2025-09-10 Nr. AB-13917-3-61-3-02790-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2488-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02790-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 25S108287 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS, prašydamas išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS sistema), kadangi dėl padaryto įrašo pareiškėjas neturi galimybės gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą Vokietijoje, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu nepagrįstai netenkino šio prašymo.

2.2. Vertinant asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, būtina vadovautis tik konkretaus asmens elgesiu. Tokia grėsmė turi būti reali ir aiškiai apibrėžta – sprendimas negali būti grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais, išankstinėmis prielaidomis, bendrosios prevencijos tikslais ar vien tuo, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, jei tai objektyviai nekelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo manyti, kad egzistuoja nelegalaus darbo rizika, todėl nebuvo jokio pagrindo skubotam Sprendimo priėmimui. Pareiškėjas visus su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje susijusius duomenis pateikė sąžiningai ir tiksliai, remdamasis jam tuo metu žinoma informacija.

2.3. Pareiškėjas nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, nesislapstė nuo institucijų ir visapusiškai bendradarbiavo. Migracijos departamentas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas nepagrįstai užkirsti kelią jo atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybę, neatskleidžiant konkretaus teisinio ar faktinio pagrindo. Sprendimas yra neteisėtas ir akivaizdžiai neproporcingas.

2.4. Sprendimo dalis, kurioje jis siejamas su kitu asmeniu, pripažintu keliančiu grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsta ir neteisinga. Sprendime nėra pateikta jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kad pats pareiškėjas keltų grėsmę valstybės saugumui. Tokiu būdu pareiškėjo lyginimas su nesusijusiu asmeniu yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja objektyvumo ir individualaus vertinimo principams, todėl laikytinas neteisėtu.

2.5. Nagrinėjamai bylai reikšmingais laikytini įsiteisėję sprendimai administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024. Šiuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad atsakovo sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 14 d. gavo pareiškėjo prašymą atšaukti į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, kad Mykolo Romerio universitetas neleido jam toliau tęsti mokslų, nes neišlaikė egzaminų, todėl neturėdamas kito pasirinkimo išvyko dirbti į Vokietiją. Pareiškėjas šiuo metu gyvena Pakistane, tačiau siekia pradėti studijas Vokietijoje, jau buvo kreipęsis dėl leidimo gyventi studijų pagrindu Vokietijoje išdavimo ir buvo gavęs vizą, tačiau viza buvo panaikinta, nes Lietuvos Respublika įtraukė perspėjimą į SIS sistemą, dėl to asmuo buvo priverstas grįžti į Pakistaną. Migracijos departamentui pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius prašymo atšaukti minėtą draudimą argumentus – jis stropiai dirbo, kad pagerintų savo įgūdžius, šiuo metu planuoja studijuoti Vokietijoje, jis buvo sąžiningas – atvykęs į Lietuvą ketino tik mokytis, neketino nesilaikyti teisės aktų, draudimas ir perspėjimas apribojo jo galimybes dirbti Šengeno erdvėje, jis laikysis visų nustatytų reikalavimų; jo atžvilgiu priimtas per griežtas sprendimas dėl aplaidaus Mykolo Romerio universiteto sprendimo.

4.2. Kaip pažymėjo Migracijos departamentas, jis 2024 m. spalio 21 d. gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 19-866S (toliau – ir VSD 2024 m. spalio 21 d. išvada), kuriame nurodyta, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje VSD išvados dalyje nurodyta, kad, pagal turimą žvalgybos informaciją, asmuo aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse. Pareiškėjas pateko į Lietuvą padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo. Migracijos departamentas, įvertinęs nurodytus duomenis, taip pat su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238425, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (iki 2034 m. spalio 26 d.) ir 60 mėnesių (iki 2029 m. spalio 26 d.) įtraukė perspėjimą į SIS sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nustatęs, kad asmuo yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245221 išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną (2024 m. lapkričio 14 d.).

4.3. Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad Vokietija pareiškėjui būtų išdavusi nacionalinę vizą arba leidimą gyventi. Vokietijos kompetentinga institucija 2024 m. lapkričio 18 d. inicijavo konsultacijas pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nustatytą procedūrą dėl perspėjimo įvedimo į SIS sistemą priežasčių.

4.4. Gavęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į VSD su prašymu pateikti motyvuotą nuomonę dėl sprendimo uždrausti asmeniui (pareiškėjui) atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS sistemą peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas), draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir SIS sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.

Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. gavo VSD raštą Nr. 18-4865 (toliau – ir VSD 2025 m. balandžio 29 d. išvada), kuriame nurodyta, kad, VSD vertinimu, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, prašė palikti šį asmenį įrašytą Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti asmeniui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Taip pat, atsižvelgiant į asmens keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, VSD siūlė palikti perspėjimą SIS sistemoje dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nenustatė, kad asmuo (pareiškėjas) būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, t. y. prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad išnyko pagrindas asmeniui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, taip pat, kad asmeniui kita Europos Sąjungos valstybė būtų išdavusi nacionalinę vizą ar leidimą gyventi.

Įvertinus asmens draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, VSD 2024 m. spalio 21 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. išvadose pateiktą informaciją, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši grėsmė yra rimta ir ilgalaikė, konstatuota, kad asmens draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

4.5. Migracijos departamento Sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis vien įslaptinta informacija.

4.6. Vokietija, kaip ir bet kuri kita ES valstybė narė, savarankiškai priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui. Visais atvejais galutinį sprendimą dėl to, ar išduoti trečiosios šalies piliečiui leidimą laikinai gyventi ar ilgalaikę vizą, priima išduodančioji valstybė. Tuo atveju, jei kita valstybė narė priimtų sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą gyventi ar vizą, Lietuva ištrintų į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

4.7. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių draudimo laikotarpis galėtų būti trumpesnis ar dėl kurių pareiškėjui galėtų būti nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

4.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis nėra padaręs jokio pažeidimo, ar kad Migracijos departamentas siekia jo neįsileisti, nenurodydamas, kokiu pagrindu. Pareiškėjo padaryti pažeidimai išdėstyti jo atžvilgiu priimtuose sprendimuose, o iš dalies – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendime.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas buvo pateiktas atsakovui 2024 m. spalio 21 d. išvadoje. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD surinktą informaciją, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir 5 metams įtraukė į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šie Migracijos departamento sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys.

6.2. VSD 2025 m. balandžio 29 d. išvadoje pateikė Migracijos departamentui motyvuotą nuomonę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl paliktinas perspėjimas apie pareiškėją SIS sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Valstybės saugumo departamento turimais žvalgybos duomenimis, pareiškėjas aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių (pavyzdžiui, Pakistano, Bangladešo) atvykimą į Lietuvos Respubliką fiktyviais pagrindais ir taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse. Įgyvendinant tokias schemas, vykdomas tik formaliai teisėtas atvykimas į Lietuvą ar kitas Šengeno erdvės valstybes, siekiant atvykti piktnaudžiaujama užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje reglamentuojančiais teisės aktais, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, dažnai suklastotus dokumentus, darant įvairius pažeidimus ar nusikalstamas veikas (apgaulė, vizų išdavimo taisyklių ignoravimas, aplaidi įmonės veikla, korupcija ir kt.), ribojant galimybes Lietuvos institucijoms patikrinti užsieniečius. Be to, pasinaudojant pilkosios migracijos schemomis į Lietuvos Respubliką gali atvykti asmenys, susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo N. H. skundą atmetė.

8. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjui, Pakistano piliečiui, 2024 m. sausio 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760324809, kurio galiojimo laikas – iki 2025 m. gruodžio 30 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas kaip studentui (pareiškėjas studijavo Mykolo Romerio universitete). Pareiškėjui iš viso buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – 2021 m. lapkričio 5 d., 2023 m. kovo 14 d., 2024 m. sausio 15 d.

8.2. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 21 d. gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-866S (2024 m. spalio 21 d. išvadą), kuriame nurodyta, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje išvados dalyje nurodyta, kad, pagal turimą žvalgybos informaciją, asmuo aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais ir taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse; asmuo pateko į Lietuvą padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo; yra didelė tikimybė, kad ateityje, pasinaudodami asmens vykdoma schema, į Europą bandys patekti radikalų islamą išpažįstantys su radikaliomis teroristinėmis / ekstremistinėmis ar kriminalinėmis organizacijomis susiję asmenys.

8.3. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD 2024 m. spalio 21 d. išvadoje pateiktą informaciją, įvertinęs kitas aplinkybes, įskaitant asmens socialinius ir ekonominius ryšius, įvertinęs asmens keliamos grėsmės saugumui akivaizdumą ir realumą, 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238425 (toliau – ir 2024 m. spalio 24 d. sprendimas), kuriuo panaikino asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui.

8.4. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 (toliau – ir 2024 m. spalio 27 d. sprendimas) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), taip pat įtraukti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Migracijos departamentas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei penkeri metai), tai, kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad šio asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti, atsižvelgęs į VSD siūlomą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (10 metų) ir į aktualias teisės aktų nuostatas, asmeniui nustatė 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Minėtame sprendime pabrėžta, kad šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad ši grėsmė yra akivaizdi, rimta ir ilgalaikė, konstatuota, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS sistemą, asmens duomenis iš Nacionalinio sąrašo nuspręsta teikti į SIS sistemą; toks perspėjimas įvestas, remiantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, jis įvestas 5 metams.

8.5. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245221 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimas) nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, asmuo Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

8.6. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą dėl draudimo atvykti Nr. 2504-DA-0062 (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė atšaukti į SIS sistemą įvestą perspėjimą, dėl kurio jam uždrausta atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas nurodė, kad Mykolo Romerio universitetas atsisakė jo ir neleido jam tęsti mokslų, nes jis neišlaikė egzaminų. Pareiškėjas dėl šių priežasčių negalėjo tęsti mokslų, todėl, neturėdamas kito pasirinkimo, išvyko dirbti į Vokietiją (nes nebeturėjo pinigų). Prašymo pateikimo metu pareiškėjas gyveno Pakistane, tačiau siekė pradėti studijas Vokietijoje ir jau buvau paprašęs Vokietijoje migracijos skyriaus išduoti jam leidimą laikinai gyventi mokslo pagrindu. Pareiškėjas buvo gavęs vizą, tačiau viza buvo panaikinta, nes Lietuvos Respublika įrašė perspėjimą į SIS sistemą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas buvo priverstas grįžti į Pakistaną, kuriame laukia kol bus panaikintas SIS sistemoje įvestas perspėjimas ir jis, siekdamas studijuoti Vokietijoje, galės iš naujo prašyti leidimo laikinai gyventi arba vizos. Pareiškėjas nurodė, kad jis stropiai dirbo, siekdamas pagerinti savo įgūdžius ir šiuo metu planuoja susitaupęs pinigų ir suderinęs su darbu studijuoti Vokietijoje. Atvykęs į Lietuvą jis ketino tik mokytis ir teigiamai prisidėti prie visuomenės, neketino pažeisti jokių taisyklių ar nuostatų. Į SIS sistemą įvestas perspėjimas apribojo jo galimybes dirbti Šengeno erdvėje, paveikė ne tik jo karjeros siekius, bet ir galimybę išlaikyti save. Pareiškėjas užtikrino, kad ateityje griežtai laikysis visų teisės aktų reikalavimų. Jis nurodė, kad priimti apribojimai yra per griežti.

8.7. Migracijos departamentas kreipėsi į VSD, prašydamas pranešti savo motyvuotą nuomonę dėl sprendimo pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir (arba) įtraukti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir (ar) į SIS sistemą įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.

8.8. VSD 2025 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 18-4865 (2025 m. balandžio 29 d. išvada) nurodė, kad, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašė palikti šį asmenį Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. VSD, atsižvelgdamas į pareiškėjo keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, taip pat siūlė palikti perspėjimą apie jį SIS sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, ir nesutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio.

8.9. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 25S108287 (Sprendimas) atsisakė atšaukti į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes duomenys apie pareiškėją neišbraukti iš Nacionalinio sąrašo, nenustatyta, kad jis turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ir, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

8.10. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Sprendime nurodė šias aplinkybes:

8.10.1. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 21 d. gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-866S, kuriame nurodyta, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs gautą informaciją bei visus turimus duomenis, priėmė 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238425, kuriuo panaikino asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi; įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), t. y. iki 2034 m. spalio 26 d., ir 60 mėnesių (5 metams), t. y. iki 2029 m. spalio 26 d., įtraukė į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nustačius, kad asmuo yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245221, asmuo išsiųstas (2024 m. lapkričio 14 d.) iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną.

8.10.2. Nėra duomenų, kad asmeniui Vokietija būtų išdavusi nacionalinę vizą arba leidimą gyventi. Vokietijos kompetentinga institucija 2024 m. lapkričio 18 d. inicijavo konsultacijas pagal SIS reglamento procedūrą dėl perspėjimo SIS priežasčių. Migracijos departamentas atsakymą dėl perspėjimo SIS priežasčių Vokietijos kompetentingai institucijai pateikė 2024 m. lapkričio 25 d.

8.10.3. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (valstybės instituciją, pateikusią siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką) su prašymu pateikti motyvuotą nuomonę dėl sprendimo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS sistemą peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir SIS sistemos perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.

8.10.4. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-4865, kuriame nurodyta, kad, VSD vertinimu, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašoma palikti šį asmenį Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti asmeniui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino, taip pat, atsižvelgiant į asmens keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, siūloma palikti perspėjimą SIS sistemoje dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

8.11. Išnagrinėjus asmens Prašymą ir kitus kartu su juo pateiktus dokumentus, konstatuota, kad Migracijos departamentas nenustatė, jog asmuo būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, t. y. Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad išnyko pagrindas asmeniui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, taip pat, kad asmeniui kita Europos Sąjungos valstybė būtų išdavusi nacionalinę vizą ar leidimą gyventi.

Įvertinus asmens draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, VSD 2024 m. spalio 21 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. išvadose pateiktą informaciją, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši grėsmė yra rimta ir ilgalaikė, konstatuota, kad asmens draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 papunkčiu, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad taikomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

Konstatuota ir tai, kad nenustatyta Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS sistemoje atšaukiami (duomenys apie asmenį neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo, taip pat nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ar, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi).

8.12. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Vokietijos Valstybinės imigracijos tarnybos 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą gyventi studijų pagrindu. Šis sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublika pareiškėjo atžvilgiu yra įvedusi perspėjimą į SIS sistemą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti Vokietijoje negali būti vertinamas aukščiau nei viešasis interesas nutraukti jo gyvenimą minėtoje valstybėje.

9. Įvertinęs Taisyklių 32 punktą, teismas pažymėjo, kad jame įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuriais atšaukiamas į SIS sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi – jeigu asmeniui nustatyta tvarka išduodamas arba jis turi kitos Šengeno valstybės leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, jeigu duomenys apie užsienietį išbraukti iš Nacionalinio sąrašo arba jeigu, remiantis užsieniečio motyvuotu prašymu nustatoma, kad nebeliko, be kita ko, SIS reglamento 24 ar 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ginčijamo Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė atšaukti pareiškėjo atžvilgiu į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, matyti, kad Migracijos departamentas nenustatė nei vieno iš Taisyklėse numatytų pagrindų tokiam perspėjimui atšaukti.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Migracijos departamentas neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjui Sprendimo priėmimo metu būtų išduotas arba jis turėtų kitos Šengeno valstybės leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (Taisyklių 32.1 p. pagrindas). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai, kad jis negavo Vokietijos vizos arba leidimo joje gyventi ir būtent dėl šių aplinkybių nori, kad būtų atšauktas Migracijos departamento į SIS sistemą įvestas perspėjimas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad byloje pateikti duomenys ir bylos šalių paaiškinimai patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo Taisyklių 32.1 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnį. Teismas papildomai paminėjo, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pateikti duomenys, jog po Migracijos departamento sprendimo įtraukti perspėjimą pareiškėjo atžvilgiu į SIS sistemą priėmimo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Vokietijoje studijų pagrindu.

11. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų). Migracijos departamentui priėmus sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, šie duomenys vadovaujantis Taisyklių 5 punktu buvo įrašyti į Nacionalinį sąrašą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Taisyklių 28 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo duomenys nėra išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, todėl neegzistavo Taisyklių 32.2 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnį.

12. Teismas įvertino Taisyklių 32.3 papunktyje įtvirtintą pagrindą, kad į SIS sistemą įvestas perspėjimas atšaukiamas, jeigu, remiantis užsieniečio motyvuotu prašymu nustatoma, kad nebeliko, be kita ko, SIS reglamento 24 ar 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjui į SIS sistemą perspėjimas įvestas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu – kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę, be kita ko, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

13. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į SIS sistemą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas šią grėsmę vertino, kaip akivaizdžią, rimtą ir ilgalaikę, todėl priėjo prie išvados, jog asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Migracijos departamentas šiuo atveju atsižvelgė, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS sistemą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas tuo pačiu sprendimu uždraudė pareiškėjui 10 metų atvykti į Lietuvos Respubliką, toks sprendimas priimtas, įvertinus maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, tai, kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra nustatyti asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento siūlomą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (10 metų) ir į aktualias teisės aktų nuostatas.

14. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tiek sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS sistemą, tiek Sprendimas, kuriuo atsisakyta tokį perspėjimą atšaukti, priimti remiantis Valstybės saugumo departamento duomenimis, tačiau kartu įvertinus ir pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta), nurodyta ir pareiškėjo gyvenimo trukmė Lietuvoje, o pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui vertinta visų aktualių aplinkybių kontekste. Teismo vertinimu, neegzistuoja prielaidos teigti, kad pareiškėjo situacija nebuvo vertinama individualizuotai.

15. Teismas, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidas atšaukti SIS sistemoje pareiškėjo atžvilgiu įvestą perspėjimą. Teismas pabrėžė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad toks perspektyvinis pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas buvo ir yra paremtas išimtinai spėjimais ar įtarimais. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui galimybė yra pakankamai reali ir akivaizdi, ilgalaikė, o jos pobūdis suponuoja būtinybę uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, o tai, savo ruožtu, sudarė prielaidas įvesti jo atžvilgiu perspėjimą į SIS sistemą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atšaukti į SIS sistemą įvestą perspėjimą nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas teigti, kad nebeliko SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nustatyto pagrindo.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamento nustatytas perspėjimo įvedimo į SIS sistemą laikotarpis (5 metai) yra proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas įvertino visumą su pareiškėju susijusių aplinkybių (aplinkybių, susijusių su jo keliama grėsme valstybės saugumui, jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta)). Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatytų aplinkybių visuma, be kita ko, nustatytas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pobūdis – tai, kad ši grėsmė yra akivaizdi, rimta ir ilgalaikė, tai, kad pareiškėjas gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, sudarė pagrindą ne tik įvesti perspėjimą į SIS sistemą, bet ir nustatyti tokio perspėjimo įvedimo laikotarpį – 5 metus.

17. Remdamasis bylos duomenimis teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nebeliko SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto pagrindo, todėl byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybes patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo ir Taisyklių 32.3 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą.

18. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, tinkamai įvertinęs visas pareiškėjo prašymo atšaukti jo atžvilgiu įrašytą perspėjimą į SIS sistemą aktualias aplinkybes, priėmė pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas atitinka jam keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 19. Pareiškėjas N. H. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 3) netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimo – panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjas, pakartodamas faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde taip pat nurodo:

20.1. Šiuo metu pareiškėjas siekia legalizuotis Vokietijoje, tačiau vis dar laukia teisingo ir teigiamo sprendimo iš Migracijos departamento. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad turi visus dokumentus apie jo gyvenimą Vokietijoje, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas į tai neįsigilino. Pareiškėjui panaikinus perspėjimą iš SIS sistemos, jis galėtų nevaržomai gauti leidimą laikinai gyventi Vokietijoje. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesikreipė į Vokietijos atsakingas institucijas dėl pareiškėjo situacijos, nors turėjo tai atlikti ir įsitikinti pareiškėjo teiginiais, kuriuos išdėstė prašydamas ištrinti jo duomenis iš SIS sistemos.

20.2. Sprendime nėra nurodyta jokių duomenų, kad pareiškėjas pats keltų grėsmę valstybės saugumui. Jis yra lyginamas su kitu asmeniu, kuris pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau toks lyginimas su kitu, nesusijusiu asmeniu yra visiškai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Taigi ši sprendimo dalis yra neįrodyta.

20.3. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Migracijos departamentas nepagrindė, kad pareiškėjas turi sąsajų su nelegalios migracijos organizavimu. Pirmosios instancijos teismas net nepasisakė koks yra pagrindas neva paminėtas įslaptintoje dalyje. Iš teismo sprendimo turinio pareiškėjui nėra aišku, ar pareiškėjas kaltinimas neteisėtais veiksmais, kurie nurodyti skundžiamame Sprendime.

20.4. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, tačiau konkrečiu atveju, pareiškėjas negavo jokios informacijos, kurį pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai, bendradarbiauja su Migracijos departamentu. Pareiškėjas noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju nėra nurodyti netgi bendriausi ir abstrakčiausi faktai, pagrindžiantys išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

20.5. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, kad pareiškėjas per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs jokių pažeidimų.

20.6. Kadangi atsakovas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarytų pažeidimų nenustatė, vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją.

20.7. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.2 ir 50.3.2 papunkčiu Migracijos departamentas privalo išbraukti pareiškėją iš Nacionalinio sąrašo. Pagal naujai formuojamą administracinio teismo praktiką, Sprendimas yra per griežtas ir teismas turėtų vadovautis administracinėse bylose Nr. eI2-16583-816/2024, Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. A-1372-629/2025 pateiktais išaiškinimais.

20.8. Pareiškėjas nėra padaręs pažeidimo, nesislėpė nuo pareigūnų. Migracijos departamentas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekia pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodo kokiu pagrindu. Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Įstatymui ir viešajai tvarkai bei yra per griežtas.

20.9. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

22.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas tinkamai informavo Vokietiją, 2024 m. lapkričio 25 d. Vokietijos kompetentingai institucijai pateikdamas atsakymą dėl perspėjimo SIS sistemoje priežasčių. Vokietija, kaip ir bet kuri kita ES valstybė narė, savarankiškai priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui. SIS reglamento 27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė. Jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, tai Lietuva ištrintų į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš Nacionalinio sąrašo. Tačiau nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, kad Vokietija ar kita Europos Sąjungos valstybė narė būtų išdavusi pareiškėjui nacionalinę vizą ar leidimą gyventi.

22.2. Prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į VSD (valstybės instituciją, pateikusią siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką) su prašymu pateikti motyvuotą nuomonę dėl sprendimo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS sistemą peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir SIS sistemoje perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo. Migracijos departamentas atsižvelgė į Valstybės saugumo departamento išvadą, taip pat į papildomą Valstybės saugumo departamento nuomonę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, kartu nurodymą, kad dėl jo keliamos grėsmės rimtumo bei pobūdžio turėtų būti paliktas į SIS sistemą įvestas perspėjimas (2025 m. balandžio 29 d. išvada). Pagal turimą žvalgybos informaciją, pareiškėjas aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse; pareiškėjas, be kita ko, ir į Lietuvą pateko padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo (neįslaptinta VSD 2024 m. spalio 21 d išvados dalis).

22.3. Pareiškėjo pateiktas Tarptautinio taikomųjų mokslų universiteto Berlyne 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštas dėl priėmimo į studijas ir vokiečių kalba surašyti Vokietijos kompetentingos institucijos dokumentai (dėl vizos išdavimo ir atsisakymo išduoti vizą) neturi esminės reikšmės sprendimui priimti, nes pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje.

22.4. Įvertinus asmens draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, taip pat tai, kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, VSD pateiktas 2024 m. spalio 21 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. išvadas, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši grėsmė yra rimta ir ilgalaikė, buvo konstatuota, kad asmens draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

22.5. Nenustačius Taisyklių 32 punkte nustatyto pagrindo, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išbraukti perspėjimą iš SIS sistemos.

22.6. Teismas išnagrinėjo šalių pateiktus dokumentus ir atsižvelgė į pateiktus argumentus, ir, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, kad šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidas panaikinti į SIS pareiškėjo atžvilgiu įvestą įspėjimą, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kėlė grėsmę valstybės saugumui, ir, remiantis bylos medžiaga, šios aplinkybės nėra pasikeitusios.

22.7. Pareiškėjo nurodomi argumentai, susiję su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisėmis (tame tarpe – laisvo judėjimo teise), ir šiuo aspektu cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, nėra aktualus, kadangi pareiškėjas yra Pakistano pilietis.

22.8. Atsižvelgiant į tai, kad dalis informacijos yra įslaptinta, ginčijamame Sprendime negalėjo būti nurodytos visos aplinkybės. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimos situacijos, kai ginčijamame administraciniame sprendime pateikiama ne visa informacija (t. y. nepateikiama įslaptinta informacija); atvejai, kai teisminio nagrinėjimo metu įslaptinta informacija įvertinama kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, nenukrypsta nuo nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-442/2024).

22.9. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija vertinant grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

24.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

24.2. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip, mano, kad tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisyklėmis.

24.3. Teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

24.4. VSD turimais žvalgybos duomenimis, pareiškėjas aktyviai vykdo „pilkosios migracijos“ schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse. Tokiomis schemomis vykdomas tik formaliai teisėtas atvykimas į Lietuvą ar kitas Šengeno erdvės valstybes. Siekiant atvykti piktnaudžiaujama užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje reglamentuojančiais teisės aktais, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, dažnai suklastotus dokumentus, darant įvairius pažeidimus ar nusikalstamas veikas (apgaulė, vizų išdavimo taisyklių ignoravimas, aplaidi įmonės veikla, korupcija ir kt.), ribojant galimybes Lietuvos institucijoms patikrinti užsieniečius. Pasinaudodami „pilkosios migracijos“ schemomis, į Lietuvą gali atvykti asmenys, susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis. VSD jau yra nustatęs tokių atvejų, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje A-1423-602/2023). Taip atvykę trečiųjų šalių piliečiai gali vykdyti nusikalstamas veikas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. VSD surinkti duomenys apie pareiškėją dabartinės geopolitinės situacijos kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad toks asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

24.5. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento nustatytas perspėjimo įvedimo į SIS sistemą laikotarpis yra proporcingas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas įvertino visumą su pareiškėju susijusių aplinkybių ir nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma, be kita ko, nustatytas rimtas ir akivaizdus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pobūdis, sudarė pagrindą ne tik įvesti perspėjimą į SIS sistemą, bet ir nustatyti tokio perspėjimo įvedimo laikotarpį – 5 metus.

24.6. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Regionų administracinio teismo priimtais procesiniais sprendimais kaip formuojančiais teismų praktiką (ABTĮ 15 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas N. H. taip pat suformulavo reikalavimą iš naujo išspręsti prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nebėra duomenų dėl pareiškėjo įtraukimo į Nacionalinį sąrašą ir nebeliko SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto pagrindo, remiantis kuriuo pareiškėjo atžvilgiu įvestas perspėjimas į SIS sistemą, t. y. byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo Taisyklių 32.3 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ir atsakovo sprendimais, prašo patenkinti jo skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Migracijos departamento Sprendimą, o netenkinus šio reikalavimo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Apeliantas nurodo, kad nei teismas, nei atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjas turi sąsajų su nelegalios migracijos organizavimu, nėra nurodyti argumentai, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

28. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 28.1 papunkčiu, 30 ir 32 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu. Šių teisės aktų ginčui aktualios nuostatos išsamiai išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo sprendimais, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, atsakovo sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems reikalavimams (10 str. 5 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

32. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

33. N. H. 2025 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą atšaukti jo atžvilgiu į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Nurodo, jog siekia pradėti studijas Vokietijoje ir jau buvo kreipęsis dėl leidimo gyventi studijų pagrindu Vokietijoje išdavimo, taip pat buvo gavęs vizą, tačiau viza buvo panaikinta, nes Lietuvos Respublika įtraukė perspėjimą į SIS sistemą, ko pasėkoje dėl to asmuo buvo priverstas grįžti į Pakistaną. Prašymas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas stropiai dirbo, kad pagerintų savo įgūdžius ir šiuo metu planuoja susitaupęs pinigų ir suderinęs su darbu studijuoti Vokietijoje, atvykęs į Lietuvą ketino tik mokytis ir teigiamai prisidėti prie visuomenės, neketino pažeisti jokių taisyklių ar nuostatų, taikomas draudimas ir perspėjimas SIS sistemoje labai apribojo galimybes dirbti Šengeno erdvėje, paveikdamas ne tik karjeros siekius, bet ir galimybę išlaikyti save, užtikrino, kad ateityje griežtai laikysis visų taisyklių ir gairių, yra įsipareigojęs parodyti savo patikimumą ir pagarbą Šengeno erdvėje taikomiems teisės aktams.

34. Byloje nustatyta, jog Valstybės saugumo departamento 2024 m. spalio 21 d. rašte Nr. 19-866S, adresuotame Migracijos departamentui, buvo nurodyta, kad pagal turimą žvalgybos informaciją, asmuo aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais ir taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse. VSD pažymi, kad asmuo pateko į Lietuvą padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo, todėl yra didelė tikimybė, kad ateityje, pasinaudodami asmens vykdoma schema, į Europą bandys patekti radikalų islamą išpažįstantys su radikaliomis teroristinėmis / ekstremistinėmis ar kriminalinėmis organizacijomis susiję asmenys. Būtent remiantis šia informacija, atsakovas 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238425, kuriuo panaikino asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), t. y., iki 2034 m. spalio 26 d. ir 60 mėnesių (5 metams), t. y., iki 2029 m. spalio 26 d. įtraukė į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

35. Valstybės saugumo departamentas 2025 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 18-4865 informavo Migracijos departamentą, kad VSD vertinimu, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies, prašė palikti šį asmenį Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti asmeniui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Taip pat, atsižvelgiant į asmens keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, VSD siūlė palikti perspėjimą SIS sistemoje dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei perspėjimą jo atžvilgiu SIS sistemoje. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimams, kad nenustatyta, jog pareiškėjui Vokietijos Federacinė Respublika būtų išdavusi nacionalinę vizą arba leidimą gyventi bei teisingai konstatavo, kad išnagrinėjus asmens prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nėra pagrindo išvadai, jog asmuo būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje, t. y. prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad išnyko pagrindas asmeniui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS sistemoje. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog nuo Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 24S240388, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo pakankami trumpas laiko tarpas, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo vykdytos veiklos rimtumą ir pobūdį, tos aplinkybės objektyviai negalėjo išnykti. Taip pat nagrinėjamu atveju ypatingą svarbą ir reikšmę turi Valstybės saugumo departamento pateikta įslaptinta informacija (teisėjų kolegija su ja susipažino), dėl kurios jo asmuo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo nesieja jokie šeiminiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi visus dokumentus apie jo gyvenimą Vokietijoje, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas į tai neįsigilino. Pažymėtina, jog šie dokumentai (Tarptautinio taikomųjų mokslų universiteto Berlyne 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštas dėl priėmimo į studijas ir kt.) neturi esminės reikšmės sprendimui priimti, nes pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS sistemoje. Be kita ko, atsakovas atsiliepimuose į skundą ir apeliacinį skundą nurodė, jog tuo atveju, jei kita valstybė narė priimtų sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą gyventi ar vizą, Lietuva ištrintų į SIS sistemą įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

38. N. H. apeliaciniame skunde dėsto, kad pagal naujai formuojamą administracinio teismo praktiką, Sprendimas yra per griežtas ir teismas turėtų vadovautis administracinėse bylose Nr. eI2-16583-816/2024, Nr. eI2-3696-931/2025 suformuota praktika. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nevertintini. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog šiame kontekste buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios buvo reikšmingos priimant skundžiamą Sprendimą, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo turinio neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems reikalavimams.

40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, Valstybės saugumo departamento pateiktą įslaptintą medžiagą, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde bei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytų argumentų, pagrindė, kodėl netenkino pareiškėjo skundo, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė