2024-05-22 Nr. AB-8310-3-61-3-00074-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-144-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00074-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Grigeo Klaipėda“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (5.3)-AD5-24066 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti bei įvertinti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. SK/2021-147 (toliau – ir Raštas) ir pateiktą patikslintą Aplinkos atkūrimo priemonių planą (toliau – ir Planas) bei spręsti klausimą dėl Plano tvirtinimo.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą bei jų įgyvendinimo priemones (Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27 ir 311 p.). Atsakovas 2020 m. vasario 10 d. pradėjo administracinę procedūrą dėl aplinkos atkūrimo priemonių bei įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Agentūra) atlikti pareiškėjo vykdytos galimai neteisėtos veiklos, kai buvo išleidžiamos iš dalies biologiškai nevalytos gamybinės nuotekos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išleidimo kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonėms nustatyti.

2.2. Atsakovas 2020 m. birželio 26 d. raštu pareiškėjui pateikė Agentūros atliktą 2020 m. gegužės 11 d. paviršinio vandens telkinio (Kuršių marių) ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą (Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210) bei paprašė pareiškėjo pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą dėl pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių panaudojimo, numatyti aplinkos atkūrimo priemones, priemonių vykdymo darbus bei jų vykdymo terminus, atsakingus asmenis ir kitus, pareiškėjo vertinimu, reikšmingus duomenis. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo atsakovą ir Agentūrą apie Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. ataskaitos trūkumus, teikė atsakovui tarptautinių ekspertų išvadas dėl žalos Kuršių marių aplinkai vertinimo. Administracinės procedūros metu tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo ginčas dėl žalos fakto, jos nustatymo būdo bei dydžio.

2.3. Pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad atsakovas turi pareigą priimti sprendimą ar privalomąjį nurodymą dėl konkrečių aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą priimti privalomąjį nurodymą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, nes pareiškėjas, atsakovo teigimu, nebuvo pateikęs jokių konkrečių aplinkos atkūrimo priemonių gerinti paviršinio vandens telkinio (Kuršių marių) ekologinei būklei. Pareiškėjas 2021 m. birželio 16 d. raštu atsakovo paprašė duoti išankstinį pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę (nendrių pjovimą), siekiant išpjauti 4 528,33 t absoliučiai sausos nendrių biomasės Kuršių marių pakrantės.

2.4. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovui derinti Planą ir prašė jį patvirtinti Tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau atsakovas 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. (5.3)-AD5-19332 (toliau – ir 2021 m. spalio 5 d. raštas) nepritarė Planui.

2.5. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. Rašte nurodė papildomus paaiškinimus dėl atsakovo 2021 m. spalio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių, pateikė Planą. Nuotoliniame susitikime, vykusiame 2021 m. lapkričio 24 d., kuriame dalyvavo pareiškėjo, atsakovo ir Agentūros bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai, buvo diskutuojama dėl pareiškėjo pasiūlytos aplinkos atkūrimo priemonės, o šio susitikimo metu Agentūros atstovai patvirtino, kad ši aplinkos atkūrimo priemonė yra iš esmės tinkama, tačiau Plane stokojama informacijos, koks konkretus plotas nendrynų bus pjaunamas ir kuriose vietose, be to, atsakovo atstovai žadėjo raštu nurodyti, kokia papildoma informacija turėtų būti pateikta, kad Planas būtų patvirtintas. Atsakovas Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nepritarė Planui.

2.6. Sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo subjektui (atsakovui) vykdant administracinę aplinkos atkūrimo priemonių derinimo ir tvirtinimo procedūrą, Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes pareiškėjas, teikdamas atsakovui Planą ir prašydamas jį tvirtinti, siekė įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą atkurti aplinkos būklę, taikant aplinkos atkūrimo priemones Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, turi tikslą pašalinti iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių) teršalų kiekį, nurodytą atsakovo baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje. Atsakovas atsisakė tvirtinti pakartotinai teikiamą Planą, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui gauti Tvarkos aprašo 33 punkte numatytą pritarimą Planui. Tai reiškia, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai galimai buvo pažeisti atsakovo veiksmais, o Sprendimas yra ne informacinio pobūdžio raštas ar atsakymas į prašymą dėl informacijos suteikimo. Sprendimas pripažintinas atsakymu į pareiškėjo prašymą atlikti veiksmus, kurie tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisine padėtimi.

2.7. Atsakovo veiksmai vykdant administracinę procedūrą dėl aplinkos atkūrimo priemonių neatitinka viešojo administravimo principų, nes atsakovas vilkina atlikti jam pagal kompetenciją priskirtinus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – ir Direktyva 2004/35/EB), AAĮ ir Tvarkos aprašo nuostatos, t. y. objektyviai bei įtraukiant į procedūrą pareiškėją ir įvertinant jo pateiktus duomenis atlikti reikšmingo neigiamo poveikio vertinimą ir priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo.

2.8. Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes: i) atsakovas, atsisakydamas tvirtinti Planą, nenurodė objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie leistų pareiškėjui aiškiai žinoti ir suprasti, dėl kokių priežasčių yra vilkinamas sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo priėmimas; ii) atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo siūloma aplinkos atkūrimo priemonė, kurios efektyvumas patvirtintas moksliniais tyrimais ir pripažįstamas valstybės, yra netinkamas; iii) atsakovas neatsakė į Rašte nurodytus argumentus, kurie paneigia pareiškėjo pareigą imtis veiksmų, kurie pagerintų Kuršių marių vandens ekologinę būklę per vieną klasę; iv) atsakovas motyvuotai ir vadovaudamasis teisės aktais nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali įgyvendinti papildomos aplinkos atkūrimo priemonės, kuri neabejotinai pagerins gamtos elemento būklę, o dėl kitų aplinkos atkūrimo priemonių patvirtinimo kreiptis į atsakovą vėliau, šias priemones identifikavus ir tinkamai pagrindus. Sprendimo argumentas, jog pareiškėjas turi pareigą aplinkos atkūrimo priemonėmis pagerinti Kuršių marių vandens ekologinę būklę per vieną klasę, yra nepagrįstas specialistų tyrimais ir yra praktiškai neįgyvendinamas, todėl rodo atsakovo siekį užkirsti kelią pareiškėjui savanoriškai atlyginti žalą ir paneigia jo teisę taikyti aplinkos atkūrimo priemones.

2.9. Sprendime nepagrįstai atsisakyta tvirtinti Planą bei nenurodyta, kokių konkrečių Tvarkos aprašo 18 punkte numatytų kriterijų (reikalavimų) siūloma aplinkos atkūrimo priemonė ir pateiktas Planas neatitinka. Atsakovas nenurodė faktinių ir teisinių argumentų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali pradėti įgyvendinti papildomos aplinkos atkūrimo priemonės ir dėl kokių priežasčių yra reikalaujama pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės, nors šis terminas nėra vartojamas teisės aktuose. Sprendime pateikti formalūs ir prieštaringi argumentai, nes atsakovas pripažįsta, kad nendrių pjovimas laikytinas papildoma aplinkos atkūrimo priemone, tačiau nemotyvuotai atsisako tvirtinti Planą, reikalaudamas teisės aktuose nenumatytos pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės.

2.10. Atsakovas nepagrįstai atsisakė tvirtinti Planą, motyvuodamas tuo, kad nendrių pjovimas gali būti laikoma papildoma, bet ne pagrindine aplinkos atkūrimo priemone, kadangi toks atsisakymo tvirtinti Planą pagrindas nėra numatytas teisės aktuose ir iš esmės prieštarauja teisiniam reguliavimui. Vadovaujantis Direktyvos 2004/35/EB II priedu, AAĮ 1 straipsnio 19 punktu ir Tvarkos aprašo 10 punktu darytina išvada, kad atsakovas, reikalaudamas iš pareiškėjo „pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės“, iš esmės sukuria teisinio neaiškumo (neapibrėžtumo) situaciją, kai iš pareiškėjo yra reikalaujama neįgyvendinamų ir neteisėtų (neatitinkančių teisės aktų reikalavimų) sąlygų įvykdymo, taip pažeidžiant bendrąjį teisės principą lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų). Net sprendžiant, kad nendrių pjovimas laikytina papildoma aplinkos atkūrimo priemone, nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti ir šią papildomą priemonę, reikalaujant pateikti teisės aktuose nenumatytos, pagrindinės, priemonės įgyvendinimo planą. Šiuo atveju svarbiausia yra ne tai, kokia priemone, o ką pareiškėjas planuoja šia konkrečia priemone (ar kartu su kitomis priemonėmis) įgyvendinti, t. y. iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių vandens) pašalinti išleistus organinės kilmės teršalus, sudarant sąlygas Kuršių marių vandens būklei atsistatyti (grįžti į pradinę būklę). Tokiu būdu bus įgyvendinti Direktyvoje 2004/35/EB ir AAĮ nustatyti tikslai.

2.11. Sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus to, jog pareiškėjo siūloma įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonė pagal savo pobūdį yra tinkama ir pakankama siekiant įgyvendinti papildomus aplinkos atkūrimo priemonių tikslus (Tvarkos aprašo 18 p.). Atsakovas yra pareiškęs pareiškėjui civilinį ieškinį dėl žalos kompensavimo pinigais, tačiau tokia nuoseklia atsakovo administracine praktika yra pažeidžiami Direktyvoje 2004/35/EB nustatyti reikalavimai bei kertinis aplinkos apsaugos politikos tikslas – aplinkos būklės atkūrimą į pradinę padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), kuriam teiktinas prioritetas prieš kompensavimo pinigais principą. Be to, atsakovo reikalavimas aplinkos atkūrimo priemonės įgyvendinimo poveikį sieti su Kuršių marių vandens ekologinės būklės pagerinimu per vieną klasę yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, kildinamas iš administracinės procedūros, kuri nebuvo objektyvi ir teisėta.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skunde nepagrįstai teigiama, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas ankstesniuose raštuose (2021 m. spalio 5 d. rašte ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. (5.3)-AD5-16478) išsamiai atsakė dėl numatomos aplinkos atkūrimo priemonės (nendrių pjovimo Kuršių nerijos pakrantėse) efektyvumo siekiant atkurti aplinkos būklę, todėl Sprendime buvo pateiktos nuorodos, kuriomis priminta pareiškėjui apie ankščiau jau išsakytą poziciją nagrinėjamu klausimu. Šiuo atveju atsakovas nekartojo tų aplinkybių ar vertinimo, dėl kurio jau buvo išsakęs savo nuomonę tiek raštu, tiek žodžiu bendro aptarimo metu. Pareiškėjo siūloma aplinkos atkūrimo priemonė nepasieks AAĮ nurodyto tikslo, nes nendrių pjovimo, kaip vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, jog bus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per vieną klasę.

4.2. Atsakovas vertino visą Plane pateiktą informaciją, o nurodytos priemonės pagrįsto ir aiškaus aplinkos atkūrimo priemonių plano gerinti paviršinio vandens telkinio (Kuršių marių) ekologinei būklei nenumato, nors išleistos nevalytos gamybinės nuotekos užteršė kaip tik šį vandens telkinį. Rašte minimos priemonės neatspindi jų poveikio ir efektyvumo Kuršių marių ekologinei būklei. Prie Plano nėra patvirtinta nendrynų šalinimo Kuršių marių pakrantėse programa, nenurodyta, kaip bus pašalinamos, išvežamos ar sandėliuojamos nupjautos nendrės, kiek bus panaudojama kurui, laukų tręšimui, nenurodyti tikslūs laikotarpiai ir terminai, nurodyti tik preliminarūs pjautinų nendrynų plotai, nepateiktos sutartys su tolimesniais nendrių tvarkytojais. Pareiškėjo pateiktas Planas neatitinka Tvarkos aprašo 18 punkte nustatytų kriterijų.

4.3. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog Sprendime vartojama sąvoka „pagrindinė aplinkos atkūrimo priemonė“ nėra įtvirtinta, o atkūrimas galimas tiek taikant pirminį ir papildomą ištaisymą, tiek ir tik papildomą ar tik kompensuojamąjį ištaisymą. Atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 11 punktą, atsakovas pareiškėjui ne kartą nurodė, kad nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams, taikant tik šią priemonę, nebus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per vieną klasę, t. y. nebus pasiektas pirminis aplinkos atkūrimo tikslas. Šiuo atveju vandens telkiniui padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 (toliau – ir Metodika). Atsakovas yra pareiškęs pareiškėjui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas kaip privalomasis nurodymas pareiškėjui pateikus atsakovui Tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančias priemones (Tvarkos aprašo 33 p.), tačiau, pareiškėjui nepateikus tinkamo aplinkos atkūrimo priemonių plano, teikti privalomųjų nurodymų atsakovas neturi teisinio pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą sutinkama su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog pareiškėjas jau atsakovo 2021 m. spalio 5 d. raštu gavo neigiamą atsakymą dėl Plano atmetimo, tačiau pareiškėjas šio rašto neskundė ir tik 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė Raštą. Pareiškėjas, gavęs jau pirmąjį atsakovo raštą, galėjo per mėnesį susipažinęs su šiame rašte išdėstytais argumentais teikti pastabas, prieštaravimus arba kreiptis su skundu į teismą, ginčydamas atsakovo 2021 m. spalio 5 d. raštą, tačiau to nepadarė. Skunde išdėstyti argumentai, kad Sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisei, vertintini kritiškai, nes atsakovas bendradarbiavo su pareiškėju ir tinkamai atsakė bei išaiškino, kodėl nepritaria Planui. Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad Agentūros išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes Agentūros išvados yra nenuginčytos ir galiojančios, todėl atsakovas pagrįstai remiasi Agentūros išvadomis ir reikalauja iš pareiškėjo tinkamų Kuršių marių aplinkos atkūrimo priemonių.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo AB „Grigeo Klaipėda“ skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Departamentą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti Raštą bei pateiktą patikslintą Planą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčo faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas Raštu atsakovui pateikė patikslintą Planą ir papildomus paaiškinimus dėl atsakovo 2021 m. spalio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių (trūkumų). Rašte nurodoma: 1) pareiškėjo vertinimu, kuris grindžiamas Direktyvoje 2004/35/EB ir AAĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, net jei atsakovas traktuoja pareiškėjo siūlomą nendrių pjovimo aplinkos atkūrimo priemonę kaip papildomą, tai nėra teisinis pagrindas netvirtinti Plano; Direktyvos 2004/35/EB II priede numatyta, kad ištaisymas gali būti pirminis, papildomas ir kompensuojamasis, t. y. aplinkos atkūrimas galimas tiek taikant pirminį ir papildomą ištaisymą, tiek ir tik papildomą ar tik kompensuojamąjį ištaisymą; atsakovas, teigdamas, kad tai yra papildoma aplinkos atkūrimo priemonė, neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti Plano; 2) pareiškėjo siūlomos aplinkos atkūrimo priemonės įgyvendinimas neužkerta kelio svarstyti klausimą ir dėl kitų, papildomų aplinkos atkūrimo priemonių, kai jos bus identifikuotos bei parengta jų įgyvendinimo strategija ir planas; 3) aplinkybė, kad dėl pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marioms, nėra nustatyta objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis, todėl reikalavimas aplinkos atkūrimo priemonių plane įtvirtinti šį tikslą yra nepagrįstas, neadekvatus, neproporcingas, sunkiai apskaičiuojamas ir praktiškai neįgyvendinamas; 4) Plane nurodytas tikslas pašalinti iš gamtinės aplinkos teršalus yra objektyviai apskaičiuojamas, įgyvendinamas ir atitinka atsakovo poziciją dėl to, kaip šis apskaičiavo galimai padarytos žalos gamtos elementui (Kuršių marioms) dydį. Atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 28 punktu, žalos atlyginimo reikalauja remdamasis išleistų teršalų pobūdžiu ir kiekiais, todėl Plane pareiškėjo pasirinktas siekiamas tikslas – pašalinti iš gamtinės aplinkos teršalus – atitinka pareikšto reikalavimo atlyginti žalą pobūdį ir tikslą.

8.2. Atsakovas Sprendimu, atsakydamas į pareiškėjo Raštu pateiktą Planą ir papildomus paaiškinimus, nepritarė patikslintam Planui. Sprendime nurodoma: 1) atsakovas jau 2021 m. spalio 5 d. rašte buvo nurodęs, kad nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, kad bus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per vieną klasę; 2) atsakovas 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu siūlė pareiškėjui kaip alternatyvą pateiktam Planui svarstyti paviršinių nuotekų infrastruktūros rekonstrukcijos / modernizavimo galimybes; Klaipėdos universiteto mokslininkų vertinimu, nendrių pjovimas gali būti įgyvendinamas kaip papildoma ekologinės būklės gerinimo priemonė; 3) atsakovo ir Agentūros specialistai 2021 m. lapkričio 24 d. susitikime su pareiškėjo atstovais išsakė nuomonę, kad numatoma aplinkos atkūrimo priemonė (nendrių pjovimas Kuršių nerijos pakrantėse) nepagerins Kuršių marių sąsiaurio būklės per vieną klasę, ir pakartotinai pasiūlė svarstyti kitas aplinkos atkūrimo priemones; 4) nendrių pjovimas gali būti įgyvendinamas kaip papildoma ekologinės būklės gerinimo priemonė. Nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, nes yra maža tikimybė, kad, pritaikius šią priemonę, pavyks nustatyti tiesioginį vandens kokybės pagerėjimą, nežinomas priemonės poveikio atstumas. Priemonė yra labiau skirta kontroliuoti maistinių medžiagų patekimą palei krantus į marias, tačiau ne į Klaipėdos sąsiaurį.

9. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir yra laikytinas tarpiniu dokumentu. Šiuo aspektu teismas akcentavo, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu patvirtinti Planą, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas atsakovui Planą ir prašydamas jį tvirtinti, siekė įgyvendinti AAĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą atkurti aplinkos būklę, taikydamas aplinkos atkūrimo priemones Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, o pareiškėjo tikslas – pašalinti iš gamtinės aplinkos (Kuršių marių) pareiškėjui inkriminuojamą teršalų kiekį. Tvarkos aprašo 33 punktas atsakovą įpareigoja priimti motyvuotą sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių plano (ne)tvirtinimo. Sprendimu atsakovas atsisakė patvirtinti pareiškėjo pateiktą patikslintą Planą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas laikytinas tarpiniu dokumentu. Sprendimu pareiškėjui nebuvo pateiktos konkrečios pastabos dėl pateikto tvirtinti Plano netikslumų, trūkumų bei nurodytos aiškios rekomendacijos, kaip turi būti parengtas Planas, o buvo iš esmės nepritarta Planui. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad po skundo pateikimo teismui pareiškėjas teikė atsakovui kitus aplinkos atkūrimo priemonių planus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teismas padarė išvadą, jog Sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjas negali įgyvendinti jam nustatytos pareigos – aplinkos būklės atkūrimo.

10. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, sprendė, jog Sprendimas, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta patvirtinti atsakovui pateiktą Planą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų. Teismo vertinimu, priimdamas Sprendimą, atsakovas į Rašte išdėstytus argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino. Sprendimo argumentas, nurodantis, kad nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, kad bus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per vieną klasę, nepagrįstas teisės normomis bei objektyviais duomenimis. Atsakovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali pradėti įgyvendinti papildomos aplinkos atkūrimo priemonės, ir dėl kokių priežasčių yra reikalaujama pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės, nors šis terminas nėra vartojamas taikytinuose teisės aktuose. Teismas akcentavo, jog nors atsakovas ir pripažįsta, kad nendrių pjovimas laikytina papildoma aplinkos atkūrimo priemone, tačiau tą pripažinęs, jis nemotyvuotai atsisakė tvirtinti Planą, reikalaudamas teisės aktuose nenumatytos pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės. Sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl Rašte nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjo pareiga imtis veiksmų, kurie pagerintų Kuršių marių vandens ekologinę būklę per vieną klasę.

11. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu, aplinkos atkūrimo priemonių tikslai, kaip ir juos įgyvendinti padedančios priemonės, yra alternatyvūs, todėl jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir individualiai susiklosčiusių aplinkybių: įvykusio taršą sukėlusio incidento pobūdžio, masto, trukmės, pažeisto elemento ypatumų ir kitų aplinkybių. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčo atveju aktualu tai, jog pareiškėjui yra inkriminuojamas teršalų išleidimas į gamtinę aplinką (Kuršių marias Klaipėdos sąsiauryje), pirminis aplinkos atkūrimo būdas išleistų į gamtinę aplinką išleistų teršalų surinkimas tik iš Klaipėdos sąsiaurio, atsižvelgiant į visas individualias aplinkybes, yra objektyviai negalimas ir neatitiktų specialistų išvadose nurodytų argumentuotų išvadų dėl teršalų sklaidos, be kita ko, ir į Kuršių marias. Todėl pareiškėjas pasirinko taikyti papildomą aplinkos atkūrimo priemonę, kurios tikslas atkurti tokį patį aplinkos elementų ir (arba) funkcijų (savybių) lygį, jei reikia ir alternatyvioje vietovėje, panašų į tą, kuris būtų atkurtas, jei būtų buvusi sugrąžinta pažeistos vietovės pirminė būklė, t. y. surinkti į gamtinę aplinką išleistų ir po Kuršių marias pasklidusių teršalų kiekį.

12. Teismas konstatavo, kad Sprendime nėra pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų galimybę pareiškėjui įgyvendinti papildomas ir kompensuojamas aplinkos atkūrimo priemones. Sprendime atsakovas iš esmės nepasisakė bei nevertino, ar yra faktinė galimybė atkurti pirminę aplinkos būklę ir kokios tai būtų galimybės, nes Sprendime nurodoma paviršinių nuotekų infrastruktūros rekonstrukcija / modernizavimas taip pat negali būti laikoma pirmine aplinkos atkūrimo priemone, o būtų tik papildoma priemonė.

13. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti Raštą ir pateiktą Planą bei priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog, nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su Sprendimu, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

14. Teismas priteisė pareiškėjui 23 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo pateikimą) atlyginimą.

III. 15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo AB „Grigeo Klaipėda“ skundą.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, ir neatsižvelgė į tai, kad procesas dėl aplinkos atkūrimo priemonių nėra pasibaigęs. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė atsakovo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą su numatytomis vykdyti konkrečiomis aplinkos atkūrimo priemonėmis – pirminėmis, papildomomis ir kompensuojamomis (Tvarkos aprašo 311 p.), tačiau šio sprendimo pareiškėjas neginčijo, todėl privalo pateikti planą dėl visų priemonių taikymo. Konkrečių galimų aplinkos atkūrimo priemonių parinkimas, derinimas ir (ne)pritarimas joms yra sudėtinė viso aplinkos atkūrimo plano suderinimo dalis. Tik viso aplinkos atkūrimo priemonių plano suderinimas yra užbaigiamas konkrečiu Tvarkos apraše numatytu sprendimu – privalomuoju nurodymu (Tvarkos aprašo 33 p.). Kol pareiškėjas derina aplinkos atkūrimo priemonių planą, jo teisinė padėtis nesikeičia – jis turi pareigą jį pateikti, derinti, atnaujinti, jei pateiktajam nepritariama. Pareiškėjas negali ginčyti akto, kuriuo įformintas tam tikras vienos aplinkos atkūrimo priemonės (jos plano) derinimo epizodas (tarpinis rezultatas).

16.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas negali įgyvendinti savo pareigos atkurti aplinkos būklę ne dėl to, kad nėra pritariama jo pasirinktai nendrių pjovimo priemonei, o dėl to, kad jis iki šiol pats tinkamai nevykdo savo pareigos pateikti vieną konkretų aplinkos atkūrimo priemonių planą (kuris įgyvendintų atsakovo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą ir iš kurio būtų aišku, kokią konkrečiai žalą aplinkai, kokiomis priemonėmis ir per kokius terminus pareiškėjas įsipareigoja atlyginti natūra). Pareiškėjas išnaudoja administracinę aplinkos atkūrimo procedūrą, kad būtų sumažintas pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nesiekia realaus aplinkos atkūrimo natūra, jis iki šios dienos iš viso nepripažįsta to, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, t. y. kad dėl jo veiklos pablogėjo Kuršių marių būklė ties Klaipėdos sąsiauriu.

16.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog po bylos iškėlimo teikdamas atsakovui naujus prašymus ir papildomai tikslindamas nendrių pjovimo planus pareiškėjas Raštu teikto Plano yra atsisakęs, 2 kartus po skundo padavimo teismui jį keisdamas. Šia administracine byla pareiškėjas iš tiesų siekia ne konkretaus aplinkos atkūrimo priemonės plano suderinimo ir galimybės pradėti jį vykdyti (nes faktiškai nendres jau kerta savo iniciatyva), o išsispręsti kitus baudžiamajai bylai išnagrinėti aktualius klausimus. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kurią skunde nurodė pats pareiškėjas, jog jis faktiškai seniai įgyvendina savo pasirinktą priemonę – nendrių pjovimą (skundo 58–59 p.), o tai pagrindžia ir pareiškėjo pateikta ataskaita.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo vertinti Planą, nes pareiškėjas teigia, jog jis šiai priemonei (nendrių pjovimui) įgyvendinti turi išankstinį pritarimą ir faktiškai ją įgyvendina, be to, nėra teisinio pagrindo, kuris įpareigotų atsakovą svarstyti ir vertinti ne visą aplinkos atkūrimo priemonių planą, o pavienę aplinkos apsaugos priemonę. Taip pat nėra teisinio pagrindo, kuris įpareigotų atsakovą svarstyti ir vertinti tokią priemonę, kuri be viso aplinkos atkūrimo priemonių plano faktiškai jau yra įgyvendinama, ir kuriai įgyvendinti nebuvo duotas privalomasis nurodymas, o konkrečios jos įgyvendinimo sąlygos – nenustatytos ir nesuderintos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra suderinamas su AAĮ ir Tvarkos apraše įtvirtinto aplinkos atkūrimo priemonių derinimo proceso esme ir paskirtimi.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Sprendimo ir jo motyvų kartu su ankstesniais atsakovo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepagrindė, kodėl Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų, nes Sprendime aiškiai nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai bei jam priimti įtakos turėjusios aplinkybės ir motyvai, kartu referuojant į atsakovo 2021 m. spalio 5 d. raštą.

16.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Sprendimas buvo tik papildomas sprendimas dėl pareiškėjo jau tikslinto nendrių pjovimo priemonės plano, kad atsakovas ne kartą ankstesniais raštais jau buvo išdėstęs visus savo siūlymus, rekomendacijas ir argumentus dėl visų pareiškėjo keliamų klausimų, taip pat dėl to, kaip turi būti parengtas planas. Sprendimas nepritarti pačiai pavienei nendrių pjovimo priemonei ir jos vadinamajam planui buvo priimtas anksčiau, t. y. iki Sprendimo, jis buvo išsamiai motyvuotas ir pagrįstas, o pareiškėjas jo neginčijo. Raštas ir su juo pateiktas Planas nepakeitė pareiškėjo iki tol buvusio situacijos, nes pirminiam nendrių pjovimo priemonės planui atsisakyta pritarti jau anksčiau. Pareiškėjas nuosekliai ir akivaizdžiai vengė konkrečių įsipareigojimų ir aiškumo dėl to, ką ir kaip jis iš tiesų ketina daryti, kokie yra tikrieji jo teikiamos priemonės tikslai.

16.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į Rašte išdėstytus argumentus. Tai, jog atsakovas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno Rašto argumento, nereiškia, jog šie argumentai apskritai nebuvo vertinami, be to, analizuojant visą byloje esantį šalių susirašinėjimą dėl aplinkos atkūrimo nuo 2020 metų pradžios, matyti, kad Rašte pareiškėjas tiesiog kartoja savo ankstesniuose raštuose nurodytus argumentus, t. y. kad nendrių pjovimo priemonė kaip papildoma priemonė yra galima, kad iš pareiškėjo nepagrįstai reikalaujama pagerinti Kuršių marių būklę ties Klaipėdos sąsiauriu, kad pareiškėjas siekia pašalinti analogiškus teršalus jo išleistiems teršalams. Atsakovas dėl šių argumentų jau buvo pasisakęs ankstesniuose priimtuose sprendimuose ir neprivalo jų kiekvieną kartą kartoti pareiškėjui teikiamuose atsakymuose. Pareiškėjui nuo 2020 metų pradžios buvo aišku, kodėl atsakovas priėmė konkrečius sprendimus.

16.8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tvarkos apraše numatytos aplinkos atkūrimo priemonės yra alternatyvios, yra neteisinga ir neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė pareiškėjo argumentui, kad ginčo atveju pirminis aplinkos atkūrimo būdas – išleistų į gamtinę aplinką teršalų surinkimas tik iš Klaipėdos sąsiaurio – yra objektyviai negalimas ir neatitiktų specialistų išvadose nurodytų argumentų išvadų dėl teršalų sklaidos. Pagal Tvarkos aprašo 10–16 punktus egzistuoja 3 savarankiški (bet ne alternatyvūs) aplinkos atkūrimo tikslai – pirminis, papildomas ir kompensuojamasis – ir visais atvejais pirmenybė yra taikoma pirminiam aplinkos atkūrimui, nes tokia yra aplinkos atkūrimo natūra esmė. Papildomos aplinkos atkūrimo priemonės yra taikomos tiek, kiek pirminės aplinkos būklės atkurti nepavyksta (Tvarkos aprašo 15 p.). AAĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės Tvarkos apraše nustatyta tvarka. AAĮ ir Tvarkos apraše įtvirtinti aplinkos atkūrimo būdai bei tikslai nėra alternatyvūs bei nesuteikia teisės pačiam teršėjui rinktis, kokias aplinkos atkūrimo priemones jis pageidauja taikyti ir (ar) kokius aplinkos atkūrimo tikslus jis nori pasiekti. Šią išvadą taip pat patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

16.9. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog ginčo atveju pareiškėjas pagal teisės aktus privalo įgyvendinti, o atsakovas privalo iš jo reikalauti būtent pirminės būklės atkūrimo ir atitinkamai pirminių aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo. Atsakovas, siekdamas įvertinti pareiškėjo daugelį metų į Kuršių marias leistų nevalytų gamybinių nuotekų poveikį Kuršių marioms, Tvarkos aprašo 91 punkte nustatytomis sąlygomis ir tvarka pavedė Agentūrai įvertinti Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimą. Atsižvelgusi į tai, Agentūra 2020 m. gegužės 11 d. pateikė įvertinimą, o teisės aktams imperatyviai nustatant, kad pareiškėjo padarytas poveikis Kuršių marių Klaipėdos sąsiauriui yra laikomas reikšmingu, atsakovo sprendimu, įgyvendinant Tvarkos aprašo 311 punkto reikalavimus, iš pareiškėjo buvo pareikalauta įgyvendinti visas aplinkos atkūrimo priemones – pirmines, papildomas ir kompensuojamąsias, kad būtų atkurta pažeisto vandens telkinio būklė. Šio atsakovo sprendimo pareiškėjas neginčijo, todėl jis yra privalomas ir pareiškėjas pirmiausiai privalo įgyvendinti visas reikalingas pirmines aplinkos atkūrimo priemones tam, kad būtų pasiektas pirminis aplinkos atkūrimo tikslas.

16.10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas siekia ne jo padarytos žalos gamtai eliminavimo (jos atkūrimo kaip tokio), nes jis teikiamuose pavienių priemonių planuose neidentifikuoja, kokią žalą pripažįsta padaręs ir ką bei kaip tiksliai atkurs. Pareiškėjas aplinkos atkūrimo procedūrą naudoja tik kaip būdą (galimybę) sumažinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Remdamasis nendrių pjovimo priemone, kaip galimu teršalų (nors ir ne savo) surinkimo būdu, pareiškėjas siekia susimažinti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje sumą, manydamas, kad kertant nendres kartu yra surenkami ir atitinkami teršalai, o surinktu jų dydžiu turėtų būti mažinama jo materialinė atsakomybė už žalą aplinkai. Tačiau toks arba vien tik toks pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas nėra galimas, nes jis nėra orientuotas į pareiškėjui nustatytą aplinkos atkūrimo tikslą – atkurti pirminę pažeisto vandens telkinio (Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu) būklę.

16.11. Pirmosios instancijos teismas suklydo pripažindamas, jog pareiškėjui yra inkriminuojamas teršalų išleidimas į gamtinę aplinką, tai ir teršalų surinkimas (kaip toks) yra visiškai tinkama aplinkos atkūrimo priemonė. Pareiškėjui yra inkriminuojamas ne teršalų išleidimas į gamtą, nes jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo padaryta didelė žala aplinkai. Todėl pareiškėjas turi šalinti tą žalą, kurią jis daugelį metų leisdamas savo nevalytas gamybines nuotekas aplinkai padarė, o ne kitais, ekonomiškai pigesniais ir įgyvendinimo prasme lengvesniais būdais ieškoti sprendimų, kaip susimažinti padarytą materialinę žalą aplinkai. Be to, pirmosios instancijos teismas perrašė pareiškėjo skundo teiginį, jog pirminis aplinkos atkūrimo būdas ginčo atveju yra objektyviai negalimas ir neatitiktų specialistų išvadose nurodytų argumentuotų išvadų dėl pareiškėjo teršalų sklaidos, be kita ko, ir į Kuršių marias. Šis teiginys, su kuriuo sutiko pirmosios instancijos teismas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ne atsakovas turi vertinti ir nustatyti, ar yra ir kokia faktinė galimybė atkurti pirminę būklę. Tą privalo padaryti teršėjas, nes tai yra jo pareiga (Tvarkos aprašo 18 p.). Žalos aplinkai padariusio subjekto (teršėjo) pareiga nėra tik ištaisyti padarytą žalą. Šio subjekto pareiga apima ir jo pirminę pareigą išnagrinėti, įvertinti, suplanuoti aplinkos atkūrimo priemones bei parengti tinkamą planą, kuris užtikrintų gamtai padarytos žalos realų ištaisymą.

17. Pareiškėjas AB „Grigeo Klaipėda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta patvirtinti Planą, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Sprendime nurodyti argumentai turėtų būti vertinami anksčiau priimtų sprendimų kontekste, kuriuose buvo pasisakyta, dėl kokių priežasčių atsakovas atsisako tvirtinti nendrių pjovimo aplinkos atkūrimo priemonės. Tokie apeliacinio skundo argumentai leidžia spręsti, jog atsakovas pripažįsta Sprendimą nemotyvuotu. Priimdamas Sprendimą, atsakovas tinkamai nepagrindė, kokių konkrečių Tvarkos aprašo 18 punkte numatytų kriterijų (reikalavimų) siūloma aplinkos atkūrimo priemonė ir pateiktas Planas neatitinka, nenurodė faktinių ir teisinių argumentų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali pradėti įgyvendinti papildomos aplinkos atkūrimo priemonės ir dėl kokių priežasčių yra reikalaujama pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės, nors šis terminas nėra vartojamas teisės aktuose. Sprendime pateikti lakoniški argumentai, kurie yra prieštaringi, nes atsakovas pripažįsta, kad nendrių pjovimas laikytinas papildoma aplinkos atkūrimo priemone, tačiau, tą pripažinęs, nemotyvuotai atsisako tvirtinti Planą, reikalaudamas teisės aktuose nenumatytos pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės.

18.2. Šiuo atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas po to, kai pareiškėjas kreipėsi dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūros pradėjimo, ir atsakovas, pradėjęs aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procesą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinio ieškinio, kadangi tokiais veiksmais jis nukrypo nuo Direktyvoje 2004/35/EB įtvirtinto pagrindinio principo, jog žala aplinkai (jos elementams) pirmiausia turi būti atlyginama natūra. Byloje iki šiol nėra objektyviais specialistų tyrimais nustatytas pareiškėjui inkriminuojamais teršalais padarytas reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei faktas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas negali imtis veiksmų teršalams iš gamtinės aplinkos surinkti.

18.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti Sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu, nes pareiškėjas teikė aplinkos atkūrimo priemonių planus ir jau pradėjo savavališkai įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimą. Ši aplinkybė nėra susijusi su Sprendimu, dėl kurio nepagrįstumo ir neteisėtumo sprendė pirmosios instancijos teismas. Be to, tai, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų sumažinti į gamtinę aplinką patekusių teršalų galimą poveikį juos (teršalus) šalindamas, negali turėti įtakos atsakovui vertinant naujai teikiamus aplinkos atkūrimo priemonių planus. Ši aplinkybė kaip tik paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas net ir nesiekia taikyti aplinkos atkūrimo priemonių. AAĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Direktyvoje 2004/35/EB – aplinkosauginį incidentą sukėlęs asmuo turi teisę (ir pareigą) neatidėliotinai imtis visų įgyvendinamų priemonių, kad nedelsdamas kontroliuotų, sustabdytų, pašalintų arba kitaip tvarkytų atitinkamus teršalus ir (arba) kitus žalą sukeliančius veiksnius tam, kad apribotų arba padėtų išvengti tolimesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir tolimesnio savybių(funkcijų) pablogėjimo.

18.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad konkrečių galimų aplinkos atkūrimo priemonių parinkimas, derinimas ir (ne)pritarimas joms yra tik sudėtinė viso aplinkos atkūrimo plano suderinimo dalis. Tik viso aplinkos atkūrimo priemonių plano suderinimas yra užbaigiamas konkrečiu Tvarkos apraše numatytu sprendimu – privalomuoju nurodymu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis laikytinas individualiu administraciniu sprendimu, o šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad Sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjas negali įgyvendinti jam nustatytos pareigos – aplinkos būklės atkūrimo.

18.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog priimdamas Sprendimą atsakovas netinkamai taikė Direktyvos 2004/35/EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju Direktyva 2004/35/EB taikytina tiek tiesiogiai (tiek, kiek ji netinkamai perkelta į nacionalinę teisę), tiek netiesiogiai (tiek, kiek ji taikytina aiškinant nacionalinę teisę). Dėl to pareiškėjas turi teisę aktualiais klausimais remtis šio teisės akto nuostatomis. Nacionaliniuose teisės aktuose yra įgyvendintos Direktyvos 2004/35/EB nuostatos, o AAĮ yra pagrindinis nacionalinis teisės aktas, kuris turi įgyvendinti Direktyvą 2004/35/EB. Todėl valstybės institucijos bei teismai privalo vadovautis Direktyvoje 2004/35/EB įtvirtintais principais ir taisyklėmis, kadangi visoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją tenka pareiga pasiekti direktyvose įtvirtintus tikslus.

18.6. Pagal Direktyvoje 2004/35/EB nustatytą reguliavimą, žalos, padarytos gamtos elementui, atlyginimas, pirmiausia turi būti siejamas su gamtos elemento būklės atkūrimu į pirminę būklę, o reikalavimas atlyginti žalą pinigine išraiška gali būti reiškiamas tik tada, kai yra išsemiamos visos galimybės atlyginti žalą natūra. Todėl žalos fakto nustatinėjamas pagal Direktyvos 2004/35/EB nuostatas tiesiogiai susijęs su nustatymu, ar gamtos elemento būklė reikšmingai ir apskaičiuojamai pablogėjo. Žalos dydžio skaičiavimas pagal matematines formules (nenustačius žalos fakto), įtvirtintas Metodikoje, ką atliko atsakovas, pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, yra visų pirma nesuderinamas su Direktyvoje 2004/35/EB įtvirtintais žalos gamtai skaičiavimo ir atlyginimo principais bei gali būti taikoma tik išsėmus visas galimybes nustatyti žalos faktą taikant aplinkosaugos teisei būdingus specifinius metodus – išteklių lygiavertiškumo metodą ir (ar) buveinių lygiavertiškumo metodą. Tiek nacionaliniai teisės aktai, tiek Direktyva 2004/35/EB numato, kad kompetentinga institucija (atsakovas), turėdama informacijos apie aplinkosauginį incidentą ir galimai gamtai padarytą žalą, turi ne diskrecinę teisę, o pareigą veikti aktyviai ir imtis skubių veiksmų: tinkamai nustatyti poveikio gamtos elementui reikšmingumą, priežastinį ryšį tarp nustatyto poveikio ir teršėjui inkriminuojamų veiksmų, šių aplinkybių pagrindu priimti motyvuotą sprendimą dėl konkrečių aplinkos atkūrimo priemonių, tinkančių individualioje įvertintoje situacijoje, taikymo ir aktyviais veiksmais užtikrinti, kad šių priemonių būtų laikomasi.

18.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas iki šios dienos nepripažįsta to, jog savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, t. y. kad dėl jo veiklos pablogėjo Kuršių marių būklė ties Klaipėdos sąsiauriu. Tačiau, remdamasis tuo, atsakovas daro klaidingą išvadą apie pareiškėjo nenorą atlyginti žalą. Pagal Direktyvą 2004/35/EB, atsakovas ir Agentūra (kompetentingos institucijos) privalėjo nustatyti pareiškėjui žalos ištaisymo priemones, kurių jis turėjo imtis pagal Direktyvos 2004/35/EB II priedą, remiantis pareiškėjo identifikuotomis galimomis ištaisymo priemonėmis ir, kaip reikalaujama, bendradarbiaujant su pareiškėju. Net jei pareiškėjo pasiūlytos aplinkos atkūrimo priemonės būtų nepriimtinos, kompetentingos institucijos turi įgaliojimus pakeisti ištaisymo priemones. Tam, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti pareigas – priimti sprendimą, kuriame būtų nustatytas atsakingas subjektas, įvertintas žalos aplinkai reikšmingumas ir nuspręsta dėl ištaisymo priemonių – reikia, kad jos turėtų ir taikytų atitinkamą informaciją apie žalingą įvykį, profesinę veiklą, žalą aplinkai ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat apie vykdantį veiklą subjektą. Tačiau tokio individualaus administracinio sprendimo, atitinkančio Direktyvoje 2004/35/EB nustatytas sąlygas (reikalavimus), dėl pareiškėjo nuotekomis padaryto reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei ir ekologiniam potencialui kompetentingos institucijos atsakovas ar Agentūra nepriėmė.

18.8. Tam, kad pareiškėjas galėtų įvykdyti apeliaciniame skunde nurodomą atsakovo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą, jis turėtų būti: (i) aiškus – juo turėtų būti nustatytas reikšmingas neigiamo poveikio faktas bei paaiškinta (motyvuota), kuo remiantis atsakovas teigia, kad pareiškėjo nuotekomis reikšmingas neigiamas poveikis buvo padarytas, nurodant visas teisinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nuotekų ir nustatyto poveikio reikšmingumo; (ii) neprieštarauti Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo išvadai, kurioje, pasak Agentūros, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp nustatyto Klaipėdos sąsiaurio būklės pablogėjimo ir pareiškėjui inkriminuojamų veiksmų išleidžiant iš dalies išvalytas nuotekas; (iii) atitikti viešojo administravimo institucijų individualiems sprendimams keliamus reikalavimus. Todėl neaišku, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis pareiškėjas gali įvykdyti atsakovo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą, kuris prieštarauja teisinio tikrumo, teisinio aiškumo bei teisinio apibrėžtumo principams.

18.9. Atsakovas, nepateikdamas teisiniu reguliavimu pagrįstų argumentų ir reikalaudamas iš pareiškėjo „pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės“, iš esmės sukuria teisinio neaiškumo (neapibrėžtumo) situaciją, kai iš pareiškėjo yra reikalaujama neįgyvendinamų ir neteisėtų (neatitinkančių teisės aktų reikalavimų) sąlygų įvykdymo, pažeidžiant draudimą reikalauti neįmanomo. Teisės aktuose (Tvarkos apraše, AAĮ) nėra numatytas reikalavimas ar įpareigojimas, pagal kurį būtų iš karto privaloma tvirtinti vieną planą, numatant visas taikytinas priemones. Tuo atveju, jei pareiškėjas identifikuos tinkamas kitas aplinkos atkūrimo priemones, jis turi galimybę ir teisę jas tvirtinti ir pradėti įgyvendinti vėliau nei nendrių pjovimą. Tačiau nėra numatyta ir tokio reikalavimo, kad aplinkos atkūrimo priemonės būtų kelios, t. y. ne viena priemonė. Jei vienos priemonės pakanka tikslams pasiekti, negali būti dirbtinai reikalaujama dvejų ar trijų priemonių, kaip kad tai daro atsakovas apeliaciniame skunde, išdėstydamas argumentus apie tai, kad atsakovas laukia priemonių plano ir, kaip galima suprasti, atsakovo vertinimu, viena priemonė negali būti plano dalyku.

18.10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ne pareiškėjas, o atsakovas savo veiksmais akivaizdžiai demonstruoja nenorą, kad būtų atkurta gamtinė aplinka ar sumažintas galimas teršalų poveikis šiai aplinkai, ir sukuria tik regimybę, kad aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūra vyksta. Aplinkybę, kad būtent atsakovas nėra suinteresuotas aplinkos atkūrimo priemonių taikymu, galimai lėmė atsakovo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, kuris pagrįstas išimtinai Metodikos nuostatomis, hipotetiškai apskaičiuojant žalą pagal į gamtinę aplinką išleistų teršalų pobūdį ir kiekį. Atsakovo interesas gauti hipotetiškai apskaičiuotą ir, tikėtina, gerokai padidintą, piniginį žalos atlyginimą yra priešingas jo suinteresuotumui įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonių administracinę procedūrą, nepaisant to, kad Direktyva 2004/35/EB teikia prioritetą aplinkos atkūrimo tikslui įgyvendinti ir to, kad piniginis žalos atlyginimas jokia forma neprisidėtų prie Kuršių marių vandens būklės pagerinimo, kadangi būtų mokamas į valstybės biudžetą ir skirstomas bendra tvarka.

18.11. Aplinkos ministerijos ir atsakovo atstovai instituciškai ir asmeniškai suinteresuoti civilinio ieškinio ir baudžiamosios bylos „sėkminga“ baigtimi, o ne pareiškėjo pasiūlyto Plano, skirto pašalinti iš Kuršių marių jai inkriminuojamus teršalus, kaip galima greitesniu įgyvendinimu.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą.

20. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog kompetentingos institucijos (atsakovas ir (ar) Agentūra) nepriėmė individualaus administracinio sprendimo, atitinkančio Direktyvoje 2004/35/EB nustatytas sąlygas (reikalavimus) dėl pareiškėjo nuotekomis padaryto reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei ir ekologiniam potencialui. Agentūra, vykdydama Tvarkos aprašą, kai atsakovas kreipėsi į Agentūrą dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo atlikimo, atliko 2020 m. gegužės 11 d. paviršinio vandens telkinio (Kuršių marių) ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą dėl pareiškėjo neteisėtai išleistų nevalytų nuotekų į Kuršių marias ir šią vertinimo išvadą pateikė atsakovui. Teisės aktams imperatyviai nustatant, kad pareiškėjo padarytas poveikis Kuršių marių Klaipėdos sąsiauriui yra laikomas reikšmingu, atsakovo sprendimu, įgyvendinant Tvarkos aprašo 311 punkto reikalavimus, iš pareiškėjo buvo pareikalauta įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, kad būtų atkurta pažeisto vandens telkinio būklė. Agentūros atlikto neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo ir atsakovo sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių nustatymo pareiškėjas neginčijo, todėl jie pareiškėjui yra privalomi.

20.2. Pareiškėjas nėra pateikęs reikalavimus atitinkančio aplinkos atkūrimo priemonių plano. Sutiktina su atsakovu, jog Sprendimas nėra Tvarkos aprašo 33 punkte nurodytas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis privalomasis nurodymas, o tik tarpinis aplinkos atkūrimo priemonių derinamasis raštas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Tik viso aplinkos atkūrimo priemonių plano suderinimas yra užbaigiamas konkrečiu Tvarkos apraše numatytu sprendimu – privalomuoju nurodymu (Tvarkos aprašo 33 p.). Tai reiškia, kad tik pritarus konkrečiam aplinkos atkūrimo priemonių planui keistųsi pareiškėjo (žalą aplinkai padariusio asmens) teisinių pareigų pobūdis – pagal duotą privalomąjį nurodymą jis įgytų pareigą įgyvendinti suderintą aplinkos atkūrimo priemonių planą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs galutinį aplinkos atkūrimo priemonių planą, todėl pareiškėjas negali ginčyti rašto, kuriuo įformintas tam tikras vienos aplinkos atkūrimo priemonės (jos plano) derinimo epizodas (tarpinis rezultatas).

20.3. Sprendime aiškiai nurodyti jo faktinis ir teisinis pagrindai, Sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės bei motyvai. Sprendime nurodyta, kad buvo išnagrinėtas konkretus prašymas derinti patikslintą Planą, kad Sprendimo priėmimo pagrindas – Tvarkos aprašo 33 punktas, kad Sprendimas priimtas įvertinus visa tai, ką atsakovas buvo nurodęs 2021 m. spalio 5 d. rašte: (i) kad nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių; (ii) kad yra maža tikimybė, jog ja pavyks nustatyti tiesioginį vandens kokybės pagerėjimą; (iii) kad priemonė yra labiau skirta kontroliuoti maistinių medžiagų patekimą palei krantus į Kuršių marias, bet ne į Klaipėdos sąsiaurį. Priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. (5.3)-AD5-24066, kuriuo nepritarta pareiškėjo AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktam Aplinkos atkūrimo priemonių planui (Planui), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs ir reikalavimus įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti jo (pareiškėjo) 2021 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. SK/2021-147 ir pateiktą Planą, spręsti klausimą dėl Plano tvirtinimo.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SK/2021-147 pateikė Departamentui patikslintą Planą ir papildomus paaiškinimus dėl Departamento 2021 m. spalio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių (trūkumų). Pažymėtina, kad iki šio rašto pateikimo pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas duoti išankstinį pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimo priemonę. Departamentas 2021 m. spalio 5 d. raštu nepritarė pateiktam planui, nurodydamas, kad nendrių pjovimo kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, jog bus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per vieną klasę; nendrių pjovimas Lietuvos teritorijoje aplink Kuršių marias, Lūžijos botaniniame draustinyje, Nemuno deltos regioniniame parke, neatkurs Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės per vieną klasę; prie plano nėra patvirtinta ir nendrynų šalinimo Kuršių marių pakrantėse programa, nenurodyta, kaip bus pašalinamos išvežamos ar sandėliuojamos nupjautos nendrės, kiek bus panaudojama kurui, laukų tręšimui ir kt., nenurodyti tikslūs laikotarpiai ir terminai, nurodyti tik preliminarūs pjautinų nendrynų plotai, nepateiktos sutartys su tolimesniais nendrių tvarkytojais; plane neįvertinti Tvarkos aprašo 18 punkte nustatyti kriterijai.

23. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė patikslintą Planą, kuriame nustatyta aplinkos atkūrimo priemonė – nendrių pjovimas, ir prašė jį tvirtinti Tvarkos apraše nustatyta tvarka. Kartu su šiuo Planu pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Planas pagrįstas Direktyvoje 2004/35/EB ir Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, net jei atsakovas traktuoja pareiškėjo siūlomą nendrių pjovimo aplinkos atkūrimo priemonę kaip papildomą, tai nėra teisinis pagrindas netvirtinti Plano; Direktyvos 2004/35/EB II priede numatyta, kad ištaisymas gali būti pirminis, papildomas ir kompensuojamasis, t. y. aplinkos atkūrimas galimas tiek taikant pirminį ir papildomą ištaisymą, tiek ir tik papildomą ar tik kompensuojamąjį ištaisymą; aplinkybė, kad dėl pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marioms, nėra nustatyta objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis, todėl reikalavimas aplinkos atkūrimo priemonių plane įtvirtinti šį tikslą yra nepagrįstas, neadekvatus, neproporcingas, sunkiai apskaičiuojamas ir praktiškai neįgyvendinamas; 4) Plane nurodytas tikslas pašalinti iš gamtinės aplinkos teršalus yra objektyviai apskaičiuojamas, įgyvendinamas ir atitinka Departamento poziciją dėl to, kaip šis apskaičiavo galimai padarytos žalos gamtos elementui (Kuršių marioms) dydį, Plane pareiškėjo pasirinktas siekiamas tikslas – išimti iš gamtinės aplinkos teršalus – atitinka pareikšto reikalavimo atlyginti žalą pobūdį ir tikslą.

24. Atsakovas šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Sprendimu nepritarė Planui, iš esmės pakartodamas 2021 m. spalio 5 d. rašte nurodytus argumentus, kad nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, kad bus pasiektas Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės pagerėjimas per vieną klasę; Departamentas 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu pareiškėjui nurodė kaip alternatyvą pateiktam Planui svarstyti paviršinių nuotekų infrastruktūros rekonstrukcijos / modernizavimo galimybes; Klaipėdos universiteto mokslininkų vertinimu, nendrių pjovimas gali būti įgyvendinamas kaip papildoma ekologinės būklės gerinimo priemonė; Departamento ir Agentūros specialistai 2021 m. lapkričio 24 d. susitikime su pareiškėjo atstovais išsakė savo nuomonę, kad numatoma aplinkos atkūrimo priemonė – nendrių pjovimas Kuršių nerijos pakrantėse nepagerins Kuršių marių sąsiaurio būklės per vieną klasę, ir pakartotinai pasiūlė svarstyti kitas aplinkos atkūrimo priemones. Departamento vertinimu, nendrių pjovimas gali būti įgyvendinamas kaip papildoma ekologinės būklės gerinimo priemonė, o nendrių pjovimo, kaip pagrindinės ir vienintelės priemonės, taikymas aplinkos atkūrimo tikslams kelia abejonių, nes yra maža tikimybė, kad, pritaikius priemonę, pavyks nustatyti tiesioginį vandens kokybės pagerėjimą, nežinomas priemonės poveikio atstumas, ši priemonė yra labiau skirta kontroliuoti maistinių medžiagų patekimą palei krantus į marias, tačiau ne į Klaipėdos sąsiaurį.

25. Atsakovas Sprendimą priėmė, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 33 punktu, nustatančiu, jog Regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) per 7 darbo dienas nuo aplinkos atkūrimo priemonių plano gavimo arba nuo sprendimo dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo priėmimo dienos, jei šis sprendimas priimamas vėliau, išnagrinėja ir motyvuotu sprendimu pritaria arba atsisako pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui. <...>. Sprendimas pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui įforminamas kaip privalomasis nurodymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nustatyta tvarka. Šis privalomasis nurodymas pateikiamas ūkio subjektui ir vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui RAAD per 5 darbo dienas raštu informuoja ūkio subjektą. Ūkio subjektas turi per 7 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti pritarti ūkio subjekto pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui gavimo dienos pateikti naują aplinkos atkūrimo priemonių planą.

26. Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pritarti jo pateiktam Planui, teigia, jog turėjo būti pritarta Planui ir sprendimas pritarti šiam Planui turėjo būti įformintas kaip privalomasis nurodymas. Byloje nėra nustatyta, kad pagal atsakovo akcentuojamus kitus pareiškėjo teiktus planus (byloje nurodyta, kad pareiškėjas po skundo teismui pateikimo Planą tikslino (keitė) jau 2 kartus) priimtas sprendimas pritarti pareiškėjo teiktiems planams ar kad atsakovo sprendimai nepritarti šiems planams yra ginčijami teismuose.

27. Šiuo atveju yra susidariusi tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas siekia, jog būtų nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pritarti jo pateiktam Planui, kuriuo siekiama iš Kuršių marių pašalinti Departamento civiliniame ieškinyje nurodytą pareiškėjo nuotekose, 2012 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 7 d. laikotarpiu galimai išleistose į gamtinę aplinką (Kuršių marias), buvusį teršalų kiekį (žr. Plano dalį „Plano tikslai ir įgyvendinimo trukmė“), laikosi pozicijos, kad Planas yra tinkamai parengtas ir nebeturi būti teikiamas naujas planas. Dėl to darytina išvada, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo nepritarta Planui, šiuo atveju nėra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jo pagrįstumas ir teisėtumas turi būti tikrinamas teisme pagal pareiškėjo skundą.

28. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo rašte išdėstytus argumentus, jų nevertino, priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. SK/2021-147 ir pateiktą patikslintą Planą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į apeliacinį skundą, įvertinusi byloje proceso šalių teiktus įrodymus, nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada. Šiuo atveju Sprendime yra nurodyti argumentai, dėl kurių nepritarta Planui, todėl šie argumentai turėjo būti išnagrinėti iš esmės ir įvertinti. Pažymėtina, kad Sprendimas yra grindžiamas ir 2021 m. spalio 5 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo atsisakyta pritarti teiktam tokio pat pobūdžio planui, kuris iš esmės atitinka 2021 m. lapkričio 16 d. parengtą Planą. Taip pat atsakovas dėl Plane nurodytos aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių pjovimo yra pasisakęs ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. rašte. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. rašte iš esmės išsakė poziciją dėl nesutikimo su atsakovo 2021 m. spalio 5 d. rašte nurodytais argumentais, dėl kurių buvo atsisakyta tvirtinti anksčiau pateiktą planą.

30. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nebuvo vertintos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas teikia Planą, pagal kurį jis siekia iš Kuršių marių pašalinti Departamento civiliniame ieškinyje nurodytą pareiškėjo nuotekose, 2012 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 7 d. laikotarpiu galimai išleistose į gamtinę aplinką (Kuršių marias), buvusį teršalų kiekį.

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas 2020 m. birželio 26 d. pareiškėjui pateikė 2020 m. gegužės 11 d. Agentūros atliktą paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą ir šio vertinimo išvadas ir prašė Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į Agentūros pateiktas išvadas pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą dėl pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių panaudojimo; plane numatyti aplinkos atkūrimo priemones, priemonių vykdymo darbus bei jų vykdymo terminus, atsakingus asmenis ir kitus, ūkio subjekto manymu, reikšmingus duomenis.

32. Akcentuotina, kad Departamento 2020 m. birželio 26 d. sprendime būtent ir yra nurodyta pareiškėjui pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą su numatytomis vykdyti konkrečiomis aplinkos atkūrimo priemonėmis – pirminėmis, papildomomis ir kompensuojamomis (Tvarkos aprašo 311 p.).

33. Departamentas 2020 m. vasario 10 d. raštu buvo prašęs Agentūrą atlikti pareiškėjo vykdytos neteisėtos veiklos, kai buvo išleidžiamos nevalytos gamybinės nuotekos į pareiškėjo nuotekų išleidimo kolektorių, per kurį šios nuotekos pateko į Kuršių marias, neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumo įvertinimą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą, bei kitus atliekamus aplinkos tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonėms nustatyti. Agentūra išvadose nurodė, kad: 1) Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė suprastėjo per vieną klasę 2017–2019 metais 3B ir 2 monitoringo vietose; 2) Klaipėdos sąsiauryje nustatyta bendrojo azoto koncentracijos augimo tendencija 2012–2019 metais; 3) neigiamas poveikis dėl nelegaliai išleistų pareiškėjo organinių medžiagų pagal BDS7, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo kiekių paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu; 4) į aplinką išleistos organinės ir biogeninės medžiagos iš ekosistemos savaime beveik nepasišalina ir nuolat dalyvauja ekosistemos medžiagų apykaitos cikle; 5) visiško aplinkos būklės atkūrimo galimybės labai ribotos ir galimos tik taikant brangiai kainuojančias technines priemones ir net jas pritaikius, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklė galėtų pagerėti per ilgą laikotarpį dėl lėto ekosistemos atsako. Išvadose taip pat nurodyta, kad pareiškėjo keletą metų išleidžiamos netinkamai išvalytos nuotekos prisideda prie bendros taršos apkrovos ir eutrofikacijos Klaipėdos sąsiauryje ir Baltijos jūroje didėjimo ir dar labiau tolina nuo iškeltų ir nustatytų valstybei tikslų.

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek Departamento 2020 m. birželio 26 d. sprendimas, tiek ir Agentūros 2020 m. gegužės 11 d. išvados yra galiojantys aktai, jie nėra panaikinti ar pakeisti.

35. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-42-789/2024) paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, kuriuo netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Agentūros 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. (31)-A4E-8230 „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“ ir įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 9 d. prašymą „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ tariamai neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei pakartotinio vertinimo atlikimo“. Šioje nutartyje nurodyta, kad pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, Departamentas, gavęs informaciją apie padarytą žalą aplinkai, privalo imtis veiksmų nustatyti žalą aplinkai, padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos, reikalauti, kad ūkio subjektas vykdytų aplinkos atkūrimo priemones, ir kontroliuoti aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą. Tvarkos aprašo 311 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Departamentas raštu kreipiasi į Tvarkos aprašo III skyriuje nurodytas institucijas dėl neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo atlikimo, duomenų ar informacijos pateikimo; nustatęs, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, Departamentas privalo priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir reikalauti, kad būtų taikomos pirminio, papildomo ir kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės; apie Departamento priimtą sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo Departamentas per 5 darbo dienas raštu informuoja padariusį žalą aplinkai ūkio subjektą. Pagal Tvarkos aprašo 91.1.1 ir 91.1.2 punktus, paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo pablogėjimą, cheminės būklės pablogėjimą vertina Agentūra pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartyje padarė išvadą, jog Departamentas yra kompetentinga institucija priimti sprendimą dėl aplinkos priemonių taikymo, jis, priimdamas šį sprendimą, privalo atsižvelgti į visą gautą informaciją ir duomenis, gautus iš Tvarkos aprašo III skyriuje nurodytų institucijų, įskaitant ir gautą reikšmingumo vertinimą, kitų įstaigų prie Aplinkos ministerijos ar kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, taip pat gautus iš ūkio subjekto (Tvarkos aprašo 29 ir 311 p.), būtent Departamentas, kuris yra atsakingas už sprendimo dėl aplinkos priemonių taikymo priėmimą, esant abejonėms, neaiškumams, duomenų trūkumui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms ar informacijai, turi teisę prašyti visų Tvarkos apraše nurodytų subjektų, įskaitant ir Agentūrą, pateikti papildomą informaciją bei atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi, siekiant gauti visus duomenis, reikšmingus šiam sprendimui priimti.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavo, kad Agentūra, ginčijamame rašte pateikdama pareiškėjui informaciją apie tai, jog Agentūra atliko reikšmingumo įvertinimą pagal Departamento prašymą, reikšmingumo įvertinimas nėra negaliojantis ir / ar koreguotinas dėl techninių klaidų ir / ar užginčytas, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atlikti pakartotinį vertinimą.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis Agentūros išvadose pateiktu pareiškėjo neteisėtos veiklos padaryto reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių ekosistemai įvertinimu (nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis), laikosi pozicijos, jog pagal 2020 m. birželio 26 d. sprendimą pareiškėjas turi pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį aplinkos būklė būtų atkurta iki pirminės būklės taikant pirmines aplinkos atkūrimo priemones (kad Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būklė būtų atstatyta per vieną klasę). Atsakovas Sprendime yra nurodęs argumentus, pagrįsdamas šią poziciją, todėl teigti, kad Sprendimas šiuo aspektu nėra motyvuotas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo Sprendime yra argumentai, dėl kurių pareiškėjas negali įgyvendinti papildomų ir kompensuojamųjų aplinkos atkūrimo priemonių.

39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyti aplinkos atkūrimo priemonių tikslai, kaip ir juos įgyvendinti padedančios priemonės, yra alternatyvūs, todėl jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir individualiai susiklosčiusių aplinkybių: įvykusio taršą sukėlusio incidento pobūdžio, masto, trukmės, pažeisto elemento ypatumų ir kitų aplinkybių. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirminis aplinkos atkūrimo būdas yra objektyviai neįmanomas ir neatitiktų specialistų išvadose nurodytų argumentuotų išvadų dėl teršalų sklaidos, be kita ko, ir į Kuršių marias, tačiau ši išvada nėra motyvuota, ji padaryta apsiribojant tik pareiškėjo argumentais, o ne byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, kuris turi būti atliktas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį.

40. Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad žala aplinkai, susijusi su vandeniu, mišku, kraštovaizdžiu, saugomomis rūšimis ar natūraliomis buveinėmis, ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį. Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą, aplinkos atkūrimo tikslai: 11.1. pirminio aplinkos atkūrimo – atkurti pažeistų aplinkos elementų ir (arba) funkcijų (savybių) pirminę būklę; 11.2. papildomo aplinkos atkūrimo – atkurti tokį patį aplinkos elementų ir (arba) funkcijų (savybių) lygį, jei reikia ir alternatyvioje vietovėje, panašų į tą, kuris būtų atkurtas, jei būtų buvusi sugrąžinta pažeistos vietovės pirminė būklė; 11.3. kompensuojamojo aplinkos atkūrimo – kompensuoti aplinkos elementų ir (arba) funkcijų (savybių) laikinus (tarpinius) nuostolius iki tokių aplinkos elementų ir funkcijų (savybių) atkūrimo.

41. Tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad taikant pirminį aplinkos atkūrimo būdą, pasirenkamos aplinkos atkūrimo priemonės, kurios sugrąžina pažeistus aplinkos elementus ir (arba) pablogėjusias funkcijas (savybes) į pirminę būklę arba kiek galima artimesnę jai. Tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta, kad jei įvykdžius pirminį aplinkos atkūrimą neatkuriama pirminė aplinkos būklė, vykdomos papildomos aplinkos atkūrimo priemonės. Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą, kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos kompensuojant laikinus (tarpinius) nuostolius, šiuo atveju netaikoma finansinė kompensacija asmenims. Tvarkos aprašo 19 punkte nurodyta, kad pirminės aplinkos atkūrimo priemonės nustatomos nagrinėjant galimybes, kurios skirtos tiesiogiai atkurti aplinkos elementų ir (arba) funkcijų (savybių) pagrindinę būseną pagreitintu arba natūralaus atsikūrimo būdu.

42. Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas po žalos atsiradimo arba po ekstremaliosios situacijos ar įvykio likvidavimo darbų pabaigos, jeigu žala aplinkai buvo padaryta ekstremalios situacijos ar įvykio metu, arba po įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliktų kitų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo, pabaigos ūkio subjektas privalo kreiptis į RAAD dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo IV ir V skyrių nuostatomis, nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikia RAAD aplinkos atkūrimo priemonių planą. Jame turi būti nurodyta aplinkos atkūrimo priemonė (-ės), numatyti darbai bei jų vykdymo terminai ir kiti, ūkio subjekto manymu, reikšmingi duomenys.

43. Akcentuotina, kad Tvarkos aprašas patvirtintas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, 321 straipsnio 5 dalimi bei įgyvendinant Direktyvą 2004/35/EB.

44. Pagal Direktyvos 2004/35/EB 1 straipsnį jos tikslas – sukurti atsakomybės už aplinkos apsaugą mechanizmą pagal principą „teršėjas moka“, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti. Remiantis šioje direktyvoje įtvirtintu atsakomybės už žalą aplinkai mechanizmu, pagrįstu aukštu aplinkos apsaugos lygiu ir principu „teršėjas moka“, subjektams taikomos pareigos tiek dėl žalos prevencijos, tiek dėl jos ištaisymo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2010 m. kovo 9 d. sprendimo byloje ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, 75, 76 p.; 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Túrkevei Tejtermelő Kft., C‑129/16, 47 p.).

45. ESTT, pasisakydamas dėl valstybių narių teisės parinkti žalos ištaisymo priemones, yra nurodęs, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai ir detaliai nenustatė tikslios metodikos, kurios turi laikytis kompetentinga institucija nustatydama žalos ištaisymo priemones, be kita ko, ir dėl to, kad siekdama, kaip matyti iš Direktyvos 2004/35/EB 24 konstatuojamosios dalies, įgyvendinti jai pagal direktyvos sistemą patikėtą užduotį ši institucija turi turėti tinkamus įgaliojimus, kad galėtų įvertinti žalos dydį ir nustatyti, kokių žalos ištaisymo priemonių turėtų būti imtasi. Tačiau tos pačios direktyvos II priede šiuo tikslu vardijami tam tikri veiksniai, į kuriuos atsižvelgė šis teisės aktų leidėjas kaip į reikšmingus, ir dėl to – į kuriuos kompetentinga institucija turi atsižvelgti, nenurodant išvadų, kurias ji turi padaryti kiekvienu konkrečiu taršos atveju (ESTT 2010 m. kovo 9 d. sprendimo byloje ERG ir kt., C-379/08 ir C‑380/08, 59 p.). Direktyvoje 2004/35/EB nepatikslinta tvarka, kaip kompetentinga institucija gali įpareigoti atitinkamus subjektus įgyvendinti jos nustatytas žalos ištaisymo priemones. Tokiomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė turi nustatyti tvarką, pagal kurią, pirma, jos turi siekti įgyvendinti Direktyvos 2004/35/EB 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą – vengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti, kita vertus, laikytis Sąjungos teisės, pirmiausia jos bendrųjų principų (ESTT 2010 m. kovo 9 d. sprendimo byloje ERG ir kt., C-379/08 ir C‑380/08, 79 p.). Pagal Direktyvą 2004/35/EB atitinkami subjektai turi įgyvendinti kompetentingos institucijos nustatytas žalos ištaisymo priemones, o ši institucija turi galėti juos įpareigoti tai daryti (ESTT 2010 m. kovo 9 d. sprendimo byloje ERG ir kt., C-379/08 ir C‑380/08, 87 p.).

46. Direktyvos 2004/35/EB 16 straipsnyje įtvirtinta galimybė valstybėms narėms išsaugoti arba priimti griežtesnes nuostatas, susijusias su žalos aplinkai prevencija ir ištaisymu, įskaitant ir nustatymą papildomų veiklų, kurioms būtų taikomi šios direktyvos žalos prevencijos ir ištaisymo reikalavimai, ir nustatymą papildomų atsakingų šalių.

47. Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 11 punkte „ištaisymo priemonės“ apibrėžtos kaip „veiksmas arba veiksmų derinys, taip pat ir švelninančios arba laikinosios priemonės, skirtos atstatyti, atkurti arba pakeisti pažeistus gamtos išteklius ir (arba) pablogėjusias savybes (funkcijas), arba suteikti tokių išteklių arba savybių (funkcijų) lygiavertę alternatyvą, kaip numatyta II priede“. Direktyvos 2004/35/EB 7 straipsnyje „Žalos ištaisymo priemonių nustatymas“ įtvirtinta, kad subjektai pagal II priedą nustato galimas žalos ištaisymo priemones ir pateikia jas kompetentingai institucijai patvirtinti, jei kompetentinga institucija nesiėmė veiksmų pagal 6 straipsnio 2 dalies e punktą ir 3 dalį; kompetentinga institucija nusprendžia, kokių žalos ištaisymo priemonių reikia imtis pagal II priedą ir bendradarbiaudama su atitinkamu subjektu, kaip reikalaujama [prireikus, bendradarbiaudama su atitinkamu subjektu], o 11 straipsnyje „Kompetentinga institucija“ nurodyta, kad kompetentingos institucijos pareiga – nustatyti žalą arba žalos neišvengiamą (realią) grėsmę sukėlusį subjektą, įvertinti žalos reikšmingumą ir nustatyti, kokių žalos ištaisymo priemonių reikėtų imtis pagal II priedą. Todėl kompetentinga institucija turi teisę reikalauti, kad atitinkamas subjektas pats atliktų vertinimą ir pateiktų būtiną informaciją ir duomenis.

48. ESTT 2010 m. kovo 9 d. sprendime byloje ERG ir kt., C-379/08 ir C‑380/08, nurodė, kad pagal Direktyvos 2004/35/EB 6 ir 7 straipsnių sistemą iš esmės žalą aplinkai sukėlęs subjektas turi siūlyti žalos ištaisymo priemones, kurias jis mano atitinkant konkrečią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad šis subjektas turi žinoti, kokią žalą aplinkai sukėlė jo veikla, tokia sistema gali leisti greitai nustatyti ir imtis tinkamų žalos aplinkai ištaisymo priemonių. Pagal Direktyvos 2004/35/EB 7 straipsnio 2 dalį, kompetentinga institucija nusprendžia, kokių žalos ištaisymo priemonių reikia imtis pagal II priedą, prireikus bendradarbiaudama su atitinkamu subjektu. Pagal šios direktyvos 11 straipsnį, pareiga nustatyti, kokių žalos ištaisymo priemonių reikia imtis pagal šios direktyvos II priedą, bet kuriuo atveju ir galiausiai tenka kompetentingai institucijai. Direktyvos 2004/35/EB II priede nustatyta bendra sistema, kurios kompetentinga institucija turi laikytis parinkdama tinkamiausias priemones, kurios užtikrintų žalos aplinkai ištaisymą. Šio priedo 1.3.1 punkte nurodyta, kad pasirinktinos žalos ištaisymo galimybės „turėtų būti vertinamos“ „naudojant geriausias turimas priemones“, kai jos nustatytos pagal kelis šiame punkte išvardytus kriterijus.

49. Direktyvos 2004/35/B II priedo 1 punktas nustato, kad žala aplinkai, susijusi su vandeniu arba saugomomis rūšimis ar natūraliomis buveinėmis, ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę per pirminį, papildomą ir kompensuojamąjį ištaisymą, kai: a) „Pirminis“ ištaisymas – tai žalos ištaisymo priemonė, sugrąžinanti pažeistus gamtinius išteklius ir (arba) pablogėjusias funkcijas į pirminę būklę arba jos link; b) „Papildomas“ ištaisymas – tai žalos ištaisymo priemonė, taikoma gamtos ištekliams ir (arba) funkcijoms, kompensuojant tai, jog pirminis žalos ištaisymas ne pilnai atkuria pažeistus gamtos išteklius ir (arba) funkcijas; c) „Kompensuojamasis“ ištaisymas – tai veiksmas, kurio imamasi kompensuojant gamtos išteklių ir (arba) funkcijų laikinus nuostolius, susidarančius nuo žalos padarymo datos iki tol, kol pasiekiamas visiškas pirminio žalos ištaisymo poveikis; d) „Laikini nuostoliai“ – tai nuostoliai, susidarantys dėl to, kad pažeisti gamtos ištekliai ir (arba) funkcijos nebegali atlikti savo ekologinių funkcijų arba atlikti funkcijų kitiems gamtos ištekliams arba visuomenei iki tol, kol pirminių arba kompensuojamųjų priemonių poveikis taps matomas. Į tokį poveikį neįeina finansinė kompensacija visuomenės nariams. Jei įvykdžius pirminį žalos ištaisymą neatkuriama pirminė aplinkos būklė, vykdomas papildomas žalos ištaisymas. Be to, kompensuojamasis žalos ištaisymas vykdomas kompensuojant laikinus nuostolius.

50. Direktyvos 2004/35/EB II priede nurodyta, kad pirminio žalos ištaisymo paskirtis – atkurti pažeistų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų pirminę būklę (1.1.1 p.); papildomo žalos ištaisymo paskirtis: jei neatkuriama pažeistų gamtos išteklių ir (arba) funkcijų pirminė būklė, vykdomas papildomas žalos ištaisymas. Papildomo žalos ištaisymo paskirtis – suteikti tokį patį gamtos išteklių ir (arba) funkcijų lygį, taip pat ir alternatyvioje vietovėje, jei reikia, panašų į tą, kuris būtų suteiktas tada, jei būtų buvusi sugrąžinta pažeistos vietovės pirminė būklė. Jei įmanoma ir reikia, alternatyvi vietovė turėtų būti geografiškai susijusi su pažeista vietove, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems padaryta žala, interesus (1.1.2 p.); kompensuojamojo žalos ištaisymo paskirtis – kompensuojamasis žalos ištaisymas vykdomas kompensuojant gamtos išteklių ir (arba) funkcijų laikinus nuostolius iki tokių išteklių ir funkcijų atkūrimo. Tokį kompensavimą sudaro saugomų natūralių buveinių ir rūšių arba vandens papildomi pagerinimai arba pažeistoje vietovėje, arba alternatyvioje vietovėje. Į tokį kompensavimą neįeina finansinė kompensacija visuomenės nariams (1.1.3 p.).

51. Direktyvos 2004/35/EB taikymo vadove nurodyta, kad pirminis ištaisymas (su kompensuojamuoju ištaisymu arba be jo) gali būti pakankamas arba nepakankamas, kad ištekliai arba funkcija grįžtų į pirminę būklę. Svarbiausias ištaisymo tikslas visada yra ištaisymas iki pirminės būklės, pašalinant žalos sukeltus pavojingus pokyčius. Pirminis ištaisymas apima tokias priemones, kaip taršą keliančios cheminės medžiagos arba žalą darančios struktūros pašalinimas iš aplinkos, taip pat kitos priemonės, kaip antai augalų sodinimas ir (pvz., žuvų) įveisimas, žuvitakių statyba, teritorijos naudojimo apribojimas arba aplinkos būklės stebėsena. Natūralų atsistatymą galima laikyti pirminio ištaisymo pavyzdžiu. Tačiau natūralus atsistatymas paprastai nereiškia, kad nesiimama jokių priemonių. Jis dažnai apima tokias kitas administracines priemones, kaip konkrečios teritorijos stebėsena arba naudojimo apribojimas. Peržiūrėjus galimą pirminio ištaisymo naudą, galima įvertinti papildomo arba kompensuojamojo ištaisymo poreikį.

52. Apibendrinant aptartas Tvarkos aprašo ir Direktyvos 2004/35/EB nuostatas, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas turi teikti galimas aplinkos atkūrimo priemones, o pagal Departamento 2020 m. birželio 26 d. sprendimą pareiškėjas turi pateikti aplinkos atkūrimo priemonių planą, pagal kurį aplinkos būklė būtų atkurta iki pirminės būklės taikant pirmines aplinkos atkūrimo priemones (kad Kuršių marių ties Klaipėdos sąsiauriu būklė būtų atstatyta per vieną klasę), o Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyti aplinkos atkūrimo priemonių tikslai, kaip ir juos įgyvendinti padedančios priemonės, nėra alternatyvūs.

53. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje turėjo būti iš esmės išnagrinėti ir įvertinti Sprendimo motyvai, dėl kurių nepritarta Planui, atsižvelgiant į proceso šalių nurodomus argumentus ir teikiamus įrodymus, tačiau tai nebuvo atlikta (neišnagrinėtas pareiškėjo skundas iš esmės, nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės skundo reikalavimams išnagrinėti), t. y. pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinamas.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

56. Pareiškėjas ir atsakovas pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šie prašymai nenagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė