Legislator Case Law & Legislation
70496bd2-b105-4af2-8d24-7e2fe7b14b07 AI generated

70496bd2-b105-4af2-8d24-7e2fe7b14b07 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 70496bd2-b105-4af2-8d24-7e2fe7b14b07
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bylos dalį dėl ieÅ¡kovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti; bylos dalį dėl ieÅ¡kovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Å iaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtÄ ;

Legislator headnote

AI generated

70496bd2-b105-4af2-8d24-7e2fe7b14b07 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., tranzitu vykdamas į kitÄ Ä¯staigÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per tokį itin trumpÄ laikotarpį Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais arba neveikimu bÅ«tų padaryta žala jo sveikatai. Be to, ieÅ¡kovas, teigdamas, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis neteko 85 procentų darbingumo, nenurodo, kur ir kada buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, nepateikia darbingumo lygio pažymos ir/arba kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių netektÄ darbingumÄ . 5.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-265-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36834-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.3.; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. (S. J.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, užsienio bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodo, kad: 1.1 2017 metų kovo mėnesį Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis ieÅ¡kovo suėmimo klausimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-742-906/2017, neatsižvelgė į bylÄ pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovas dėl jo sveikatos bÅ«klės negali bÅ«ti laikomas areÅ¡tinėje, sÄ moningai nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos medžiagos, tyčiojosi iÅ¡ ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės, reikalavo atsisakyti susipažinti su byla, patalpino ieÅ¡kovÄ Ä¯ areÅ¡tinę, žinodamas, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas areÅ¡tinėje.

Pirmos instancijos teismo teisėjui atsisakius prijungti prie bylos ieškovo pateiktus dokumentus, ieškovo pateikti skundai apeliacine tvarka buvo išnagrinėti byloje nesant reikalingų medicininių dokumentų; 1.2. ieškovui esant areštinėje, medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę. Suėmimo metu ieškovas laikotarpiu nuo 2017 metų kovo mėnesio iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje buvo nustatyta netinkama diagnozė ir paskirtas netinkamas gydymas – per didelė dozė vaistų nuo kraujospūdžio.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas sirgo inkstų liga. Netinkamas ieÅ¡kovo gydymas tęsėsi ir vėlesniu laikotarpiu, jam esant Vilniaus pataisos namuose. Kadangi kelis kartus buvo atsisakyta kviesti ieÅ¡kovui greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ieÅ¡kovo inkstai nustojo veikti ir jis tapo neįgaliu, netekdamas 85 procentų darbingumo; 1.3. dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų patyrė didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, negali normaliai gyventi. Jo atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovas buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo sveikata ir reputacija.

VisÄ suėmimo ir bausmės atėmimo laikÄ jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, kas reiÅ¡kia, kad valstybės institucijos ir įgalioti pareigÅ«nai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

3. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkini. Atsiliepime nurodo, kad: 2.1. ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina neteisėtų teismo veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti valstybės civilinės atsakomybės; 2.2. ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad suėmimo metu (2017 metais) jam dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo bÅ«ti skirtas suėmimas, nenurodė, kokia konkrečia teismo nutartimi ieÅ¡kovui buvo skirtas suėmimas, koks yra jo pagrindas; 2.3. ieÅ¡kovas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su netinkamai jam teiktomis medicinos paslaugomis suėmimo metu, todėl tarp paskyrusio suėmimÄ teismo veiksmų ir ieÅ¡kovo galimai patirtos žalos nėra priežastinio ryÅ¡io.

2. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujantis Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio reikalavimams sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ arba ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad: 3.1. ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 metais jis negalėjo bÅ«ti laikomas areÅ¡tinėje dėl sveikatos bÅ«klės, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje medicinos pagalba ieÅ¡kovui buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigÅ«nai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieÅ¡kovo į ligoninę; 3.2. ieÅ¡kovo skundas dėl jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygų, kuriame jis įrodinėjo, kad 2017 metais Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, o medicininė pagalba teikta netinkamais vaistais, buvo iÅ¡nagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos ir valstybės institucijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, ieÅ¡kovo skundÄ sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 atmetė kaip nepagrįstÄ . Be kita ko, teismas administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 konstatavo, kad iÅ¡ 2017 m. gruodžio 16 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo bei 2017 m. gruodžio 15 d. Paciento terapinės bÅ«klės apžiÅ«ros lapo matyti, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu galėjo bÅ«ti laikomas areÅ¡tinėje; 3.3. ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2020 m. gruodžio 26 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir ieÅ¡kovas negali reikalauti žalos atlyginimo už atsakovės atstovų veiksmus, atliktus iki 2017 m. gruodžio 26 d.

3. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinka. Remiasi tokiais argumentais: 4.1. ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi suėjus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminui. IeÅ¡kinyje nurodo, kad jo teisė į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ buvo pažeista 2017 m. birželio 22 d. atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taigi ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2020 m. birželio 22 d., kai tuo tarpu ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2020 m. gruodžio 26 d.; 4.2. ieÅ¡kovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas periodiÅ¡kai nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 29 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 14 d.; nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 25 d.; nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d; nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d.

Pagal turimus medicininius dokumentus, ieškovas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje du kartus buvo konsultuotas ir tris kartus gydėsi stacionariai. Nėra aišku, kokia žala ieškovui padaryta, o ieškovas remiasi tik deklaratyviomis ir abstrakčiomis aplinkybėmis; 4.3. Iš medicininiuose dokumentuose esančių duomenų nenustatyta, jog ieškovui būtų pablogėjusi sveikata dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų kaltės. Ieškovas su skirtu gydymu sutiko. Tyrimų bei gydymo planas jam buvo išaiškintas, buvo aptarti alternatyvūs gydymo metodai.

Be to, ieškovas yra pats atsisakęs gydymo ar paskirtų medikamentų. Konkretaus asmens sveikatos būklė priklauso nuo bendros paciento organizmo būklės, individualių savybių, žalingų įpročių ir panašiai, o ne tik nuo medicinos personalo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

4. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodo, kad: 5.1. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies imperatyvi norma nustato privalomÄ iÅ¡ankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadijÄ â€“ paciento kreipimÄ si su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis laikėsi Å¡ios privalomos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo tvarkos; 5.2. ieÅ¡kovas, teigdamas, kad kelis kartus buvo atsisakyta iÅ¡kviesti jam greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , dėl ko nustojo veikti jo inkstai, nenurodė tikslių aplinkybių, kada, jo manymu, jam buvo reikalinga skubi medicininė pagalba ir kokie asmenys (Vilniaus pataisos namų pareigÅ«nai ir/arba darbuotojai ar kiti asmenys) atsisakė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , taip pat nenurodė nei įvykių datų, nei kitų svarbių aplinkybių.

IeÅ¡kovas Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., tranzitu vykdamas į kitÄ Ä¯staigÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per tokį itin trumpÄ laikotarpį Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais arba neveikimu bÅ«tų padaryta žala jo sveikatai. Be to, ieÅ¡kovas, teigdamas, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis neteko 85 procentų darbingumo, nenurodo, kur ir kada buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, nepateikia darbingumo lygio pažymos ir/arba kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių netektÄ darbingumÄ . 5.3.

Vilniaus pataisos namų administracija ir darbuotojai veikė pagal įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, kurių nesant negalima civilinė atsakomybė negalima.

5. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį arba ieškinį atmesti. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais: 6.1. ieškovo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 metų. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 69-1353 dėl ieškovo konvojavimo matyti, kad ieškovas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo dienos buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m. spalio 4 d., konvojuotas 5 kartus, t. y. 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 26 d., 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d.

Ieškovui atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, nebuvo pateikti jokie duomenys apie ieškovo sveikatos būklę ir duomenys apie tai, kad ieškovas negalėtų atlikti teismo nutartimi paskirto suėmimo. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas; 6.2. bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys gydytojai ir medicinos specialistai turėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – Sveikatos apsaugos ministras) patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikė teisę jiems verstis medicinos praktika, o kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovavosi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys darbuotojai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o abstraktÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti. Gydytojas vaistus skiria tik įvertinęs paciento sveikatos bÅ«klę, tuo metu esamus jo sveikatos sutrikimus ir atsižvelgęs į nustatytos ligos gydymo algoritmo rekomendacijas. Gydantis gydytojas, įvertinęs paciento bÅ«klę, sprendžia, kokius tyrimus, gydymÄ , maitinimÄ reikia skirti pacientui. Å iuos sprendimus gydytojas priima tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimus; 6.3.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ieškovui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo kokybiškos ir teikiamos laiku. Ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos ne tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbančių medikų, esant poreikiui, ieškovui nedelsiant buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Iš resocializacijos skyriaus 2021 m. sausio 19 d. pažymos Nr. 61-174 priedo – 2017 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 17/01-866 „Dėl prašymo“, skirto ieškovui, matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. ieškovui 4 kartus kviesta greitoji medicinos pagalba, iš jų 3 kartus jis buvo konvojuotas į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Taigi į ieÅ¡kovui reikalingÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikį buvo reaguojama nedelsiant ir efektyviai. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtina ir paties ieÅ¡kovo 2017 m. gegužės 29 d. praÅ¡ymas Nr. 71/04-3506, kuriame ieÅ¡kovas, be kita ko, nurodo, kad yra nuoÅ¡irdžiai dėkingas už pastarųjų vizitų pas įstaigos medikus metu suteiktÄ pagalbÄ . IeÅ¡kovas nei pirminiame, nei patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė, kad kokia nors galimai kilusi žala jo sveikatai bÅ«tų kilusi bÅ«tent dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų; 6.4.

Ieškovo reikalavimams turėtų būti taikytinas ieškinio senaties terminas, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi.

6. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos iÅ¡ keturių civilinės atsakomybės sÄ lygų. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio yra neaiÅ¡ku, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėti veiksmais – koks gydymas, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių suteiktas netinkamai, kokie įrodymai tai patvirtina ir pan. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu sprendė:

1) bylos dalį dėl ieškovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti;

2) bylos dalį dėl ieÅ¡kovo S. J. reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Å iaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtÄ ;

3) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

8. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK teismas konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas, t. y. yra priimtas įsiteisėjęs teismo (procesinis) sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad reikalavimai atsakovei atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK reiškiami remiantis argumentais, jog ieškovui būnant Klaipėdos apskrities VPK, medicininė pagalba buvo teikiama netinkamais vaistais, nekvalifikuotos slaugytojos, šios įstaigos pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę, o įstaigos vadovybė nenagrinėjo ieškovo skundų dėl jam netinkamai teikiamos medicininės pagalbos.

Remdamasis Lietuvos teismų informacines sistema LITEKO teismas nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018 vertino ieškovo teiginius dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų nesuteikiant reikiamos medicininės pagalbos, teiktų medicininių paslaugų kokybę ir pareiškėjo S. J. skundo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkino.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamo reikalavimo Lietuvos Respublikai atstovaujančiam Klaipėdos apskrities VPK ir jau išnagrinėtos administracinės bylos dalykas ir pagrindas sutampa, o tokios išvados nepaneigia nei prašomas priteisti kitas neturtinės žalos dydis, nei tai, kad reikalavimas reiškiamas ne tik Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, bet ir kitoms institucijoms.

9. Teismas sprendė ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Å iaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams palikti nenagrinėtus. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra susiję su galimai netinkamu sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu ieÅ¡kovui ir jų kokybe, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo, kaip paciento, teisių galimu pažeidimu. Pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio ginčus pirmÄ ja instancija nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 8 punktas), o Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedÅ«ra.

Nustatė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog laikydamasis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Å¡ių reikalavimų kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Teisingumo ministerijai teismas vertino, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, jog dėl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmų ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Nurodė, kad iÅ¡ prie nagrinėjamos bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmuose jokie teisės pažeidimai, nors ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi tiek savo procesine teise skųsti teisėjo priimtus procesinius sprendimus aukÅ¡tesnės instancijos teismui, tiek teikti neprocesinio pobÅ«džio skundus įvairioms institucijoms dėl to paties teisėjo veiksmų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs ieÅ¡kovo skundus dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, vertino ir ieÅ¡kovo teiginius dėl jo sveikatos bÅ«klės, sÄ lygojančios negalimumÄ laikyti jį suimtÄ , tačiau skundų netenkino. Pažymėjo, kad teisėjo veiksmų neteisėtumo nenustatė ir Klaipėdos apylinkės teismo administracinę priežiÅ«rÄ atliekantis Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas.

11. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas neleido ieÅ¡kovui susipažinti su byla, nurodydamas, jog baudžiamosios bylos medžiaga pagrindžia, kad ieÅ¡kovas periodiÅ¡kai susipažindavo su bylos medžiaga. Pažymėjo, kad taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip nurodyta aplinkybė gali bÅ«ti susijusi su ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimu. Atmetė ir ieÅ¡kovo teiginius, jog esÄ teisėjas siekė pabloginti ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę kaip deklaratyvius. Nurodė, kad tokie teiginiai nepagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga, o teisėjas, sužinojęs, kad ieÅ¡kovas yra paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nurodė suėmimo įstaigai užtikrinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ nagrinėjant bylÄ nuotoliniu bÅ«du, tačiau ieÅ¡kovas dalyvauti byloje nuotoliniu bÅ«du atsisakė ir pats siekė bÅ«ti konvojuojamas ilgus atstumus.

12. Teismas pritarė atsakovei atstovaujančios Teisingumo ministerijos atstovės argumentui, kad ieÅ¡kovo pateiktame ekspertizės akte yra padaryta iÅ¡vada dėl jo galimybių atlikti laisvės atėmimo bausmę bÅ«tent 2020 metais, o ne 2017 metais. Pažymėjo, kad ekspertizės akto duomenimis, analizuota ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė 2019 metais, o padaryta iÅ¡vada, kad patologinis procesas galėjo prasidėti anksčiau yra itin abstraktaus pobÅ«džio ir nepatvirtina, kad ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimas yra susijęs su baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmais sprendžiant ieÅ¡kovui skirtinos kardomosios priemonės klausimÄ .

III. Apeliacinio skundo, praÅ¡ymo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliantas (ieÅ¡kovas) S. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. byloje pateikti visi neįgalumÄ pagrindžiantys įrodymai, todėl teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nepateiktos nustatyto darbingumo bei neįgalumo lygio pažymos ir kiti medicininiai dokumentai.

Taip pat ieÅ¡kovo neįgalumÄ patvirtinantys dokumentai buvo iÅ¡siųsti proceso Å¡alims, o Å¡alys neneigė, jog nesusipažino su Å¡iais dokumentais. Taigi pagrindiniai dokumentai arba buvo sÄ moningai iÅ¡imti iÅ¡ bylos arba neaiÅ¡kiu bÅ«du dingo iÅ¡ bylos teisme ir nebuvo nagrinėjami. Be to, Vilniaus pataisos namai sunaikino ligos istorijÄ , jos sÄ moningai prieÅ¡ posėdį nepateikdavo ieÅ¡kovui ir teismui, nurodydami, kad pareikalavus, bus pateikta teismui. Todėl teismo sprendimas buvo priimtas nepagrįstai ir neobjektyviai, neiÅ¡tyrus visų byloje esančių įrodymų bei neteisingai, pažeidžiant ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ; 14.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasi formaliais pagrindais ir iÅ¡kraipydamas objektyviÄ tiesÄ netenkino ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Teisingumo ministerijos.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad jÄ nagrinėjęs teisėjas sÄ moningai vengė priimti procesinius sprendimus dėl medicininės pagalbos suteikimo, nurodydamas kreiptis į Å iaulių tardymo izoliatorių, kuomet ieÅ¡kovas buvo Klaipėdos areÅ¡tinėje, vertė duoti teisme parodymus, kuomet ieÅ¡kovas į teismÄ buvo pristatytas su specialiai įvestu kateteriu, neleisdavo naudotis procesinėmis teisėmis. Teismas iÅ¡vadas padarė tik iÅ¡ dokumentų, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti laikomas areÅ¡tinėje, tokiu bÅ«du užstodamas savo kolegÄ .

Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų apie teisėjo priimtus procesinius sprendimus, ligos istorijų ir pateikiamų praÅ¡ymų kopijų, kurie pagrindžia padarytÄ Å¾alÄ sveikatai. Be to, iÅ¡ teisėjos elgesio teismo posėdžio metu buvo akivaizdžiai matyti, jog bylÄ nagrinėjanti teisėja nenorėjo girdėti duodamų ieÅ¡kovo parodymų teisme; 14.3. teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas nebuvo sprendžiamas ikiteismine tvarka. Skundai ir praÅ¡ymai dėl žalos atlyginimo buvo teikiami visoms atsakovais nurodytoms įstaigoms, tačiau praÅ¡ymai priimami ir registruojami vienu egzemplioriumi, o ieÅ¡kovo teisė gauti antrÄ egzempliorių suvaržyta.

Todėl prieÅ¡ darydamas iÅ¡vadas teismas turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti įstaigose nustatyta tvarka. Atsakiusių į skundus įstaigų dokumentuose buvo nurodoma kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismÄ , dokumentai prijungti prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neiÅ¡samiai tyrė įrodymus, juos nagrinėjo pasirinktinai ir priėmė neobjektyvų sprendimÄ ; 14.4. skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog ginčas su atsakovÄ atstovaujančia Klaipėdos apskrities VPK buvo iÅ¡nagrinėta 2018 metais Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Skundas buvo teikiamas ne dėl tų pačių aplinkybių, skiriasi praÅ¡oma priteisti suma, be to, apie nepagydomas ligas sužinojo 2019 metais, o ne 2018 metais, todėl kreipdamasis į teismÄ 2018 metais negalėjo nurodyti ir nenurodinėjo apie ligas, kurios nustatytos 2019 metais. Teismo sprendime nurodyti argumentai pagrindžia aplinkybę, jog medicininiai dokumentai buvo sÄ moningai iÅ¡imti iÅ¡ bylos. Be to, reikalavimas reiÅ¡kiamas solidariems skolininkams, kai tuo tarpu nagrinėjant teismo nurodomÄ skundÄ administraciniame teisme, buvo įrodinėjami neteisėti veiksmai dėl Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje netaikyto tinkamo gydymo.

IeÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui reiÅ¡kia ne kaip pacientas, o kaip suimtasis bei nuteistasis asmuo; 14.5. bylÄ nagrinėjusi teisėja neatsižvelgdama į ieÅ¡kovo nuomonę trečiaisiais asmenimis įtraukė draudimo bendroves, kurios byloje pateikė pozicijas, jog atlygins žalÄ , jei tokia bus priteista. Draudimo bendrovės pateikė praÅ¡ymus kreiptis į teisėjų kolegijÄ dėl teismingumo nustatymo tikslu užvilkinti procesÄ . Nuo Specialiosios teisėjų kolegijos buvo nuslėpta apygardos administraciniame teisme priimta nutartis teismingumo klausimu.

Gavusi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį teisėja, priimdama procesinį sprendimÄ , ja nesivadovavo, kadangi priėmė prieÅ¡taraujantį sprendimÄ dalyje dėl bylos teismingumo apygardos teismui. Nei Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nei Klaipėdos apskrities VPK nebuvo pacientu, o ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimus dėl netaikyto gydymo ir netinkamų pareigÅ«nų ir teisėjo veiksmų, lėmusių ligų atsiradimÄ . Kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigos, tarp jų ir Vilniaus pataisos namai, nesiėmė veiksmų dėl gydymo, taikomo remiantis Bausmių vykdymo kodeksu ir Suėmimo vykdymo įstatymu, kadangi iki sveikata buvo sužalota kardomojo kalinimo, pataisos įstaigose ir teisme.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio dėl Vilniaus pataisos namams pareikštų reikalavimų.

14. Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinių įrodymų prie apeliacinio skundo prijungimo ir bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog rengdamas apeliacinį skundÄ kreipėsi į atsakovus su paklausimais, praÅ¡ydamas atsakyti, kokį teisinį statusÄ ieÅ¡kovas turėjo bÅ«damas Klaipėdos VPK areÅ¡tinėje ir Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Pateikęs apeliacinį skundÄ gavo Klaipėdos VPK 2021 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 30-S-12820, patvirtinantį, jog nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

Klaipėdos VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas kaip suimtasis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis. Kadangi ieÅ¡kinyje įrodinėjamas pareigÅ«nų neveikimas ir bÅ«tinosios medicininės pagalbos neteikimas, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog byla turi bÅ«ti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Teikiama taip pat prijungimui medicininė pažyma Nr. 027, pagrindžianti blogėjančiÄ sveikatos bÅ«klę bei aplinkybę, jog proceso Å¡alys bylÄ vilkina siekdamos mirties ir atsakomybės panaikinimo.

Kadangi byloje nebuvo iÅ¡spręstos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymų nuostatas, civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai iÅ¡analizavo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, o skundžiamÄ sprendimÄ pagrindė galiojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais remiantis ieÅ¡kinio reikalavimas Laisvės atėmimo vietų ligoninei paliktas nenagrinėtu. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo nėra pakankama nustatyti, jog atsakovės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai (ne) veikė, bet bÅ«tina nustatyti priežastinė ryšį tarp (ne) veikimo ir ieÅ¡kovo nurodytos žalos atsiradimo, kurio apeliantas nepagrindė ir neįrodė.

16. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Å iaulių tardymo izoliatorius atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 17.1. apeliantas klaidingai suvokia ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedÅ«rÄ . Tokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedÅ«ra nėra suprantama kaip skundų teikimas atsakovei, o tokio pobÅ«džio bylose ikiteisminė institucija yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Apeliantas, ne kartÄ nurodęs, jog turi teisinį iÅ¡silavinimÄ bei atstovaujamas advokato neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti savo teises, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buvo laikomasis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos; 17.2. teigdamas, jog iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinį teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, apeliantas nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių argumentų, kuriais bÅ«tų grindžiamas teismo Å¡aliÅ¡kumas.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingÄ sprendimÄ , nereiÅ¡kė jokių nuÅ¡alinimų teismui, o subjektyvus ieÅ¡kovo aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas neteisingas.

17. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nenustatyti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ leidžiantys konstatuoti požymiai, o vien ieÅ¡kovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas.

18. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime remiasi tokiais argumentais: 20.1. apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog pagrindiniai jo pateikti įrodymai byloje neaiÅ¡kiu bÅ«du buvo arba yra sÄ moningai iÅ¡imti iÅ¡ bylos arba dingo iÅ¡ bylos teisme. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovo nurodomais medicininiais dokumentais, įskaitant ir darbingumo lygio pažymÄ .

Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog apelianto sveikatos pablogėjimas susijęs su baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjos veiksmais sprendžiant apeliantui skirtinos kardomosios priemonės klausimÄ ; 20.2. apeliantas nepateikė įsiteisėjusių procesinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų konstatuoti apelianto atžvilgiu atlikti neteisėti teisėjo veiksmai, todėl pritartina teismo iÅ¡vadoms, jog apeliantas nepagrindė vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės - neteisėtų veiksmų – egzistavimo; 20.3. apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų dokumentų ir tik formaliais pagrindais, pritaikydamas baudžiamosios bylos naudingÄ medžiagÄ , apgynė savo kolegÄ , yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais įrodymais, o juos paneigia baudžiamosios bylos duomenys. k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nenustačius teisėjo neteisėtų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Taip pat ieškovas nepritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalims, kuriomis ieškovo reikalavimas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK nutrauktas 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų, paliktas nenagrinėtu.

Dėl byloje nustatytų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių 24. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kovas sulaikytas, 2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi ieÅ¡kovui paskirtas kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki bylos perdavimo teismui. BylÄ perdavus nagrinėti teisme, teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. (baudžiamosios bylos t.

XV, b. l. 173–184). Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimÄ 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje, ieÅ¡kovas prašė suėmimo termino nepratęsti, be kita ko, teigė, kad jo sveikata yra pablogėjusi, reikia vykti konsultuotis pas gydytojus, teikė į bylÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, 2017 m. gegužės 5 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä / siuntimÄ , 2017 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä / siuntimÄ (baudž. b. t.

XV, b. l. 165–168). Iš 2017 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. medicinos dokumentų išrašų turinio matyti, kad ieškovas skundžiasi dažnu šlapinimusi, skausmais apatinėje dalyje ir kt., nurodo, kad negauna gydymo įkalinimo įstaigoje (minėti duomenys nurodyti anamnezėje, nurodoma, kad objektyvi būklė – sonoskopiškai stazės inkstuose nėra, rekomendacijos – konkrečių vaistų vartojimas).

25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje, paskirtos teisiamųjų posėdžių datos, teismas nutarė ieÅ¡kovÄ etapuoti į paskirtus teismo posėdžius (baudž. b. t. XV, b. l. 186–197).

26. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo pratęstas jo suėmimo terminas (baudž. b. t. XVI, b. l. 14–20). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovo skundas atmestas, nurodant, jog pagal medicininius duomenis kaltinamasis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje skiriant gydymÄ , tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginį, jog nėra galimybės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje taikyti tinkamÄ gydymÄ (baudž. b. t. XVI, b. l. 31–45 l.).

27. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ užtikrinti jo teisę į medicinos pagalbÄ , be kita ko nurodydamas, kad ieÅ¡kovas negalėjo tęsti gydymo ligoninėje, nes teismas nustatė netinkamÄ susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga laikÄ (baudž. b. t. XVI, b. l. 110–112). Nustatyta, jog ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo raÅ¡tu buvo informuotas apie tai, kad teisę gauti medicinos pagalbÄ turi užtikrinti kardomojo kalinimo įstaiga (Å iaulių tardymo izoliatorius); taip pat pažymėjo, kad teismas negavo duomenų apie negalėjimÄ ieÅ¡kovÄ etapuoti, ir nurodė, kad jei bus pateikti tokie duomenys, klausimas bus sprendžiamas teisiamojo posėdžio metu (baudž. b. t. XVI, b. l. 113).

28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovo teiktas 2017 m. rugpjūčio 23 d. praÅ¡ymas dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo nuÅ¡alinimo, kuris taip pat buvo grindžiamas ir ieÅ¡kovo teisės į gydymÄ pažeidimu, netenkintas.

29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kovas turi sveikatos sutrikimų, taip pat siekdamas užkirsti keliÄ galimu piktnaudžiavimu skubia medicinos pagalba, sprendė, kad ieÅ¡kovo teisė į sveikatos priežiÅ«rÄ bus geriau užtikrinta jam esant kardomojo kalinimo vietoje (ten dirbančių medikų), todėl nutarė atÅ¡aukti ieÅ¡kovo etapavimÄ , o jo dalyvavimÄ teisiamuosiuose posėdžiuose užtikrinti vaizdo konferencijos bÅ«du (baudž. b. t.

XVII, b. l. 31–32). Teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėjant teisme, 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisiamasis posėdis nutrÅ«ko, nes kaltinamasis pasiskundė sveikatos sutrikimais, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vežtas tyrimams į ligoninę, kur nenustatyta jo sveikatos sutrikimų, trukdančių dalyvauti teismo posėdyje. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas vėl prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , be to, medikai kviesti į areÅ¡tinę, medikų pažymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas negali dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, negauta.

IeÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad atsisako dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu bÅ«du, norėtų dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai, nuvykęs į teismo patalpas (baudžiamosios bylos XVII t., 61 l.).

30. IeÅ¡kovas 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Teisėjų tarybai skundÄ dėl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo veiksmų, kurį Teisėjų taryba pagal kompetencijÄ persiuntė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, atliekančiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinės veiklos priežiÅ«rÄ (baudž. b. t. XVII, b. l. 171). Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas 2017 m. spalio 20 d. raÅ¡te ieÅ¡kovui nurodė, kad pažeidimų, galinčių bÅ«ti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo administracinės veiklos priežiÅ«ros objektu, nenustatyta (baudž. b. t. XVIII, b. l. 125–129).

31. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta trims mėnesiams (baudž. b. t. XVIII, b. l. 47–58). IeÅ¡kovas teikė skundÄ dėl Å¡ios nutarties, kuris apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atmestas (baudž. b. t. XVIII, b. l. 79–82, 107-119). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams (baudž. b. t. XX, b. l. 137–153).

32. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2018 m. kovo 13 d. pateikė praÅ¡ymÄ perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, be kita ko remdamasis ir sveikatos bÅ«kle dėl 44 vykimų į ligoninę, prieÅ¡insultinę bÅ«senÄ dėl jau 60 konvojavimo, suėmimo pratęsimo iÅ¡skirtinai formaliais pagrindais (baudž. b. t. XX, b. l. 181). PraÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu, nurodant, jog pataisos namai yra terminuoto laisvės atėmimo ir atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija, o ne suėmimo vykdymo institucija (baudž. b. t. XX, b. l. 183).

33. BylÄ nagrinėjantis teismas informuotas Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. balandžio 26 d. raÅ¡tu, jog ieÅ¡kovas 2017 m. balandžio 27 d. iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (baudž. b. t. XXI. b. l. 65). Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija įpareigota užtikrinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ nuosprendžio paskelbime vaizdo konferencijos bÅ«du (baudž. b. t. XXI, b. l. 67). IeÅ¡kovas nuosprendžio paskelbime dalyvauti nuotoliniu bÅ«du atsisakė, nuosprendis paskelbtas (baudžiamosios bylos XXI t., 77 l). IeÅ¡kovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-906/2018, pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnyje nurodytas baudžiamÄ sias veikas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (baudž. b. t. XXI, b. l. 79–170).

34. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo, kurį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo sveikatos bÅ«kle ir nekokybiÅ¡kai teikiamomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis Å iaulių tardymo izoliatoriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (baudž. b. t. XXII, b. l. 44). IÅ¡ ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2017 m. kovo 25., 2017 m. gegužės 6 d., 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo pristatytas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, 2017 m. kovo 18 d. buvo pristatytas į JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centrÄ , ieÅ¡kovui esant Klaipėdos apskrities VPK, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovui 11 kartų buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (baudž. b. t.

XXII, b. l. 46–76).

35. IeÅ¡kovas taip pat pateikė teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. Darbingumo lygio pažymÄ Nr. DL-1 Nr. 3987, iÅ¡ kurios nustatyta, jog ieÅ¡kovui nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, o iÅ¡ medicininių dokumentų turinio matyti, kad ieÅ¡kovui yra paskirtas ilgalaikis gydymas hemodializėmis dėl inkstų nepakankamumo (priedai prie civ. b.). Byloje taip pat pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 10(58)/2021 (01), kuriame, įvertinus ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, nustatyta, jog ieÅ¡kovas (2020 metų duomenimis) atitinka „Sunkių ir nepagydomų ligų sÄ raÅ¡o“ 29 punktÄ â€“ jam nustatyta lėtinė inkstų liga su V stadijos nepakankamumu (...) todėl jam dėl ligos ekspertizės akto suraÅ¡ymo metu bÅ«tų per sunku atlikti bausmę, susijusiÄ su laisvės atėmimu, taip pat, kad lėtinė inkstų liga patvirtinta 2019 metais, tačiau patologinis procesas galėjo prasidėti anksčiau. (duomenys iÅ¡ civ. b.).

Dėl ieÅ¡kovo procesinio praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka 36. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad byloje nebuvo iÅ¡spręstos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, netinkamai taikytos įstatymų nuostatos.

37. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iÅ¡ tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesÄ surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrindė bÅ«tinybės nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. IÅ¡ civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas teikė ieÅ¡kinį, jį tikslino, davė paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, iÅ¡dėstydamas savo reikalavimus ir pozicijÄ . Taip pat nustatyta, jog procesiniuose dokumentuose savo pozicijÄ nurodė ir atsakovai bei trečiasis asmuo, taip pat davė paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje. Taigi byloje nėra poreikio apklausti Å¡alis žodinio proceso tvarka, o priimto sprendimo (ne)pagrįstumo klausimas, esant byloje aiÅ¡kiai Å¡alių pozicijai bei raÅ¡ytiniams įrodymams, teismo vertinimu, gali bÅ«ti sprendžiamas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytiems pakankamu įgyvendinimu apeliacinės instancijos teisme laikant Å¡alių galimybę teikti procesinius dokumentus.

Dėl nurodyto apelianto praÅ¡ymas apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų 40. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė iÅ¡ įstaigų gautus dokumentus, kuriais apeliantas grindė jam nustatytÄ neįgalumo aplinkybę. Teikdamas Å¡iuo dokumentus nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra ieÅ¡kovo neįgalumÄ patvirtinančių įrodymų. Teikdamas atskirÄ praÅ¡ymÄ pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos AVPK 2021 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 30-S-12820, patvirtinantį, jog nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

Klaipėdos VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas kaip suimtasis. Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ prijungti ir medicininę pažymÄ Nr. 027, nurodydamas, kad pastaroji pagrindžia jo blogėjančiÄ sveikatos bÅ«klę bei aplinkybę, jog proceso Å¡alys bylÄ vilkina siekdamos mirties ir atsakomybės panaikinimo.

41. CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato iÅ¡imčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301-333 straipsniai).

42. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

43. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai jau yra pateikti civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo priimti perteklinių įrodymų. Kartu su atskiru praÅ¡ymu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimtini ir vertintini nagrinėjant apeliacinį skundÄ , kadangi jie gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir jais apeliantas remiasi įrodinėdamas apeliacinio skundo argumentus. Dėl reikalavimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 44.

Apeliantas įrodinėjo neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmų. Neturtinę žalÄ grindė tuo, jog teisėjas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į jo sveikatos bÅ«klę, baudžiamajame procese skyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kardomoji priemonė buvo tęsiama, taip pat tuo, jog sÄ moningai sudarė sÄ lygas apelianto sveikatos bÅ«klės pablogėjimui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieÅ¡kovas nepagrindė neteisėtų baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje neteisėtumo.

45. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada nesutinka, nurodydamas, jog sprendimas priimtas formaliai, neįvertinus teisėjo sÄ moningo vengimo priimti procesinius sprendimus dėl medicininės pagalbos suteikimo, vertimo duoti parodymus teisme ir atsižvelgiant tik į dokumentus, kuriuose nurodyta, jog ieÅ¡kovas gali bÅ«ti laikomas areÅ¡tinėje, tokiu bÅ«du siekiant pateisinti teisėjo procesinius veiksmus.

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Šioje normoje yra įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla bÅ«tent už žalÄ , sukeltÄ teisėjo ar teismo veiksmais civilinėse bylose. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi bÅ«ti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumÄ , o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimÄ , bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

47. IeÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

48. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo argumentus dėl teisėjo procesinių veiksmų baudžiamajame procese iÅ¡nagrinėjo formaliai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė teisėjo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisėtų veiksmų, akcentavo, jog ieÅ¡kovo nurodyti teisėjo priimti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje tiek dėl taikomos kardomosios priemonės, tiek dėl galimybės jÄ atlikti dėl sveikatos bÅ«klės, taip pat dėl ieÅ¡kovui reikiamų sveikatos paslaugų (ne)teikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, iÅ¡nagrinėti įvertinus baudžiamojoje byloje priimtus procesinius teismų sprendimus.

Iš tiesų, kaip matyti iš byloje aptartų faktinių aplinkybių, apeliantas aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis baudžiamojoje byloje, teikė skundus aukštesnės instancijos teismui dėl skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, remdamasis ir su sveikatos būkle susijusiais argumentais, tačiau ieškovo skundai nebuvo patenkinti.

49. Apelianto teiginiai, jog teismas, vertindamas ieÅ¡kovo galimybes atlikti kardomÄ jÄ priemonę areÅ¡tinėje, rėmėsi tik dokumentais, kuriuose padaryta iÅ¡vada dėl kardomosios priemonės atlikimo areÅ¡tinėje, laikytini tik deklaratyvaus pobÅ«džio pasvarstymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad neneigiama kardomosios priemonės taikymo metu buvusi apelianto sveikatos bÅ«klė, tačiau kartu pažymėtina, kad nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo atlikti kardomosios priemonės – suėmimo, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teisėjas tokius raÅ¡ytinius dokumentus ignoravo.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas ne kartÄ skundė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui, tačiau, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, nebuvo nustatyta, jog sveikatos bÅ«klė neleidžia atlikti paskirtos kardomosios priemonės areÅ¡tinėje. Taip pat pažymėtina, jog ir apeliantas, įrodinėdamas dėl teisėjo veiksmų patirtÄ Å¾alÄ , nepateikia jokių konkrečių įrodymų, apsiribodamas tik abstrakčiais argumentais, jog žalÄ pagrindžia ligos istorija ir teikti praÅ¡ymai procese (CPK 178 straipsnis).

Dar daugiau, teismo priimti atitinkami sprendimai, pvz. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi spręsta, jog ieÅ¡kovo teisė į sveikatos priežiÅ«rÄ bus geriau užtikrinta jam esant kardomojo kalinimo vietoje (ten dirbančių medikų), todėl atÅ¡auktas etapavimas ir nurodyta dalyvavimÄ teisiamuosiuose posėdžiuose užtikrinti vaizdo konferencijos bÅ«du, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės įpareigojimas užtikrinti dalyvavimÄ nuotoliniu bÅ«du skelbiant nuosprendį, pagrindžia, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė vertinta ne tik formaliai, kaip kad bando įrodyti apeliantas.

50. Apeliantas nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog procesiniai dokumentai buvo išimti iš bylos, kadangi byloje esantys įrodymai tokių argumentų nepatvirtina (CPK 178 straipsnis). Viena vertus, apeliantas nepagrindžia, kokie galimai buvę byloje dokumentai galėjo būti išimti iš nagrinėjamos bylos. Kita vertus, nustatyta, jog apelianto nurodomi pagrindiniai medicininiai dokumentai yra nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi ir aptarė. Pažymėtina, kad byloje nebuvo tik rašytinių įrodymų, kuriuos apeliantas teikė atskiru prašymu apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip jau buvo pasisakyta dėl prašymo priimti rašytinius įrodymus, juos apeliacinės instancijos teismas priėmė. Taigi apelianto argumentas taip pat vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

51. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nustatyta pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo subjektyvi nuomonė, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, iÅ¡kraipė objektyviÄ tiesÄ , nepagrįsta įrodymais, todėl negali bÅ«ti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su Klaipėdos AVPK veiksmais 52. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas patirtÄ Å¾alÄ dėl Klaipėdos AVPK veiksmų, padarytų bÅ«nant 2017 metais areÅ¡tinėje, nurodė, kad medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, nekvalifikuotos slaugytojos, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieÅ¡kovo į ligoninę, o įstaigos vadovybė nenagrinėjo ieÅ¡kovo skundų dėl jam netinkamai teikiamos medicininės pagalbos.

53. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, nutraukė, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Teismas nustatė, jog civilinėje byloje reikalavimas ir argumentai minėtai atsakovei yra analogiÅ¡ki kaip ir jau 2018 m. liepos 19 d. iÅ¡nagrinėtoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų administracinėje byloje Nr. I-1644-342/2018, todėl esant analogiÅ¡kam civilinės bylos dalykui ir pagrindui, procesas nutraukiamas.

54. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, įrodinėdamas, jog civilinėje byloje keliamas reikalavimas savo dalyku ir pagrindu nesutampa su jau iÅ¡nagrinėta administracine byla, kadangi skiriasi ir praÅ¡oma priteisti suma, remiamasi 2019 m. metais nustatytomis ligomis, kurių kreipdamasis į teismÄ 2018 metais negaleėjo nurodyti, reikalavimas reiÅ¡kimas solidariems skolininkams.

56. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Ä®statyme ieÅ¡kinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis Å¡alimis, tuo pačiu ieÅ¡kinio dalyku ir tuo pačiu ieÅ¡kinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos Å¡alys. Antrasis tapataus ieÅ¡kinio požymis yra ieÅ¡kinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. Trečiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , todėl naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

57. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiÅ¡kinant ir taikant minėtas teisės normas, ieÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktÄ ; kt.).

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo argumentus ir jau iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje reikÅ¡tus reikalavimus, pažymi, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju įrodinėja ne tik 2017 m. Klaipėdos AVPK veiksmus, tačiau remiasi ir tuo, kad jam nustatytos ligos 2019 metais ir nagrinėjant administracinę bylÄ apie jas nežinojo, įrodinėja jų sÄ sajumÄ su Klaipėdos AVPK veiksmais suteikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Taigi vertintina, jog nagrinėjama civilinė byla skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos, dėl ko, nesutampant vienam iÅ¡ elementų, nėra pagrindo konstatuoti bylų tapatumÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje nepagrįstai nutraukė civilinę bylÄ .

59. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teikė ne kaip pacientas, o kaip suimtasis asmuo. Nors apeliantas teikia teismui Klaipėdos AVPK 2021 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 30-S-12820, kuriame nurodyta, jog nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas kaip suimtasis, tačiau tokia aplinkybė nelemia vertinimo, jog civilinė atsakomybė kyla už sveikatai (gyvybei) padarytÄ Å¾alÄ dėl pataisos įstaigoje netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų.

60. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2020 m. sausio 1 d., 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos.

Tuo tarpu minėtos teisės normos redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d., 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, o pirminio lygio ambulatorinę areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai; pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose.

61. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama asmenų, sulaikytų policijos, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų bei pabėgėlių ir nelegalių migrantų asmens sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (1 dalis).

Taigi, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, teisinius santykius tarp gydymo paslaugas teikiančių įstaigų ir ieÅ¡kovo dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliavo ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Todėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo aspektu apelianto argumentai, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

Klaipėdos VPK areštinėje buvo laikomas kaip suimtasis, neturi teisinės reikšmės, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo keliami reikalavimai susiję su jo kaip paciento galimu teisių pažeidimu.

62. Pagal Å¡iuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimÄ , dėl sveikatai galimai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) bei jos atlyginimo per įstatyme numatytÄ terminÄ turi teisę kreiptis į KomisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo. Minėta norma imperatyviai įtvirtina, jog Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tokia privaloma ikiteisminė tvarka dėl žalos atlyginimo buvo numatyta ir ankstesnėse įstatymo redakcijose.

63. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka ir dėl galimo žalos sveikatai atlyginimo nesikreipė į KomisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nors apeliantas nurodo, jog ne kartÄ kreipėsi su skundais ir praÅ¡ymai dėl žalos atlyginimo į visas atsakovais nurodytas įstaigas, tačiau pažymėtina, kad tokie kreipimaisi nėra laikytini privalomos ikiteisminės tvarkos įgyvendinimu. Kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminė tvarka ir jÄ Ä¯gyvendinanti institucija (Komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos), įtvirtinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Taigi apeliantas nepagrįstai kreipimÄ si su skundais ar praÅ¡ymais į atsakovais nurodytas institucijas sutapatino su specialia komisija, kuriai pavestos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedÅ«ros. Dar daugiau, apeliantas yra atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), todėl pastarajam neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedÅ«ra ir jÄ Ä¯gyvendinanti institucija.

64. Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 293 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , tais atvejais, kai ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, o aplinkybėms dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo paaiÅ¡kėjus po bylos iÅ¡kėlimo – palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesilaikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedÅ«ros, apelianto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakove nurodytai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, paliekamas nenagrinėtu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų Lietuvos Respublikai atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams 65. Apeliantas ieškinio reikalavimus Lietuvos Respublikai atstovaujantiems Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Vilniaus pataisos namams sieja taip pat su (ne)teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įrodinėja subjektų netinkamus veiksmus duodant nurodymus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų (ne)teikimu.

66. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymÄ , ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtu.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos jau pasisakė aukščiau, aptardamas apelianto reikalavimus, susijusius su Klaipėdos AVPK veiksmais. Pažymėtina, kad ir Å¡ioje dalyje apeliantas neįgyvendino įstatyme įtvirtinto reikalavimo prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ iÅ¡naudoti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedÅ«rÄ , todėl teisėjų kolegija, nekartodama aukščiau nurodytų argumentų, pritaria pagrįstam pirmosios instancijos teismo sprendimui Å¡ioje dalyje - ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje palikti nenagrinėtu (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų apelianto argumentų 68. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į ieÅ¡kovo nuomonę, į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė trečiaisiais asmenimis draudimo bendroves, kurios tikslu vilkinti procesÄ teikė teismui praÅ¡ymus kreiptis į teisėjų kolegijÄ dėl teismingumo.

69. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams. Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, jog civilinę atsakomybę iki 2017 m. buvo apdraudusi AAS ,,Gjensidige Baltic”, o 2018-2019 m. ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, kurios, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ir turėtų pareigÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; tretieji asmenys gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnis). Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

Kadangi Laisvės vietų atėmimo ligoninė buvo apdraudusi atitinkamose draudimo bendrovėse civilinę atsakomybę, jÄ su draudimo bendrovėmis siejo materialusis teisinis santykis ir ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, kiek tai susiję su Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakomybe, bÅ«tent draudimo bendrovėms bÅ«tų tekusi pareiga atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas bendroves įtraukė į bylÄ trečiaisiais asmenimis. Kaip jau buvo nurodyta, teismas tai gali padaryti Å¡alies praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, todėl ieÅ¡kovo nuomonė Å¡iuo klausimu teisinės reikÅ¡mės neturėjo.

70. CPK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina galimybę teismui, kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, kreiptis į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ tenkino. Pažymėtina, kad nei trečiojo asmens praÅ¡ymo pateikimas, nei kreipimasis į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ negali bÅ«ti vertintini kaip proceso vilkinimas, kadangi tokia teisė, kilus abejonėms dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, įtvirtinta įstatyme ir jos teisėtas įgyvendinimas nesudaro pagrindo veiksmų laikyti proceso vilkinimu.

71. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog speciali teisėjų kolegijai pavesta vertinti kilusio ginčo rūšinį teismingumÄ bendrosios arba administracinės kompetencijos teismams, todėl nėra pagrindo vertinti, kad priimtas skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja specialiosios teisėjų kolegijos nutarčiai. Dėl procesinės bylos baigties 72. Teisėjų kolegija vertina, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų, susijusių su Klaipėdos AVPK veiksmais, nepagrįstai sprendė, jog Å¡ioje dalyje reikalavimas tapatus jau iÅ¡nagrinėtai administracinei bylai ir reikalavimÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK nutraukė.

Å ioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas ir reikalavimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje palikti nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vertindama kitÄ teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas kilusį ginÄÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais.

Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo kitoje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, n u t a r i a: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo S. J. reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutrauktas ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ palikti nenagrinėta. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Margarita Stambrauskaitė