2020-01-23 Nr. AB-1630-4-45-3-00346-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3408-756/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00346-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui H. E. R.,

užsieniečiui A. I., jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsienių registracijos centro atstovei S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio A. I. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) padavė teismui teikimą, kuriuo prašė sulaikyti užsienietį A. I. (toliau – ir užsienietis) Centre iki 2020 m. kovo 8 d.

2. Centras nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas ir apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre užsienietis. Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Būdamas Lietuvoje užsienietis 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo (toliau – ir prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, prieglobsčio prašymas). Migracijos departamentas priėmė 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 15PR-336 prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad jo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2019 m. gruodžio 7 d. savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl to buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2019 m. gruodžio 8 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Užsienietis paaiškino, kad Pabėgėlių priėmimo centre ir Lietuvoje jam buvo per šalta, skiriami dienpinigiai buvo per maži, dėl to jis nusprendė išvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką dirbti. Užsienietis minėjo, kad pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, buvo paaiškinti prašymo nagrinėjimo terminai, pasekmės, jei užsienietis pasišalins iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs sprendimų dėl jo teisinės padėties. Užsienietis suprato, kad neturėdamas dokumentų, suteikiančių teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis tai padarė neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, išvyko iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, kad, būdamas nesulaikytas, vėl bandys išvykti iš Lietuvos, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, yra pagrindas sulaikyti užsienietį Centre iki 2020 m. kovo 8 d.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu sulaikė užsienietį A. I. Centre iki 2020 m. kovo 8 d.

4. Teismas nurodė, kad Centras prašo sulaikyti užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 10 punkto nuostatomis. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėtas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl negalima teigti, jog jo asmens tapatybė nustatyta. Nors užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį, užsienietis, būdamas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, turėdamas teisę laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu jis tyčia pažeidė nustatytas taisykles, draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas. Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad jis turi giminaičių, kurie yra (duomenys neskelbtini), ir privalo juos išlaikyti; jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje užtruko, jis neturi lėšų, darbo, todėl vyko į Vokietijos Federacinę Respubliką ieškoti darbo. Teismo vertinimu, toks užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Kaip minėta, užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo neišnagrinėtas, todėl nėra aiškus motyvai, kuriais grindžiamas minėtas užsieniečio prašymas.

6. Teismas konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo priemonės, užsienietis, pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas patenkino Centro teikimą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

III. 7. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. Jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Atsižvelgiant į užsieniečio turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

8.2. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad užsieniečio sulaikymas yra būtinas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Pirma, užsienietis į Lietuvos Respubliką yra perkeltas iš (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendimu. Po jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką jis nebuvo sulaikytas, o buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre (Rukloje), nepaisant to, kad jis buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Todėl teismui nebuvo jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo spręsti, jog yra realus poreikis sulaikyti užsienietį su tikslu nustatyti ir (ar) patikrinti jo tapatybę, kadangi, jeigu jo sulaikymas būtų buvęs reikalingas jo tapatybės nustatymui ir (ar) patikrinimui, tai jis būtų buvęs sulaikytas Centre iš karto po jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), o ne apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vien ta aplinkybė, kad užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos, nesudaro pagrindo išvadai, kad po jo grąžinimo atgal į Lietuvos Respubliką atsirado poreikis jį sulaikyti dėl asmens tapatybės nustatymo, kai iki tol tokio poreikio nebuvo. Antra, byloje nebuvo ir nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų reikalavęs ar davęs nurodymą Centrui inicijuoti užsieniečio sulaikymą jo asmens tapatybės nustatymo tikslu. Trečia, užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra priimtas ir nagrinėjamas iš esmės. Jam yra išduota užsieniečio registracijos kortelė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsieniečio asmens tapatybė yra pakankamai aiški, todėl sulaikymas jo tapatybės nustatymo tikslu yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė.

8.3. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); 2) įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju nėra ginčo, kad užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų (visų ar dalies), vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Vis dėlto turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8.4. Šioje byloje nėra jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į Centrą ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo grįsti užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

8.5. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad užsienietis, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokios teisinės pasekmės gali kilti jam tuo atveju, jeigu jis iš Lietuvos Respublikos išvyks nesulaukus galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo. Nors Centras teikime buvo nurodęs, kad užsienietis buvo tinkamai informuotas apie galimas teisines pasekmes, kurios gali kilti, jeigu jis išvyks iš Lietuvos Respublikos (Pabėgėlių priėmimo centro) nesulaukus galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, tačiau tokie teiginiai byloje nebuvo pagrįsti ir įrodyti jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas rėmėsi tik Centro teiginiais. Todėl teigti, kad užsienietis žinojo ir tinkamai suvokė, kokios gali kilti neigiamos teisinės pasekmės jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, tačiau jų nepaisė, nebuvo jokio pagrindo.

8.6. Užsienietis teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, norėdamas padėti savo giminaičiams likusiems (duomenys neskelbtini), t. y. jis ketino vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ieškotis darbo, kad galėtų gauti lėšų ir padėti artimiesiems. Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojo išvykimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė prieglobsčio prašytojams teisės dirbti. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" Nr. IX-2206 2, 58, 64, 71 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo yra papildyta Įstatymo 71 straipsnio 1 dalis naujos redakcijos 11 punktu, kurio nuostatos atitinkamai numato, kad jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, prieglobsčio prašytojas įgyja teisę dirbti. Tai atitinkamai reiškia, kad Migracijos departamentui užtrukus išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jis galės teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje ir teikti paramą savo giminaičiams, likusiems (duomenys neskelbtini).

8.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad: 1) užsienietis nurodė, jog neketina pasislėpti, siekdamas trukdyti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui arba išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių); 2) užsienietis patvirtino, kad jau suprato, jog Lietuvos valstybei prisiėmus atsakomybę už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir išvykimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę atveju jis vis tiek būtų grąžintas į pirminę valstybę narę, kuri nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, t. y. šiuo atveju – į Lietuvos Respubliką.

8.8. Remiantis naujausia turima Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pozicija dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) (antrasis atnaujinimas) aiškiai matyti, jog prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini), iš kurio kilęs užsienietis, tarptautinės apsaugos prašymai turėtų būti laikomi prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstais, o šių asmenų išsiuntimas atgal į (duomenys neskelbtini) – negalimas. Taigi šiuo atveju yra tikėtina, kad užsieniečiui Lietuvos Respublikoje bus suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga. Gavęs bet kurios iš paminėtų formų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje užsienietis, esant poreikiui, galės naudotis laisvo judėjimo teise, o iki tol lauks galutinio sprendimo niekur neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos ir laikydamasis nustatytos tvarkos. Užsieniečiui, šiuo metu jau esant tinkamai informuotam apie savo teisinę padėtį, nėra jokio tikslo palikti Lietuvos Respubliką, iki bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, ir tokiu būdu trukdyti galutinio (galbūt palankaus) sprendimo priėmimui.

8.9. Tad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti užsienietį, o atsižvelgiant į tai, jog pats užsienietis pareiškė, kad jau supranta visas galimas neigiamas teisines pasekmes ir pasižada daugiau nepasišalinti iš Lietuvos Respublikos (tuo pačiu ir iš Centro), kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, tokia priemonė, kaip užsieniečio sulaikymas, nagrinėjamu atveju yra neproporcinga.

8.10. Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, todėl užsieniečiui turėjo būti (ir gali būti) taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Centras atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Centras atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Užsieniečio asmens tapatybės nustatymo klausimas šiuo metu sprendžiamas Migracijos departamente, kuris nagrinėja užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis yra iš (duomenys neskelbtini) žemyno valstybės, todėl jo tapatybės nustatymas gali užtrukti ilgesnį laikotarpį. Šiuo atveju turi reikšmės ir paties užsieniečio pastangos, pagalba ir bendradarbiavimas jo asmens tapatybės nustatymo procedūroje. Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra prilyginamas tapatybę patvirtinančiam dokumentui, tai dokumentas, pagal kurį nustatoma, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, o anketiniai asmens duomenys pažymėjime nurodomi remiantis turimais jo asmens dokumentais, o jų nesant – asmens žodžiais.

10.2. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai taip pat dar nėra išsiaiškinti, tačiau jų nėra įmanoma išsiaiškinti be paties užsieniečio dalyvavimo. Todėl išvykdamas iš Lietuvos Respublikos užsienietis sutrukdė Migracijos departamentui išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Užsienietis, pasinaudojęs galimybe laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tokio užsieniečio elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, kadangi atliekant pirminę užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, apklausą jis pasirašytinai buvo supažindintas su savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir pareigomis bei Pabėgėlių priėmimo centro vidaus tvarkos taisyklėmis jo gimtąja kalba. Užsieniečiui taip pat buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis bei Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, o priešingu atveju jis iš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis 2019 m. gruodžio 10 d. atsakydamas į klausimus Centre paaiškino, kad suprato, jog, neturint dokumentų, suteikiančių teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis tai padarė neteisėtai. Todėl užsieniečio teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimas teisines pasekmes, kurios gali kilti, jeigu jis išvyks iš Lietuvos Respublikos nesulaukus galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, yra klaidingi ir nepagrįsti.

10.3. Užsieniečio argumentas, kad nėra jokių duomenų, jog Migracijos departamentas būtų kreipęsis į Centrą ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, yra nereikšmingi šio byloje. Centras neturi pareigos kreiptis į Migracijos departamentą ar laukti jo nurodymų tam, kad galėtų pateikti teismui teikimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo. Užsieniečiui (prieglobsčio prašytojui) sulaikyti pakanka, kad būtų nustatyti Įstatyme numatyti tokio asmens sulaikymo pagrindai.

10.4. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas, sieks vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo priėmimui. Todėl užsieniečiui yra pagrindas taikyti sulaikymo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio A. I. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą sulaikyti užsienietį Centre iki 2020 m. kovo 8 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais. Užsienietis paduotu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu yra realus poreikis sulaikyti užsienietį tikslu nustatyti ir (ar) patikrinti jo tapatybę; 2) teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu yra realus poreikis sulaikyti užsienietį tikslu išsiaiškinti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvus; 3) taikyta sulaikymo priemonė užsieniečiui yra neproporcinga, jam yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

14. Remiantis užsieniečio byloje esančiais duomenimis (užsieniečio byla, b. l. 1, 10–15, 17) ir Centro teikime nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrįstumas byloje neginčijamas, nustatyta, kad: užsienietis 2017 m. lapkričio 7 d. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre; užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas; būdamas Lietuvoje užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo;

Migracijos departamentas priėmė 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 15PR-336 prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės; užsieniečiui buvo išaiškinta, kad jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo laikotarpiu jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik paties užsieniečio 2019 m. gruodžio 10 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad suprato, jog negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtinas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, ir Centro Tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės S. S. 2019 m. gruodžio mėn. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog užsienietis minėjo, kad pateikus prieglobsčio prašymą buvo paaiškintos pasekmės, kurios gali kilti, jei jis pasišalins iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs atitinkamų sprendimų, bet ir teismui Migracijos departamento pateikti papildomi duomenys (informacija) (2020 m. sausio 20 d. raštas, 2019 m. lapkričio 7 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas, informaciniai lankstinukai), kurie patvirtina, kad užsienietis A.

I. 2019 m. lapkričio 7 d. buvo informuotas apie savo turimas teises ir pareigas, tarp jų ir pareigą likti Lietuvoje, kol Migracijos departamentas priims sprendimą dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo. Net ir būdamas informuotas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos užsienietis 2019 m. gruodžio 7 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl ko buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2019 m. gruodžio 8 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Grąžintas į Lietuvą užsienietis paaiškino, kad Lietuvoje jam yra per šalta, skiriami dienpinigiai yra per maži, todėl jis nutarė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką ar Prancūzijos Respubliką ir vienoje iš šių valstybių įsitvirtinti.

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi dėl užsieniečio sulaikymo ilgiau kaip 48 valandoms pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno teikimą turi teisę spręsti tik teismas, t. y. tik teismas turi diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį ilgiau kaip 48 valandoms Įstatyme įtvirtintais pagrindais ir tam nereikia gauti jokių kitų institucijų (įstaigų) (tarp jų – Migracijos departamento) pozicijų (nurodymų).

18. Vertinant, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog užsieniečio asmens tapatybė yra pakankamai aiški, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tikroji užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta. Duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti tikrąją užsieniečio asmens tapatybę, teismui nepateikė ir pats užsienietis. Todėl darytina išvada, kad užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir ji nėra pakankamai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis, būdamas informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos siekdamas apsigyventi kitoje valstybėje, darytina išvada, kad užsieniečio argumentai, jog jis nebeketina išvykti iš Lietuvos Respublikos, negali būti vertinami kaip nuoširdūs. Teisėjų kolegijos nuomone, yra reali rizika, kad užsienietis, nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, išvykti iš Lietuvos Respublikos gali ir dar kartą. Taigi įvertinus, kad tikroji užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir yra reali rizika, kad užsienietis gali vėl siekti išvykti iš Lietuvos Respublikos, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, kliudytų nustatyti tikrąją užsieniečio asmens tapatybę, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę. Aplinkybė, kad užsienietis nebuvo sulaikytas jo asmens tapatybei nustatyti tik jį perkėlus į Lietuvos Respubliką, savaime nepaneigia, kad toks sulaikymo pagrindas šiuo metu egzistuoja.

19. Sprendžiant, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra išsiaiškinti. Aplinkybė, kad užsienietis, būdamas informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos siekdamas apsigyventi kitoje valstybėje, patvirtina, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese ir yra rizika, kad jis taip gali elgtis ir ateityje. Dėl to yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tikėtina, jog užsieniečio prieglobsčio prašymas bus patenkintas, kadangi, kaip jau minėta, nėra nustatyta nei užsieniečio asmens tapatybė, o tai reiškia ir jo kilmės valstybė, nei jo prieglobsčio prašymo motyvai. Taigi įvertinus, kad nėra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bandydamas vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus.

20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – nustatyti užsieniečio asmens tapatybę ir išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkino Centro teikimą sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus pagrindus iki 2020 m. kovo 8 d., t. y. teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė