704ad446-e837-496d-af9c-10e05d3a593a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1985-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20641-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.;122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo D. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. Č. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijai ir J.

A. dėl solidaraus neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. Č. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijai ir J. A., kuriuo prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 2.145.751,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas J. A. Generaliniam prokurorui pateikė žinomai neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir tikrovės neatitinkantį pareiÅ¡kimÄ , kuriuo neteisingai apkaltino ieÅ¡kovÄ padarius nusikalstamas veikas.

Dėl prokuratÅ«ros nekompetencijos Å¡is pareiÅ¡kimas tapo pagrindiniu veiksniu ieÅ¡kovo žalai atsirasti. IeÅ¡kovas nurodė, kad anksčiau Panevėžio m. VPK vyko ikiteisminis tyrimas Nr.50-AT-01784-08, kuris buvo pradėtas ieÅ¡kovui kaltinus atsakovÄ kunigÄ J. A. seksualinio pobÅ«džio nusikaltimais jo atžvilgiu praeityje. Tyrimas buvo nutrauktas dėl senaties, kas atsakovo nereabilitavo, tačiau prokuratÅ«ra to neįvertino tinkamai. Prokurorų veiksmai laikytini tyčiniu siekimu pažeisti ieÅ¡kovo teises, buvo netinkamai kvalifikuota veika, nesikreipta į bažnytines institucijas dėl informacijos surinkimo, nespręsta dėl pateiktų dokumentų leistinumo.

Nepagrįstai pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai pritaikytos kardomosios priemonės - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ motinos gyvenamos vietos, dokumentų paėmimas ir užstatas, psichiÅ¡kai sveiko ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo renkama medžiaga apie jo psichikos bÅ«klę, tuo buvo skleidžiamos abejonės, kad jis gali bÅ«ti psichiÅ¡kai nesveikas, ieÅ¡kovas buvo pažemintas. Tyrimo trukmė buvo nepagrįstai ilga, sprendimo priėmimas buvo vilkinamas dėl ikiteisminio tyrimo – policijos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų kaltės. Panevėžio vyskupas ieÅ¡kovo teisių negynė, nors turėjo ginti, pažeidė kanonų normas, jis neužtikrino, kad ieÅ¡kovo laiÅ¡kai nebÅ«tų vieÅ¡inami.

Vyskupas turėjo pradėti bažnytinio teismo procedÅ«rÄ , tačiau to nedarė, pažeidė Kanonų Teisės Kodekso normas, klaidino ieÅ¡kovÄ , nuslėpė informacijÄ apie bažnytinį teismÄ , tuo atėmė ieÅ¡kovui galimybę į bažnytinę apeliacijÄ . Bažnytinio teismo vadovai neatliko savo pareigų. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam padaryta turtinė žala, o taip pat buvo sudaryti nepatogumai, kurie kėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , blogino reputacijÄ , mažino bendravimo galimybes, jei nebÅ«tų taikytos kardomosios priemonės, jis bÅ«tų baigęs studijas Danijoje, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo atimta galimybė pakilti į kitÄ visuomeninės padėties Danijoje lygį.

Nukrypdamas nuo Danijoje priimtos gyvensenos ieÅ¡kovas turėjo daug daugiau dirbti, nes atsirado skoliniai įsipareigojimai. IeÅ¡kovas nurodo, kad žala jam padaryta bendrais atsakovų veiksmais, nes jei bent vienas iÅ¡ atsakovų bÅ«tų vykdęs įstatymų ir bažnytinių normų jiems paskirtas pareigas, žala ieÅ¡kovui nebÅ«tų atsiradusi. NeturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas vertina 2.145.751,00 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui D.

Č. 14 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo jam ar jo atstovui dienos, paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – apsispręsti dėl savo teisių gynimo bÅ«do ir pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį. Konstatavo, jog ieÅ¡kinys neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 135 str., kadangi ieÅ¡kovas nepakankamai aiÅ¡kiai dėsto ieÅ¡kinio pagrindÄ ir galimai ydingai formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovas žalÄ kildina iÅ¡ jo manymu neteisėtų atsakovų veiksmų - atsakovui J.

A. nepagrįstai praneÅ¡us apie ieÅ¡kovo tariamai įvykdytÄ nusikaltimÄ , prokuratÅ«rai ir policijai netinkamai vykdžius ikiteisminį tyrimÄ ir taikius kardomÄ sias priemones, Panevėžio vyskupijos kurijai – nevykdžius kanonų teisės normų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo atsakovų solidarios atsakomybės pagrindo ar nepakankamai jį motyvuoja, kadangi iÅ¡Â ieÅ¡kinio pagrindo nėra aiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kia atsakovų veiksmų bendrumas. Jei tokio veiksmų ieÅ¡kovas nenurodo, jis turėtų suformuluoti reikalavimÄ atsakovams dėl žalos atlyginimo dalimis.

Sprendė, kad ieÅ¡kovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio dėl reiÅ¡kiamo reikalavimo atsakovams J. A., Panevėžio vyskupijos kurijai. Kadangi žalÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ prokuratÅ«ros ir policijos veikos, todėl atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas nurodytas netinkamai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo suformuluoti reikalavimÄ atsakovams dėl žalos atlyginimo dalimis ir sumokėti žyminį mokestį dėl reikalavimų, nukreiptų į Panevėžio vyskupijos kurijÄ ir J.

A.. PaaiÅ¡kina, kad 2004 m. ir pakartotinai 2008 m. D. Č. kreipėsi į Panevėžio vyskupijÄ , kad bÅ«tų iÅ¡tirti jo atžvilgiu padaryti nusikalstami veiksmai. Å is kreipimasis turėjo bÅ«ti nagrinėjamas pagal kanonų teisės nuostatas, laikantis bažnyčios autonomiÅ¡kumo principo, o surinkta medžiaga negalėjo bÅ«ti atskleista valstybės institucijoms, tačiau Panevėžio vyskupijos kurija tyrimo pagal kanonų teises neužtikrino, apelianto pareiÅ¡kimus, kuriems turėjo bÅ«ti taikomas slaptumas, atskleidė valstybės institucijoms.

Kunigas J. A. nevykdė vyskupo nurodymo ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas su tikrovės neatitinkančiu pareiÅ¡kimu. ProkuratÅ«ra žinojo apie Lietuvos valstybės įsipareigojimus užtikrinti iÅ¡pažinties paslaptį ir užtikrinti bažnyčios institucijų autonomiÅ¡kumÄ bei privalėjo vykdyti 2000-05-05 Å ventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų, tačiau jų nevykdė ir neteisėtai gautÄ informacijÄ naudojo grindžiant baudžiamojo persekiojimo reikalingumÄ .

Bendrus atsakovų veiksmus sieja minėtos sutarties nuostatos. Panevėžio vyskupijos kurija nesaugojo bažnytinės bylos medžiagos, kurioje buvo apelianto iÅ¡pažintis dvasininkui, J. A. taip pat nesaugojo bažnytinės bylos medžiagos, kurioje buvo apelianto iÅ¡pažintis, Lietuvos valstybė, turėdama įsipareigojimÄ užtikrinti iÅ¡pažinties slaptumÄ ir bažnyčios autonomiÅ¡kumÄ , savo įsipareigojimo Katalikų bažnyčiai nevykdė. Å ie veiksmai leido apelianto atžvilgiu vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , kėlė ir sunkino dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Jei bus pripažinta solidarioji atsakovų atsakomybė, turėtų bÅ«ti panaikinta teismo nutarties dalis, kurioje duotas nurodymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus Panevėžio vyskupijos kurijai ir J. A.. Neturtinės žalos dydžio apeliantas neprivalo įrodyti, nes jÄ priteisia teismas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas dalinai tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320, 338 straipsniai).IeÅ¡kovas D. Č. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijai ir J. A., kuriuo prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 2 145 751,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentÄ , jog tam tikri pirmosios instancijos teismo įpareigojimai paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus yra pertekliniai, nes ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas.Apeliantas suformulavo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) – priteisti solidariai iÅ¡ visų trijų atsakovų 2 145 751,00 Lt neturtinę žalÄ .

Atskirajame skunde yra nurodyta sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ solidariems atsakovams (2000-05-05 Å ventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų). Atskirajame skunde apeliantas kaip bendrus atsakovų veiksmus nurodo tai, jog Panevėžio vyskupijos kurija nesaugojo bažnytinės bylos medžiagos, kurioje buvo apelianto iÅ¡pažintis dvasininkui. J. A. nesaugojo bažnytinės bylos medžiagos, kurioje buvo apelianto iÅ¡pažintis, o Lietuvos valstybė, turėdama įsipareigojimÄ užtikrinti iÅ¡pažinties slaptumÄ ir bažnyčios autonomiÅ¡kumÄ , savo įsipareigojimo Katalikų bažnyčiai nevykdė.

Å ie veiksmai leido apelianto atžvilgiu vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , kėlė ir sunkino dvasinius iÅ¡gyvenimus.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad duomenų, patvirtinančių prievolės solidarų pobÅ«dį nepateikimas ar nepakankamas pateikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas. Aplinkybes, kurios, ieÅ¡kovo nuomone, sudaro pagrindÄ atsakovams - Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Panevėžio vyskupijos kurijai ir J. A. taikyti solidariÄ atsakomybę, jis iÅ¡dėstė ieÅ¡kinyje, taip pat paaiÅ¡kino atskirajame skunde, todėl nepagrįstu laikytinas skundžiamos nutarties argumentas, jog ieÅ¡kovas nenurodė, iÅ¡ ko kyla atsakovų prievolės solidarumas.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog procesiniame dokumente teismui turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kinio dalyku yra praÅ¡ymas solidariai priteisti iÅ¡Â trijų atsakovų neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nenurodė, kokio įstatymo nustatytu atveju jis siekia solidarios skolininkų atsakomybės. Ä®statymo normos nenurodymas negali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo trÅ«kumu, todėl teismas nagrinėjimo eigoje turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiais argumentais ieÅ¡kovas siekia atsakovų solidarios atsakomybės pagal reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ .

Ä®pareigojimas apsispręsti dėl teisių gynimo bÅ«do yra nekonkretus įpareigojimas, todėl jis negali bÅ«ti nustatomas teismo nutartimi.Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Reikalavimai ieÅ¡kiniui negali bÅ«ti aiÅ¡kinami plečiamai tokiu bÅ«du, kad jau pačiu ieÅ¡kiniu, kaip procesiniu dokumentu, bÅ«tų įrodomas pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Negalima nustatyti trÅ«kumų dėl materialinio teisinio pobÅ«džio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimÄ .

Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į ieÅ¡kinį, susijusius su tuo, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo neturi teisės į reikalavimo patenkinimÄ , remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris Å¡iÄ teisę realizuoja pasirengiant nagrinėti bylÄ ir jÄ nagrinėjant teisme (LR CPK 178 str.). Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tik sprendžiant ieÅ¡kovo teisės į reikalavimo patenkinimÄ klausimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bylos aplinkybes nagrinėjimo teisme metu, laikantis rungimosi, žodiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir dispozityvumo principų.

Dalyje dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos, tik teismas turėjo nurodyti, kokiÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ ieÅ¡kovas turi apmokėti dalyje dėl reikalavimų, reiÅ¡kiamų Panevėžio vyskupijos kurijai ir J. A.. Tai, pripažintina pažeidimu, kurį teismÄ turi paÅ¡alinti, iÅ¡ naujo spręsdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimÄ klausimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                    Danutė Kutrienė