702d9847-caa0-4ee2-93a6-e2fafb46ab8c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1217-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-00246-2017-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui L.

T. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. T. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-5).

Skunde nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, kur pareiÅ¡kėjui nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, dėl to jis patyrė įvairių nepatogumų. Nebuvo įrengtos kopėtėlės užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , nebuvo vietos televizoriui pastatyti antrame lovos aukÅ¡te. RÅ«bams bei batams džiovinti skirta patalpa per maža, virtuvėje neužteko vietos maistui pasigaminti, veikė tik viena viryklė. Pataisos įstaigos valgykloje įrengtas siauras tunelis, susidarydavo spÅ«stys, kildavo konfliktinės situacijos.

Tiekiamas maistas buvo skurdus, nekokybiÅ¡kas. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas drauge su ŽIV bei vėžiu sergančiais asmenimis. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios teisės aktus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, depresija, nepatogumais, nuovargiu. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 9-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 14 bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, kur jam teko pakankamai laisvo.

Pažymėjo, kad nuteistieji pagal grafikÄ gali sportuoti sporto aikÅ¡tyne, užsiimti kita leistina veikla. PareiÅ¡kėjo miegamojoje patalpoje kiekvienam nuteistajam buvo skiriama po spintelę, tuo tarpu kopėtėlių įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Pataisos namų valgykloje nėra įrengta tunelių, maistas iÅ¡dalijamas į padėklus. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Visos gyvenamosios patalpos buvo aprÅ«pintos reikiamu inventoriumi.

Ä® pataisos namų administracijÄ dėl kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Tiekiamas maistas atitinka kokybės reikalavimus, periodiÅ¡kai atliekami gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai. Pažeidimų nebuvo nustatyta. Teisės aktuose nenumatytas draudimas ŽIV sergančius asmenis laikyti drauge su kitais asmenimis. Atsakovas pažymėjo, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis (b. l. 9, 16-17) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-04-18 iki 2017-02-26 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 14 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kuris yra 34 kv. m. ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,77 kv. m. ploto.

Nors pareiškėjas nurodo, jog miegamojoje patalpoje gyveno drauge su 10-11 asmenų, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo oficialiai pateikti įrodymai (kompiuterinės programos „Įskaita“ išrašai), kuriuose matyti ginčo patalpų plotai bei miegamųjų vietų skaičius, paneigia abstrakčius ir deklaratyvius pareiškėjo argumentus dėl asmenų skaičiaus gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neteigia, jog patalpose būtų buvę laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto trūkumo atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai dėl sunkumų naudojantis sanitariniu mazgu, per mažos drabužių džiovinimo patalpos bei virtuvės skunde yra siejami su pareiškėjo nurodomu patalpų perpildymu. Kaip minėta, minimalaus ploto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu šioje byloje nenustatytas, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismas papildomai pažymi, jog virtuvės ir skalbyklos įrenginių kiekiai numatyti Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) (toliau – Materialinio aprūpinimo normos).

Minėtose normose tikslus viryklių ir lentynų batams džiovinti kiekis nenurodytas, jis nustatomas pagal reikmę. Atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose Nr. PA-369, Nr. PA-436 (b.l.23-28) konstatuota, kad Alytaus pataisos namuose kiekvienam būriui yra skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rūbų džiovyklos, tualetai, prausyklos. Patalpos bei jose esantys įrenginiai tvarkingi, prižiūrimi. Minėtuose patikrinimo aktuose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Kaip teigia pats pareiškėjas, Alytaus PN virtuvėlėje buvo įrengta viryklė ir patalpa drabužiams bei batams džiovinti.

Å i aplinkybė bylos duomenimis nepaneigta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apreiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pataisos namų valgykloje įrengtas siauras tunelis, kuriame nuolat susidarydavo spÅ«stys bei kildavo konfliktinės situacijos, tačiau teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra reglamentuoti pataisos įstaigos valgyklos įrengimo konstrukciniai ypatumai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog tunelis valgykloje nėra įrengtas. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PA-369 (b. l. 23-25) nustatyta, kad 8, 9, 10 sektorių patalpose įrengta atskira valgyklos salė, maistas į jÄ vežamas termosuose, teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Savo nurodomų argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas neturi pagrindo netikėti Alytaus PN oficialiai pateiktais paaiÅ¡kinimais ir duomenimis. PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl netinkamai įrengtų valgyklos patalpų nelaikytini pakankamais neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti atlyginta pinigais, konstatavimui. Skunde teigiama, jog tiekiamas maistas buvo nekokybiÅ¡kas, skurdus. Atsakovo atstovas pateikia į bylÄ Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus Cheminių tyrimų protokolus, taip pat Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimo protokolus (b. l. 32-42), iÅ¡ kurių matyti, jog Alytaus PN tiekiamas maistas atitiko teisės aktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (Žin., 2002, Nr. 4-98) numatytas maisto energetines vertes.

Teismas taip pat pažymi, jog byloje esančiame Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (b. l. 18-19) nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusius sveikatos sutrikimus dėl, jo nuomone, netinkamo maitinimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai suteikto maitinimo atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad prie dviaukÅ¡tės lovos nebuvo įrengtos kopėtėlės, nebuvo vietos televizoriui pasidėti. Materialinio aprÅ«pinimo normos numato, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa turi bÅ«ti aprÅ«pinta metaline lova, stalu, taburete, spintele, Å¡iukÅ¡lių dėže ir kt., tačiau Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra nurodytos pareiÅ¡kėjo minimos kopėčios užlipti į lovÄ , esančiÄ antrame aukÅ¡te, bei televizoriaus laikikliai, tokiu bÅ«du Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo tokia, jog jis negalėjo užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ ir kad dėl to jam kilo didelių sunkumų. Skunde teigiama, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis bei vėžiu sergančiais asmenimis, todėl jam nuolat kildavo pavojus susirgti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.

Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu LVAT yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999-01-22 įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija 1999-12-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999-01-22 įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl laikymo drauge su vėžiu sergančiais asmenimis ir dėl to kilusio pavojaus jo sveikatai, laikytini nepagrįstais, kadangi vėžys nėra priskiriamas užkrečiamų ligų kategorijai, o teisės aktuose nėra reglamentuotas vėžiu sergančių asmenų izoliuotas laikymas nuo kitų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl yra atmestini.Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                          Asta Urbonienė