702a8710-5e25-41fe-b76d-979d02b76ef0 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-2292-593/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; (S)                                                                                                                                        2.1.16.1.2.1.3.2.1.16.1.2.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam G.

M., jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi prokuroro skundÄ dėl Kauno apylinkės eismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria G. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones,nustatė:G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad 2010-03-21, nuo 19.30 val. iki 2010-03-22, 3 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, A.

U. gyvenamojoje vietoje, bendrai veikdamas su A. U., M. K., E. T., S. B., lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamete E. L. prieÅ¡ jos valiÄ , grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ , jei nesutiks su juo santykiauti, grasino sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ tuo atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis, pasinaudojo nukentėjusiosios E. L., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl nepilnametystės, nusivedė jÄ Ä¯ tamsų kambarėlį, esantį bute, kur prieÅ¡ jos valiÄ su ja atliko prievartinį lytinį aktÄ , t. y. išžagino nepilnametę E. L., tai yra G.

M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d.Be to, G. M. 2010-03-21, nuo 19.30 val. iki 2010-03-22, 3 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, A. U. gyvenamojoje vietoje, bendrai veikdamas su A. U., M. K., E. T., S. B., tenkino savo lytinę aistrÄ su nepilnamete E. L. prieÅ¡ jos valiÄ , grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ , tuo atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis ir pasinaudodamas nukentėjusiosios E. L., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl nepilnametystės, pavartojo prievartÄ jos atžvilgiu, nusivedė jÄ Ä¯ tamsų kambarėlį, esantį bute, kur liepė jį tenkinti oraliniu ir analiniu bÅ«du, pastarajai bijant, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, tenkino jo lytinę aistrÄ prieÅ¡ savo valiÄ oraliniu ir analiniu bÅ«du.

Tokiu bÅ«du seksualiai prievartavo nepilnametę E. L., tai yra G. M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 str. 3 d.2010-06-18 G. M. Kauno apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtas suėmimas. Kaltinamasis slapstėsi, tačiau 2012-12-15 pargabentas į LietuvÄ Europos areÅ¡to orderio pagrindu ir 2012-12-15 jam buvo nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, vėliau teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Å iuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.2014-12-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi G.

M. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į Å¡velnesnes – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti 2014-12-15 nutartį ir skirti G. M. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nustatant 3 mėnesių terminÄ . Prokurorė nurodo, jog teismas neįvertino, kad byloje yra visi pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p., kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, o kaltinamojo gynėjas klaidino teismÄ , kad G.

M. saistomas šeimyniniais saitais. Teismo sprendimas patvirtina, jog G. M. yra išsiskyręs nuo 2013-07-25 ir paneigia nutartyje nurodytas aplinkybes apie tvirtus socialius ryšius su žmona. Kaltinamojo ir jo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog G. M. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo paneigta nustatytomis aplinkybėmis, jog G. M. žmona J. M., tėvai ir uošviai buvo informuoti apie tai, kad G. M. yra ieškomas, tačiau jie teigė nežinantys, kur jis išvykęs, teigė, jog nurodytais adresais negyvena.

Tačiau iÅ¡ Kauno AVPK VPK operatyvinės veiklos valdybos 2-ojo skyriaus telefoninių pokalbių tarp G. M. motinos ir nenustatyto asmens iÅ¡klotinių matyti, kad G. M. nurodytu laikotarpiu buvo Lietuvoje ir sprendė klausimÄ , jog reikia nuo teisėsaugos pasislėpti. IÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos jis iÅ¡vykimo nedeklaravo, todėl ir buvo Europos areÅ¡to orderio pagrindu pargabentas iÅ¡ užsienio. Kaltinamojo ir jo gynėjo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamajam pablogėjo sveikata, jis gydomas tardymo izoliatoriuje, buvo iÅ¡vežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, tik patvirtina tÄ aplinkybę, kad G.

M. suėmimo vietoje suteikiamos visos gydymo paslaugos ir jis yra prižiÅ«rimas medikų. Prokurorė teigia, jog G. M. kaltinamas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymo sanacijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, todėl suėmimo terminas turėjo bÅ«ti tęsiamas, kadangi Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, nes kaltinamasis G.

M. bÅ«damas laisvėje bei suvokdamas bausmės griežtumÄ , gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ tenkinti, kaltinamasis G. M. ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti.Prokuroro skundas atmetamas.Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Skiriant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ar pratęsiant jos terminÄ , nepakanka nustatyti vien tik Å¡ios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindÄ . Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti paskirta (pratęsta) tik tuo atveju, kai egzistuoja ir Å¡ios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas ir sÄ lygos. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iÅ¡ svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis.

Atsižvelgiant į ypatingÄ Å¾mogaus teisių instituto svarbÄ , bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo, įstatyme nurodytų tikslų pasiekti bÅ«tų neįmanoma. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti taikoma tik preciziÅ¡kai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaip jau buvo minėta, BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. LR Aukščiausiojo teismo Senatas 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36 bei 2004 m. gruodžio mėnesio 30d. nutarime Nr. 50 pabrėžė, jog teisėjai, skirdami kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ , privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančiÄ , jog suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomÄ jÄ priemonę, bei parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumÄ , jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį, į įtariamojo amžių, sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. G.

M. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir tęsiama tuo pagrindu, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo. Pakeisdamas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Å¡velnesnėmis, apylinkės teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų manyti, jog suėmimo pratęsimo taikymas kaltinamajam yra toliau bÅ«tinas ir kitomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai negali bÅ«ti pasiekti. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, jog apylinkės teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali pasislėpti ir taip trukdyti iÅ¡nagrinėti bylÄ : jis davė parodymus pripažindamas kaltę, nukentėjusiai žalÄ atlygino, ji dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Apygardos teismas, patikrinęs nutarties pagrįstumÄ , konstatuoja, jog, kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės baigtas, pertraukos prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas daromos siekiant sulaukti apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje dėl kitų bendrininkų, kadangi veikų, kuriomis kaltinamas G.

M., bendrininkų (A. U., E. T., L. L. (Ž.) ir S. B.) byla išnagrinėta atskirai, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu neįsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka, sprendimas bus skelbiamas 2015-01-05. Taigi kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, teisminis nagrinėjimas užsitęsė ne dėl proceso dalyvių, o dėl teisėsaugos institucijų veiksmų šias bendrininkų bylas nagrinėjant atskirai, nors byla, kurioje kaltinamas G. M. teismui perduota tuo metu, kuomet dar buvo nagrinėjama kitų bendrininkų byla (išnagrinėta tik 2013 m. gruodžio mėnesį).

Todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų manyti, jog suėmimo pratęsimo taikymas kaltinamajam yra toliau bÅ«tinas ir kitomis priemonėmis LR BPK 119 str. numatyti tikslai negali bÅ«ti pasiekti. Nors prokuroro skunde nurodoma, jog neiÅ¡nyko ankstesnėse nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas suėmimo terminas, nurodyti pagrindai, t. y., jog kaltinamasis gali slėptis nuo teismo, tačiau įvertintina tai, jog G. M. suėmime iÅ¡buvo daugiau kaip dvejus su puse metų, todėl teigti, jog Å¡iuo metu jis gali vengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės – nėra jokio pagrindo, nes akivaizdu, jog jis atliko nemaÅ¾Ä dalį galimos jam paskirti laisvės atėmimo bausmės. Skundo teiginys, jog G.

M. nepalaiko ryÅ¡ių su savo Å¡eima visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ teisėjo duotų leidimų skambinti ir pasimatyti, jis nuolat bendravo tiek su savo buvusia žmona, tiek su sÅ«numi, broliu bei motina. Tai, jog G. M. Å¡iuo metu nutraukęs santuokÄ , taip pat nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog jo ryÅ¡iai su Å¡eima (sÅ«numi, motina, broliu) yra nutrÅ«kę. G. M. skundo nagrinėjimo metu nurodė, jog bando atstatyti prarastÄ ryšį su žmona, tačiau po tokios veikos, kuria jis yra kaltinamas, tai nėra labai paprasta, juo labiau, jog ilgÄ laikÄ buvo suimtas ir su žmona nebendravo.

Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kurios atskirais atvejais gali pakakti, skiriant įtariamam asmeniui griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau dėl Å¡ioje nutartyje jau aptartų priežasčių negalima daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir kad jam bÅ«tina pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Nors kaltinamasis Å¡iuo metu (paleistas iÅ¡ suėmimo 2014-12-15) ir nedirba, tačiau nagrinėjant skundÄ nurodė, jog darbÄ susiradęs ir įsidarbins nuo 2015-01-01, dirbs laikinai, kol bus priimtas, kaip nurodyta byloje esančiame tarpininkavimo raÅ¡te (10 t., 157 b. l.), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apdailininku. Nors sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog dėl sveikatos bÅ«klės G. M. ir toliau galėtų likti kardomajame kalinime, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, ne kaltinamojo sveikatos bÅ«klė, o kitos aplinkybės nulėmė tai, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas, o ji pakeista Å¡velnesnėmis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, įvertinus įtariamojo suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , jo asmenybę, ryÅ¡ius su Å¡eima, kitas aptartas svarbias aplinkybes (pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketinimÄ Ä¯sidarbinti, atkurti ryÅ¡ius su buvusia žmona), daroma iÅ¡vada, jog BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. siekio užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme bei nuosprendžio įvykdymÄ , galima pasiekti, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ir nepaskyrus pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 131 str., teismas n u t a r i a :

Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ atmesti ir 2014-12-15 Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria G. M. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ .  Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                Daiva Jankauskienė