Legislator Case Law & Legislation
7038d8e2-d7af-43b0-b43f-8f3a4eeebf5b AI generated

7038d8e2-d7af-43b0-b43f-8f3a4eeebf5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7038d8e2-d7af-43b0-b43f-8f3a4eeebf5b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ; SprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo.             Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:              1. Nurodo, jog pavienis sandoris negali bÅ«ti pripažintas individualia veikla. Ginčo sandoryje nėra veiklos savarankiÅ¡kumo požymio, nes Å¡iuo sandoriu parduotos patalpos nebuvo naudojamos individualiai veiklai, o buvo pirktos savo reikmėms, tačiau žemė po pastatais priklausė kitam savininkui, todėl jis, negalėdamas be žemės savininko sutikimo vykdyti jokių remonto ar rekonstrukcijos darbų, buvo priverstas šį savo turtÄ parduoti.

Legislator headnote

AI generated

7038d8e2-d7af-43b0-b43f-8f3a4eeebf5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 87 straipsnio 6 dalyje numatytÄ mokesčių administratoriaus pareigÄ , grÄ Å¾inant permokÄ , patikrinti, ar teisėtai Å¡i permoka grÄ Å¾inama. Akcentavo, jog jis neturėtų bÅ«ti baudžiamas dėl to, kad mokesčių administratorius pats nevykdo įstatymų ar nesugeba tinkamai jų vykdyti, be to, praėjus 3 metams reikalavimas sumokėti grÄ Å¾intÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 18000,00 Lt GPM ir Å¡io mokesčio delspinigių bei baudos skyrimas laikytini amoraliais ir neteisėtais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                                Administracinė byla Nr. A602-227/2012                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00551-2011-8                                       Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 12 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,             dalyvaujant atsakovo atstovei R.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I.              Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) atliko mokestinį patikrinimÄ dėl gyventojų pajamų mokesčių (toliau – ir GPM) deklaravimo, apskaičiavimo bei sumokėjimo už 2007 metus pareiÅ¡kėjo V. V. atžvilgiu (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) ir 2010 m. birželio 11 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. AC16-12 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 18000 Lt GPM ir 7699 Lt GPM delspinigių.             Patikrinimo metu Klaipėdos AVMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2006 m. kovo 27 d. ne varžytynėse parduodamo turto sutartį įsigijo iÅ¡ UAB „Klaipėdos vilnis“ už 120000 litų 502/10000 dalį pastato – paslaugų patalpos; 3/100 dalį pastato – garažo; pastatus – stogines; pastatus – sandėlius; 145/1000 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telė, tvora) adresu (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugsėjo 19 d. jis nurodytÄ turtÄ pardavė UAB „Vakarų autocentras“ už 120000 litų.

UAB „Vakarų autocentras“ už įsigytÄ turtÄ pervedė į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ iÅ¡ viso 102000 Lt ir 18000 Lt pervedė į Klaipėdos AVMI sÄ skaitÄ (15 proc. GPM). 2007 m. rugsėjo 25 d. V. V. pateikė Klaipėdos AVMI praÅ¡ymÄ perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti GPM permokÄ (forma FR0464), o 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (18.74)-D2-12377 Klaipėdos AVMI nusprendė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui 18000 Lt iÅ¡skaičiuotÄ nuo pajamų GPM ir 2007 m. spalio 26 d. Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾ino.

             2010 m. liepos 26 d. Klaipėdos AVMI priėmė sprendimÄ Nr. (6.5)-48 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktÄ ir jame iÅ¡dėstytus nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ paminėtas mokesčio bei su juo susijusias sumas ir skyrė minimaliÄ 10 proc. mokesčio dydžio 1800 Lt GPM baudÄ .              PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2010 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, praÅ¡ydamas šį sprendimÄ panaikinti.

             VMI 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 68-238 (toliau – ir VMI 2010 m. spalio 22 d. sprendimas) patvirtino SprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo.             PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, 2010 m. lapkričio 19 d. skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisijÄ prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), praÅ¡ydamas VMI 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti.             MGK 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. S-27(7-326/2010) (toliau – ir MGK 2011 m. vasario 9 d. sprendimas) patvirtino VMI 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ .

II.              PareiÅ¡kėjas V. V. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti kaip nepagrįstus:

1) MGK 2011 m. vasario 9 d. sprendimÄ ;

2) VMI 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ ;

3) SprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo.              Skunde ir patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus nurodytais pažeidimais ir papildomai apskaičiuotais mokesčiais, nes jo veikla negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 2 straipsnio 7 dalyje numatytų individualios veiklos požymių – savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo, taip pat negali bÅ«ti priskirta minėtoje GMPÄ® normoje iÅ¡vardytoms veiklos rūšims.

Pabrėžė, kad jis sudarė pavienį sandorį, kitų analogiÅ¡kų pardavimų nevykdė (kadangi užsiėmė tik žemės sklypų pardavimu). Å iuo sandoriu parduotos patalpos buvo pirktos savo reikmėms ir nebuvo naudojamos individualiai veiklai. Pažymėjo, jog žemė po pastatais priklausė kitam savininkui, todėl jis, negalėdamas be žemės savininko sutikimo vykdyti jokių remonto ar rekonstrukcijos darbų, buvo priverstas parduoti savo turtÄ , todėl 2007 m. jo gautos pajamos iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo nelaikytinos pajamomis, gautomis iÅ¡ individualios veiklos.

Taip pat pažymėjo, kad jis deklaravo visas pajamas, susijusias su individualia veikla, ir sumokėjo mokesčius, t. y. pervedė į biudžetÄ 18000 Lt GPM sumÄ , tačiau Klaipėdos AVMI 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr.(18.74)-D2-12377 Å¡i suma jam buvo grÄ Å¾inta kaip permoka, o 2008 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu Nr.(30.7-30-2)-GPG-105105 jam buvo nurodyta patikslinti 2007 m. pajamų mokesčio deklaracijÄ ir pateikti turto perleidimo bei jo įsigijimo dokumentus. Teigė, kad jis įvykdė minėtÄ nurodymÄ , tačiau mokesčių administratorius GPM jam papildomai neapskaičiavo.

Be to, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 87 straipsnio 6 dalyje numatytÄ mokesčių administratoriaus pareigÄ , grÄ Å¾inant permokÄ , patikrinti, ar teisėtai Å¡i permoka grÄ Å¾inama. Akcentavo, jog jis neturėtų bÅ«ti baudžiamas dėl to, kad mokesčių administratorius pats nevykdo įstatymų ar nesugeba tinkamai jų vykdyti, be to, praėjus 3 metams reikalavimas sumokėti grÄ Å¾intÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 18000,00 Lt GPM ir Å¡io mokesčio delspinigių bei baudos skyrimas laikytini amoraliais ir neteisėtais.

PareiÅ¡kėjas taip pat iÅ¡dėstė, kad jis 2007-2008 m. sumokėjo valstybei 214547 Lt mokesčių, žalos valstybei nepadarė, jokių įstatymų nepažeidė, mokesčių neslėpė ir laiku juos mokėjo, be to, konkrečiu atveju negali bÅ«ti remiamasi argumentu, kad ginčo turto pagrindinė paskirtis – paslaugų, garažų, sandėliavimo, pagalbinio Å«kio ir kiti statiniai – negalėjo tenkinti pareiÅ¡kėjo asmeninių poreikių, nes jis turėjo galimybę detaliuoju planu pakeisti nurodytÄ turto paskirtį į kitÄ .

PridÅ«rė, kad, įsigaliojus 2010 m. lapkričio 23 d. GPMÄ® 2, 6, 10, 12, 16, 17, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1152, nekilnojamo pagal prigimtį turto pardavimas nebelaikomas individualia veikla, todėl neturėtų bÅ«ti taikomas ir terminas „asmeniniam naudojimui“.             Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymėjo, jog MGK savo sprendime teisingai nurodė, jog, net ir atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ argumentÄ , kad ginčo patalpas jis įsigijo ketindamas jose įrengti restoranÄ , tai neturėtų lemiamos reikÅ¡mės. Akcentavo, jog bet kokia komercinė veikla paprastai yra ir ekonominė veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos (pajamų) ir kuri turi individualios veiklos požymius.

Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas ir pats pripažino, jog ginčo turtÄ jis nuomavo ir gavo pajamų. Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju ginčo turtas buvo įsigytas ne asmeninėms reikmėms, o pajamų ar kitos ekonominės naudos gavimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). Rėmėsi LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1613/08, 2009 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-66/2009, 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-481/2010.

Nurodo, jog individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas. PaaiÅ¡kino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä ginčo turto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, garažų, sandėliavimo, pagalbinio Å«kio ir kiti statiniai, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, jog ginčo turtas buvo įsigytas asmeninėms reikmėms, laikytinas nepagrįstu.

Teigė, jog pareiÅ¡kėjui įsigyjant ginčo turtÄ buvo žinoma (turėjo ar galėjo bÅ«ti žinoma) apie tai, kad žemė, esanti po ginčo turtu, priklausė kitam savininkui, todėl jis, bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, galėjo įvertinti Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ sudarydamas ginčo turto įsigijimo sandorį. Pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas pats priėmė sprendimÄ dėl ginčo turto pardavimo, jis veikė savo vardu, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad ginčo sandoris neatitinka savarankiÅ¡kumo požymio, yra nepagrįstas, kaip ir tas jo teiginys, kad ginčo turto pardavimas laikytinas pavieniu sandoriu ir neatitinka individualios veiklos tęstinumo požymio, nes pareiÅ¡kėjas 2007 m. be ginčo turto pardavė ir kito nekilnojamojo turto, todėl ginčo turto pardavimo sandoris nebuvo iÅ¡skirtinis pareiÅ¡kėjo veikloje.

Atsiliepime atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas pateikė VMI praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 18000 Lt GPM permokÄ iÅ¡kart po sandorio sudarymo, t. y. 2007 m. rugsėjo 25 d., kai tuo tarpu metinė GPM deklaracija, kurioje deklaruojami visi vieno mokestinio laikotarpio (nagrinėjamu atveju – 2007 m.) sudaryti sandoriai ir gautos pajamos, teikiama iki 2008 m. gegužės 1 d. Mokesčių administratorius, grÄ Å¾indamas pareiÅ¡kėjui GPM permokÄ , atliko tik pirminį pateiktų sutarčių, susijusių su ginčo turto įsigijimu ir pardavimu, vertinimÄ , t. y. atsižvelgė tik į tai, ar deklaruotos sumos atitinka sutarties sÄ lygas, ar susidaro grÄ Å¾intinas skirtumas.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas po praÅ¡ymo grÄ Å¾inti GPM permokÄ pateikimo (2007 m. rugsėjo 25 d.) sudarinėjo žemės sklypų pardavimo sandorius, t. y. 7 žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) pardavė 2007 m. rugsėjo 25-26 d., 53 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), – laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. spalio 13 d., 11 žemės sklypų – 2007 m. spalio 19 d, kas rodo, jog tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ vietos mokesčių administratoriui grÄ Å¾inti GPM permokÄ ir kai Å¡is praÅ¡ymas buvo nagrinėjamas, mokesčių administratoriui dar negalėjo bÅ«ti žinomos visos aplinkybės, kuriomis remiantis bÅ«tų galima teigti, jog ginčo turto pardavimo pajamos laikytinos individualios veiklos pajamomis.

III.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .             Teismas nurodė, jog ginčui aktuali GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalyje pateikta sÄ voka „individuali veikla“. Rėmėsi LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 pateiktais GMPÄ® įtvirtinto individualios veiklos apibrėžimo kriterijais – veiklos savarankiÅ¡kumas, versliÅ¡kumas, tęstinumo požymiai ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimas, o taip pat tokios veiklos priskirtinumas iÅ¡vardytoms veiklos rūšims ir pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris vertintinas atsižvelgiant į Å¡iuos LVAT iÅ¡vardintus kriterijus.

Pridūrė, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto pardavimo veikla patenka į veiklos rūšis, išvardintas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte (2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Teismas dėl savarankiškumo kriterijaus pažymėjo, jog pagal bylos faktinius bylos duomenis matyti, kad pareiškėjo veikla buvo savarankiška, nes ji buvo atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų, pareiškėjas veikė įgyvendindamas savo interesus, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė asmeniškai pareiškėjui.

Dėl veiklos tęstinumo kriterijaus pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus surinkti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tikrintu mokestiniu laikotarpiu (2007 m.) sudarė visÄ eilę kitų nekilnojamojo turto – žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, iÅ¡ viso už 648253 Lt, dėl kurių pripažinimo pareiÅ¡kėjo individualia veikla ginčo nagrinėjamu atveju nėra. Teismas įvertino, jog vien ta aplinkybė, kad ginčo atveju buvo parduotas nekilnojamasis turtas – pastatai ir kiti statiniai ((duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo eliminuoti Å¡io sandorio iÅ¡ bendro skaičiaus pareiÅ¡kėjo sudarytų sandorių dėl kito nekilnojamojo turto – žemės sklypų pardavimo.

PridÅ«rė, jog toks pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį suteikia teisėjų kolegijai pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo veikla, vertinant jÄ dalyje dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. pareiÅ¡kėjo sudarytos sutarties dėl nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, turi tęstinumo požymį. Dėl tikslo gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės veiklos pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo 2009 m. lapkričio 3 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jis įsigijo turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kodamas „niÅ¡os verslui“, vėliau Å¡ias patalpas iÅ¡nuomojo įmonei, kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas įsigijo ginčo turtÄ turėdamas komercinius (verslo) tikslus, siekdamas gauti iÅ¡ jo ekonominės naudos.

Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad ginčo turto (pastato – paslaugų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, todėl MGK ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog ginčo turtas net pagal savo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį negalėjo bÅ«ti naudojamas pareiÅ¡kėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, o buvo skirtas veiklai vykdyti. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis turėjo galimybę detaliuoju planu pakeisti nurodytÄ turto paskirtį į kitÄ , dėl ko jis, beje, nepateikė jokių įrodymų, nepaneigia iÅ¡vadų, jog ginčo turtas įsigytas komerciniais (verslo) tikslais, be to, Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia ir nagrinėjamo ginčo aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas 2006 m. kovo 27 d.

įsigijęs ginčo turtÄ , jį pardavė tik 2007 m. rugsėjo 19 d., nes ekonominės naudos nebÅ«tinai turi bÅ«ti siekiama per trumpÄ laikotarpį (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08). Teismas taip pat nepakankamais daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas įvertino tuos pareiÅ¡kėjo argumentus, kuriais jis teigė, jog po statiniais adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas UAB „JÅ«rasmiltė“, todėl siekiant iÅ¡sinuomoti tÄ patį žemės sklypÄ , nuomos kaina pareiÅ¡kėjui bÅ«tų „nepakeliama“ (didelė) ir Å¡ios aplinkybės įtakojo turto objektus nurodytu adresu parduoti, nes pareiÅ¡kėjui įsigyjant ginčo turtÄ , jam buvo žinoma arba turėjo (galėjo) bÅ«ti žinoma, kad žemė po statiniais nuosavybės teise priklauso kitam savininkui, be to, to, kad pareiÅ¡kėjo nagrinėjama veikla atitiko GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalyje numatytus individualios veiklos požymius, nepaneigia ir jo nurodyti motyvai, jog jis pardavė ginčo turtÄ dėl 2006 m. gruodžio 17 d. avarijos, įvykusios elektros energijos tiekimo skydinėje, nes, akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio gedimai specialistų gali bÅ«ti paÅ¡alinti, o byloje nėra įrodymų, jog dėl minėtos avarijos ginčo turto nebegalima buvo naudoti pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį.

             Teismas taip pat pažymėjo, jog vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. PridÅ«rė, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Klaipėdos AVMI, 2007 m. spalio 26 d. grÄ Å¾indamas jam 18000 Lt GPM permokÄ , privalėjo MAÄ® 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka patikrinti, ar teisėtai Å¡i permoka grÄ Å¾inama, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė, nepagrįstas, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti GPM permokÄ pateikimo ir nagrinėjimo metu vietos mokesčių administratoriui negalėjo bÅ«ti žinomos visos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti ginčo turto pardavimo pajamas pareiÅ¡kėjo individualios veiklos pajamomis.

Apibendrino, jog mokesčių administratoriaus reikalavimai sumokėti grÄ Å¾intÄ 18000,00 Lt GPM, taip pat 7699 Lt GPM delspinigius ir 1800 Lt GPM baudÄ yra teisėti. IV.              PareiÅ¡kėjas V. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ (b. l. 67 – 70), kuriuo prašė panaikinti kaip nepagrįstus:

1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ;

2) MGK 2011 m. vasario 9 d. sprendimÄ ;

3) VMI 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ ;

4) SprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo.             Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:              1. Nurodo, jog pavienis sandoris negali bÅ«ti pripažintas individualia veikla. Ginčo sandoryje nėra veiklos savarankiÅ¡kumo požymio, nes Å¡iuo sandoriu parduotos patalpos nebuvo naudojamos individualiai veiklai, o buvo pirktos savo reikmėms, tačiau žemė po pastatais priklausė kitam savininkui, todėl jis, negalėdamas be žemės savininko sutikimo vykdyti jokių remonto ar rekonstrukcijos darbų, buvo priverstas šį savo turtÄ parduoti.

Visas pajamas, susijusias su individualia veikla, jis deklaravo ir mokesčius sumokėjo, tačiau Klaipėdos AVMI Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾ino jam kaip permokÄ (pagal MAÄ® 87 straipsnio 6 dalį mokesčių administratorius, grÄ Å¾indamas permokÄ turi patikrinti, ar teisėtai grÄ Å¾inama permoka). 2008 m. rugpjūčio 21 d. praneÅ¡imu jam buvo nurodyta patikslinti 2007 m. pajamų mokesčio deklaracijÄ ir pateikti turto perleidimo ir jo įsigijimo dokumentus, kÄ jis ir atliko, tačiau jokių papildomų mokesčių, mokesčių administratorius sumokėti nenurodė.             2.

Pažymi, jog sandorių tikslas yra įsigyti ir ilgÄ laikÄ eksploatuoti, o ne parduoti turtÄ siekiant gauti naudÄ . Registrų centras skirsto nekilnojamÄ turtÄ Ä¯ statinius ir žemę. Tęstinis laikotarpis suprantamas kaip tapatÅ«s veiksmai, atliekami per eilę mokestinių metų, o pavienių objektų pardavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tęstinė veikla, turinti versliÅ¡kumo požymį. Atsižvelgiant į tai, jo 2007 m. gautos pajamos, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , nelaikytinos pajamomis, gautomis iÅ¡ individualios veiklos.

             3. Teigia, jog nesutinka su ta iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius, grÄ Å¾indamas jam permokÄ , atliko tik pirminį pateiktų sutarčių, susijusių su ginčo turto įsigijimu ir pardavimu vertinimÄ . Å iuo aspektu pažymi, jog jis turtÄ deklaruoja kasmet nuo 1996 m., todėl mokesčių administratorius aktualius duomenis turėjo galimybes patikrinti, nelaukdamas 2007 m. pabaigos. Pabrėžia, jog jei mokesčių administratorius bÅ«tų „pripažinęs negrÄ Å¾inti“ GPM permokos 2007 m., jis bÅ«tų kitaip suplanavęs savo finansinius srautus, nupirkęs kitÄ nekilnojamo turto objektÄ ir pagal GPM 24 proc. mokestį už pelnÄ , jam netektų mokėti jau apmokestintų pajamų, t. y. nebÅ«tų dvigubo apmokestinimo.             4.

Pažymi, jog tas motyvas, kad ginčo turto pagrindinė paskirtis yra paslaugų, garažų, sandėliavimo, pagalbinio Å«kio ir kiti statiniai, todėl negalėjo tenkinti jo asmeninių poreikių, neturi teisinio pagrindo, nes detaliuoju planu galima vienÄ nekilnojamo turto paskirtį keisti į kitÄ . Priduria, jog jis tokios galimybės neturėjo, nes žemė po statiniais buvo iÅ¡nuomota kitiems Å«kio subjektams, todėl jis ginčo objektÄ buvo priverstas parduoti.             5. Atkreipia dėmesį, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeitus GPMÄ® (Žin., Nr. 73-3085) nuostatoms, t. y.

įsigaliojus 2010 m. lapkričio 23 d. GPMÄ® 2, 6, 10, 12, 16, 17, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-l 152 (Žin. 2010, Nr. 145-740-10) nekilnojamų pagal prigimtį turto pardavimas nebelaikoma individualia veikla, o kartu nebelieka ir termino „asmeniniam naudojimui“.             Atsakovas VMI atsiliepimu (b. l. 77 – 78) į pareiÅ¡kėjo V. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡dėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pirmosios instancijos teismui paduotÄ skundÄ .

                          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: V.              PareiÅ¡kėjas inicijavo mokestinį ginÄÄ dėl mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginÄÄ nagrinėjusių institucijų sprendimų, kuriais nustatyta pareiÅ¡kėjo pareiga mokėti į biudžetÄ 18000 Lt GPM sumÄ bei su Å¡iuo mokesčiu susijusias sumas. PareiÅ¡kėjas ginčija sprendimus dėl to, kad ankščiau ta pati suma pareiÅ¡kėjui buvo grÄ Å¾inta kaip mokesčio permoka, o naujai priimtais sprendimais ta pati suma konstatuota kaip pareiÅ¡kėjo mokestinė prievolė.             Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog pareiÅ¡kėjas pagal 2006 m. kovo 27 d. ne varžytynėse parduodamo turto sutartį įsigijo iÅ¡ UAB „Klaipėdos vilnis“ už 120000 litų 502/10000 dalį pastato – paslaugų patalpos; 3/100 dalį pastato – garažo; pastatus – stogines; pastatus – sandėlius; 145/1000 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telė, tvora) adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo 19 d. pareiÅ¡kėjas pardavė nurodytÄ turtÄ UAB „Vakarų autocentras“ už 120000 litų.

UAB „Vakarų autocentras“ už įsigytÄ turtÄ pervedė į pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitÄ iÅ¡ viso 102000 Lt ir 18000 Lt pervedė į Inspekcijos sÄ skaitÄ (15 proc. GPM).             2007 m. rugsėjo 25 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Inspekcijai praÅ¡ymÄ perskaičiuoti ir grÄ Å¾inti gyventojų pajamų mokesčio permokÄ (forma FR0464). 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (18.74)-D2-12377 Klaipėdos AVMI nusprendė grÄ Å¾inti V. V. 18000 Lt iÅ¡skaičiuotÄ nuo pajamų GPM, kuris 2007 m. spalio 26 d. buvo grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui.             2009 m. buvo atliktas mokestinis tyrimas, 2009 m. gruodžio 16 d. suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta paÅ¡alinti tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus: patikslinti 2007 m. deklaracijÄ ir turto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamas deklaruoti kaip individualios veiklos pardavimo pajamas bei paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus.             PareiÅ¡kėjui nepaÅ¡alinus trÅ«kumų pradėtas mokestinis patikrinimas ir priimti nagrinėjamoje byloje skundžiami sprendimai, kuriais konstatuota pareiÅ¡kėjo pareiga mokėti į biudžetÄ 18000 Lt GPM, 7699 Lt GPM delspinigių ir paskirtÄ 1800 Lt GPM baudÄ .

Å i mokestinė prievolė konstatuota dėl to, kad turto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos turėjo bÅ«ti deklaruotos kaip individualios veiklos pardavimo pajamos, ir dėl to paneigta ankščiau patvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė į mokesčio permokÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ buvo konstatuota pareiÅ¡kėjo teisė į mokesčio permokÄ . Mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamus sprendimus, peržiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjo vykdytÄ veiklÄ , mokėtus mokesčius ir kitaip įvertino pareiÅ¡kėjo gautas pajamas pardavus turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), t. y.

įvertino Å¡ias pajamas kaip individualios veiklos pajamas.             Mokesčių administratorius inicijuodamas mokestinį patikrinimÄ ir priimdamas ginčijamus sprendimus faktiÅ¡kai pakeitė savo ankstesnį sprendimÄ , priimtÄ 2007 m. dėl mokesčio permokos. VieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas gali iÅ¡taisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias iÅ¡taisius asmeniui negali bÅ«ti nustatyta mažiau teisų arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu.             Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius dėl pasibaigusių mokestinių santykių inicijavo mokestinį tyrimÄ bei mokestinį patikrinimÄ ir priėmė sprendimÄ , kuriuo faktiÅ¡kai buvo panaikintas mokesčių administratoriaus 2007 m. priimto sprendimo grÄ Å¾inti mokestinę permokÄ galiojimas.

Minėta, kad teisėtumo principas suponuoja tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukÅ¡tesnio vieÅ¡ojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Vietos mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , bei mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos paneigė teisėtumo principÄ ir inicijavo tyrimÄ bei patikrinimÄ neturėdami tam teisėto pagrindo, tokio pagrindo nenustatymu teisės aktuose ir turėtų bÅ«ti užtikrinamas mokesčio administratoriaus sprendimo teisėtumo principas.

Be to, buvo paneigtas ne vien bendras vieÅ¡ojo administravimo srityje galiojantis teisėtumo principas, bet ir mokesčių teisėje įtvirtintas apmokestinimo aiÅ¡kumo principas (Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnis). Apmokestinimo aiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad mokesčių teisės aktuose turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtas mokestinės prievolės dalykas, t. y. mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo, pasibaigimo tvarka ir pagrindai, nes tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti užtikrintas teisingas ir savalaikis jos įvykdymas. 2007 m. mokesčių administratorius savo priimtu sprendimu grÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjui mokestinę permokÄ , t. y. tuo pačiu ir konstatuoja mokestinės prievolės už parduotÄ turtÄ pabaigÄ , o po kelių metų mokesčių administratorius priima prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .             Apmokestinimo aiÅ¡kumo bei teisėtumo principo įgyvendinimui sprendžiant klausimÄ dėl mokestinės permokos grÄ Å¾inimo yra įtvirtintos taisyklės, kuriomis mokesčių administratorius turi vadovautis.

Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio, reglamentuojančio mokesčių permokos įskaitymÄ ir grÄ Å¾inimÄ , 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grÄ Å¾inamos mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu <...>. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1249 priimta straipsnio redakcija, galiojusi sprendimo dėl permokos grÄ Å¾inimo priėmimo metu) nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pagrįstumÄ Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka ir terminais.

Jei mokesčių administratorius nustato, kad praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pagrįstumui patikrinti bÅ«tini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po raÅ¡ytinio praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trÅ«kstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminÄ . Jei dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, Å¡is patikrinimas turi bÅ«ti pradėtas per 20 dienų nuo Å¡io straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymo grÄ Å¾inti arba įskaityti mokesčio permokÄ pateikimo tvarkÄ bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie praÅ¡ymo pridėtinų dokumentų sÄ raÅ¡Ä , taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grÄ Å¾inama mokesčių mokėtojui be atskiro praÅ¡ymo.VMI prie Finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 yra patvirtintos Mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios nustato mokesčių mokėtojų praÅ¡ymų grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčių, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų permokas (skirtumus) užpildymo, pateikimo, Å¡ių praÅ¡ymų priėmimo ir mokesčių apskaitos, susijusios su mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimu (įskaitymu), tvarkÄ .Taisyklių 38 punkte buvo nustatyta, kad mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ , per 5 darbo dienas po praÅ¡ymo gavimo privalo patikrinti mokesčių mokėtojo kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus ir, esant reikalui, papraÅ¡yti mokesčių mokėtojÄ pateikti kitus dokumentus bei nustatyti terminÄ jų pateikimui.Taisyklių 41 punkte (2005 m. birželio 17 d.

Ä®sakymu Nr. VA-54 priimta punkto redakcija, galiojusi sprendimo dėl permokos grÄ Å¾inimo priėmimo metu) nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti mokesčių administratorius per MAÄ® numatytÄ permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) 30 kalendorinių dienų terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo praÅ¡ymo gavimo, o PVM permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) atveju – nuo pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Pagal 41.1 punktÄ vietos mokesčių administratorius privalo patikrinti, ar mokesčių mokėtojas neturi mokestinių nepriemokų, įskaitant mokestines nepriemokas pagal kitų AVMI administruojamose teritorijose turimus padalinius, kuriuos mokesčių mokėtojas yra nurodęs Mokesčių mokėtojų registre.

Pagal 41.3 punktÄ vietos mokesčių administratorius privalo priimti sprendimÄ Ä¯skaityti (neįskaityti) ir/ar grÄ Å¾inti (negrÄ Å¾inti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ). Jeigu dėl mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) nebus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas, savo sprendimÄ vietos mokesčių administratorius turi įforminti Sprendimo grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) FR0783 formoje.             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius atliko Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytus veiksmus ir priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ .

Tiek Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje, tiek Taisyklėse yra nustatytos procedÅ«ros, kurias atlikdamas mokesčių administratorius privalo patikrinti mokesčio mokėtojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ pagrįstumÄ prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo. Mokesčių administratoriui priėmus 2007 m. spalio 15 d. SprendimÄ , kuriuo Klaipėdos AVMI nusprendė grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ , preziumuojama, kad mokesčių administratorius atliko visas bÅ«tinas procedÅ«ras, Å¡io sprendimo niekas neginčijo, todėl jis yra teisėtas.

Vietos mokesčių administratorius, priimdamas 2007 m. sprendimÄ Ä¯gyvendino savo kompetencijÄ , nustatytÄ Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 10 punkte – grÄ Å¾ino mokesčių mokėtojui permokÄ , atliekamÄ veiksmÄ Ä¯formino sprendimu pagal Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnį, todėl priimtas sprendimas įgijo privalomumo ir teisėtumo galiÄ ir negalėjo bÅ«ti pakeistas jį priėmusio subjekto sprendimu. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje yra nustatytos aiÅ¡kios taisyklės dėl bÅ«tino teminio patikrinimo inicijavimo terminų, Å¡ios taisyklės aiÅ¡kiai nustato, kad atsiradus abejonėms dėl praÅ¡ymo pagrįstumo, mokestinis patikrinimas atliekamas iki sprendimo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ priėmimÄ , o ne po tokio sprendimo priėmimo, kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Dėl nurodytų motyvų, neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui mokesčių administratoriaus motyvai nustatyti ginčijamo mokestinio patikrinimo metu, jog aplinkybės atsiradusios po sprendimo priėmimo (daugybė pareiÅ¡kėjo sudarytų sandorių, įvertintų kaip individuali veikla) įvertinus jas su kitomis aplinkybėmis buvusiomis iki sprendimo priėmimo sudarė pagrindÄ sandorio, už kurį buvo praÅ¡oma grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ , pajamas pripažinti individualios veiklos pajamomis ir priimti naujÄ sprendimÄ dėl jų apmokestinimo.

Mokesčių administravimo įstatymas nenustato galimybės atnaujinti procedÅ«ras, dėl kurių nebuvo iÅ¡nagrinėtas mokestinis ginčas, todėl nebuvo pagrindo inicijuoti mokestinį tyrimÄ bei patikrinimÄ . PareiÅ¡kėjas pagrįstai nurodo, jog mokesčių administratoriui 2007 m. nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo buvo žinomos visos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo vykdytos veiklos, gaunamų pajamų, nes pareiÅ¡kėjas nuolat deklaravo savo pajamas ir mokėjo mokesčius, Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus patvirtina ir ginčijami sprendimai, kuriais nebuvo konstatuotos pareiÅ¡kėjo neįvykdytos mokestinės prievolės, o tik konstatuota pareiga sumokėti grÄ Å¾intÄ mokesčio permokÄ ir su ja susijusias mokesčio sumas.

             Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų priežasčių pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir priimamas naujas sprendimas – skundÄ tenkinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Vietos mokesčių administratoriaus sprendimas ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai naikinami kaip neteisėti iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punktas).

MGK neteisingai iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ ikiteismine tvarka, todėl MGK sprendimas naikinamas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140                                                     straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo V. V. apeliacinį skundÄ tenkinti.             Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .             PareiÅ¡kėjo V.

V. skundÄ tenkinti.             Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr. S-27(7-326/2010); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. 68-238; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. (6.5)-48, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas ir jame iÅ¡dėstyti nurodymai pareiÅ¡kėjui V. V. sumokėti į biudžetÄ 18000 Lt GPM, 7699 Lt GPM delspinigių ir paskirta 1800 Lt GPM bauda.             Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                        Stasys Gagys                                                                                                         Romanas Klišauskas                                                                                                         Veslava Ruskan