2021-03-17 Nr. AB-5581-3-61-3-02771-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-875-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02771-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. S-92 (7-63/2019) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 68-51 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (28.19) FR0682-19 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Klaipėdos AVMI priėmė 2018 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (9.6) FR0680-409 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė mokesčių įstatymų pažeidimus bei papildomai apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną 31 818,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumą, kuri susidarė tuo pagrindu, jog 2014–2015 m. pareiškėjas neva gavo UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimo pajamų. Klaipėdos AVMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, priskaičiavo 31 818,22 Eur mokėtino GPM už 2014 ir 2015 m., taip pat priskaičiavo 12 168,56 Eur mokėtinų GPM delspinigių bei paskyrė 20 proc. priskaičiuoto GPM dydžio baudą, kurią sudaro 6 363 Eur suma. VMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą, o MGK sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

1.2. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, taip pat tikruosius 2013 m. gruodžio 11 d. su UAB „Verslo valdymo investicijos“ sudarytos 10 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2013 m. gruodžio 16 d. su UAB „Verslo valdymo investicijos“ sudarytos 10 400 vnt. obligacijų pasirašymo sutarties bei 2013 m. gruodžio 16 d. su UAB „Verslo valdymo investicijos“ sudaryto tarpusavio skolų užskaitymo akto tikslus, papildomai mokėtinas 31 818,22 Eur GPM apskaičiuotas nepagrįstai.

1.3. Klaipėdos VMI, VMI ir MGK, neįsigilinusios į pareiškėjo padėtį bei tikrąsias ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, netinkamai pritaikydamos MAĮ 100, 140 bei 141 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimus, pažeisdamos bendruosius teisės principus, gero administravimo ir atsakingo valdymo principus, pareiškėjui taip pat neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo 12 168,56 Eur GPM delspinigių, skyrė 20 proc. GPM baudą, sudarančią net 6 363 Eur.

2. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad tikrieji susiklostę santykiai mokesčių teisės prasme buvo kvalifikuoti tinkamai. Tad pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM, taip pat pagrįstai buvo apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda. Atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudų mokėjimo (sumažinti jų dydžius) nėra pagrindo.

4. Atsakovas Klaipėdos AVMI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino MGK sprendimo, VMI sprendimo, Klaipėdos AVMI sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui apskaičiuotas GPM ir su juo susiję delspinigiai ir baudos už pareiškėjo parduotus 6 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų UAB „Verslo valdymo investicijos“.

7. Teismas iš dalies pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip pagrįstus ir konstatavo, kad ginčijami Klaipėdos AVMI, VMI ir MGK sprendimai iš dalies naikintini dėl 6 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų perleidimo UAB „Verslo valdymo investicijos“. Likusia apimtimi (dėl 4 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų perleidimo) minėti sprendimai paliktini nepakeisti, kadangi šios akcijų dalies perleidimas neatitiko mokestinės lengvatos sąlygų, t. y. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 30 punkto reikalavimų, dėl ko mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną GPM ir su juo susijusias kitas įmokas. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo mažinti apskaičiuotų GPM delspinigių ir paskirtos baudos ta apimtimi, kiek GPM pareiškėjui buvo apskaičiuotas pagrįstai.

III. 8. Pareiškėjas padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria yra paliktos galioti Klaipėdos AVMI sprendimo, VMI sprendimo ir MGK sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjui yra apskaičiuotas GPM mokestis, bauda ir delspinigiai už jo parduotus 4 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų UAB „Verslo valdymo investicijos“ ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

9. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi jam lieka įpareigojamas už 366 dienas neišlaikytus ir UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2013 m. gruodžio 11 d. parduotus ir laiku nedeklaruotus 4 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų sumokėti net 20 139,91 Eur, nepaisant to, kad pareiškėjas patyrė aiškiai įrodytas 289 579 Lt (83 867,87 Eur) išlaidas įsigyjant 4 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, kurios, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktu, visais atvejais privalo būti išskaičiuotos iš pajamų už akcijų pardavimą kainos. Kadangi nurodytos pareiškėjo patirtos išlaidos nebuvo išskaičiuotos iš pajamų, yra akivaizdžiai neteisingai apskaičiuotas GPM, taip pat bauda ir delspinigiai už 4 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą. Teismas skundžiamame sprendime taip

pat visiškai nieko nepasisakė dėl pareiškėjo prašymų panaikinti arba sumažinti paskirtą 20 proc. dydžio baudą, taip pat net už 5 metus priskaičiuotus delspinigius, nors pareiškėjas skunde pagrindė, kad tiek baudos dydis, tiek ir delspinigiai yra aiškiai per dideli.

10. Atsakovas VMI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti MGK sprendimą.

11. Atsakovas nurodė, kad tikrieji susiklostę santykiai mokesčių teisės prasme buvo kvalifikuoti tinkamai. Todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas, yra neteisėta ir nepagrįsta.

12. Pareiškėjas atsiliepimu prašė atsakovo VMI apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad VMI apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

13. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

14. Pareiškėjas pareiškė prašymą bylą nutraukti ir tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir VMI pasirašė 2020 m. gegužės 27 d. susitarimą Nr. 210-13 „Dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio“ (toliau – ir Susitarimas), kuriuo taikiai išsprendė tarp jo ir mokesčių administratoriaus kilusį ginčą dėl šio mokestinio ginčo dalyku esančių GPM ir su juo susijusių sumų. Susitarimas yra vykdomas. Tad šiuo atveju pareiškėjas atsisako skundo, dėl to byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, o skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

16. Atsakovas VMI pareiškė prašymą nutraukti bylą.

17. Atsakovas nurodo, kad tarp pareiškėjo ir VMI buvo pasirašytas Susitarimas. Vadovaujantis MAĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis pasirašius susitarimą dėl mokesčio dydžio, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi susitarimas dėl mokesčių ir su juo susijusių sumų dydžio iš esmės prilygsta taikos sutarčiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Proceso šalys pateikė teismui 2020 m. gegužės 27 d. susitarimą Nr. 210-13 „Dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio“, iš kurio matyti, kad šalys taikiai išsprendė tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilusi ginčą dėl šio mokestinio ginčo dalyku esančių GPM ir su juo susijusių sumų. Susitarimas yra vykdomas.

19. MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Taigi, įstatymas mokestinio ginčo dalyviams suteikia teisę pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio ir bylą nagrinėjant teisme.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl paminėto susitarimo sudarymo teisinių pasekmių, yra nurodęs, kad pasirašydamas susitarimą su mokesčių administratoriumi, inter alia atimantį teisę ginčyti mokesčių dydžius, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo buvo teiktas skundas teismui, pareiškėjas išreiškia savo subjektyvią poziciją atsisakyti nuo teisminio nagrinėjimo. Todėl tokia minėtame susitarime išreikšta valia vertintina kaip skundo atsisakymas Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę tokią bylą nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-37/2010). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl ginčijamas sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan