2019-02-20 Nr. AB-4610-3-61-3-02912-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3423-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02912-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 1P-7747 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei V. V. (toliau – ir pareigūnė).

2. Pareiškėjas teigė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūnę dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnei tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos bei 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatų, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui. Be to, Profesinė sąjunga rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūnės buvimas Profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

5. Darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei, taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimą. Nustatant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas neleidžia neginčijamai daryti išvadą dėl netinkamo pareigų vykdymo. Siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams yra susijęs tik su jų naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Panaši situacija susidaro jau nebe pirmą kartą ir turi būti keliamas klausimas ne dėl Šalčininkų kelio posto pareigūnų, o dėl posto viršininko kompetencijos ir aplaidaus neveikimo.

6. Profesinė sąjunga, įvertinusi tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio ir posto vadovų atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, pareiškėjo sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 1P-7747 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei V. V..

8. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 113-530 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės V. V. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-3012 (toliau – ir Išvada), kurioje pareigūnei siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą; Departamento direktorius 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (5.34)3B-6963 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą V. V. skirti tarnybinę nuobaudą; Profesinė sąjunga 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 1P-7747 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei, nurodydama, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka proporcingumo principų, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje; V. V. yra Profesinės sąjungos renkamo organo – Tarptautinių ryšių komiteto narė.

9. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, padarė išvadą, kad, nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant pareigūnės tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl pareigūnės tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnei nėra skiriama dėl jos narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

10. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga ginčijamame rašte išreiškia savo nuomonę dėl pareigūnės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, pareigūnės paaiškinimų vertinimo, taip pat išreiškia nesutikimą dėl Išvadoje suformuluoto pasiūlymo skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą, tačiau nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareigūnei tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

11. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodyta, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat, kad pareigūnės atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovo rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Nors Profesinė sąjunga teigė, kad nuobauda pareigūnei skiriama dėl jos aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, tačiau pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnė būtų rengusi ar pasirašiusi kokius nors prašymus. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinamos veiklos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad tarnybinė atsakomybė pareigūnei taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

12. Teismas ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodytus motyvus vertino kaip nesutikimą su Išvadoje pateiktu jos narės atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas pareigūnės galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jos ar jos atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip pareigūnei planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje vertinama ne bendra situacija Vilniaus teritorinėje muitinėje, įgyvendinant Kolektyvinę sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti pareigūnei nuobaudą.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovas nurodo, kad nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, pareikšti savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, pareigūnės kaltė neįrodyta, parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

15. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, jos narių persekiojimo. Teismas neįsigilino į nurodytas aplinkybes, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą, taip pat, kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymo suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu.

16. Atsakovas buvo išdėstęs argumentus ir pateikęs įrodymus, parodančius Departamento nuostatą Profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per jos narius. Nurodytos aplinkybės, kad Departamentas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos Profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, kai tuo tarpu Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytinos įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje. Toks Departamento nevienodų standartų taikymas Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonė, kuri pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Departamentas nepaneigė atsakovo pateiktų argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė, nereikalavo pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

17. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, todėl teisėtai buvo panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei, kuri yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

23. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad, tokioje byloje kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, jog nuobaudą pareigūnei ketinama skirti neįrodžius jos kaltės.

24. Apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami, Departamentas bando daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai per Profesinės sąjungos narius. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad aukščiau paminėti apelianto teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnei inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei yra kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnė dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog jos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat, kad muitinės pareigūnė V. V. laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius