvęs asbestas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl žalos, siejamos su asbestu, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad Marijampolės PN patalpų koridoriuose iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, kiekviename būryje iškabintos gaisrinės instrukcijos, Marijampolės PN yra suderinę su Marijampolės APGV pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui, Marijampolės PN apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), laikomomis kontrolės ir praleidimo punktuose. Marijampolės APGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno 2014 m. sausio 29 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2014 m. sausio 28 d. atlikus Marijampolės PN pastatų, patalpų operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta. Marijampolės PN 13 būrio elektros instaliacijos remontas buvo atliktas 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl gaisro grėsmės, siejamos su prasta elektros instaliacija, atmetė kaip nepagrįstus.

28. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Marijampolės PN nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas sanitarinių įrenginių skaičius bei privatumas.

29. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jo skunde nurodytas aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, t. y. nusilpo regėjimas, skaudėdavo galvą, patyrė didelius psichologinius išgyvenimus. Duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusių sveikatos sutrikimų asmens sveikatos istorijoje neužfiksuota, dėl netinkamų gyvenimo sąlygų sukeltų psichinės sveikatos sutrikimų pareiškėjas nesikreipė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų (sanitarinių įrenginių trūkumo, privatumo pažeidimo) poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą buvo pažeista.

30. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę (truko apie metus ir du mėnesius), jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamo sanitarinių įrenginių atskyrimo bei per mažo jų skaičiaus keliamų nepatogumų būtų kreipęsis į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė vertinamuoju laikotarpiu dėl šių pažeidimų būtų pablogėjusi, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 600 Eur suma ir ją priteisė iš atsakovo.

III. 31. Pareiškėjas M. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, vadovavosi dokumentais, gerinančiais atsakovo padėtį, kadangi vienam asmeniui tenkantis plotas buvo žymiai mažesnis. Be to, netinkamai įvertinta aplinkybė, susijusi su asbesto buvimu. Pareiškėjo teigimu, teismas, neturėdamas tikslių duomenų apie kalinamųjų skaičių, netinkamai nustatė miegamųjų vietų skaičių skundžiamu laikotarpiu, kadangi gyvenamojoje patalpoje buvo 32 miegamos vietos, viso buvo 19 gultų, iš jų 13 dviaukščių gultų ir 6 vieno aukšto lovos. Nesutinka su teismo išvada dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo vienam kalinamajam, t. y. neatėmus visų baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

33. Pareiškėjo teigimu, atsakovas suteikė netinkamą miegamąją vietą, t. y. pasibaigus jos eksploatacijos laikui ir suteikiant daugiavietį-dviaukštį gultą, dėl to pareiškėjas turėjo daug nepatogumų, susierzinimo, nervinės įtampos. Pažymi, kad vieną kartą per savaitę suteikiama teisė pasinaudoti dušu pažeidžia ne tik loginės sampratos koncepcijas, bet ir teisės aktuose įtvirtintą normą, kuri užtikrina teisę pasinaudoti dušu tiek kartų, kad jis galėtų jaustis oriai. Šešias dienas per savaitę, kurių metu nebuvo suteikiamas dušas, pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, pavojų susirgti infekcinėmis ligomis, pasireiškė nepilnavertiškumo jausmas, jautė sąnarių gėlimą ir stuburo skausmus dėl nuolatinio šalto vandens naudojimo.

34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl asbesto buvimo, sprendė dėl asbesto pavojingumo lygio, bet nepasisakė, kad asbestas ir jo gaminiai yra uždrausti ne tik įkalinimo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytų aplinkybių vertinimu, kadangi jos buvo įvertintos netinkamai. Pažymi, kad jis nurodė reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, todėl pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie reikalavimų, susijusių su sveikatos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į teismų praktiką, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu.

35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

36. Nurodo, kad byloje yra pateikti visi dokumentai ir įrodymai, susiję su pareiškėjo keliamu ginču. Atsakovo poziciją taip pat atspindi ir Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

37. Atsakovo atstovas Marijampolės PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

38. Nurodo, kad Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose nuolat keičiasi, todėl nuteistieji gali laisvai naudotis sanitariniais įrenginiais. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pateiktose nuotraukose matyti, jog 13 būryje yra įrengti 3 tualetai ir 1 pisuaras, vieną tualetą būrio nuteistieji patys yra uždengę skalbimo mašina, be to tualetu visi vienu metu nesinaudoja. Pažymi, kad 13 būryje buvo laikoma mažiau asmenų nei įrengta lovų, todėl ir sanitariniais įrenginiais nuteistieji galėjo naudotis netrukdomai. Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl galimybės pasinaudoti tualetu, dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus nesiskundė, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog šis pažeidimas pareiškėjui sukėlė nepatogumus. Atsakovo atstovo nuomone, teismo pareiškėjui priteista 600 Eur neturtinė žala yra nepagrįsta.

39. Pareiškėjas M. R. atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

40. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie gyvenamojoje patalpoje buvusių miegamųjų vietų skaičių. Pareiškėjas nurodo kartu su juo gyvenamojoje patalpoje kalėjusius asmenis ir teigia, kad kartu nuolat gyveno ne mažiau kaip 29 nuteistieji, o miegamųjų vietų buvo 32, todėl vienam asmeniui tenkantis minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas. Įvertinus tai, kad 13 būrio 131 brigados 1-55 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas yra 76,9 kv. m, joje buvo įrengtos 32 miegamos vietos, atėmus baldais užstatytą plotą, vienam asmeniui teko 1,57 kv. m ploto. Be to, dalį ploto užėmė asmenų asmeniniai daiktai, maisto produktai ir kt.

41. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo dalimi, kad nebuvo kelta pretenzija dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, kuris buvo per mažas ir sukėlė didelius nepatogumus, pykčius tarp nuteistųjų, diskomfortą, orumo pažeminimą ir sudarė antisanitarines sąlygas. Atsakovas nesuteikė tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui, jis buvo kalinamas sveikatą žalojančioje aplinkoje, antisanitarinėmis ir orumą žeminančiomis sąlygomis, todėl jam turi būti priteista 5 000 Eur neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

43. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pakankamo sanitarinių įrenginių kiekio ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino pinigais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

44. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė vienam asmeniui tenkančio ploto normos pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo, vadovavosi neteisingais atsakovo pateiktais duomenimis dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo ir jose gyvenusių asmenų skaičių, nepagrįstai iš gyvenamosios patalpos ploto neatėmė baldais ir kitu inventoriumi užimto ploto, todėl nepagrįstai sprendė, kad vienam asmeniui tenkanti ploto norma nebuvo pažeista. Taip pat neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl asbesto buvimo, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį.

45. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl sanitarinių įrenginių nepakankamo kiekio bei privatumo neužtikrinimo, kadangi sanitariniame mazge įrengti trys sanitariniai įrenginiai, kurie atitverti užuolaidomis, todėl nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad jam kalint Marijampolės PN nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas į 13 būrį 131 brigadą ir gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-55, kurios plotas yra 76,95 kv. m. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje įrengtos 32 miegamosios vietos – 13 dviaukščių gultų ir 6 vieno aukšto lovos. Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje ginčijamu laikotarpiu kartu su pareiškėju gyveno 24 asmenys. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 13 būryje buvo 39 nuteistieji (b. l. 75–76), o vykdydamas teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su pareiškėju gyvenusių asmenų skaičių, nurodė, kad kartu su pareiškėju gyveno 24 asmenys (b. l. 112–114). Marijampolės PN 2016 m. vasario 24 d. pažymoje, kurią pasirašė 13-to būrio viršininkas, nurodyta, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu gyveno 13 būrio 132 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, patalpos plotas – 76,20 kv. m, iš viso būryje buvo 49 nuteistieji (b. l. 115). Taigi byloje pateikti duomenys apie gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu gyvenusių asmenų skaičių skiriasi. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su pareiškėju gyveno 29 asmenys, patalpoje buvo 13 dviaukščių gultų ir 6 vieno aukšto lovos, iš viso 32 miegamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų dėl nurodytų aplinkybių, vadovavosi kai kuriais atsakovo pateiktais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus dėl kartu su juo gyvenusių asmenų skaičiaus, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, būryje ir atskirose būrio brigadose buvusių asmenų skaičių, nors byloje esantys duomenys skiriasi. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto patalpoje apskaičiavimo, t. y., ar pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

49. Šių aplinkybių neišsiaiškinus, neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar Marijampolės PN nepažeidė reikalavimo suteikti pareiškėjui minimalų 3,1 kv. m gyvenamąjį plotą, įtvirtintą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu), 111.1 punkte.

50. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi sanitariniame mazge yra įrengti 3 tualetai ir 1 pisuaras, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

51. Teisėjų kolegija, vertindama minėtus Marijampolės PN apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 2 klozetai su pertvaromis ir 1 pisuaras. Papildomai pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose Marijampolės PN nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai ir 1 pisuaras, tačiau iš pateikto Marijampolės PN antrojo aukšto plano matyti, kad 13 būrio sanitariniame ir higienos mazge yra įrengti iš viso 3 sanitariniai įrenginiai. Marijampolės PN su apeliaciniu skundu pateikė sanitarinio mazgo nuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpoje yra įrengti trys tupimieji sanitariniai įrenginiai (ne klozetai, kaip nurodo atsakovo atstovas) ir vienas pisuaras. Taigi byloje esantys duomenys apie sanitariniame mazge esančių sanitarinių įrenginių kiekį skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas dėl atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių (sanitarinių įrenginių skaičiaus), turėtų išreikalauti papildomus įrodymus dėl sanitarinio mazgo patalpoje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičiaus, ir tik juos įvertinęs, spręsti dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.

52. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su asbesto Marijampolės PN stogo lakštuose buvimu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis atsakovo atstovo duomenimis, nurodė, jog pastato, kuriame yra 13 būrys, statybos ir griovimo darbai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo atliekami, įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, jog patalpose asbesto nėra, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, papildomai jų nekartoja ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo M. R. ir atsakovo atstovo Marijampolės PN apeliacinius skundus tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė