70371571-e2d2-44fe-a0fa-071fd08e50c2 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-497/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12393-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1., 1.2.5.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2019 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui, gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, išteisintajam V.

T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro (toliau - prokuroro) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-04-25 nuosprendžio, kuriuo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, teistas 2018-02-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. dėl dviejų veikų, padarytų 2014-06-28 ir 2014-06-30, 6 MGL (225,96 €) bauda, bausmę atlikęs 2019-03-06, iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 1 d. ir 144 str., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus.

Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė:

1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. iÅ¡teisintas dėl to, kad nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatÄ ir sukėlęs pavojų žmogaus gyvybei, turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbÄ , jos nesuteikė, o bÅ«tent kad jis: 1.1 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas automobilyje „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir R. P., sustabdė vairuojamÄ automobilį ir liepė R.

P. iÅ¡lipti, pastarajam nepaklusus, iÅ¡lipo pats bei atidaręs keleivio pusės dureles pakartojo liepimÄ iÅ¡lipti, po ko, nukentėjusiajam iÅ¡lipus ir nuėjus prie Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iÅ¡ paskos ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smÅ«gį į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas kaktoje, deÅ¡inio antakio srityje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, intradermalines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, deÅ¡inio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, deÅ¡inėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, apibus blauzdose, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ; 1.2. 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), prie Å«kinio pastato, panaudojęs fizinį smurtÄ R.

P. atžvilgiu (nesunkiai sutrikdė sveikatÄ ) ir paėmęs nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kad pastarasis negalėtų iÅ¡sikviesti pagalbos, tyčia, paliko nukentėjusįjį Å¡altuoju paros metu gulintį lauke ant žemės, dėl ko sukėlė pavojų pastarojo gyvybei ir, turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti pagalbÄ , jos nesuteikė, sėdo į automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuvažiavo, o R. P. dėl patirtų sužalojimų negalėdamas kreiptis pagalbos, Å¡altuoju paros metu gulėdamas ant žemės ir turėdamas ribotÄ galimybę judėti, prarado sÄ monę, vėliau iÅ¡sivystė bendras kÅ«no atvėsimas ir 2015 m. vasario 28 d. mirė.

2. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pripažinti V. T. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimÄ 2 metams, pagal BK 144 str. ir skirti laisvės atėmimÄ 2 metams. Subendrinus bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams. Nukentėjusiosios I.

P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. 2.1. V. T. turėjo motyvÄ smurtauti prieÅ¡ R. P., nes BPC bÅ«tent tuo metu, kai R. P. sėdėjo V. T. automobilyje prie (duomenys neskelbtini), užfiksuoti trys vienas po kito sekę R. P. skambučiai apie neblaivų vairuotojÄ . 2.2. Pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad 41 sužalojimÄ , nustatyta ant R. P. kÅ«no, jis galėjo pasidaryti pats. Nustatyti sužalojimai skirtingose kÅ«no plokÅ¡tumose, iÅ¡sidėstę skirtingose kÅ«no vietose.

PrieÅ¡ mirtį R. P. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, kÄ patvirtino ekspertas, todėl Å¡Ä lant kÅ«nui jis galėjo bandyti nusiiminėti drabužius. Tuo galimai aiÅ¡kintini ir įbrėžimai kakle savarankiÅ¡kų veiksmų eigoje (draskant kÅ«nÄ ), tačiau, tai ne tie sužalojimai, kurie yra lokalizuoti konkrečiose vietose. Toks nukentėjusiojo judėjimo mechanizmas objektyviai atitinka padarytų sužalojimų lokalizacijÄ ir pobÅ«dį. Todėl teismo iÅ¡vada, kad visus nustatytus sužalojimus galėjo padaryti pats nukentėjusysis, nepagrįsta objektyviais duomenimis. 2.3.

Teismo iÅ¡vada dėl galimybės judėti nustatytÄ atstumÄ per galimÄ laiko limitÄ visiÅ¡kai niekuo nepagrįsta. Teismas, atsižvelgdamas į R. P. kraujyje rastÄ alkoholio kiekį 1,80 prom. etilo alkoholio, Å¡lapime rastÄ 3,90 prom. etilo alkoholio, atkreipė dėmesį, kad atstumas tarp Å¡ių dviejų vietų (automobilio ir Å«kinio pastato) yra apie 300 metrų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad fiziÅ¡kai neįmanoma girtiems per 10-15 minučių nueiti 300 metrų atstumÄ , dar susimuÅ¡ti, kai vienam iÅ¡ jų kitas padarė 41 trauminį poveikį, o po to V.

T. ramiai grįžti atgal į savo automobilį ir išvažiuoti. 2.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad V. T. iš karto po įvykio pabėgo iš Lietuvos ir daugiau kaip pusę metų slapstėsi užsienyje. Tai rodo, kad V. T. puikiai suvokė savo padaryto nusikaltimo esmę. Jokios kitos priežasties taip skubiai vykti į užsienį V. T. neturėjo, nes iš jo sesers N. O. parodymų matyti, kad V. T. neturėjo jokio darbo Airijoje net praėjus apie 10 dienų po jo išvykimo. 2.5.

Teismas niekaip neįvertino telekomunikacinių duomenų, patvirtinančių, kad telefonas, kuriuo naudojosi R. P. buvo registruotas tų pačių celių veikimo zonose, pro kurias į savo namus važiavo V. T. ir celėje, kurios veikimo zonoje yra V. T. gyvenamoji vieta. Be to iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. P. telefonu naudojosi V. T. duktė, kuri į telefonÄ buvo įdėjusi savo SIM kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. duktė D. T. parodė, kad telefonÄ jai davė tėvas ir teismas be pagrindo atmetė Å¡iuos parodymus, kaip gautus ne įstatymo nustatyta tvarka. 2.6.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino kaip V. T. kaltės įrodymo fakto, kad jis tyčia nebendradarbiavo tyrimo poligrafu metu.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundÄ palaikė. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Bylos duomenys. 4.1. Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad 2015 m. L. K. gyveno jo namuose ir padėjo dirbti Å«kio darbus. Nuo 2015-02-27 Å¡ventė L. K. gimtadienį, vartojo alkoholį. KitÄ dienÄ - 2015-02-28 su L. K., kaltinamojo automobiliu Toyota atvažiavo į Riešės km.. Čia aplankė brolius J. ir V. B.. Kaltinamasis davė vienam iÅ¡ brolių pinigų, Å¡is nuėjo ir nupirko tris butelius degtinės. Čia pat brolių namuose dalį degtinės ir iÅ¡gėrė. IÅ¡gertuvių metu V.

T. naudojosi R. P. telefonu- skambino į namus buvusiai sugyventinei. R. P. iÅ¡ kažkur atsivedė V. B.. R. P. jau atėjęs buvo neblaivus, o pas brolius B. iÅ¡gėrė dar. Su R. P. kalbėjosi apie Å¡unis. R. P. gyrėsi, kad turi labai gerÄ Å¡unį. Po kiek laiko su L. K. susiruošė važiuoti namo, tačiau iÅ¡važiuojant iÅ¡ brolių B. namo kiemo, automobilis užklimpo. Jį iÅ¡stumti padėjo L. K., R. P., broliai B. Atsisėdęs už vairo, pamatė, kad be L. K., galinėje automobilio sėdynėje sėdi ir R.

P.. Pagalvojo, kad gal jis nori parodyti savo Å¡unį. Todėl pavažiavo kelis Å¡imtus metrų link (duomenys neskelbtini) ir čia sustojo. Automobilyje iÅ¡gėrė dar, galbÅ«t vėl kalbėjo apie Å¡unis. Tada R. P. iÅ¡lipo ir nuėjo. Gali bÅ«ti, kad iÅ¡lipęs į laukÄ atidarė R. P. dureles, nes Å¡is buvo labai girtas. Konfliktų su R. P. nebuvo. Apie R. P. telefonÄ nieko nežino. Grįžęs namo liepė dukrai pačiai pasiimti saldainių iÅ¡ automobilio. Jei dukra ir rado pamestÄ telefonÄ , nieko kaltinamajam apie jį nesakė.

IÅ¡ karto po įvykio iÅ¡vyko dirbti į AirijÄ . Kelionė buvo suplanuota dar iki įvykio. Lėktuvo bilietus pirko oro uoste (t. 3, b.l. 133- 138). 4.2. Liudytojo L. K. buvimo vieta nežinoma (t. 3, b.l. 54, 92). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojas L. K. parodė, kad su V. T. nuo 2015-02-27 Å¡ventė savo gimtadienį. KitÄ dienÄ nuvažiavo į Riešę nusipirkti dar alkoholio ir užsuko į svečius pas V. T. pažįstamus, kurių liudytojas anksčiau nepažinojo. Čia iÅ¡gėrė apie pusę butelio degtinės, po ko V.

T., L. K. ir vienas iÅ¡ bute buvusių vyrų- dabar žino, kad tai buvo R. P., V. T. automobiliu iÅ¡važiavo tęsti iÅ¡gertuvių kitoje vietoje. Pavažiavus kelis Å¡imtus metrų sustojo prie (duomenys neskelbtini) ir čia, automobilyje, toliau tęsė iÅ¡gertuves. Tarp V. T. ir R. P. kilo ginčas dėl Å¡unų. Jiedu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir kÄ veikė lauke- liudytojas nematė. Maždaug po 10 minučių V. T. grįžo vienas, pasakė, kad R. P. namo neveÅ¡ ir jie jau dviese grįžo į V.

T. namus, kur toliau tęsė iÅ¡gertuves. V. T. tÄ dienÄ telefono neturėjo, nes buvo pametęs (t. 2, b.l. 9-10). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas L. K., parodė, vietÄ kur R. P. su V. T. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio (t. 2, b.l. 3-6) 2018-11-20 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad tai aikÅ¡telė už administracinio pastato adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l., 192- 207). 4.3. Liudytoja I. B. teisme apklausta liudytoja parodė, kad V. T. yra jos dukters D. T. tėvas. Su V. T. iÅ¡siskyrusi, santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko.

Tačiau su dukra gyvena netoli, todėl dažnai matosi. Bendrai ūkininkauja. Kaltinime nurodytu laikotarpiu L. K. gyveno pas V. T., padėjo dirbti ūkio darbus. 2015-02-28 V. T. su L. K. šventė L. K. gimtadienį. Buvo išvažiavę porai valandų V. T. vairuojamu automobiliu. Grižo su alkoholiniais gėrimais ir toliau šventė. Vėliau L. K. pasakojo, kad išvažiavus, automobilyje prie žirgyno gėrė dar ir su trečiu vyru, su kuriuo V. T. susipyko ir prie žirgyno išlaipino. Praėjus maždaug savaitei į namus atvažiavo policija, ėmė primygtinai klausinėti dukters D.

T., ar ji prieÅ¡ savaitę nesinaudojo svetimu telefonu. Duktė prisipažino, kad tėvo automobilyje, ant grindų prie vairuotojo sėdynės buvo radusi mobilų telefonÄ , įdėjusi į jį savo SIM kortelę, bet vėliau išėmė, nes telefone nebuvo įdomių žaidimų. Kur padėjo telefonÄ - nežino. Dar prieÅ¡ L. K. gimtadienį V. T. sakė, kad susirado darbÄ užsienyje ir yra nusipirkęs lėktuvo bilietÄ . Po to, kaip anksčiau ir buvo sakęs iÅ¡vyko į užsienį ir ten prabuvo apie 9 mėnesius. (t. 3, b.l. 77- 78, 94- 95). 4.4.

Mažametė liudytoja D. T., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad įvykio metu jai buvo apie 9 metus. Pamena, kaip tėvas V. T. su draugu vienÄ vakarÄ grįžo namo ir iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio liepė liudytojai pačiai pasiimti lauktuves- saldainius ir ledus. Ä®lipusi į automobilį, be tėvo atvežtų saldainių bei ledų, rado ir numestÄ mobilų telefonÄ . Kur konkrečiai buvo telefonas- dabar jau neprisimena. Atrodo sėdėdama automobilyje jį iÅ¡bandė- įdėjo savo naudojamÄ SIM kortelę ir įjungė, patikrino kokie žaidimai įdiegti.

Žaidimai nepatiko, todėl telefonu nesusidomėjo ir daugiau nesinaudojo, tačiau kur jį paliko- nepamena (t. 3, b.l. 125- 127). 4.5. Liudytoja N. O. teisme parodė, kad V. T. – jos brolis, I. B.- buvusi brolio sugyventinė. Abu jie su mažametę dukrÄ D. T. gyvena vienkiemyje (duomenys neskelbtini). 2015-03-01 atvažiavo pas brolį atÅ¡vęsti savo gimtadienio. Viešėjo 2 dienas. Bendravo su broliu, su I. B. ir judviejų dukra. VieÅ¡nagės metu matė ir pas brolį gyvenantį L. K., kuris padėdavo dirbti Å«kio darbus.

VieÅ¡nagės metu brolis kalbėjo, kad ketina iÅ¡vykti į užsienį uždarbiauti. IÅ¡ jo žodžių suprato, kad konkretaus darbo pasiÅ«lymo dar neturi. Broliui mintis vykti į užsienį buvo kilusi seniai, jis apie tai kalbėjo apie metus laiko. Praėjus maždaug dviem savaitėms kalbėjo su V. T. telefonu. Jis skambino iÅ¡ Airijos, sakė, kad pagaliau susirado darbÄ pas pažįstamÄ , bandys pabÅ«ti ir pažiÅ«rėti. Vėliau brolis dirbo ir kituose darbuose. Prabuvo Airijoje apie metus ir grįžo, dėl sveikatos problemų. 4.6.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena brolis J. B. ir brolio sutuoktinė D. B.. Mirusysis R. P. su sugyventine J. G. gyveno kaimynystėje. Kaltinime nurodytÄ dienÄ pas liudytojÄ atvažiavo V. T., lydimas L. K.. Buvo susitarę, kad liudytojas važiuos pas V. T. dirbti. PrieÅ¡ tai už V. T. pinigus liudytojas nupirko du butelius degtinės. Degtinę gėrė V. B. namuose V. T., V. B., J. B., L. K. ir vėliau netikėtai atėjęs kaimynas R. P.. IÅ¡gertuvių metu V.

T. skolinosi R. P. telefonÄ ir skambino moteriai, kuriÄ vadino „N.“, o R. P. irgi skambino savo žmonai ir sakė, kad važiuos kartu su liudytoju dirbti. Po to R. P. išėjo persirengti, liudytojas nuėjo malkų, o liudytojo brolis J. B. nuėjo miegoti. Kai grįžo su malkomis, namuose nei V. T., nei L. K. nebebuvo. Nebuvo kieme ir automobilio, kuriuo V. T. buvo atvažiavęs. Apie R. P. mirtį sužinojo tik kitos dienos rytÄ (t. 4 3, b.l. 72-74). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas V. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 23). 4.7.

Liudytojas J. G. teisme parodė, kad R. P. buvo jos sugyventinis. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno apie 8 metus. Turėjo vienÄ bendrÄ vaikÄ . Ä®vykio dienÄ buvo vaiko gimtadienis, vakare laukė svečių. R. P. maždaug nuo 14:30 val. gėrė pas kaimynus B. Buvo trumpam grįžęs ir pasiskolino liudytojos telefonÄ â€žSamsung Galaxy Mini“ su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Anot R. P., reikėjo iÅ¡sikviesti pagalbÄ , kad padėti iÅ¡traukti prie B. namų įklimpusį automobilį.

Po to, kai išėjo su telefonu- daugiau negrįžo. Daugybę kartų skambino vyrui ir ragino grįžti namo. Ä® tai R. P. atsakydavo, kad geria pas B. Paskutinį kartÄ atsiliepė apie 15:40 val. Kai paskambino dar kartÄ apie 16:00 val., jau niekas nebekėlė ragelio. Tada pati nuėjo pas B, bet vyro neberado. Ryte iÅ¡ kaimyno sužinojo, kad vyras netoliese rastas negyvas. Kai paskutinį kartÄ matė vyrÄ - jis nebuvo sumuÅ¡tas, vilkėjo nesuplėšytais drabužiais, avėjo aulinius batus. R. P. turėjo belgų aviganio veislės Å¡unį, kurį labai mylėjo, vedžiodavo, laikė lauke, voljere (t. 3, b.l. 99- 100). 4.8.

R. P. skambučių į BPC garso įrašai nėra išsaugoti (t. 1, b.l. 147, 148), tačiau Vilniaus rajono PK vyriausiasis tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atlikus J. G. telefono „Samsung Galaxy Mini“ (kuriuo prieš mirti pagal liudytojos parodymus naudojosi R. P.) kontrolę pagal jame buvusios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad šiuo telefonu, naudojantis SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-28, 15:11 val., 15:50 val. ir 16:49 val. skambinta į BPC.

Pirmais dviem skambučiais pranešėjas informuoja, kad girtas asmuo ruošiasi važiuoti automobiliu „Toyota“, v.n. (duomenys neskelbtini) (V. T. automobilis, kuriuo jis naudojosi nuo 2014 m. t. 2, b.l. 27- 31, 48) iš Riešės k. Paskutinio skambučio metu niekas nekalbėjo, tik fone girdisi neaiškus pokalbis. Nuo 2015-02-28 17:57 iki 2015-03-01 14:33 val. R. P. naudotas telefonas persijungė prie celės C136 (V. T. nepilnametės dukters D. T. ir jos motinos I. B. gyvenamoji vieta). Be to 2015-03-01 nuo 11:25 val. iki 12:05 val.

į R. P. naudotÄ telefonÄ Ä¯dėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi V. T. nepilnametė duktė D. T. (t. 1, b.l. 145, 182- 184). 4.9. Liudytojas S. P. teisme parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). R. P. buvo jo kaimynas, gyvenęs maždaug už 200 metrų. Susipažino su juo apie mėnesiui iki mirties. 2015-03-01 ryte per namų virtuvės langÄ pastebėjo prie Å«kinio pastato, kuriuo naudojasi aplinkiniai gyventojai, gulintį žmogaus kÅ«nÄ . Išėjęs į laukÄ apžiÅ«rėjęs iÅ¡ arčiau, atpažino R.

P.. Kūnas buvo apverstas ant nugaros, apranga buvo netvarkinga- be batų, kelnės nusmauktos, megztinis užkeltas į viršų, matėsi nuogas pilvas. Buvo toks įspūdis, kad kūnas vilktas žeme. Naktį ir išvakarėse netoliese jokio triukšmo negirdėjo (t. 3, b.l. 74- 75). 4.10. 2015-03-01 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolais apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų komplekse iš keturių pastatų, priklausančių namui adresu (duomenys neskelbtini).

Prie Å«kinio pastato vartų, atsirėmęs galvÄ Ä¯ vartus rastas ant nugaros gulintis vyro lavonas. Galvos deÅ¡inėje pusėje ir virÅ¡uje matomos kirstinės žaizdos. Striukė už nugaros numauta iki riešų. Kelnės numautos iki pėdų. Lavonas be avalynės. Aplinkui grumtynių pėdsakų nepastebėta. Nuo pastato sienos ir vartų prie lavono paimti kraujo dėmių pavyzdžiai, kurių DNR profilis, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje, sutampa su R. P. DNR profiliu (t. 1, b.l. 71-78, 92- 93, 107- 113). 4.11. 2015-03-19 L.

K. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad liudytojas nurodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini), kur 2015-02-28 liudytojas, R. P., V. T., pastarojo automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus ir kur matė R. P. gyvÄ paskutinį kartÄ (t. 2, b.l. 3- 6). 4.12. 2015-03-19 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėti (duomenys neskelbtini) pastatai ir juos supanti teritorija. Jokių daiktų, reikÅ¡mingų tyrimui nerasta ir nepaimta (t. 1, b.l. 80-84). 4.13. 2018-11-20 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) administracinio pastato vidinis kiemas, prie kurio, pagal liudytojo L.

K. parodymus V. T. su R. P. apie 10 minučių buvo išlipę iš automobilio, yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo šios vietos iki to vietos, kur rastas R. P. yra 450 m arba apie 6 min kelio pėsčiomis. Kūnas rastas už pastato adresu (duomenys neskelbtini). Pastaroji vieta yra pakeliui į R. P. namus adresu (duomenys neskelbtini), iki kurių buvo likę 290 m, arba apie 3 min. kelio pėsčiomis (t. 3, b.l. 192-207). 4.14. Teismo medicinos specialisto S. C. išvadoje Nr. M 263/15 (01) nurodoma, kad R. P. mirė nuo bendro kūno atvėsimo.

Ä® tai nurodo Å¡viesiai rausvos spalvos lavondėmės, Å¡irdies ertmėse Å¡viesus skystas kraujas, žymus bendro glikogeno kiekio sumažėjimas vidaus organuose, ViÅ¡nevskio dėmės skrandžio gleivinėje. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė, konstatuota lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje metu 2015-03-01 11:00-11:30 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-19 val. laiko. R. P. lavone nustatyta muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, deÅ¡inio antakio srityje, kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje, intradermalinės kraujosruvos kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, deÅ¡inio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, deÅ¡inėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, abipus blauzdose, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžis.

Sužalojimai pagal makroskopinį vaizdÄ padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes Å¡onkaulio lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. R. P. lavono kraujyje rasta 1,80 %o (promilės) etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 3,90 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. R. P. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Nukentėjusysis po nustatytų sužalojimų galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (pvz. judėti, gintis, Å¡aukti) kol neprarado sÄ monės. Po nustatytų kÅ«no sužalojimų R.

P. galėjo gyventi, iki kol neiÅ¡sivystė bendras kÅ«no atvėsimas. IÅ¡vados 3 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiasdeÅ¡imt vienu trauminiu poveikiu. Individualių žalojančio daikto, ar įrankio savybių sužalojimų vietose nėra užsifiksavę, todėl apie jų formÄ bei dydį pasisakyti nėra galimybės. R. P. lavono tyrimo metu skrandyje rasta iki 100 ml rusvos spalvos skysčio, tai reiÅ¡kia, kad gėrė. R. P. sirgo kepenų suriebėjimu (t 1, b. l. 117-123). 4.15.

Specialisto paaiÅ¡kinimų protokole teismo medicinos specialistas S. C. papildomai paaiÅ¡kino, kad nustatyti kÅ«no sužalojimai R. P. galėjo bÅ«ti padaryti 2015-02-28 apie 15:00 val., tačiau tiksliau tikslesnio laiko nurodyti nėra galimybių. R. P. mirė nuo bendro kÅ«no atÅ¡alimo 2015-02-28 tarp 16:00 val. ir 23:00 val. (t. 1, b.l. 127- 128). 4.16 Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas teismo medicinos specialistas S. C. parodė, kad vykstant bendram kÅ«no atvėsimui paprastai žmogus praranda sveikÄ aplinkos pojÅ«tį, sutrinka Å¡ilumos suvokimas.

Žmogus gali jausti, Å¡ilumÄ , kai iÅ¡ tikrųjų vystosi dar gilesnis kÅ«no atvėsimas. Å iuos simptomus dar sustiprina etilo alkoholio koncentracija organizme. Dėl to žmogus nevalingai gali imti nusirenginėti, kas dar labiau padidina bendrÄ kÅ«no atvėsimÄ . 41 kÅ«no sužalojimas, kuris nustatytas iÅ¡vadoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais ar pavirÅ¡iais. Jie galėjo bÅ«ti padaryti ir griÅ«vant, tačiau ne vieno, o daugelio griuvimų metu. Su nustatytais kÅ«no sužalojimais ir įvertinus girtumo laipsnį, asmuo galėjo nueiti apie 500 metrų atstumÄ savarankiÅ¡kai (t. 4, b.l. 6). 4.17.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(5073)-IS1-6342, nurodoma, kad V. T. buvo atliktas psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafÄ . Negalima nustatyti, ar tiriamasis V. T. UZCT testo metu į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ ar netiesÄ , nes tiriamasis aktyviais savo veiksmais įtakojo testo diagramas (t. 2, b. l. 116-120).

5. Dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Apeliacinio skundo motyvai dėl V. T. kaltės, padarius veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., iÅ¡ esmės pagrįsti, tačiau praÅ¡oma skirti bausmė aiÅ¡kiai per griežta. 5.

1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. T. nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatÄ . 2015 m. vasario 28 d. apie 17.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas automobilyje „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir R. P., sustabdė vairuojamÄ automobilį ir liepė R. P. iÅ¡lipti, pastarajam nepaklusus, iÅ¡lipo pats bei atidaręs keleivio pusės dureles pakartojo liepimÄ iÅ¡lipti, po ko, nukentėjusiajam iÅ¡lipus ir nuėjus prie Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nusekė iÅ¡ paskos ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R.

P., tyčia pastarajam sudavė nemažiau kaip 41 smÅ«gį į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas kaktoje, deÅ¡inio antakio srityje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, intradermalines kraujosruvas kakle, kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies projekcijoje, smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kakle, deÅ¡inio sėdmens srityje, juosmens kairėje, abipus kelių projekcijose, deÅ¡inėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, abipus žastuose, abipus dilbiuose su odos nubrozdinimais, krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, apibus blauzdose, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. 5.

2. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

Visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. (kasacinės bylos Nr. 2K-101-628/2018, 2K-254-511/2017, 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-182-489/201). Tiesioginių V. T. kaltės įrodymų nėra, tačiau byloje pakanka netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad V. T. padarė nusikaltimÄ apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis (5.1. p.). 5.3.

V. T. turėjo motyvÄ panaudoti smurtÄ prieÅ¡ R. P., nes iÅ¡ liudytojo parodymų ir bylos dokumentų matyti, kad važiuojant tarp V. T. ir R. P. kilo ginčas, be to, R. P. tuo pačiu laiku tris kartus skambino į BPC, praneÅ¡damas, kad girtas asmuo ruoÅ¡iasi važiuoti. IÅ¡ liudytojo L. K. parodymų matyti, kad automobilyje tarp V. T. ir R. P. kilo ginčas. (duomenys neskelbtini) jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir aiÅ¡kinosi apie 10 minučių, po ko V. T. grįžo vienas ir pasakė, kad R. P. kartu nevažiuos (4.2. p.). 2015-02-28 nuo 15:11 val. iki 16:49 val. iÅ¡ R.

P. naudotu telefonu tris kartus skambinta į BPC, pranešant, kad girtas asmuo ruošiasi važiuoti automobiliu „Toyota“, v.n. (duomenys neskelbtini) (V. T. naudotas automobilis) iš Riešės k. (4.8 p.). V. T. versija nepaaiškina, kodėl, jei R. P. išlipo iš automobilio savo noru, V. T. automobilyje liko R. P. telefonas, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau po valandos po paskutinio R. P. skambučio į BPC, prisijungė prie celės, veikiančios V. T. buvusios žmonos ir dukters gyvenamojoje vietoje.

Tačiau faktas, kad R. P. telefonas liko pas V. T., paaiÅ¡kinamas pastarojo noru atimti iÅ¡ R. P. telefonÄ ir sutrukdyti jam paskambinti į BPC. 5.4. IÅ¡ informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. T. jau anksčiau buvo teisiamas už smurtinį elgesį (teisminio proceso Nr. 1-01-1-05046-2016-7) už tai, kad 2016-02-01, apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), namuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę I. B., o bÅ«tent vienÄ kartÄ trenkė rankos kumščiu jai į nosį ir spardė kojomis, tuo sukėlė nukentėjusiajai I.

B. fizinį skausmÄ . 2017-04-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamasis procesas nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiÄ ja. 5.5. prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos medžiaga neleidžia daryti iÅ¡vados, jog R. P. jam nustatytus kÅ«no sužalojimus galėjo patirti pats - griuvinėdamas. IÅ¡ liudytojų L. K., V. B., J. G. parodymų (4.2., 4.6., 4.7. p.), fakto, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ konfliktÄ su V. T. R. P. tris kartus skambino į BPC (4.8. p.) ir rÅ«pinosi, jog girtas asmuo nevairuotų transporto priemonės matyti, kad R.

P., nors ir apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo pats judėti, mÄ stė pakankamai aiÅ¡kiai ir logiÅ¡kai, negriuvinėjo, jokių kÅ«no sužalojimų nebuvo patyręs. Taigi, R. P. bÅ«klė nebuvo tokia, kad visÄ keliÄ nuo tos vietos, kur iÅ¡siskyrė su V. T., iki tos vietos, kur rastas jo kÅ«nas, jis bÅ«tų ėjęs griuvinėdamas. IÅ¡ papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nuo vietos, kur V. T. su R. P. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, iki tos vietos, kur rastas R. P. kÅ«nas, veda kelias, kuriame nėra ribotÄ pavirÅ¡ių turinčių objektų, į kuriuos griÅ«nant, galima patirti tokius sužalojimus, kaip krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžis.

Å is sužalojimas pagal teisės medicinos eksperto iÅ¡vadÄ ir vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu visumoje su kitais kÅ«no sužalojimais, nes gyja ilgiau nei 10 dienų. Todėl teismas ir dėl Å¡ios priežasties atmeta versijÄ , kad sunkiausias R. P. padarytas kÅ«no sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas pastarajam griÅ«vant. 5.6. V. T. kaltę netiesiogiai įrodo ir jo elgesys po įvykio. Nors kaltinamasis teigia, kad jo vykimas iÅ¡ Lietuvos buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, bylos duomenys tai paneigia. IÅ¡ liudytojos N. O. parodymų matyti, kad kitÄ dienÄ po įvykio, V.

T. pasakojo tik apie planus iÅ¡vykti į užsienį uždarbiauti, tačiau konkrečių darbo pasiÅ«lymų neturėjo. IÅ¡vykęs į AirijÄ , be darbo buvo apie dvi savaites (4.5. p.). IÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jo iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos buvo skubotas, nes lėktuvo bilietų jis nebuvo įsigijęs iÅ¡ anksto, bilietus tiesiogiai aerouoste, iÅ¡vyko neturėdamas konkretaus darbo pasiÅ«lymo. Taigi toks skubus iÅ¡vykimas negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas netikėtai atsiradusia darbo vieta, o tik baudžiamosios atsakomybės vengimu. 5.8.

Apibendrinant 5.3. -5.5. p. iÅ¡dėstytus ir iÅ¡nagrinėtus netiesioginius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie sudaro sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl V. T. kaltės. Aptartais įrodymais nustatyta, kad V. T. turėjo motyvÄ panaudoti smurtÄ prieÅ¡ R. P. ir paskutinis su juo bendravo tarpusavio ginčo metu. R. P. nustatytų sužalojimų padarymo laikas sutampa su ginčo laiku. R. P. negalėjo patirti jam nustatytų sunkiausių kÅ«no sužalojimų griÅ«damas.

R. P., vengdamas atsakomybės, vos paaiÅ¡kėjus įvykiui iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir ilgÄ laikÄ slapstėsi užsienyje. Taigi neabejotinai įrodyta V. T. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. 5.9. Atsižvelgiant į papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu patikslintÄ nusikaltimo padarymo vietos adresÄ (4.13 p.), kaltinime nurodytas įvykio vietos adresas keičiamas į (duomenys neskelbtini). 5.10. V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. T. padaryta nusikaltimas priskirtas prie nesunkių, padarytas tiesiogine tyčia. BK 138 str. 1 d. sankcija numato laisvės apribojimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmes. V. T. jam inkriminuojamÄ veikÄ padarė neturėdamas teistumo, todėl pagal BK 55 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas. Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui (BK 61 str.).

6. Dėl kaltinimo pagal BK 144 str. Å ioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. 6.1. V. T. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 144 str. tuo, kad sukėlęs pavojų R. P. gyvybei ir turėdamas galimybę pagelbėti bei suteikti jam pagalbÄ , jos nesuteikė (1.2. p.). 6.2. BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Å is nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia– kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigÄ rÅ«pintis ar kuriam jis sukėlė pavojų yra (galbÅ«t yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (kasacinė byla Nr. 2K-225-895/2016). IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad V. T. neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad kilo grėsmė R. P. gyvybei. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad nepaisant patirtų sužalojimų, R.

P. padarytas tik vienas nesunkus kÅ«no sužalojimas, pasireiÅ¡kęs Å¡onkaulio lūžiu. Dėl Å¡io sužalojimo R. P. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (judėti, gintis, Å¡aukti), net ir įvertinus jo girtumÄ . Taip pat neatmeta galimybės, kad jis galėjo nueiti 500 m atstumÄ (4.14. 4.16 p.). Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad konfliktas įvyko gyvenvietėje, netoli R. P. namų, t. y. 740 metrų arba 9 min. ėjimo atstumu (p. 4.13). IÅ¡ 5.3 p. iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad telefonÄ iÅ¡ R.

P. V. T. atėmė ne norėdamas sutrukdyti R. P. iÅ¡sikviesti pagalbÄ , bet norėdamas sutrukdyti praneÅ¡ti, kad V. T. vairuoja transporto priemonę neblaivus. IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad V. T. veiksmuose nėra nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas ir paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. 7.1. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusioji, R.

P. motina, I. P., pateikė civilinį ieškinį dėl 2 632 € laidojimo išlaidų atlyginimo ir 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nes V. T. išteisinamas pagal BK 144 str., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, o tiesioginio priežastinio ryšio, tarp R. P. padarytų kūno sužalojimų ir jo mirties nuo bendro kūno atvėsimo, nenustatyta. 7.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ nukentėjusiosios I. P. civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad ji savo dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį sukrėtimÄ sieja ne su jos sÅ«nui padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytu prieÅ¡ jo mirti, bet su jo mirtimi. Tačiau Å¡iuo pagrindu civilinis ieÅ¡kinys ir dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas dėl 7.1. p. nurodytų priežasčių. 7.3. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ir už R. P. prieÅ¡ jo mirtį padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 7.4. 1975-03-15 Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ .

Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tik patyrus nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 p., o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 p.). 7.5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu.

Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 2K-225-895/2016). 7.6. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jos ir sÅ«naus santykiai nebuvo itin artimi. Nukentėjusioji ir R. P. gyveno atskirai. Nukentėjusioji nurodo, kad „/.../ AÅ¡ per daug apie jo gyvenimÄ nežinau, kadangi bendravome retai.

Nežinau su kuo jis bendraudavo, daugiausiai su kaimynais, Nežinau kas buvo jo draugai. /.../.“ (t. 1, b.l. 131). Remiantis tokia bylos medžiaga, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog nukentėjusiosios I. P. ir jos sÅ«naus R. P. santykiai buvo labai glaudÅ«s, ir priteisti nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimÄ už R. P. prieÅ¡ jo mirtį padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Vadovaujantis BPK 326 str. 4 d. 329 str., 2 p., teisėjų kolegija nusprendė: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-04-25 nuosprendį dalyje, kurioje V. T. iÅ¡teisintas pagal BK 138 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį. V. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimÄ 1 metams 3 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ , prilyginant vienÄ sulaikymo paros laikÄ dviem laisvės apribojimo paroms, įskaityti sulaikymo laikÄ nuo 2015-12-10 iki 2015-12-11 (dvi paras). Ä®pareigoti visÄ bausmės vykdymo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Likusioje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018-04-25 nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Nijolė Žimkienė