702baf63-ec84-4e24-b3a0-a0777cf5dcb1 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-421-917/2016Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00312-2015-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.; 1.1.9.; 2.1.15.;2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 9 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gretai Gurkšnytei, Editai Ugenskienei, Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam J.

B., jo gynėjai advokatei Eglei Dargvainei, nukentėjusiajai A. A., jos atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiojo R. S. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirba LR VMVT PM VKS LavoriÅ¡kių PVP veterinarijos gydytoju-valstybinės veterinarijos inspektoriumi, lietuvis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

J. B. 2014 metų birželio mėnesį pasisavino A. A. 2013 metų gruodžio mėnesį jam patikėtÄ automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1997-01-07), nukentėjusios A. A. įvertintÄ 1738 eurų (6000 litų), interneto svetainės (duomenys neskelbtini) įvertintÄ 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio men. Å¡ioje svetainėje skelbiamÄ analogiÅ¡kus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainÄ , o 2015 m. gegužės 23 d. nepriklausomo turto vertintojo E. L. iÅ¡duortÄ Transporto priemonės vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. L150519 įvertintÄ 400 eurų, ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui.           Be to, jis apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2014 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustytu laiku, Pagėgių miestelyje, prie garažų, esančių Melioratorių g., apgaule, t.y. žinodamas, kad automobilio „Renault SCENIC“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. A., kuri Å¡io automobilio parduoti neketina, tačiau paminėtÄ aplinkybę nutylėdamas ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį R. S., šį automobilį už 261,06 erurų (900,- litų) pardavė R. S., ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį pažadėjęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuvežti pasiraÅ¡yti A. A. į KaunÄ , ir su savininkės paraÅ¡u jÄ grÄ Å¾inti R. S., žinodamas, kad A. A. kreipėsi į policijÄ ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasiraÅ¡ys, apgaulingai žadėjo R.

S. ir K. B., kad sandorį bus galima įregistruoti naujos savininkės K. B. vardu, kol 2015 m. gegužės 18 d. policijos pareigÅ«nų automobilis buvo paimtas iÅ¡ K. B. ir grÄ Å¾intas A. A..Kaltinamasis J. B. teisme kaltu neprisipažino, parodė, jog 2013-05-13 pradėjo dirbti Panemunės pasienio veterinarijoje ir į darbo vietÄ važiavo automobiliu „Mitsubishi“. Automobilis „Mitsubishi“ jo buvusiai draugei M. T. buvo padovanotas 18-ojo gimtadienio proga. Bet ji juo nesinaudojo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2013 m. gruodžio mėn. sugedo A.automobilis „Renault megane scenic“, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini) DraugiÅ¡kai pasiÅ«lė susikeisti automobiliais, kad ji pasiimtų „Mitsubishi“, o jis pasiima „Renault megane scenic“, jeigu jam pavyks jį užvesti. Automobilį pavyko užvesti. A. pasakė, kad jis dabar gali tuo automobiliu naudotis. Jis jį Å¡iek tiek pasitvarkė, pasikeitė kuro filtrÄ , alyvÄ , priekinius valytuvus. Tuo automobiliu sėkmingai važinėjo iki 2014 m. balandžio mėn. Kiek atsimena, grįžo į KaunÄ , tuo metu A. nebuvo namuose. TÄ pačiÄ dienÄ su A. susitarė, kad jis automobilį nupirks, jis pasiÅ«lė 1500 Lt kainÄ .

A. sutiko, viskas vyko girdint M. T.. Tos paÅ¡ios dienos vakare, nuėmė 500 Lt iÅ¡ bankomato. T. matant, padavė 500 Lt kaip avansÄ A. pasižadėjo, kad 2014 m. gegužės mėn. sumokės likusius pinigus - 1000 Lt. A. sutiko. 2014 m. gegužės mėn., buvo perkeltas dirbti iÅ¡ Panemunės veterinarijos pasienio posto į Kybartų kelio pasienio veterinarijos postÄ . Ten dirbo nuo 2014-05-21 iki 2014-07-31, nes 2014-08-01 grįžo dirbti į Panemunės pasienio veterinarijos postÄ . Tuo metu, buvo susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais, todėl 2014 m. gegužės mėn. A. negalėjo atiduoti 1000 Lt skolos.

A. informavo, ji tam neprieÅ¡taravo ir sakė, kad kelių mėnesių laikotarpyje, t.y. iki rudens, tie pinigai bus atiduoti. A. jokių pretenzijų neturėjo. Kas liečia „Renault megane scenic“, tai jos techninė apžiÅ«ra turėjo pasibaigti 2014-06-04. Kadangi pasibaigė techninė apžiÅ«ra, automobilis tapo nenaudojamas, jis automobilį pastatė Pagėgiuose, netoli savo namų. Su nukentėjusiuoju R. S. buvo pažįstami. VienÄ vakarÄ , birželio pradžioje, Å¡nekėjosi, R. paklausė, kÄ jis planuoja daryti su tuo automobiliu.

Jis pasakė, kÄ galima su juo daryti, kai to automobilio tokia techninė bÅ«klė, pasibaigusi techninė apžiÅ«ra. Jis pasakė, kad tÄ automobilį galėtų susiremontuoti, pasiruoÅ¡ti techninei apžiÅ«rai ir iÅ¡ jo nupirkti. Kadangi jau buvo davęs 500 Lt A., todėl mano, kad S. galėjo duoti tÄ automobilį minimaliai susitvarkyti, pasiruoÅ¡ti techniniai apžiÅ«rai. Jis sutiko, sutarė, kad viskÄ taip ir padarys. Automobilio dokumentus, techninę apžiÅ«rÄ ir visus kitus popierius, jis pasiėmė ir pasakė, kad kai tÄ automobilį suremontuos, tada viskÄ aptars dėl atsiskaitymo, jis sutiko.

Nuo 2014m. birželio mėn. pirmos pusės, jis to automobilio nematė, kiek žino, R. tÄ automobilį ruošė techninei apžiÅ«rai. 2014 m. rugpjūčio mėn., buvo persikėlęs Pagėgiuose iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Jis jam atvežė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo užpildyta jo dukters K. B.. Dokumentas buvo dalinai užpildytas, be datos ir be savininkės A. paraÅ¡o. Jis jo paprašė nuvežti į KaunÄ A. pirkimo – pardavimo sutartį, kad ji pasiraÅ¡ytų ir su ja kartu nueitų į „RegitrÄ â€œ persiraÅ¡yti naujam pirkėjui.

Kad atsirado automobilį perkantis asmuo, A. informavo 2014 m. rugpjūčio mėn. Tačiau, jis jai dar negalėjo pats susimokėti 1000 Lt, nes dar turėjo finansinių problemų. TÄ Å¾inojo ir A.. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti Vilniuje. Maždaug 2014 m. rugsėjo-spalio mėn. jo pastovi draugystė su M. T. nutrÅ«ko. 2014 m. spalio mėn. sulaukė skambučio iÅ¡ Panemunės-Å ančių PN tyrėjo S. K., kad yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje dėl Å¡ito automobilio, paprašė atvykti į komisariatÄ .

Atvyko į komisariatÄ , tyrėjas užrašė jo parodymus, turėjo pirkimo – pardavimo sutarties kopijÄ , jÄ nusikopijavo, ten nebuvo A. paraÅ¡o ir datos. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo tarnyboje, jam paskambino advokatas T., paaiÅ¡kino, kad reikalÄ galima bÅ«tų iÅ¡spręsti be didelių ginčų ir teisme. Advokatui pasakė, kad iÅ¡ jo A. už automobilį reikalauja nepagrįstai, ne pagal susitarimÄ - 6000 Lt. Su A. susitiko (duomenys neskelbtini) g., pasakė, kad gali A. pinigus sumokėti, gali ir automobilį grÄ Å¾inti.

Su S. nesusitarė tikslios automobilio sumos. Nežino, kodėl jis taip įvardino, kad pasiėmęs iÅ¡ jo automobilio dokumentus, iÅ¡ karto jam sumokėjo pinigus, o tik po kurio laiko pildė pirkimo – pardavimo sutartį. Kalbėjo, kad už automobilį sumokės, kai praeis techninę apžiÅ«rÄ . Tiksliai nepamena, kas buvo automobilyje, ar kokių daiktų dar buvo, dabar tiksliai nepamena. 2014 m. rugpjūčio mėn. atvažiavo S. su „Renault megane scenic“, jau praėjęs technikinę apžiÅ«rÄ ir pasakė, kad reikia užpildyti pirkimo – pardavimo sutartį.

Ji paėmė automobilio registracijos liudijimÄ ir kitus dokumentus, užrašė savo duomenis, iÅ¡ registracijos liudijimo nurodė savininkės duomenis, datos nebuvo, negalėjo bÅ«ti A. paraÅ¡o, ir tÄ pirkimo – pardavimo sutartį R. jÄ atvežė į namus, ir paprašė, kad užpildytų A.. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta suma 800 ar 900 Lt. Jis automobilio nepardavė niekam, nes jis, oficialiai, pagal dokumentus buvo ne jo. Kiek atsimena, kiek skaitė, kad technikinė apžiÅ«ra buvo pereita 2014-08-12 TelÅ¡iuose.

Neprašė pas R. S. po techninės apžiÅ«ros gražinti jam automobilio. Kaip supranta, A. sutiko, kad jis parduotų tÄ automobilį. Kad ji bÅ«tų pasakiusi, jog tikrai neparduos automobilio, taip nebuvo. Jis automobilio nepardavė. Kai jam buvo pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, tai jis atvežė jos originalÄ , nebuvo datos, nebuvo paraÅ¡o. Ir A. paraÅ¡as ten turėjo atsirasti tada, kai jis jai pats sumokės 1000 Lt skolÄ ir jie nueis į „RegitrÄ â€œ, perregistruos naujÄ pirkėjÄ . Nebuvo Å¡itos sutarties nuvežęs A., bet informavo, kad yra pirkėjas, kad yra pirkimo – pardavimo sutartis, bet neturi pinigų iki galo su jais atsiskaityti.

Laikui bėgant, jis savo įsipareigojimÄ Ä¯vykdė. Su T. pradėjo draugauti nuo 2012-05 mėn. iki 2014 m. rudens. Kartu su ja negyveno, tačiau juos siejo artimi santykiai. T. artimieji padovanojo automobilį „Mitsubishi Galant“, tuo automobiliu trumpai naudojosi. „Renault megane scenic“ gavo naudotis iÅ¡ A. 2013m. gruodžio mėn. Buvo tik užkÅ«rimo problema. Techninė apžiÅ«ra buvo galiojanti iki 2014-06-04. Su A., sutarė nupirkti automobilį už 1500 Lt. Tas automobilis, kai jį užkÅ«rė, stovėjo prie A. namų, (duomenys neskelbtini).

A. pasakė, kad jeigu tÄ automobilį užsikursi, galėsi juo naudotis. Ji nepasakė konkrečios datos, nuo kada gali naudotis automobiliu. NeÅ¡nekėjo su R. S., kad yra skolingas automobilio savininkei. Buvo standartinė pirkimo – pardavimo sutartis. S. atvežus 2014 m. rugpjūčio mėn.. pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ , ten jau buvo ta suma 900 Lt įraÅ¡yta. 2014 m. balandžio mėn. sutarė dėl automobilio pirkimo, konkrečios dienos nepamena. Susitarė, jog tÄ automobilį nupirks už 1500 Lt.

AvansÄ padavė iÅ¡ karto 500 Lt. Su A. susitarė, kad atidavus likusiÄ pinigų dalį, taps automobilio savininku. Tai dienai, kada buvo suraÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutartis, reali vertė to automobilio buvo 900 Lt. Pats nukentėjusysis susigalvojo tÄ sumÄ ir įvertino. Bet kokiÄ sumÄ reikia į sutartį įraÅ¡yti ir visi taip daro. Prisipažįsta kaltu tik dėl to, jog nenunešė sutarties automobilio savininkei A. A.. Nors kaltinamasis J. B. kaltu terisme neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta ne tik daliniais paties kaltinamojo parodymais, bet ir žemiau iÅ¡dėstomais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.             Nukentėjusioji A.

A. teisme parodė, jog tuo metu turėjo du automobilius. J. B. atvažiuodavo pas jos dukrÄ M. į svečius, tačiau jam visada kildavo problemų, kaip grįžti namo ar atvažiuoti, dažnai ji jį vežiodavo. J. pats pradėjo praÅ¡yti, kad ji duotų automobilį. Vėliau jau neatsiklausęs jį imdavo, dar vėliau jos mamai pareiÅ¡kė, kad reikia perraÅ¡yti automobilį Mitsubishi J. vardu. PareiÅ¡kė, kad J. darbe reikalauja, kad jis į darbÄ atvažiuotų su jam priklausančiu automobiliu.

J. dirbo Pagėgiuose muitinėje. Po kelių mėnesių ji atsiėmė Mitsubishi automobilį. Jam pasakė, kad spręstųsi savo problemas pats, pasakė, kad jiems reikia Mitsubishi automobilio, kad M. mokosi vairuoti. Vėliau J. paskolino automobilį ,,Renault megane“. Automobilis ,,Renault megane“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas, buvo nupirkusi naujus ratus, naujÄ akumuliatorių, padangas, nebuvo problemų su užvedimu. J. duodama automobilį, pasakė, kad čia yra dyzelis, ne dujos, bus sunkiau užkurti, nes kelias dienas stovėjo, juo niekur nevažiavo.

J. padavė raktelius ir jis iÅ¡važiavo. Nežino, ar jam iÅ¡ pirmo karto užsikÅ«rė, ar ne. Jonas automobilio negrÄ Å¾ino, vis atsirasdavo reikalų, problemų, dėl ko negalėdavo grÄ Å¾inti. Ji matė, kad automobilio neatsiims, dukrai vis sakė, kad J. paskambintų, paraÅ¡ytų. J. retai atvažiuodavo. Nebuvo su J. kalbos apie automobilio ,,Renault megane“ pardavimÄ . Tikslu susigrÄ Å¾inti automobilį M.pasakė, kad ji Jonui pasakytų, jog nori parduoti automobilį. Balandžio mėnesį atėjo Jonas su M., padavė pinigus 500 Lt už automobilį ir pasakė, kad jį pirks.

Realių tikslų parduoti automobilį neturėjo. Jonas padavė 500 Lt ir pasakė, kad kitus vėliau grÄ Å¾ins. Pasakė, kad automobilio ,,Renault megane“ vertė 6000 litų. Ji pasiėmė 500 litų ir pasakė, kad kai gaus automobilį, atiduos tuos pinigus. Vėliau nesirÅ«pino tuo automobiliu, nes buvo blogai su sveikata, reikėjo ruoÅ¡tis operacijai, kai pagerėjo sveikata, nuėjo į policijos komisariatÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad nori atsiimti savo automobilį. Policijos pareigÅ«nas pasakė, kad reikia nurodyti automobilio vertę, tai ji parašė, kad verta 6000 litų.

M. internete pamatė, kad automobilis parduotas, ji pati jokio paraÅ¡o nepadėjo. M. parodė pirkimo-pardavimo sutartį. Tada ji nuėjo į policijÄ , parodė sutartį, pareigÅ«nai pasakė, kad jie irgi turi Å¡iÄ sutartį. 2014 gruodžio mėnesį susitiko su J., jis pasakė, kad su ja jau atsiskaitė, kad dagiau 500 litų tas automobilis nevertas. Po naujųjų metų iÅ¡ Jono į sÄ skaitÄ gavo 1000 litų. Jis jokių dokumentų neatvežė, ji nieko nepasirašė. Per internetÄ susirado K.

B. ir jai parašė, kad ji pirko automobilį, kurio ji nepardavė. M. visada sakė, kad sakytų J., jog atiduotų jai automobilį. Paskutinį kartÄ dukra su J. matėsi 2014 rugsėjo pradžioje, po to jis iÅ¡važiavo į Vilnių dirbti. Jonui ji leido naudotis automobiliu savaitę, kad nepavėluotų į darbÄ , iÅ¡ J. jokio atlygio neėmė. Jai jos automobilis buvo reikalingas, automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, automobilio kainÄ nusistatė pati, pagal internetÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko.

Automobilis ,,Renault megane“ registruotas jos vardu. Sužinojo, kad J. atliko veiksmus, susijusius su automobilio remontu, bet ji J. neprašė, jog tvarkytų tÄ automobilį, nes jis ir taip tvarkingas.Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teisiamojo posėdžio metu balstu perskaitė nukentėjusios A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji apklausiama parodė, jog 2013 metų rudenį, kai J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dar artimai draugavo su jos dukterimi, jis jos paprašė leisti keletui mėnesių, t.y. kol jis įsigys pats kitÄ automobilį, leisti pasinaudoti jos automobiliu „Renault Megane“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis buvo nenaudojamas, jam padavė automobilio raktelius ir registracijos dokumentus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2014 metų pavasarį paklausė, kada ketina grÄ Å¾inti automobilį. J. B. pradžioje teigė, kad tuoj, vėliau pradėjo sakyti, kad nori jį iÅ¡ jos nupirkti, siÅ«lė sumokėti 2000 litų ir 2014m. balandžio mėnesį davė 500 litų avansÄ . Jau nujausdama, kad bus sunku atgauti automobilį, ji kaip ir sutiko gauti automobilio vertę pinigais.

J. B. pasakė, kad 2013 metų rudenį, tai yra tuo laiku, kai leido jam naudotis automobiliu, jo vertė buvo 6000 litų, tačiau jis nesutiko mokėti jos nurodytos sumos ir pažadėjo automobilį grÄ Å¾inti nedelsiant. 500 litų iÅ¡ jo paėmė avansu apsidraudimui, kadangi juo pradėjo nepasitikėti. J. B. negrÄ Å¾ino automobilio, juo važinėjo ir 2014m. vasarÄ pastebėjo, kad važinėja jau kitu automobiliu. J. B. pradėjo vengti su ja bendrauti, automobilio vis negrÄ Å¾ino. 2014-12-15 iÅ¡ VÄ® Regitra gavusi pažymÄ , kad automobilis yra registruotas vis dar jos vardu, tačiau jos dukra iÅ¡ interneto kokiu tai bÅ«du gavo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ , pagal kuriÄ ji 2014 metais Pagėgiuose, neva už 900 litų pardavusi.

K. B., taip pat 2014-12-15 UAB „iÅ¡ Kauno techninio centro“ gavo Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 705-0018603 kopijÄ iÅ¡ kurios matyti, kad automobilis 2014-08-12 sėkmingai praėjo techninę apžiÅ«rÄ UAB „(duomenys neskelbtini) tre“. 2015m. gegužės 18 d. policijos pareigÅ«nai jai grÄ Å¾ino automobilį, automobilio dokumentus ir raktelį su pulteliu. Tačiau kai automobilį davė J. B., automobilyje buvo naujas akumuliatorius, buvo naujos ir visos vienodos keturios universalios padangos pirktos „Helio ratai“ parduotuvėje, kai pasiėmė automobilį, tai padangos visos senos, skirtingų firmų, pakeistas akumuliatorius.

Jos akumuliatorius buvo pirktas 2013 m. liepos mėnesį „(duomenys neskelbtini). Tiek padangų pirkimo dokumentus, tiek akumuliatoriaus pirkimo dokumentus buvo palikusi įmautėje automobilio priekiniame stalčiuke, o atsiėmus automobilį, Å¡ių daiktų nebuvo. Salone yra naujų įbrėžimų, salonas purvinas. J. B. sužinojęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarė paÅ¡to perlaidÄ 295,86 eurų sumai (1000 litų) (1 t., b.l. 58-59). Teisme perskaičius Å¡iuos parodymus, A. A. juos pilnai patvirtino.

Papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taip smulkiai apklausiama, kaip teisme. PareiÅ¡kimÄ policijai pirmÄ kartÄ parašė 2014-09-15, nes realiai nežadėjo J. parduoti automobilio. Reliai parduoti automobilio nenorėjo nei J., nei kam nors kitam, taip J. pasakė tik norėdama atgauti savo automobilį. Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, jog pažįsta kaltinamÄ jį, iÅ¡ jo pirko automobilį, giminystės ryÅ¡ių nėra, noro apkalbėti nėra. Prie garažo Pagėgių savivaldybėje stovėjo automobilis, jį pasiÅ«lė parduoti J.

B., aplinkybių smulkiai nepamena. Sutarė, kad už 900 litų parduos automobilį ,,Renault Megane scenic“. Dokumentų neapžiÅ«rinėjo, tik patį automobilį, registracijos dokumentų nerodė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog J. parodė registracijos liudijimÄ , dėl to, kad J. parodė, kur yra padėti dokumentai, tačiau jis jų rankoje nelaikė. Sužinojo, kad automobilis ne J. B. tik tada, kai norėjo apdrausti automobilį. Ir tik tada pamatė, kad automobilio savininkė - moteris, tada kilo abejonių, skambino J.

B.. J. sakė, kad jokių problemų nebus, jokių problemų ir nebuvo, tik tas, kad po mėnesio dar nebuvo pasiraÅ¡ytų dokumentų. Kaltinamasis jokio įgaliojimo jam nepateikė, J. sakė, kad savininkė sutinka parduoti automobilį. Jis su J. B. iki tol nebendravo, tik buvo matęs prie garažų. Automobilį pirko dukrai, registruoti automobilį norėjo dukros K. B. vardu. Automobilį pirkti sutarė už 900 litų, pinigus Jonui perdavė prie garažų, pinigų perdavimo niekas nematė. PerraÅ¡inėti automobilio niekas nebandė, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė savininkės vardÄ , pavardę, jos adresÄ , dukra pasirašė ir jis Å¡iÄ sutartį perdavė J.

B., kad perduotų Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡yti savininkei, kad per 10 dienų automobilį iÅ¡registruotų. IÅ¡ automobilio techninio paso nurodė asmens duomenis ir adresÄ . J. B. pasiraÅ¡ytos sutarties neatvežė, jam skambino, bet jis sakė, kad savininkės nėra, paskui sakė, kad paties nėra, Jonui vis atsirasdavo kliūčių, dėl ko savinininkė negali pasiraÅ¡yti sutarties. Prašė J. B. grÄ Å¾inti pinigus, pateikė keletÄ variantų, siÅ«lė nupirkti dar vienÄ automobilį tokį patį, bet jis nekreipė dėmesio, praėjo metai, kaip Jonas dar nebuvo sugebėjęs pateikti savininkei pasiraÅ¡yti sutarties.

Kai susitarė su J. dėl pirkimo-pardavimo buvo 2014 metų gal ruduo ar vasaros pabaiga. Ä® policijÄ nesikreipė dėl automobilio, nes vis dar tikėjosi, kad Å¡i problema iÅ¡sispręs, tačiau vėliau policija pati į jį kreipėsi, jam paskambino, ar Å¡aukimÄ gavo ir iÅ¡sikvietė į policijÄ Ä¯ apklausÄ , dar vėliau, policija paėmė automobilį. Kaltinamasis žalos neatlygino, kai pirko automobilį, jo techninė bÅ«klė buvo bloga, iÅ¡orė buvo aprÅ«dijus, remonto metu iÅ¡lindo daugiau gedimų.

Garažuose jokio serviso nėra, ten susirenka mėgėjai, pasikonsultuoti, susiremontuoti. Davė J. 900 litų, rašytinės sutarties nepasirašė, raštelio jokio taip pat nepasirašė, nes jis J. pasitikėjo, tai buvo jų žodinis susitarimas. Neskaičiavo, kiek pirko ir kiek pardavė automobilių, pirkdamas automobilį sudarydavo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ne visada, jokių raštelių nepasirašinėdavo, sėkmingai sandoriai įvykdavo. Nežino dėl kokių priežasčių J. neigia, kad jis jam sumokėjo 900 litų.

PasiÅ«lė 900 litų dėl to, kad pažiÅ«rėjo rinkÄ automobilio internete. Kartu įvertino kainÄ automobilio, pradinė kaina gal buvo ir didesnė, bet jis nepamena. Galutinė kaina už automobilį buvo sutarta 900 litų. J. sutiko parduoti už 900 litų. Pildė pirkimo-pardavimo sutartį. Kas pildė, nepamena. Pamena, kad duodant 900 litų nežinojo, kad automobilis nepriklauso J. B., o priklauso kitai savininkei. PrieÅ¡ varant techninę apžiÅ«rÄ , pamatė, kad savininkė kita. Slenksčio surÅ«dijimas priklauso, nuo jo eksplotavimo, nuo automobilio markės, modelio, per pusmetį negali surÅ«dyti.

Jis nudažė automobilį tam, kad jis praeitų techninę apžiÅ«rÄ . Kai sumokėjo pinigus, suprato, kad yra savininkas, automobilis nebuvo registruotas, jis dukros vardu automobilį norėjo registruoti, jai pirko kaip dovanÄ , jam Å¡io automobilio nereikėjo. Nepamena, kur tuo metu buvo J. B., kai atvažiavo pas draugÄ Ä¯ garaÅ¾Ä . Nepamena, kada jis praėjo techninę apžiÅ«rÄ , jis ilgai remontavo, pirko kai kurias naujas detales, 900 litų buvo pilna kaina už automobilį. 900 litų buvo mažiausia suma, kuriÄ jis buvo sumokėjęs, pirkdamas automobilį.

Automobilis buvo eksplotuojamas 8 mėnesius, nežino, kiek buvo pravažiuota su automobiliu, juo pats nevažinėjo. J. B. pasitikėjo, jį prie garažų matydavo, jam pasirodė normalus, dirbantis žmogus.Liudytoja M. T. teisme parodė, jog pažįsta J. B., kartu 3 metus draugavo. Kartu negyveno, bendro turto, skolų nėra. J. reikėjo važiuoti į darbÄ , jis neturėjo transporto priemonės kaip nuvažiuoti, ji jam pasakė, kad gali paskolinti jam automobilį ,,Renault Megane“. Nežino, ar automobilis ,,Renaul Megane“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas, su juo nevažinėjo, važinėjo mama.

Jonas tuo metu neturėjo automobilio. Pas jį atvažiuodavo kitu jų automobiliu ,,Mitsubishi“, šį automobilį buvo gavusi dovanų, bet juo nevažinėjo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Mintis paskolinti automobilį Mitsubishi kilo bendrai. Jis gyveno Pagėgiuose, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. Kiek laiko jis naudojosi automobiliu ,,Mitsubishi“, tiksliai nepamena. J. buvo pasakyta, kad grÄ Å¾intų automobilį, mama prašė ir jis. Mamos klausė, ar bÅ«tų tokia galimybė jam paskolinti automobilį.

Tarp jos ir J. santykiai buvo geri, ji juo pasitikėjo, Jonas su jos mama bendravo mažai, bet santykiai buvo geri. Jos iniciatyva paskolino automobilį. Savaitgalį leido kartu, mamos atsiklausė telefonu. Automobiliu ,,Reno Megane“ J. važinėdavo į darbÄ , Å¡iuo automobiliu važiuodavo ir ji kartu, ji jam vis sakydavo, kad grÄ Å¾intų, tiksliai nepasakys, kiek kartų ji jam sakė, kad grÄ Å¾intų automobilį, tačiau tikrai nemažai. Automobiliu naudojosi 2-3 mėnesius. Jis jai sakė, kad jis norėtų įsigyti automobilį ,,Reno Megane“ automobilį, nežino ar jis sakė sumÄ , jis sakė, kad turi pinigų automobiliui įsigyti.

Pkalbio dėl pirkimo-pardavimo, ji negirdėjo. Mama norėjo susigrÄ Å¾inti automobilį, nenorėjo jo parduoti. Jonas mamai siÅ«lė perpirkti automobilį, kadangi ilgai juo naudojosi, kito automobilio neturėjo, automobilio reikėjo, iniciatyva pirkti automobilį buvo iÅ¡ Jono. Apie automobilio kainas ji negirdėjo ir nežinojo. Matė, kaip J. perdavė 500 litų už automobilį, nežino, už kÄ buvo tie pinigai, nebuvo įvardinta. IÅ¡ J. gavo informacijÄ , kad jie su mama susitarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo.

J. nuomonė buvo pasakyta, kad automobilio ,,Reno megane“ vertė – 2000 Lt. Tarp J. ir jos mamos nebuvo pasiraÅ¡ytas joks susitarimas. Jonas sakydavo iki balandžio mėnesio perduos likusius pinigus, kiek žino, daugiau nebuvo perduota pinigų. Kai J. padavė 500 litų mamai, jų santykiai su Jonu buvo jau nebe tokie geri, buvo įtampa. Nežino, kodėl J. neatidavė automobilio, gal dėl to, kad jam buvo patogu. Mama nenorėjo parduoti automobilio Jonui, ji tik norėjo jį atgauti. Ji sakė, kad J. pasakys apie ketinimÄ parduoti automobilį tam, kad greičiau jį atgautų.

Jonas buvo paskolinęs jai savo telefonÄ , ji naudojosi jo telefonu, jo paÅ¡to paskyra buvo įjungta ir jai ateidavo jo žinutės ir taip rado tÄ pirkimo - pardavimo sutartį, pamena, jog buvo K. B. ir mamos duomenys. Kokia suma pirkimo –pardavimo sutartyje buvo nurodyta, nepamena. Kada tiksliai Jonas nusipirko automobilį, nepamena, bet buvo jau Å¡ilta, jis jÄ iÅ¡ paskaitų paėmė, automobilis buvo BMW. Kai į telefonÄ atėjo žinutė su ta pirkimo-pardavimo sutartimi, Å¡is atvejis buvo po to, kai Jonas jau buvo nusipirkęs automobilį.

Kai pamatė tÄ sutartį, su Jonu nekalbėjo, parodė mamai.Liudytoja K. B. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį mato antrÄ kartÄ teismo posėdyje, giminystės ryÅ¡ių, noro apkalbėti, pykčių nėra. Automobilį padovanojo tėtis R. S., pirmÄ kartÄ automobilį pamatė pas save darbe, R. S. atvažiavo su automobiliu ir paklausė ar jai patinka, sakė, jei patinka, tai pirks. Automobilis -,,Renault Megane scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Kadangi tėtis R. S. pasakė, kad automobilį sutvarkys, kad bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas, kad jam iÅ¡ jo kiÅ¡enės nieko nekainuos, ji sutiko, kad automobilį nupirktų.

Automobilį remontavo ir jo draugas, ir tėtis. Žino, kad automobilis kainavo 900 litų. Automobilis nebuvo registruotas jos vardu, prieÅ¡ einant techninę apžiÅ«rÄ , reikėjo apdrausti automobilį, ruoÅ¡iantis apdrausti automobilį tėtis R. S. pamatė, kad automobilis priklauso ne J., o savininkė - A. A., tada tėtis paskambino J., paklausti kaip čia yra, bet J. atsakė, kad viskas bus gerai. Kai tėtis sutvarkė automobilį ir kai automobilis praėjo techninę apžiÅ«rÄ , automobilį ji pasiėmė sau.

Su tėčiu užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, jÄ pildė savo ranka, automobilio duomenis, bei savininkės vardÄ , pavardę užpildė nuo automobilio techninio paso. Tėtis stovėjo Å¡alia, kai suraÅ¡inėjo pirkimo-pardavimo sutartį, sumÄ Ä¯rašė 900 litų. Kai surašė pirkimo-pardavimo sutartį, sutartį atidavė tėčiui. Tėtis buvo sutaręs, kad J. perduos sutartį A., kad pasiraÅ¡ytų. IÅ¡ pradžių tėtis bendravo su J. telefonu, tačiau J. vis atsirasdavo priežasčių, dėl ko pirkimo-pardavimo sutartis negali bÅ«ti pasiraÅ¡oma.

Nežinojo pačios A. A. nuomonės apie automobilio pardavimÄ . J. sakė, kad viskas bus gerai, kad automobilį perregistruos jos vardu, jis garantavo 100 procentų, kad sandoris įvyks. JÄ policijos pareigÅ«nai iÅ¡sikvietė į Rietavo policijos komisariatÄ apklausai, ten ji papasakojo viskÄ apie Å¡iÄ situacijÄ . Vėliau gal po kokio mėnesio jai paskambino iÅ¡ Kauno ir pasakė, kad reikia susitikti, pasakė, kad reikia nufotografuoti automobilį, kadangi dirbo Å¡alia Å ilalės, tai susitiko kolonėlėje, ten buvo ir A., į automobilį įlipo pareigÅ«nai ir pasakė, kad automobilį konfiskuoja.

Atiduodama pareigÅ«nams automobilį, ji pasirašė. Kai iÅ¡ jos atėmė automobilį, ji jautėsi blogai, policijos pareigÅ«nai jÄ nuvežė į darbÄ , viskÄ iÅ¡kraustė iÅ¡ automobilio. Kai atėmė automobilį, tada pirmÄ kartÄ pamatė A.. Atėmus automobilį, tėtis su J. telefonu dar kalbėjo. PrieÅ¡ remontuojant automobilį, tėtis padavė J. 900 litų. Pirkimo- pardavimo sutartis buvo paraÅ¡yta po automobilio nupirkimo 1-2 mėn. Automobilis buvo apdraustas A. A. vardu. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo suraÅ¡yta jos ranka, po techninės apžiÅ«ros.

Kai reikėjo automobilį drausti, tada tėtis ir pamatė, kad automobilis ne J., o A.. Nuo techninės apžiÅ«ros iki gegužės mėnesio, tai yra iki tol kol iÅ¡ jos automobilį atėmė, ji juo naudojosi. Pačiu automobiliu buvo patenkinta, tik buvo nepatenkinta dokumentais. Nei akumuliatoriaus nei padangos nekeitė. Rietavo policijos komisariate apklausoje ji suabejojo dėl automobilio sumos. Tarp tėčio su J. nebuvo kalbama apie tai, kad J. už dykÄ duoda automobilį. Dėl akumuliatoriaus problemų nebuvo, buvo problemų dėl užvedimo.

Važinėjo su tomis padangomis, kurios buvo, tik vienÄ padangÄ pakeitė, kai jai nuleido, užsidėjo atsarginę. A. buvo su ja susisiekusi per facebook, ji jai nusiuntė savo telefono numerį, kas automobilio savininkė, buvo paraÅ¡yta ant techninio paso. Suprato, kad A. nesutinka dėl automobilio pardavimo.Liudytoja E. B. teisme parodė, kad R. S. – jos vyras, jis pasakė, jog apžiÅ«rėjo automobilį, kad nori jį pirkti, kadangi pasitikėjo savo vyru, žinojo, kad jis moka suremontuoti automobilius, vyrui pritarė ir nusprendė nusipirkti automobilį.

Vyras iÅ¡ jos paprašė sutikimo, kad galėtų paimti pinigus sumokėti už automobilį iÅ¡ Å¡eimos biudžeto. Vyras paprašė 900 litų, sutiko pirkti automobilį. Kada dukra pirmÄ kartÄ automobilį pamatė, nepamena. R. jai pasakė, kad nupirko automobilį, kad remontuoja, tvarko. Kai dukra K. B. pradėjo praÅ¡yti, kada priregistruoti automobilį jos vardu, tada vyrui kilo įtarimas. J. jau tada nebekėlė ragelio. Ji manė, kad R. kažkiek pažinojo J.. R. - tolimųjų reisų vairuotojas.

Automobilio techninė bÅ«klė buvo labai prasta. Nežino, kiek buvo iÅ¡leista pinigų ant Å¡io automobilio. Vyras pats tvarkė automobilį, bet ir vežė į servisÄ . Techninę apžiÅ«rÄ praėjo ne iÅ¡ pirmo karto, automobilį tvarkė ne savaitę, techninę apžiÅ«rÄ praėjo ne tÄ patį mėnesį, kai pirko, negali atsakyti į šį klausimÄ . Nematė, ar J. su ja važinėjo pasibaigus techninei apžiÅ«rai. 2014-06-04 diena pasibaigė techninė apžiÅ«ra, automobilį perdavė nukentėjusiajam R. nuo 2016-06-04 iki 2016-06-14 tame tarpe, pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo negavo, pagal nukentėjusiojo parodymus nukentėjusysis meluoja.

Jos manymu nukentėjusysis nori pasipelnyti, dėl ko tiksliai, negali pasakyti. Su nukentėjusiuoju ne kartÄ bendravo, matydavo jį, keletÄ mėnesių bendravo, buvo pažįstami. Automobilį perdavė dėl susitarimo, automobilis jai nepriklausė, nukentėjusiajam sakė, kad jis tegul sutvarko automobilį, pravaro jam techninę apžiÅ«rÄ , buvo susitaręs automobilį nupirkti iÅ¡ A., tačiau sutarties nespėjo nuneÅ¡ti A., nes neturėjo likusių 1500 litų sumokėti už automobilį. A. jau buvo kreipųsis į policijÄ .           IÅ¡ akistatos protokolo matyti, jog atlikus akistatÄ tarp nukentėjusiosios A.

A. ir įtariamojo J. B., nukentėjusioji A. A. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., b.l.96-100).IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatÄ tarp liudytojos M. T. ir įtariamojo J. B., liudytoja M. T. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., b.l.106-107).IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ liudytojos K. B. paimtas automobilis „Renault Megane“ v/n (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 711916, raktas, signalizacijos pultelis, kurie apžiÅ«rėti apžiÅ«ros protokolu ir daiktų bei vertybių grÄ Å¾inimo protokolu grÄ Å¾inti nukentėjusiajai A.

A. (b.l. 42,43-52).IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatÄ tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo J. B., nukentėjusysis R. S. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., b.l.129-130.)IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ nukentėjusiojo R. S. paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiÅ«rėtas daiktų apžiÅ«ros protokolu, bei daiktų ir vertybių grÄ Å¾inimo protokolu grÄ Å¾intas nukentėjusiajam R. S. (1 t., b.l.134,135-137).IÅ¡ 2015-01-28 ir 2014-09-15 pareiÅ¡kimų matyti, jog A.

A. kreipėsi į policijÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b.l. 36, 41).Pažyma apie transporto priemones 2014-12-15 Nr. 1.6-S3-2618 nustatyta, kad A. A. savo vardu įregistravusi transporto priemonę Renault Megane Scenic, a/n (duomenys neskelbtini), baltos spalvos (1 t., b.l. 38).A. A. nepasiraÅ¡yta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilis Renault Megane Scenic, a/n (duomenys neskelbtini), parduodamas už 900,- litų, automobilį perka K. B. (1 t., b.l. 39).Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortele nustatyta, kad automobilio Renault Megane Scenic, a/n (duomenys neskelbtini), atlikta techninė apžiÅ«ra 2014-08-12 TelÅ¡iuose (1 t., b.l. 40).AB “Lietuvos paÅ¡to“ 2015-05-11 pažyma apie iÅ¡siųstÄ pinigų perlaidÄ Nr. 3-3087 nustatyta, kad J.

B. 2015-04-23 iÅ¡siuntė A. A. 290 eurų pinigų perlaidÄ su pristatymu nurodant paskirtį: “GrÄ Å¾inimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 151). Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų.

Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Turto pasisavinimas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.).Turto pasisavinimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktikÄ reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.).  Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu J.

B. svetimas turtas buvo patikėtas nukentėjusiosios A. A. ir buvo realioje J. B. žinioje, kÄ patvirtina byloje esantys paties kaltinamojo parodymai, jog jis pilnai disponavo Å¡iuo automobiliu nes, kaip nurodo J. B., ketino jį pirkti iÅ¡ A. A.. Automobilis Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos darymo metu J. B. nepriklausė nuosavybės teise, o buvo tik esantis jo žinioje. Taigi, J. B., bÅ«damas rÅ«pestingu ir atsakingu žmogumi, nors ir teigia, kad norėjo pirkti iÅ¡ A. A. šį automobilį, tačiau jokios faktinės raÅ¡ytinės prelininarios pirkimo-pardavimo sutarties su ja nesudarė.

Kaip nustatyta teisiamajame posėdyje iÅ¡ nukentėjusios A. A. duotų parodymų, pastaroji iÅ¡ pradžių pasitikėjo J. B. kaip savo dukters draugu, norėjo jam padėti susisiekti su dukra, kadangi J. B. neturėjo savo automobilio bei buvo sudėtinga atvykti pas M. T. į svečius, tad jam paskolino turėtÄ laisvÄ automobilį. A. A. teigimu, pradžioje J. B. atrodė patikimu jaunuoliu, jos duktė sutarė su J. B., tarp jų nebuvo pykčių, o ir teisme tiek nukentėjusioji A. A., tiek liudytoja M.

T. parodė, kad ir Å¡iuo metu pykčių su kaltinamuoju nėra. BÅ«tent dėl to nukentėjusioji patikėjo J. B. automobilį, leido juo naudotis. Tad nukentėjusioji neturėjo abejonių, kad pareikalavus automobilis jai bus grÄ Å¾intas, ir automobilis tikrai nebus kam nors kitam perleistas. Tokios aplinkybės niekaip kaltinamajam nesuteikia galimybės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ realizuoti ar elgtis su juo kaip su savu prieÅ¡ tai neinformavus ir nepriėmus sprendimo kartu su Å¡io turto teisėtuoju savininku.

Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007,2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012).

Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-85/2007 ir kt.).    Kaip seka iÅ¡ nukentėjusios A.

A., liudytojos M. T. parodymų, jos daugybę kartų kalbėjo, skambino ir ieÅ¡kojo J. B., norėdamos atsiimti automobilį, tačiau J. B. ne tik, kad neįvykdė pažado grÄ Å¾inti automobilį, tačiau ir visuomet rasdavo menkaverčių priežasčių, dėl ko Å¡io pažado nevykdo. Ir tik 2014-09-15 A. A. pasikreipus į policijÄ (1 t., b.l. 41), o vėliau ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , J. B. 2015-04-23 paÅ¡to perlaida persiuntė A. A. 290 eurų pinigų perlaidÄ su pristatymu, nurodydamas perlaidos paskirtį:

„grÄ Å¾inimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 151). Teismas pripažįsta, jog J. B. nurodytos aplinkybės dėl pinigų stygiaus galėjo bÅ«ti priežastimi, dėl kurios jis, kaip pats teigė, negalėjo laiku iÅ¡sipirkti pilnai iÅ¡ A. A. Å¡io automobilio. Tačiau byloje taip pat nustatytos ir kitos aplinkybės, kad 2014-06-04 J. B. už 500 litų įsigijo kitÄ automobilį – BMW markės, kas rodo, kad tam tikrÄ sumÄ J. B. buvo sukaupę, tad realiai turėjo finansinę galimybę toliau vykdyti automobilio Renault SCENIC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo planÄ , jeigu tik jis pats iÅ¡ tiesų tokį turėjo. Bet gi, kaip seka iÅ¡ nukentėjusios kategoriÅ¡kų teiginių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ji jokių realių ketinimų parduoti paminėtÄ automobilį J. B. ar kam nors kitam, visiÅ¡kai neturėjo. Tokį A. A. elgesį, pozicijÄ dėl automobilio bei pažadus dėl automobilio paradavimo sÄ lygojo paties J. B. besikeičiantis elgesys, kuomet jis gražuoju praÅ¡omas niekaip nesugebėjo automobilio Renault SCENIC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atiduoti jo teisėtam savininkui, o vis iÅ¡sisukinėdavo prisidengdamas įvairiomis dingstimis. BÅ«tent dėl tokio J. B. elgesio, nesitikėdama gražuoju atgauti savo automobilio bei norėdama nors dalį pinigų susigrÄ Å¾inti, A. A. ir pasakė J. B., kad automobilį jam parduos, dėl ko J. B. jai sumokėjo 500 litų. Pažymėtina, kad joks dokumentas ar susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas. Taigi, jeigu tikėti J. B. iÅ¡kelta versija dėl susitarimo pirkti šį automobilį, už kÄ jis ir sumokėjo A.

A. paminėtus 500 litų, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl J. B., norėdamas bÅ«ti sÄ Å¾iningu automobilio įgijėju, nesumokėjo likusios pinigų dalies A. A., o vietoje to nusipirko kitÄ automobilį BMW markės, o ikiteisminio tyrimo metu Å¡iai nukentėjusiajai pervedė 290 eurų pinigų perlaidÄ su pristatymu, nurodydamas perlaidos paskirtį: „grÄ Å¾inimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“. Dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių visumos darytina iÅ¡vada, jog J. B. teiginiai dėl automobilio pirkimo yra tik pasirinkta gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai, o net gi prieÅ¡ingai – paneigia.

J. B. turėjo pareigÄ laiku grÄ Å¾inti A. A. jos automoblį, tačiau to nepadarė, ir tik prieÅ¡ingai – vengė bet kokių paskesnių susitikimų su ja bei telefoninių pokalbių, netesėjo vis naujai duodamų pažadų dėl automobilio grÄ Å¾inimo, tokiu bÅ«du tik vilkino laikÄ ir apsunkino nukentėjusios galimybę atgauti jai priklausantį turtÄ , kÄ Ä¯rodo ir automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas R. S., apie tai A. A. visiÅ¡kai nežinant. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie civilinius ieÅ¡kinius, reikÅ¡tus dar ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad A.

A. dėl neteisėtų J. B. veiksmų patyrė žalos. Realus žalos atlyginimas tapo įmanomas tik įsikiÅ¡us teisėsaugos institucijoms, t.y. tik atlikus atitinkamus procesinius veiksmus policijos pareigÅ«nams, nukentėjusiai A. A. buvo grÄ Å¾intas automobilis. J. B. nebuvo niekaip varžomas dar nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėti pastangas atlyginti nukentėjusiai jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , tačiau esminis lūžis dėl žalos atlyginimo įvyko bÅ«tent policijos pareigÅ«nams pradėjus atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Å ių iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina teismo manymÄ , jog nukentėjusios A. A. pažeistos teisės nebÅ«tų atkurtos civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir jos teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, neperspektyvus, o kaltinamasis lig tol aktyviais veiksmais vengė nukentėjusios bei nevykdė įsipareigojimų, tad tik teisėsaugos institucijų pagalbos tapo įmanoma atlygtini J. B. nusikalstamomis veikos įvykdytÄ Å¾alÄ nukentėjusiems. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina nusikalstamÄ veikÄ , visuma. Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas.Subjektyviajai BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pusei bÅ«dinga tiesioginė tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę, taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam žalÄ ir to nori.J. B. nuosavybės teisę į jam patikėto nukentėjusios A. A. turtÄ galėjo įgyti tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais, sudarydamas su nukentėjusia teisėtas Å¡ioje byloje aptariamo turto sutartis dėl jo įgijimo, tačiau to J. B. nepadarė.

Savo ruožtu, jis ir negrÄ Å¾ino sutartu laiku (nors tas laikas ne vienÄ kartÄ buvo keistas ir pratęstas) automobilio teisėtai savininkei, o jį pardavė kitam asmeniui – R. S.. Kaip seka iÅ¡ nukentėjusios A. A. parodymų, ji tvirtino, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė didelį nerimÄ , kad galutinai ir negrįžtamai praras patikėtÄ automobilį, nervinosi, jog Å¡io turto niekaip nepavyksta atgauti. Pažymėtina, jog teismas įvertina faktines aplinkybes, jog nukentėjusioji A.

A. ir liudytoja M. T. yra motina ir duktė, o M. T. su J. B. kurį laikÄ siejo artimas ryÅ¡ys, tad Å¡iuos parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai. A. A. ir M. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ esmės sutampa su jų duotais ikiteisminio tyrimo metu bei policijos įstaigoms raÅ¡ytuose pareiÅ¡kimuose trumpai iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kai kurie nežymÅ«s neatitikimai laikytini neesminiais. Be to, nei viena iÅ¡ Å¡ių liudytojų su J.

B. neturi jokių pykčių ar noro jį apkalbėti nenurodė, tad teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusios A. A., liudytojos M. T. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, sutampantys, bei jų nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t.y. automobilio apžiÅ«rų protokolai, dokumentų apžiÅ«rų protokolai, pažymos apie transporto priemonę ir kt. Tad darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiai po daugybės bendravimų, skambinimų telefonu J. B. ir praÅ¡ymų sugrÄ Å¾inti jos turtÄ , nukentėjusiai jau praradus realiÄ viltį atgauti kaltinamajam patikėtÄ turtÄ , bei pradėjus kreiptis į policijos įstaigÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas J.

B. atžvilgiu, tik tuomet pastarasis ėmėsi konkrečių veiksmų menamiems duotiems pažadams tesėti, t.y. pervedė 290 eurų paÅ¡tu. IÅ¡ tokių J. B. veiksmų akivaizdu, kad jis veikė esant tyčiai, t. y. J. B. suprato, jog jam nukentėjusios A. A. patikėtÄ turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu bei su juo elgiasi kaip tinkamas, numatė, kad dėl to savininkė Å¡io turto neteks, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).Taigi, iÅ¡tyrus Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog kaltinimai J.

B. dėl nukentėjusios A. A. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino ir Å¡ioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, J. B. pasisavino A. A. jam patikėtÄ automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1997-01-07), nukentėjusios A. A. įvertintÄ 1738 eurų (6000 litų), interneto svetainės (duomenys neskelbtini) įvertintÄ 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio men.

Å¡ioje svetainėje skelbiamÄ analogiÅ¡kus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainÄ , o 2015 m. gegužės 23 d. nepriklausomo turto vertintojo E. L. iÅ¡duortÄ Transporto priemonės vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. L150519 įvertintÄ 400 eurų, ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai bei įrodytos virÅ¡ aptartų įrodymų visuma.Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ ar įgyti turtinę teisę, taip pat iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingÄ veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.Kaip seka iÅ¡ nukentėjusiojo R.

S. parodymų, automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė parduoti J. B., o automobilį matė paprastai stovintį prie garažo Pagėgių savivaldybėje. Su J. B. sutarė, kad šis už 900 litų parduos automobilį. Dokumentų tuo metu neapžiūrinėjo, tik patį automobilį. Sužinojo, kad automobilis ne J. B. tik tada, kai norėjo apdrausti automobilį. Ir tik tada pamatė, kad automobilio savininkė - moteris, tada kilo abejonių, skambino J. B.. Jonas sakė, kad jokių problemų nebus.

J. B. jokio įgaliojimo nepateikė, Jonas sakė, kad savininkė sutinka parduoti automobilį. Jis su J. B. iki tol nebendravo, ryÅ¡ių neturėjo, tik buvo matęs prie garažų. Automobilį pirko dukrai, registruoti automobilį norėjo dukros K. B. vardu. Pinigus - 900 litų J. perdavė prie garažų, pinigų perdavimo niekas nematė. Automobilį suremontavo, tuomet pravarė jos techninę apžiÅ«rÄ 2014-08-12 TelÅ¡iuose (1 t., b.l. 40). Dukra pasirašė ir jis surašė tranposrto priemonės pirkimo –pardavimo sutartį (1 t., b.l. 39), kuriÄ perdavė J.

B., kad perduotų Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡yti savininkei,ir kad per 10 dienų automobilį iÅ¡registruotų. Tačiau J. B. pasiraÅ¡ytos sutarties neatvežė, nors R. S. daug kartų skambino J. B. Å¡iuo klausimu, bet kaltinamasis vis rasdavo pasiteisinimų, kodėl nesutvarko dokumentų. R. S. prašė J. B. grÄ Å¾inti pinigus, bet kaltinamasis į tai nereagavo, pinigų negrÄ Å¾ino, o pirkimo-pardavimo dokumentų taip pat nesutvarkė. SusiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis mobilaus ryÅ¡io telefonais tarp R.

S. ir J. B. patvirtina nukentėjusiojo R. S. policijai pateiktame mobilaus ryÅ¡io telefone esanti reikÅ¡mingo turinio Å¡iai bylai SMS žinutė nuo J. B. (1 t., b.l. 134-138). Tačiau J. B. R. S. pinigų taip ir nesumokėjo, o 2015-05-18 iÅ¡ K. B. policija paėmė automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 43-52, kurį grÄ Å¾ino A. A. (1 t., b.l. 53). Nukentėjusiojo R. S. parodymus patvirtino liudytojų K. B. ir E. B. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s, patrusavyje sutampantys, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Teismas taip pat įvertina ir faktines aplinkybes, jog R. S., R. B. ir E. B. yra vienos Å¡eimos nariai, saitomi tarpusavyje Å¡eimyniniais ryÅ¡iais, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai. Taip pat pažymėtina, jog nei vienas iÅ¡ Å¡ių trijų paminėtų asmenų teisme nenurodė, kad turėtų pykčių ar noro apkalbėti kaltinamÄ jį, o jų partodymus patvirtina byloje iÅ¡tirti paminėti įrodymai, bei iÅ¡ dalies, ir paties kaltinamojo parodymai atskirose dalyse.

Dėl paminėtų aplinkybių R. S. nurodomas aplinkybes dėl automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo iš J. B., kurias atpasakojo liudytojos R. B. ir E. B., jiems sutapus su kitomis teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas patikrino ir vertina tiek, kiek jie reikšmingi tiriamo įvykio aplinkybių, nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nustatymui bei atidžiai vertina bendrai ištirtų įrodymų visumoje.

Kaltinamojo J. B. parodymai iÅ¡ esmės atmestini kaip nesutampantys su teisme iÅ¡tirtomis ir virÅ¡ nustatytomis apminkybėmis. Naudoti melÄ kaip gynimosi priemonę jokiais Lietuvos Respublikos įstatymais įtariamajam ar kaltinamajam nedraudžiama, todėl manyti, kad J. B. parodymai, jog jis su Å¡iuo nusikaltimu neturi jokių sÄ sajų, atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Byloje esantys dokumentai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai iÅ¡ esmės patvirtina vieni kitus. O kaltinamasis teisiamajame posėdyje, duodamas parodymus ir nurodydamas, kad R.

S. jam jokių pinigų, t.y. 900 litų, nemokėjo ir jis jų negavo už automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡io automobilio jis R. S. nepardavė, o tik davė sutvarkyti techniÅ¡kai, kad praeitų techninę apžiÅ«rÄ , A. A. apie tai viskÄ Å¾inojo, o kaltinamasis tik tarpininku turėjo bÅ«ti A. A. parduodant automobilį R. S., prieÅ¡taravo baudžiamojojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas, tiriant kaltinamajam pagal BK 183 str. 1 d. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatė, kad A.

A. ne tik, kad nesutiko realiai parduoti automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B., bet ir niekam kitam, be to, apie jokius R. S. ar K. B. ketinimus iÅ¡ jos pirkti automobilį informacijos, kuriÄ jai bÅ«tų perdavęs J. B., taip pat neturėjo. Apie automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su K. B. visiÅ¡kai atsitiktinai sužinojo M. T., kuri iÅ¡ J. B. buvo pasiskolinusi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , ir bÅ«tent į šį kaltinamojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo gautas el.praneÅ¡imas su pirkimo-pardavimo sutarties kopija.

Å tai tuomet, M. T. ir A. A. internete pasidomėjus apie savo automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiÅ¡kėjo, kad jis jau techniÅ¡kai sutvarkytas, pravaryta techninė apžiÅ«ra bei yra informacijos apie jo pardavimÄ . Dėl paminėtų aplinkybių visumos, J. B. parodymai atmestini kaip nepagrįsti kitais faktiniais duomenimis, ir vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija.BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylÄ iÅ¡spręsti teisingai. Remdamasi Å¡ia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (LR BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant LR BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ ar įgyti turtinę teisę, taip pat iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingÄ veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.Å ioje byloje esminė apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog J.

B. buvo nusprendęs apgaule parduoti R. S. automobilį, kuris realiai priklausė A. A., nors tuo metu nukentėjusioji A. A. realiai nedisponavo jai priklausančiu automobiliu, apie realiai J. B. vykdomus automobilio pirkimo-pardavimo sandorius nieko nežinojo, tam sutikimo nebuvo davusi nei raÅ¡tu, nei žodžiu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai A. A. priklausantį turtÄ kaltinamasis pardavė R. S. panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas R. S. pasitikėjimu (pastarasis teisme nurodė, kad J.

B. sudarę patikimo žmogaus įspÅ«dį), pasinaudodamas jo patiklumu, melagingai žadėdamas, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuveÅ¡ pasiraÅ¡yti A. A., o Å¡i tikrai pasiraÅ¡ys, dėl to nebus jokių problemų. Toks suklaidinimas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ R. S. apsisprendimui dėl turto pirkimo iÅ¡ J. B., kuris sÄ moningai, žinodamas visas paminėtas nutylėtas aplinkybes dėl A. A. automobilio ir jas slėpdamas, sudarė Å¡iÄ situacijÄ , ir to siekė.Taigi, iÅ¡tyrus Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog kaltinimai J.

B. dėl nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino ir Å¡ioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad automobilio „Renault SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. A., kuri Å¡io automobilio parduoti neketina, tačiau paminėtÄ aplinkybę nutylėdamas ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį R. S., šį automobilį už 261,06 erurų (900,- litų) pardavė R.

S., ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį pažadėjęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuvežti pasiraÅ¡yti A. A. į KaunÄ , ir su savininkės paraÅ¡u jÄ grÄ Å¾inti R. S., žinodamas, kad A. A. kreipėsi į policijÄ ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasiraÅ¡ys, apgaulingai žadėjo R. S. ir K. B., kad sandorį bus galima įregistruoti naujos savininkės K. B. vardu, kol 2015 m. gegužės 18 d. policijos pareigÅ«nų automobilis buvo paimtas iÅ¡ K. B. ir grÄ Å¾intas A. A.. Teismas sprendžia, jog J.

B. suvokė tokį savo pavojingÄ veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir panaudodamas apgaulę, turtinę naudÄ Â siekė gauti. Darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 182 str. 1 d. ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai bei įrodytos virÅ¡ aptartų įrodymų visuma. Dėl civilinių ieÅ¡kiniųLietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjęs R. S. patyrė 720,06 eurų bendrÄ turtinę žalÄ bei neturtinę žalÄ 1500 eurų sumoje, civilinis ieÅ¡kinys pagrindžiamas pridedamais dokumentais (2 t., b.l. 9, 44-51). Turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos už automobilio Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninį remontÄ , techninę apžiÅ«rÄ â€“ 460 eurų ir Å¡io automobilio pirkimo kaina – 260,06 eurų (900 litų).

Teismas neturi priežasčių abejoti teisiamojo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo papildomai pateikti dokumentai dėl automobilio remonto išlaidų, kurios, teismo manymu, yra realios, atitinkančios tikrovę. R. S. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos ir jame nurodomas patirtos turtinės žalos dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, tad jis tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.) Dalyje dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo R.

S. ieškinys tenkintinas iš dalies žemiau išdėstomais motyvais.Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškį civilinį ieškinį dėl 1012,54 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 61-92), kuris grindžiamas pridedamais dokumentais. Teismas neturi pagrindo abejoti turto vertintojo patekta transporto vertinimo išvada bei nukentėjusios pretenzijomis dėl automobilio nusidėvėjimo. Teismas įvertina nukentėjusios pateiktus dokumentus, bylos aplinkybes ir mano, kad nėra priežasčių abejoti ieškinio dydžiu, civilinio ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos taip pat patvirtina ir nukentėjusios kruopščiai surinkti ir pateikti dokumentai dar ikiteisminio tyrimo metu, kur automobilio kainos, teismo manymu, yra realios, atitinkančios tikrovę bei pridedamus dokumentus.

A. A. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos ir jame nurodomas patirtos turtinės žalos dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, tad jis tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.). Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo A. A. civilinis ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies žemiau išdėstomais motyvais.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. B. nusikalstamų veiksmų nukentėję R. S. ir A. A. patyrė moralinės žalos, kuri pasireiÅ¡kė dideliu jauduliu ir neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, padidėjusiu nerimu, nusivylimu aplinka dėl patirtos apgaulės, laiko gaiÅ¡imu policijoje (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Nustatant Å¡ioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis turėjo tyčiÄ abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, piktnaudžiavo jų pasitikėjimu, kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo J.

B. turimÄ turtÄ ir pajamų, jis pats yra dirbantis, darbingas asmuo, jauno amžiaus, dar nesukÅ«ręs savo Å¡eimos. Å ios kaltinamÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės turi įtakos pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu R. S. ieÅ¡kinį dėlneturtinįs žalos mažinti, tačiau ne tiek, kad bÅ«tų paneigti civilinės atsakomybės principai. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas laiko, kad R.

S. pareikÅ¡tas 1500 eurų ieÅ¡kinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ J. B. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 300 eurų. Nukentėjusios A. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, ir jai priteistina 300 eurų suma iÅ¡ kaltinamojo J. B.. Dėl proceso iÅ¡laidųPagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusios A.

A. atstovas advokato padėjėjas G.Tamulionis Å¡ioje byloje pateikė pinigų priėmimo kvitÄ dėl A. A. suteiktų teisinių paslaugų 300 eurų sumoje (1 t., b.l.

69) ir 300 eurų sumoje (2 t., b.l. 53).Nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas G. B. Å¡ioje byloje pateikė sÄ skaitÄ už R. S. suteiktas teisines paslaugas 800 eurų sumoje (2 t., b.l. 71).Baudžiamoji byla nagrinėta penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, visuose dalyvavo advokatai, taip pat yra paruoÅ¡ti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civiliniai ieÅ¡kiniai bei juos pagrindžiantys dokumentai). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų iÅ¡laidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos, ir todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo J.

B.. Dėl bausmės skyrimoTeismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryti du tyčiniai nesunkÅ«s nusikaltimai), kaltės formÄ (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

Duomenų apie psichiatrinį ir narkologinį gydymÄ nėra (1 t., b.l. 169, 171). Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra jauno amžiaus, savo Å¡eimos dar nėra sukÅ«ręs, iÅ¡laikytinių neturi, dirba ir gauna pastovias pajamas. Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus virÅ¡ paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas mano, kad J. B. skirtina BK 183 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. sankcijose numatyta viena iÅ¡ Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių – bauda, artima minimaliam jos dydžiui.Å ioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,             n u s p r e n d ž i a : J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 5 (penkių) MGL, tai yra 188 eurų dydžio baudÄ .

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL, tai yra 226 eurų dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti J. B. galutinę subendrintÄ bausmę – 8 (aÅ¡tuonių) MGL, tai yra 301,28 eurų dydžio baudÄ .Ä®pareigoti J. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtÄ baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.IÅ¡aiÅ¡kinti J.

B., kad sumokėjus baudÄ , jis privalo banko kvitÄ pateikti Kauno apylinkės teismo raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai per antstolį.Priteisti iÅ¡ J. B. nukentėjusios A. A. naudai 300 eurų (tris Å¡imtus) neturtinei žalai ir 1012,54 eurų (vienÄ tÅ«kstantį dvylika eurų 54 cnt) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ J.

B. nukentėjusiojo R. S. naudai 300 eurų (tris Å¡imtus) neturtinei žalai ir 720,06 eurų (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 0,6 cnt.) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ J. B. nukentėjusiosios A. A. naudai 600 eurų (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) advokato darbo apmokėjimui. Priteisti iÅ¡ J. B. nukentėjusiojo R. S. naudai 800 eurų (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) advokato darbo apmokėjimui.J. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Sigita Meškauskienė