70497f8b-e90d-479f-8557-9c8c5cae8bc6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Deimantei Å inkÅ«naitei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui V. L., atsakovo atstovui M. K., trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui Michailui Bronui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Uždarosios akcinės bendrovės Angel Trans ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, UždarÄ ja akcine bendrove „Hegelmann Transporte“ dėl neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 36 898,73 Eur nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudarytas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr.710-932-561602. PaaiÅ¡kino, jog vykdydama savo veiklÄ gavo užsakymÄ nuvežti krovinį iÅ¡ PrancÅ«zijos į VokietijÄ . Vežimo metu - 2018 m. spalio 16 d. įvyko krovinio vagystė iÅ¡ jai priklausančios transporto priemonės, valstybinis (duomenys neskelbtini).

Krovinio vagystė įvyko jos vairuotojui sustojus poilsiui automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Apie vagystę pranešė draudikui, tačiau 2019 m. vasario 4 d. gavo atsakovės sprendimÄ dėl 2018 m. spalio 17 d. įvykio Nr.561602-0932_1-00i, kuriuo įvykis pripažintas nedraudiminiu. Tokį savo sprendimÄ draudikas grindė aplinkybe, jog neva krovinio vagystė įvyko vairuotojui sustojus nesaugomoje, draudimo sutarties reikalavimų neatitinkančioje aikÅ¡telėje. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu dar kartÄ kreipėsi į atsakovę, tačiau gavo atsakymÄ , jog sprendimas kiečiams nebus.

Dėl minėto buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, jos ieÅ¡kovė nesilaikė draudimo sutartyje numatytų sÄ lygų, todėl įvykis ir buvo pripažintas nedraudiminiu. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje pripažįsta, jog jos vairuotojas vilkikÄ nakčiai paliko nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje, nors mažiau nei 50 km atstumu buvo saugoma ir saugi aikÅ¡telė.

PaaiÅ¡kino, jog pagal draudimo sutarties sÄ lygas vairuotojas privalo pasirinkti poilsio vietÄ saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie stacionarių policijos postų, rÅ«pintis automobilio ir jo vežamo krovinio apsauga, o draudėjas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kai draudėjas nevykdo taisyklėse nurodytų įpareigojimų. Kartu pažymėjo, jog nesutinka su praÅ¡oma priteisti suma, nes pastaroji paskaičiuota neatsižvelgus į draudimo sutartyje numatytÄ iÅ¡skaitÄ . Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė papildomus nesutikimo su ieškiniu motyvus. Nurodė, jog nesutinka su prašoma priteisti suma ne tik dėl draudimo sutartyje numatytos išskaitos, bet ir dėl to, jog vežėjo atsakomybė turėtų būti ribojama, t. y. administravimo metu buvo nustatyta, kad trūkstamo krovinio svoris yra apie 752 kg, todėl vežėjo atsakomybės ribos yra 752 x 8,33 x 1,209740 = 7 578,00 Eur. Be to atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad ieškovė atsiskaitė su krovinio savininku, todėl mano, kad ieškovė neįgijo reikalavimo teisės. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilnai.

Nurodė, jog pripažįsta, kad 50 km atstumu nuo aikÅ¡telės, kurioje buvo įvykdyta vagystė, buvo 2 saugomos aikÅ¡telės, tačiau mano, jog tai niekaip neįtakoja atsakovės pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes vairuotojas sustojo pailsėti aikÅ¡telėje Å¡alia policijos posto, kaip to reikalauja draudimo sutarties sÄ lygos. Pažymėjo, jog draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, todėl visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti vertinami ieÅ¡kovės naudai, o nagrinėjamu atveju draudimo sutartyje nėra nurodyta nei kokiu atstumu turi bÅ«ti policijos postas nei kam jis turi bÅ«ti skirtas.

Atkreipė dėmesį, jog draudimo sutarties objektas: žalos, atsiradusios dėl vežimų, atliktų pagal CMR konvencijÄ , todėl mano, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog draudimo sutarties suma – 300 000 Eur, todėl mano, jog atsakovė nepagrįstai praÅ¡o riboti žalÄ CMR konvencijos nuostatomis ir skaičiuoti jÄ dauginant svorį iÅ¡ SDR vienetų, nes tokiu atveju draudimo suma niekada nebÅ«tų pasiekta, t. y. sÄ lyga dėl 300 000 Eur draudimo iÅ¡mokos niekada negalėtų bÅ«ti įgyvendinta, atitinkamai tokios draudimo sutarties sÄ lygos yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾iningos ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime ir parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡dėstytus nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus. Pažymėjo, jog 50 km spinduliu buvo bent dvi 24 valandas saugomos aikÅ¡telės, tačiau ieÅ¡kovės vairuotojas jų nepasirinko ir tai pripažįsta ieÅ¡kovė, todėl ieÅ¡kovės elgesys turi bÅ«ti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju policijos postas yra kitoje greitkelio pusėje, todėl policijos pareigÅ«nai nei galėtų pamatyti nusikalstamÄ Ä¯vykį, nei tinkamai – greitai į jį sureaguoti.

Atkreipė dėmesį, jog draudimo sÄ lygose yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog žala iÅ¡mokama pagal CMR konvencijos sÄ lygas ir ne daugiau kaip 8,33 SDR už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio. Kadangi ieÅ¡kovė nėra krovinio savininkė ir žala atsirado ne jai, o ji tokios neatlygino, tai byloje neturi reikalavimo teisės. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, jog nepalaiko nei vienos iÅ¡ Å¡alių, mano, jog ginčui spręsti turi bÅ«ti taikomos iÅ¡imtinai draudimo santykius reglamentuojančios teisės nuostatos, nes ginčas pagal CMR konvencijÄ Å¡alis tikėtina dar laukia.

Å iai dienai jo atstovaujamoji yra gavusi iÅ¡ kito vežėjo pretenzijÄ , tačiau į jÄ neatsakė, tik jÄ persiuntė ieÅ¡kovei ir laukia kas bus toliau. Ar kuris nors iÅ¡ vežėjų atlygino krovinio savininkui žalÄ , nežino, todėl Å¡iai dienai neturi jokių pretenzijų ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės draudikui. Kartu pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ draudimo bendrovės pozicija dėl saugomos aikÅ¡telės negali bÅ«ti suabsoliutinta, reikia atsižvelgti į subjektyvų vairuotojo suvokimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės vairuotojas D. S. paaiÅ¡kino, jog vežant krovinį matė, jog laikas ėjo į pabaigÄ , pakeliui buvo keli abejonių keliantys parkingai, tačiau tikslingai važiavo bÅ«tent į pasirinktÄ aikÅ¡telę netoli sienos, su parduotuve ir policija kitoje kelio pusėje. Nuėjęs miegoti pabudo ir iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ , atidengęs užuolaidėlę pamatė kaip bėga keturi asmenys, neÅ¡ini dėžėmis, todėl pradėjo signalizuoti, norėdamas atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, vėliau pradėjo bėgti iÅ¡ paskos, tačiau pamatė nuvažiuojantį mikroautobusÄ .

PaaiÅ¡kėjo, jog iÅ¡krovė 12 paliečių, nežino kodėl, tačiau niekaip negalėjo pabusti. Žino, jog kartais į kabinÄ prileidžiama dujų, kad vairuotojas neatsibustų, kaip buvo Å¡iuo atveju nežino, tačiau galva buvo labai sunki, sunku buvo atsikelti. Atsakydamas į klausimus liudytojas paaiÅ¡kino, jog vežimo marÅ¡rutÄ nustato vadybininkai, o kurioje aikÅ¡telėje sustoti sprendžia jis pats, aikÅ¡teles pasirenka pagal navigacijos programėlę. Nurodė, jog dėl sustojimo mokamose aikÅ¡telėse turi gauti iÅ¡ anksto sutikimÄ iÅ¡ virÅ¡ininko.

Nagrinėjamu atveju krovinys buvo plombuojamas, tad susisiekė su virÅ¡ininku ir jam apie tai pranešė, o pastarasis sakė rinktis apÅ¡viestÄ aikÅ¡telę su kameromis. Pasirinkta aikÅ¡telė buvo su kameromis, gerai apÅ¡viesta, su parduotuve, kuri dirba iki tam tikros valandos, gal 11 val. vakaro. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. tarp Å¡alių – ieÅ¡kovės UAB Angel Trans ir atsakovės ERGO Insurance SE buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, draudimo liudijimo Nr. 710-932-561602 (el. b. t.

I, l. 58-67). Draudimo sutartimi buvo apdrausti ieÅ¡kovo turtiniai interesai, susiję su ieÅ¡kovės, kaip vežėjo, civiline atsakomybe prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Draudimo sutarčiai galiojo Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr. 013 (b. l. 68-76), be to, draudimo sutarties sudėtine dalimi taip pat įtraukti 5 priedai prie draudimo liudijimo, jų tarpe Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, numatyti draudimo poliso antrame priede (el. b. t. I, l. 61-63); Atsakomybė už patikėtÄ turtÄ (5 priedas, el. b. t.

I, l.

66) ir kt. (el. b. t. I, l. 58-67). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu – UAB „Hegelmann Transporte“ sulygo dėl krovinio pervežimo iÅ¡ PrancÅ«zijos į VokietijÄ . IÅ¡ į bylÄ pateikto CMR važtaraščio matyti, jog krovinio gavėjas – Vokietijos bendrovė Zalando SE, siuntėjas – NBR, vežėjas - UAB „Hegelmann Transporte“, kitas ir faktinis vežėjas – UAB Angel Trans (ieÅ¡kovė). IÅ¡ Å¡alių ir liudytojo paaiÅ¡kinimų bei įraÅ¡o CMR važtaraÅ¡tyje (pozicija 24, el. b. t. I, l.

43) nustatyta, jog dalis vežamo krovinio buvo pavogta. Vagystė įvyko vairuotojui sustojus poilsiui aikÅ¡telėje Vokietijoje. Atsakovė automobilio vagystę pripažino nedraudiminiu įvykiu ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo įvykį pripažinti nedraudiminiu, draudimo iÅ¡mokos skaičiavimo bei ieÅ¡kovės reikalavimo teisės turėjimo byloje. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis iÅ¡plaukianti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 5 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iÅ¡ civilinio proceso principų. Pagal Å¡iÄ proceso teisės normÄ teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, t. y. joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo pažeistas teises ir interesus (ieÅ¡kinio reikalavimus) grindžia su atsakove sudarytos Draudimo sutarties nevykdymu - draudimo iÅ¡mokos jai nemokėjimu. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 41 straipsnio 2 dalis numato, jog negaliojančiomis pripažįstamos visos sÄ lygos, kuriomis krovinio draudėjo teisės perduodamos vežėjui, ir visos kitos panaÅ¡ios sÄ lygos, taip pat sÄ lygos, kurios įrodymų naÅ¡tÄ gali perkelti kitai pusei. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡i teisės norma turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad negaliojančiomis pripažįstamos tik tos krovinio draudimo sÄ lygos, pagal kurias vežėjas krovinio draudimo sutartyje įgyja naudos gavėjo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392/2012).

Å alių sudarytoje draudimo sutartyje naudos gavėjas nenurodytas, tačiau iÅ¡ draudimo objekto matyti, jog naudos gavėju yra asmuo, turintis teisę į draudimo iÅ¡mokÄ dėl krovinių vežėjo automobiliais atsakomybės pagal 1956 metų CMR konvencijÄ bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Tokia draudimo sutartis kvalifikuotina kaip sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigÄ vykdyti sutartį ne kitos Å¡alies, o trečiojo asmens naudai.

Å iai sutarčiai bÅ«dinga tai, kad asmuo, kurio naudai turi bÅ«ti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kreditoriumi reikalauti įvykdyti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392/2012). Sutarties sudarytos trečiojo asmens naudai atveju, draudimo iÅ¡moka mokama trečiajam nukentėjusiajam asmeniui, o jei draudėjas ar apdraustasis atlygino žalÄ , padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui – draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama draudėjui arba apdraustajam (Draudimo įstatymo 110 straipsnis).

Kaip nustatyta byloje, Å¡iai dienai dėl krovinio vagystės patirti nuostoliai krovinio siuntėjui nei ieÅ¡kovės nei trečiojo asmens UAB „Hegelmann Transporte“ nebuvo atlyginti. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog Å¡iai dienai jokių pretenzijų ieÅ¡kovei neturi, o ieÅ¡kovės atstovas teismui patvirtino, kad dėl krovinio vagystės realiai jokių nuostolių nėra patyręs, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl galimų nuostolių ateityje. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog Å¡iai dienai ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , nes nėra Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies juridinių faktų sudėties, todėl ieÅ¡kinys atmestinas CPK 5 straipsnio pagrindu.

Atmetus ieÅ¡kinį teismas nepasisako dėl ginčo įvykio pripažinimo nedraudiminiu pagrįstumo, nes pagal naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019). Taip pat nepasisakytina dėl kitų atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentų (dėl iÅ¡mokos ribojimo ir mažinimo sulygta iÅ¡skaitos suma), nes jie nagrinėjamu atveju jokių teisinių materialinių pasekmių Å¡alims nesukels, nagrinėjamai byla iÅ¡nagrinėti neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,60 Eur priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB Angel Trans, juridinio asmens kodas 304822366, valstybės naudai 3,60 Eur (tris eurus ir 60 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos) turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Kristina Lysionok