Legislator Case Law & Legislation
2015-10-14 Nr. AB-19989-3-61-3-02950-2015-7 AI generated

2015-10-14 Nr. AB-19989-3-61-3-02950-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2015-10-14 Nr. AB-19989-3-61-3-02950-2015-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (toliau – ir LERB) Sinodo kolegijos bei LERB vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą, numačiusį, kad LERB Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S., o LERB – T. Š. ir R. M.;

Legislator headnote

AI generated

2015-10-14 Nr. AB-19989-3-61-3-02950-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: atstatyti iki neteisėto LERB Sinodo kolegijos bei LERB duomenų pakeitimo buvusius duomenis, jog LERB Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti D. L. ir pareiškėjas A. K., o LERB bažnyčios – pareiškėjas A. K..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1257-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae Sinodui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gegužės 28 d. teismui padavė skundą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (toliau – ir LERB) Sinodo kolegijos bei LERB vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą, numačiusį, kad LERB Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S., o LERB – T. Š. ir R. M.;

2) atstatyti iki neteisėto LERB Sinodo kolegijos bei LERB duomenų pakeitimo buvusius duomenis, jog LERB Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti D. L. ir pareiškėjas A. K., o LERB bažnyčios – pareiškėjas A. K..

Taip pat pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti atsakovo sprendimo, kurio pagrindu buvo pakeisti LERB Sinodo kolegijos ir LERB atstovai, galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino minėtą nutartį ir perdavė skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2015 m. liepos 29 d. nutartimi konstatavo, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pašalinti skundo trūkumus – sukonkretinti skundo reikalavimus, nurodant, kas ir kokiu būdu turėtų atlikti prašomus veiksmus, taip pat nurodyti konkrečius prašomus atlikti veiksmus bei datą, kada yra atliktas pareiškėjo skundžiamas veiksmas.

Šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjas teismui 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą, kuriuo prašo teismo:

1) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti 2015 m. balandžio 9 d. atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie LERB Sinodo kolegijos bei LERB vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą, numačiusį, kad LERB Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S., o LERB – T. Š. ir R. M.;

2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atstatyti iki 2015 m. balandžio 9 d. atlikto neteisėto LERB Sinodo kolegijos bei LERB duomenų pakeitimo buvusius duomenis, jog LERB Sinodo kolegijos vardu veikti turi teisę D. L. ir pareiškėjas A. K., o LERB – pareiškėjas A. K..

Pareiškėjas taip pat prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovo VĮ Registrų centro priimto sprendimo, kurio pagrindu buvo pakeisti LERB Sinodo kolegijos ir LERB atstovai, galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. K. 2015 m. rugpjūčio 20 d. skundą ir atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas išdėstė ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus ir pareiškėjo prašymo argumentus. Pažymėta, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata numato galimybę sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, kuris dar nėra įvykdytas. VĮ Registrų centro priimtas sprendimas jau yra įvykdytas ir jo pagrindu LERB ir LERB Sinodo kolegijos duomenys Juridinių asmenų registre yra pakeisti. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinimas nagrinėjamoje situacijoje reikštų, kad turėtų būti atkurta padėtis, kuri buvo iki 2015 m. balandžio 9 d. (tą dieną, remiantis VĮ Registrų centro priimtu sprendimu, buvo pakeisti pareiškėjo ginčijami Juridinių asmenų registro duomenys). Įvykdyto sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas jokių teisinių padarinių negali sukelti, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-792/2013 ir 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-329/2014, priimtose nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas A. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymas netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus užtikrintas arba pasunkės. Nurodo, jog P. R. P. jau yra atlikęs realius veiksmus, kuriais veikdamas LERB Sinodo kolegijos vardu iš esmės vykdė LERB Unitas Lithuaniae Sinodo pavedimą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės LERB ir LERB Sinodo kolegijos vardu veikiantys asmenys ir toliau nepagrįstai ir pažeisdami LERB ir LERB Sinodo kolegijos bei visų reformatų bendruomenės veiklą nustatančių kanonų nuostatas veiks visų evangelikų reformatų vardu, tuo darydami vis didesnę žalą. Be to, atsakovas 2015 m. balandžio 9 d. buvo įvykdęs pareiškėjo reikalavimus, tačiau po duomenų atstatymo vėl atliko neteisėtus veiksmus.

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae Sinodas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu skirti maksimalią baudą.

Pažymi, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonę prašo de facto taikyti trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, ko ABTĮ nėra numatyta. Analogiški prašymai jau buvo sprendžiami daugelyje kitų administracinių bylų ir buvo atmesti. Išdėsto, jog tokie pareiškėjo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu administraciniu procesu, kadangi dėl nepagrįstų pareiškėjo prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tiek teismui, tiek ir byloje dalyvaujantiems asmenims kyla būtinybė analizuoti šiuos nepagrįstus reikalavimus, teikti motyvuotus paaiškinimus ir pan. Be to, akivaizdu, kad pareiškėjas siekia neteisėtų tikslų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo ir netaikė jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro įpareigojimo panaikinti 2015 m. balandžio 9 d. atliktą Juridinių asmenų registro duomenų apie LERB Sinodo kolegijos bei LERB vardu turinčius teisę veikti asmenis pakeitimą, numačiusį, kad LERB Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S., o LERB – T. Š. ir R. M., ir atsakovo VĮ Registrų centro įpareigojimo atstatyti iki 2015 m. balandžio 9 d. atlikto neteisėto LERB Sinodo kolegijos bei LERB duomenų pakeitimo buvusius duomenis, jog LERB Sinodo kolegijos vardu veikti turi teisę D. L. ir pareiškėjas A. K., o LERB – pareiškėjas A. K..

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovo VĮ Registrų centro priimto sprendimo, kurio pagrindu buvo pakeisti LERB Sinodo kolegijos ir LERB atstovai, galiojimą, t. y. prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Kaip ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs savo nuoseklioje praktikoje, akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-734/2011; 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-290/2009).

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro priimtas sprendimas jau yra įvykdytas ir duomenys Juridinių asmenų registre jau yra pakeisti. Atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog įvykdyto sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas jokių teisinių padarinių negali sukelti, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-792/2013 ir 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-329/2014, kurios buvo priimtos nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė negali apsaugoti nuo tų pasekmių, kurios įvardijamos prašyme bei atskirajame skunde. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nesutinka LERB Sinodo kolegijos ir LERB vardu turinčių teisę veikti asmenų pakeitimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar įvykdymo negalimumą sieja su šių asmenų veiksmais, kurie, pasak pareiškėjo, daro žalą LERB Sinodo kolegijai ir LERB. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareiškėjas neginčija jokių aktų, kurių pagrindu buvo pakeisti LERB Sinodo kolegijos valdymo organų nariai, o skundžia tik registro tvarkytojo atliktą duomenų pakeitimą ir prašo atstatyti iki pakeitimo buvusius duomenis. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registro paskirtis yra tik registruoti juridinius asmenis, kaupti, saugoti ir tvarkyti su jais susijusius duomenis bei dokumentus (Juridinių asmenų registro įstatymo 2 str.).

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas situaciją, kai prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl jau įvykdyto sprendimo, yra nurodęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje prieštarautų šio teisinio instituto paskirčiai bei juo nustatyto teisinio reguliavimo tikslams (2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-662/2010).

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, todėl jų prašymas netenkintinas (ABTĮ 84 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan