70334e4d-9ee7-47cb-850c-321cd9f4d360 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-692-562/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23840-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų V. K. ir R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų V.

K. ir R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo; suinteresuoti asmenys – Nordea Bank AB, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „GELVORA“, SIA „B2Kapital“, A. I., G. M., S. M., iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, irn u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjai V. K. ir R. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ , administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

Nurodė, kad santuokÄ sudarė 1993 m., turi tris vaikus, gimusius 1990, 1994 ir 1999 metais. PareiÅ¡kėjas 1996 m. spalio 28 d. įsigijo UAB „Peronas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Vidrimvila“), kuri prekiavo statybinėmis medžiagomis ir vykdė statybos darbus, 100 proc. akcijų. Nurodė, kad 1994 metais įsigijo du butus (duomenys neskelbtini), kuriuos 1999 metais sujungė į vienÄ butÄ . Buto įrengimui 1999 m. spalio 27 d. iÅ¡ AB Lietuvos taupomojo banko paėmė 75 000 JAV dolerių paskolÄ , o 2002 m. kovo 26 d. ir 2004 m. spalio 22 d. paskolos sutartį pakeitė, t. y. kredito suma buvo padidinta iki 21 090 JAV dolerių ir 69 508 Eur.

AB Sampo bankas 2005 m. spalio 19 d. paskolÄ refinansavo suteikiant 144 810 Eur kreditÄ . 2007 m. birželio 4 d. paskolÄ refinansavo bankas Nordea Bank Finland Plc, kuris suteikė 278 035,22 Eur kreditÄ . Ä®sipareigojimų vykdymui buvo įkeistas butas. Nurodė, kad 2009 – 2011 metais įsiviravus ekonominiam sunkmečiui UAB „Vidrimvila“ nustojo veikti, pareiÅ¡kėjas V. K. 2011 metais įsidarbino UAB „Žalieji projektai“, bet pajamų nepakako Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į bankus AB „Swedbank“, AB SEB, Nordea Bank AB ir atitinkamai 2010 m. gegužės 21 d., 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. kovo 31 d. paėmė papildomas paskolas. Ä®mokas paskoloms grÄ Å¾inti laiku mokėjo iki 2014 m. pradžios. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui V. K. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo pensijÄ â€“ 58 Eur (atėmus antstolių iÅ¡skaitymus). Darbdavys UAB „Žalieji projektai“ nemoka darbo užmokesčio, skola – 1 047,44 Eur.

PareiÅ¡kėjai ieÅ¡ko darbo, tačiau nesėkmingai. Nurodė, kad skola kreditoriams sudaro apie 296 798,94 Eur. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise turi butÄ , UAB „Vidrimvila“ ir UAB „SE sistemos“ akcijų, taip pat skolininkÄ S. M., kuris skolingas 17 377,20 Eur. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad Å¡eimos poreikiams tenkinti per mėnesį reikėtų 130 Eur.Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB bylÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų skola, kuri užtikrinta buto, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka, sudaro 306 972,16 Eur.

Buto vertė – 290 000 Eur.Suinteresuotas asmuo UAB „GELVORA“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad bankroto byla pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai nurodė gaunÄ 128,67 Eur pajamų, bet jų nepakanka pareiÅ¡kėjų nurodytiems bÅ«tiniems poreikiams tenkinti (130 Eur iÅ¡laidų suma), bankroto administratoriaus iÅ¡laidoms atlyginti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo netenkinti.

Nurodė, kad vienintelė pareiÅ¡kėjų įvardijama nemokumo priežastis – ekonominis sunkmetis, kuris įtakojo verslo žlugimÄ , tačiau ekonominė krizė savaime nereiÅ¡kia fizinio asmens ar verslo subjekto pajamų sumažėjimo, ypač kai iki 2014 m. pradžios paimti kreditai buvo grÄ Å¾inami laiku. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kaip panaudojo suteiktus kreditus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų požiÅ«ris į skolinimÄ si buvo neatsakingas, nes 1999–2010 metų laikotarpiu jie paėmė daug paskolų, neplanuodami pajamų ir iÅ¡laidų.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų turtiniai įsipareigojimai tik neženklia dalimi (7 000 Eur) didesni nei jiems priklausančio turto vertė. NurodytÄ sumÄ pareiÅ¡kėjai galėtų grÄ Å¾inti per protingÄ terminÄ . Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 130 Eur, bet pareiÅ¡kime nenurodyta, iÅ¡ kokių lėšų bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir atlyginamos bankroto administratoriaus iÅ¡laidos.Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ prašė bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Nurodė, kad skolos dydis Å¡iuo metu yra 3 074,23 Eur.Suinteresuotas asmuo G. M. prašė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskolinęs 50 000 Lt iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾ino 23 000 Lt, o kitÄ paskolos dalį vengia grÄ Å¾inti.IÅ¡vadÄ duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pareiÅ¡kėjai tinkamai rÅ«pinasi savo vaikais.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė pareiÅ¡kėjams V.

K. ir R. K. iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas nustatė, kad bendra pareiÅ¡kėjų skola yra 321 460,36 Eur, pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančio buto vertė – 290 000 Eur, debitas – 31 460,60 Eur, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai yra nemokÅ«s (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 2 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kotojas V.

K., remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi, pakeistas naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju Ž. Å . vykdomojoje byloje Nr. 0004/04/00463 pagal Vilniaus miesto 2–ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-1041 dėl 193 146,75 Lt (55 939,17 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. S.. Tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus sudarant reikalavimo perleidimo sutartį dėl kurio sumažėjo jo mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais teismas pripažino nesÄ Å¾iningais ir atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ (FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p.).III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėjai V. K. ir R. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjų nemokumo, tačiau nesutinka, kad reikalavimo perleidimo sandoris, kuriuo buvo perleistas 55 939,17 Eur vertės reikalavimas dėl skolininko R. S. kitam asmeniui, laikytinas turėjusiu esminės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjų nemokumo atsiradimui.

Teigia, kad teismas turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo). PareiÅ¡kėjai atkreipia dėmesį, kad aplinkybės dėl reikalavimų perleidimo sutarties nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, dėl jų pareiÅ¡kėjai neturėjo galimybės duoti jokių paaiÅ¡kinimų, taigi jiems nebuvo užtikrintas pilnavertis teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas, nors pareiÅ¡kėjai dalyvavo visuose teismo posėdžiuoseNurodo, kad R.

S. skola pareiÅ¡kėjui V. K., kuriÄ pastarasis dar 2014 m. lapkričio 13 d. perleido Ž. Å ., buvo beviltiÅ¡ka iÅ¡ieÅ¡koti nuo 2007 m. sausio 11 d., kai buvo realizuotas visas areÅ¡tuotas skolininko R. S. turtas ir iÅ¡ to padengta tik maža dalis skolos pareiÅ¡kėjui V. K. (pervesta tik 10 197,98 Lt (2 953, 54 Eur)). Nurodo, kad R. S. skolÄ eilę metų objektyviai vertino kaip beviltiÅ¡kÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris jo sudarymo metu apskritai neturėjo jokios įtakos pareiÅ¡kėjų mokumui ir juo jokiu bÅ«du nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjų kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi Å¡i skola pagal pateikiamus kartu su atskiruoju skundu įrodymus realiai buvo neiÅ¡ieÅ¡kotina dar nuo 2007 metų pradžios, kuomet jokių pradelstų įsipareigojimų bankroto byloje įtrauktiems kreditoriams net nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų paaiÅ¡kinimus: 2003 m. liepos 2 d. paprastÄ jį vekselį; 2004 m. vasario 9 d.

V. K. praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo; 2004 m. vasario 10 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ; skolininko R. S. 2004 m. vasario 17 d., 2004 m. vasario 20 d., 2004 m. vasario 26 d. turto areÅ¡to aktus; antstolės V. D. 2004 m. spalio 26 d. siÅ«lymÄ ; 2014 m. lapkričio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį sudarytÄ tarp V. K. ir Ž. Å .; 2015 sausio 16 d. pareiÅ¡kimÄ dėl teisių perėmimo vykdymo procese. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus iÅ¡kilo vėliau, t. y. priėmus pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡omi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjo V.

K. veiksmus, perleidžiant reikalavimo teisę, pripažino nesÄ Å¾iningais ir atsisakė pareiÅ¡kėjams iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.FABÄ® paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABÄ® 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai yra nemokÅ«s ir dėl to ginčo nėra, tačiau fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .Pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, kadangi sudarė reikalavimo perleidimo sandorį, pagal kurį perleido 55 939,17 Eur vertės reikalavimÄ naujam kreditoriui.

Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad R. S. skola pareiÅ¡kėjui V. K. buvo beviltiÅ¡ka iÅ¡ieÅ¡koti dar nuo 2007 m. sausio 11 d., kai buvo realizuotas visas areÅ¡tuotas skolininko turtas ir iÅ¡ to padengta tik maža dalis R. S. skolos. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjai nurodo, kad kreditai iki pat 2014 m. pradžios buvo grÄ Å¾inami laiku, taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2014 m. pareiÅ¡kėjų finansinė situacija buvo sunki. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepaisant sunkios finansinės situacijos, pareiÅ¡kėjas V.

K. 2014 m. lapkričio 13 d. nusprendė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį ir perleisti 55 939,17 Eur vertės kreditorinį reikalavimÄ naujam kreditoriui. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjo V. K. kreditorinis reikalavimas galimai buvo beviltiÅ¡kas, tačiau pareiÅ¡kėjai nei pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nei apeliaciniame skunde nenurodo Å¡io reikalavimo perleidimo priežastis ir kokiÄ naudÄ iÅ¡ to gavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie pareiÅ¡kėjo V. K. veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjų kreditorių atžvilgiu.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo V. K. skolininko finansinė padėtis, perleidžiant reikalavimo teisę, buvo bloga, nereiÅ¡kia, kad ji ateityje negalėjo pasikeisti, sudarant galimybę grÄ Å¾inti skolÄ . Taigi apeliantas, žinant apie savo įsipareigojimų mÄ stÄ bei tai, kad negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, atėmė nors ir hipotetiÅ¡kÄ , tačiau galimybę didesne apimtimi tenkinti savo kreditorių kreditorinius reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai laikė nesÄ Å¾iningu.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas ir pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :apeliantų pareiÅ¡kėjų V.

K. ir R. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Rosita Patackienė