702bd5ec-5f88-43e2-b30d-e46635408eea · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V

                                                                         Â

            Baudžiamoji byla Nr. 1A-399/2010

 Procesinio sprendimo kategorijos:                               1.2.3.2.6;

1.2.3.2.8; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                               Â

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,Â

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

nuteistajam

V. V. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinta su Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d.

IÅ¡

V. V. nukentėjusiojo A. A. naudai priteista 5442,24 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

IÅ¡

V. V. Valstybinei ligonių kasai priteista 3495,74 Lt už suteiktas gydymo paslaugas Ž. A. . Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. V. nuteistas už tai, kad

kankindamas ir dėl chuliganiškų paskatų nužudė Ž. A. . V. V. 2009 m. liepos 18 d., apie 15 val. viešoje vietoje prie

parduotuvės (duomenys neskelbtini)  bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, savo veiksmams panaudodamas kaip pretekstÄ Â menkavertę dingstį dėl praeityje buvusių asmeninių nesutarimų tyčia rankomis sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių į galvos sritį Ž. A. , tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkiÄ galvos smegenų traumÄ â€“ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu, suminkÅ¡tėjimu bei foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, žandų bei deÅ¡inės akies apatinio voko minkÅ¡tuosiuose audiniuose. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V.

V. nukentėjusįjį be sÄ monės automobilio bagažinėje nuvežė į nuoÅ¡aliÄ vietÄ prie Å eÅ¡upės upės Kudirkos Naumiestyje, paliko gulintį ant žolės, dėl ko 2009 m. liepos 19 d. nuvežtas GMP į ligoninę, 2009 m. liepos 20 d., 13.35 val. VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikose Ž. A. mirė.

Nuteistasis V.

V. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d.

6 p., 8 p. į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo padarytos nusikalstamos veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos. V. V. teigimu, jo veiksmai nukentėjusiojo

atžvilgiu prie parduotuvės buvo sÄ lygoti pykčio dėl netinkamų paties Ž. A. veiksmų, tai buvo atsakas į netinkamÄ nukentėjusiojo

elgesį, tarpusavio santykių aiškinimasis. Anot apelianto, jis pasikvietė Ž. A. norėdamas išsiaiškinti, kodėl šis rašo pareiškimus ant

jo policijai dėl ankstesnio įvykio, tada tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, jis sudavė Ž. A. smūgius, nenumatydamas pasekmių ir nesiekdamas nukentėjusiojo mirties. Nuteistojo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad vidinės paskatos, lėmusios jį nusikalsti, buvo pyktis ir santykių aiškinimasis, tarp jo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir konfliktas kilo, būtent, dėl jo ir Ž. A. asmeninių santykių, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Todėl, anot V. V. , tokia jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.

1 d.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., nurodo, kad nužudymas pagal šį punktÄ kvalifikuojamas tik tuomet, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Nuteistasis pažymi, kad suduodamas smÅ«gius Ž. A. , jis neturėjo tikslo atimti nukentėjusiajam gyvybės, Å¡ių padarinių nesiekė, Ž. A. mirtis yra jo padarytos veikos atsitiktinė, o ne bÅ«tinoji pasekmė. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiajam sudavė tik du spontaniÅ¡kus smÅ«gius, t. y. jam padaryti sužalojimai nepasižymėjo gausumu, be to, smurto naudojimo metu Ž.

A. buvo neblaivus, todėl negalėjo jausti didelių fizinių kančių. Anot V. V. , pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl

jo veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., neatsižvelgė į kai kuriuos byloje esančius ir turinčius esminę reikšmę įrodymus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad Ž. A. sužalojimai konstatuoti tik galvoje, Ž. A. lavone sužalojimų, būdingų

kankinimui nekonstatuota, medicininių duomenų, rodančių, jog prieš mirtį Ž. A. patyrė dideles fizines kančias, nėra. Nei vienas iš

liudytojų – A. B. , R. M. , R. V. neparodė, kad Ž. A. kentė skausmÄ , visi liudytojai teigė manę, jog Ž. A. girtas ir apsimeta, kad daugiau jo nemuÅ¡tų. Todėl, neaiÅ¡ku, kokiais parodymai vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Ž. A. kentė skausmus. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kad jis Ž. A. įkėlė į automobilio bagažinę ir vežė prie upės su tikslu parodyti R. M. , jis nesuvokė, jog tai yra nukentėjusiojo kankinimas, jis manė, kad Ž. A. yra

girtas ir apsimeta, jog daugiau jo nemuštų, jokio tikslo kankinti Ž. A. jis neturėjo. Be to, anot apelianto, byloje

nenustatyta, kad nukentėjusiojo patalpinimas į automobilio bagažinę ir nuvežimas prie upės būtų turėjęs įtakos jo mirčiai, ar sukėlęs jam dideles fizines kančias.

V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo teigimu, nors jis įvykio dienÄ ir buvo apsvaigęs, tačiau tokia jo bÅ«klė neturėjo jokios įtakos nusikaltimo padarymui. Å iÄ aplinkybę, anot apelianto, patvirtino liudytojai A. B. , A. A. . V. V. pažymi, kad jo parodymai tikslÅ«s, jis viskÄ gerai prisimena, nuo pat sulaikymo savo parodymų nekeitė.

Apelianto nuomone, nukentėjusiajam A. A. priteistos neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per didelis ir neatitinkantis nei sÄ Å¾iningumo, nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Nuteistasis nurodo, kad jo galimybės atlyginti tokio dydžio žalÄ yra labai menkos, jis neturi jokio turto, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems privalo suteikti iÅ¡laikymÄ . Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo Ž. A. gyvenimo bÅ«dÄ â€“ nukentėjusysis girtuokliavo, vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių turtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde neneigia sudavęs nukentėjusiajam Ž. A. smūgius,

sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, t. y. nuteistasis prisipažįsta nužudęs Ž. A. , tačiau V. V. nesutinka su jo

veikos kvalifikavimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė dvi nužudymÄ kvalifikuojančias aplinkybes ir neteisingai jo veikÄ

kvalifikavo kaip nužudymÄ kankinant ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.               Â

           Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. ChuliganiÅ¡kos paskatos yra nužudymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos – paprastai pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, bÅ«tina iÅ¡tirti faktinius duomenis apie nuteistojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų bendravimÄ , tarpusavio santykius, nustatyti, ar nuteistasis ir nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo pažįstami, kaip tarpusavyje bendravo, ar tarp jų buvo konfliktų, asmeninio pobÅ«džio ginčų, nesutarimų, pagrindo pykčio, pavydo ar kitokių asmeninių paskatų kilimui.

           Nuteistasis

V. V. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo

apeliaciniame skunde tvirtina, kad konflikto su nukentėjusiuoju Ž. A. priežastis buvo jų asmeniniai nesutarimai dėl

ankstesnių Ž. A. veiksmų. Iš liudytojų A.

A. , A. B. , R. M. , A. A. R. V. parodymų, byloje esančių

dokumentų matyti, kad prieš šį įvykį tarp V. V. ir Ž. A. buvo nesutarimų, 2009 m. liepos 7 d. V.

V. su kitais asmenimis vežė Ž. A. į miÅ¡kÄ ,,paauklėti“ dėl, neva, Ž. A. įvykdytų vagysčių iÅ¡ R.

M. . Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ V. V. Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (t. 3, b. l. 1 – 7). IÅ¡ Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžio matyti, kad V. V. , R. M. , M. L. ,

R. B. , 2009 m. liepos 7 d., ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, bendrais tyčiniais veiksmais, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos,

savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ savo tariamÄ teisę, Ž. A. nusivežė automobiliu į miÅ¡kÄ , kur panaudodami psichinę

prievartÄ bei M. L. sudavus ranka per veidÄ , V. V. spyrus koja, R. B. sudavus alkÅ«ne į veidÄ ir pagaliu per galvÄ , reikalavo prisipažinti Ž. A. , jog 2009 m. liepos 7 d. naktį jis pagrobė iÅ¡ R. M. spiritÄ ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , ir sumuÅ¡tÄ Å½. A. paliko miÅ¡ke. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. pažinojo Ž. A. , konfliktų su juo neturėjo, todėl ir priežasties nukentėjusįjį mirtinai sužaloti nebuvo, o nesutarimai tarp Ž.

A. ir R. M. dėl, neva, padarytų vagysčių buvo menkavertė dingstis sužaloti Ž. A. . Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . IÅ¡ byloje esančio Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp V. V. ir Ž. A. buvo iÅ¡ anksčiau susiklostę blogi asmeniniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas ankstesnius V. V. ir Ž. A. nesutarimus dėl Ž. A. padarytų vagysčių iÅ¡ V. V. pažįstamo

R. M. laikė menkaverte dingstimi, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga, tai patvirtina ir Šakių rajono

apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendis, iš kurio matyti, kad V. V. ir Ž. A. konfliktas buvo pasiekęs

tokį lygį, kad V. V. veiksmai prieš Ž.

A. kvalifikuoti kaip nusikalstami. Ankstesni nesutarimai su Ž. A. įvykio dienÄ sukėlė V. V. pyktį ir, bÅ«tent, pyktis ir noras iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius buvo paskatos, nulėmusios jo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį. Nuteistojo V. V. veiksmai buvo sÄ lygoti pykčio dėl, jo nuomone, netinkamo nukentėjusiojo elgesio ir, jo supratimu, buvo atsakas į netinkamus ankstesnius nukentėjusiojo veiksmus. Vidinė paskata, lėmusi V. V. nusikalsti, buvo pyktis, noras atkerÅ¡yti. Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos. Ä®vertinus nuteistojo V. V. elgesio motyvus, nulėmusius jo pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ , darytina iÅ¡vada, jog Ž. A. smÅ«gius, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, jis sudavė ne dėl chuliganiÅ¡kų, bet dėl asmeninių paskatų.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. V. veiksmus sužaloto nukentėjusiojo Ž. A. atžvilgiu kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., t. y. padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesys su sužalotu nukentėjusiuoju atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo kankinimÄ . Kan­ki­ni­mas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. prasme – tai tam tik­rÄ

lai­kÄ trun­kan­tys veiks­mai, sukelian­tys dideles fi­zi­nes, dva­si­nes kan­čias

nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kū­nÄ ar­ba suda­ran­tys

sÄ ly­gas kil­ti to­kioms kan­čioms (dėl skaus­mo, al­kio, troš­ku­lio, Å¡al­čio,

karš­čio, ver­čiant at­lik­ti nukentė­ju­sį­jį že­mi­nan­čius veiks­mus ir

pan.). Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ tik tuomet, jei kaltininkas suvokė tokį (itin žiauriai ar kankinant) gyvybės atėmimo ypatumÄ ir norėjo taip veikti. Inkriminuojant V. V. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (nužudymas kankinant), bÅ«tina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. iÅ¡

objektyviosios pusės bÅ«tina nustatyti, kad V. V. sumuÅ¡tas Ž. A. jautė didelį skausmÄ , dideles fizines ar dvasines

kančias arba alkį, troškulį, šaltį, karštį, jo atžvilgiu buvo atlikti

žeminantys veiksmai, iš subjektyviosios pusės būtina nustatyti, kad V. V. suvokė, kad jo veiksmai nukentėjusiajam Ž. A. sukelia dideles fizines ar dvasines kančias arba

sudaro sÄ lygas tokioms kančioms kilti ir norėjo taip veikti. Å ioje byloje nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos - nužudymo kankinant nukentėjusįjį - sudėties požymiai.       Â

Pirmosios instancijos teismas, kaip nukentėjusiojo kankinimÄ konstatavo Å¡iuos nuteistojo V. V. veiksmus - V. V. , matydamas, kad Ž. A. kenčia skausmus, jį vežiojo svetimu automobiliu bagažinėje, be jokios pagalbos paliko nuoÅ¡alioje vietoje ir tik kitÄ dienÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Tačiau Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios

instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kur aprašyta V. V. padaryta nusikalstama veika, gramatiškai neteisingai

suformuluota nukentėjusiojo Ž. A. mirties priežastis. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad Ž. A. mirė nuo to, kad nuteistasis nukentėjusįjį be sÄ monės automobilio bagažinėje nuvežė į nuoÅ¡aliÄ vietÄ prie Å eÅ¡upės upės ir paliko gulintį ant žolės. Tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 800/09 (02) matyti, kad Ž. A. mirties priežastis ne nukentėjusiojo vežimas bagažinėje ar gulėjimas ant žolės, o sunki galvos smegenų trauma – kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio pusrutulio, tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, smegenų suminkÅ¡tėjimu, foraminaliniu galvos smegenų kamieno strigimu. Sunki galvos smegenų trauma, sukėlusi nukentėjusiojo mirtį, galėjo iÅ¡sivystyti tiek nuo vieno, tiek nuo visų trauminių poveikių (t. 1, b. l. 53 – 57). Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, tyrimÄ atlikęs teismo medicinos specialistas nenustatė, kad sužalotas Ž. A. , vežamas automobilio bagažinėje ar vėliau gulėdamas ant žolės, jautė dideles fizines kančias, skausmÄ , taip pat nenustatė, jog nukentėjusiojo vežimas automobilio bagažinėje bei jo palikimas

gulint ant žolės turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. IÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. V. matė ir suvokė, jog Ž. A. kenčia

skausmus ir vis tiek sužalotÄ nukentėjusįjį vežė automobilio bagažinėje bei

paliko gulintį ant žolės, pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų A. B. , R. M. , R. V. parodymais.

Tačiau minėtų liudytojų parodymų analizė neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad po

V. V. suduotų smūgių Ž. A. buvo matyti, jog nukentėjusysis kenčia didelius skausmus ir, kad V.

V. , tai matydamas ir suvokdamas, vežiojo nukentėjusįjį automobilio bagažinėje bei paliko jį gulintį ant žolės. Liudytojas A. B. parodė, kad nukentėjusysis Ž. A. nuo V. V. suduotų smÅ«gių susmuko ant žolės, nukentėjusysis nieko nesakė, kvėpavo, sužalojimų ir kraujo nesimatė, nuvažiavus prie upės ir atidarius bagažinę, nukentėjusysis nekalbėjo, nejudėjo, kvėpavo. Liudytojas R. M. parodė, kad atvežtas prie upės, Ž. A. gulėjo automobilio bagažinėje, nekalbėjo. Liudytojas R. V. Ž. A. įvykio dienÄ nematė, nukentėjusįjį jis matė tik kitos dienos ryte, kai kartu su broliu ir R. M. nuėjo prie upės ieÅ¡koti Ž. A. . Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad V. V. , sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , įkėlė jį į automobilio bagažinę bei nuvežęs prie upės paliko gulintį ant žolės, siekdamas sukelti nukentėjusiajam dideles fizines, dvasines kančias ar norėdamas sudaryti sÄ lygas tokioms kančioms kilti. Kaip matyti iÅ¡ paties V. V. , taip pat

liudytojų A. B. , R. M. parodymų, V. V. nesuvokė, kad dėl jo veiksmų – trijų smūgių sudavimo

ranka nukentėjusiajam į galvÄ â€“ iÅ¡kilo pavojus Ž. A. gyvybei. Tiek V. V. , tiek liudytojai A. B. ,

R. M. galvojo, jog Ž. A. yra girtas arba apsimeta ir, kad pagulėjęs pavėsyje ant žolės, atsigaus. TÄ aplinkybę, kad

V. V. nesiekė sukelti didelių kančių sužalotam Ž. A. ar sudaryti sÄ lygų tokioms kančioms kilti, patvirtina

ir tolimesni nuteistojo veiksmai, t. y. automobilio bagažinėje atvežtÄ nukentėjusįjį V. V. iÅ¡kėlė ir paguldė pavėsyje, kad Å¡iam

nebÅ«tų per karÅ¡ta, kitÄ rytÄ V. V. su broliu ir R. M. grįžo į tÄ vietÄ , kurioje paliko gulintį Ž. A. ir pamatę, kad Ž. A. blogai

jaučiasi, iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusiojo Ž. A. įkėlimas į automobilio bagažinę bei vežimas joje

nelaikytina nukentėjusįjį žeminančiais veiksmais, kadangi automobilio, kuriuo buvo vežamas nukentėjusysis, konstrukcija yra tokia, kad krovininė dalis, kurioje buvo paguldytas Ž. A. , nėra atskirta nuo automobilio salono, be to, tokie veiksmai su nukentėjusiuoju (įkėlimas į automobilio krovininę dalį ir vežimas joje) patys savaime negali bÅ«ti laikomi kankinimu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. prasme. Aptartų faktinių duomenų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta nei, kad nukentėjusysis Ž. A. dėl V. V. veiksmų – nukentėjusiojo vežimo automobilio bagažinėje ir palikimo gulint ant žolės –

jautė didelį skausmÄ , dideles fizines ar dvasines kančias, nei, kad V. V. suvokė, kad tokie jo veiksmai sukelia nukentėjusiajam

dideles fizines ar dvasines kančias arba sudaro sÄ lygas tokioms kančioms kilti. Neįrodžius bÅ«tinų – objektyviųjų ir subjektyviųjų - V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, V. V. nusikalstamos veikos kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. negalima.

           Nenustačius

V. V. padarytÄ nusikaltimÄ â€“ Ž. A. nužudymÄ

- kvalifikuojančių požymių bei perkvalifikavus jo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., bÅ«tina iÅ¡spręsti bausmės skyrimo klausimÄ nuteistajam. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

           Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas

numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. V. V. praeityje teistas, tačiau šio nusikaltimo padarymo

metu teistumas buvo išnykęs, baustas administracine tvarka. V.

V. yra bedarbis, buvo registruotas darbo biržoje, jis turi du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 102). Pirmosios instancijos teismas V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo faktinių bylos aplinkybių pripažinimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ V. V. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo

alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios

instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, kad nors jis įvykio dienÄ ir buvo apsvaigęs, tačiau tokia jo bÅ«klė neturėjo jokios įtakos nusikaltimo padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Å i aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir rodo didesnį jo pavojingumÄ , kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų. Nuteistasis V. V. neneigia prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ vartojęs alkoholį, šį faktÄ patvirtino ir liudytojai A.

B. , J. V. , R. M. . Nuteistasis tvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau pats nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei nusikaltimo padarymo aplinkybės (konfliktÄ su Ž. A. pradėjo V. V. , konfliktinę situacijÄ sprendė smurtiniais veiksmais, sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , sužalotÄ nukentėjusįjį vežė automobilio bagažinėje bei paliko gulintį ant žolės) rodo, kad iÅ¡gertas alkoholis įtakojo V.

V. elgesį, paskatino agresijÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino V. V. atsakomybę sunkinančia.

           Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiek V. V. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikalstamÄ veikÄ V. V. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tiek V. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - faktinių bylos aplinkybių pripažinimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos. V.

V. padaryta nusikalstama veika savo rÅ«Å¡imi yra labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrÄ Å¾inamus padarinius ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, tačiau, nustatant bausmės V. V. dydį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad

V. V. Ž. A. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. Ž. A. mirties V.

V. nesiekė, jokių specialių įrankių, skirtų ar pritaikytų kūno sužalojimams daryti (peilio, kirvio, kasteto, lazdos ir kt.) nenaudojo, Ž.

A. nugriuvus, V. V. nukentėjusiojo kojomis nespardė, mušė tik rankomis stovintį Ž. A. , panaudotas smurtas nebuvo itin intensyvus – suduoti trys smÅ«giai. V. V. , supratęs, kad jo padaryta veika kelia pavojų Ž. A. gyvybei, pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , davė teisingus parodymus dėl visų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės aplinkybių. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ , V. V. skiriamos bausmė dydis turėtų bÅ«ti nežymiai mažesnis nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos mediana.     Â

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam A. A. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens

turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Dėl nusikalstamų V. V. veiksmų nukentėjusysis A. A. neteko

brolio, dėl brolio netekties nukentėjusysis patyrė dvasinius sukrėtimus. Nuteistasis

V. V. apeliaciniame skunde pažymi, kad nukentėjusysis Ž. A. girtuokliavo, vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ . Tačiau

nužudyto asmens gyvenimo bÅ«das nesumažina jo artimųjų patirtų iÅ¡gyvenimų dėl jo mirties, artimo žmogaus mirtis, juo labiau jo nužudymas, bet kuriuo atveju sukelia dvasinį sukrėtimÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus. Nuteistasis V.

V. tvirtina, kad jo galimybės atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam yra labai menkos, nes jis neturi jokio turto, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems

privalo suteikti iÅ¡laikymÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V. V. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę

dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo A. A. naudai priteisė 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,             n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti.

V. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Å akių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti V. V. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Â

Kolegijos pirmininkas            Â

                                                                    Viktoras

Kažys

Teisėjai                                                                                                      Â

 Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                                Aloyzas

Kruopys

 Â

          Â

           Â

            Â