2022-05-18 Nr. AB-14206-4-52-3-00105-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2592-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00105-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. K. A.-R.,

pareiškėjo A. A. K. A.-R. atstovei advokatei A. L.-K.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

vertėjui H. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. A.-R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal piliečio A. A. K. A.-R. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. K. A.-R. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22S60279 (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pareiškėjas su Sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo nesutiko, kadangi jis nekėlė grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebuvo pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui galėjo būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

4. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Priešingai nei teigė skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponavo realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

6. Pareiškėjas A. A. K. A.-R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau metus laiko uždarytas, niekur negali išeiti ir dar gavo naują sprendimą 6 mėnesiams. Turi teisę vaikščioti tik stovyklos viduje. Lietuvoje pažįstamų ir giminaičių neturi. Nori išeiti ir sukurti naują gyvenimą Lietuvoje. Jeigu išeis, tai gyvens kažkur Vilniaus mieste. Visi jo poreikiai centre yra užtikrinami, gauna pilną medicininę pagalbą.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu užsieniečio skundo netenkino.

8. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Įstatymo 113, 1408 straipsniais.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

10. Teismas iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatė, kad prieglobsčio prašytojas turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos, socialines paslaugas, jis aprūpintas maistu. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad nori išeiti ir sukurti naują gyvenimą, nepatvirtino, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudarė pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog apgyvendinimo vietoje jo poreikiai yra pilnai užtikrinti, o išėjęs visgi jis nežinantis kur tiksliai gyvens, Lietuvoje pažįstamų ar giminaičių neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai neišaiškinti. Teismas įvertino, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, buvo galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismo vertinimu, skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudarė pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo ribojimų. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjas teismui nepateikė.

12. Teismas pažymėjo, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį t. y. sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

14. Užsienietis nesutinka su sprendimu dalyje dėl jo laikino apgyvendinimo termino pratęsimo nesuteikiant judėjimo laisvės ir mano, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Pareiškėjas pažymi, kad apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises.

15. Užsieniečio teigimu, asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3747-822/2016).

16. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo nuomone, jo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada pareiškėjo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas taikant judėjimo suvaržymus užsieniečio atveju nėra būtinas, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino netaikant judėjimo apribojimų.

17. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Migracijos departamentas informuoja, kad pareiškėjas neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21S40497, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo apskųstas. Migracijos departamento 2-oji skundų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2344 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Nr. eA-1905-556/2022), kuris teismo sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas jau nėra prieglobsčio prašytojas.

19. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu 2022 m. balandžio 27 d. buvo priimtas VSAT sprendimas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. A. R. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo buvo nuspręsta apgyvendinti pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. liepos 24 d. Taigi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas.

20. Migracijos departamento nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60279 dalies, kuria pareiškėjas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės, - apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos teritorijoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde prašo pakeisti jį skundžiamoje dalyje ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

23. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21S40497, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2344 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuris juos išnagrinėjo ir 2022 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1905-556/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą, taigi pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo netenkintas. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 21S40497 įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo teisinis statusas pasikeitė.

24. Šiuo metu vykdomas 2021 m. lapkričio 16 d. Migracijos departamento priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

26. VSAT 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 4T-304 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. A. R. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, atsižvelgdamas į tai, jog tyrimo metu nustatyti užsieniečio pasislėpimo rizikos veiksniai, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu ir 1408 straipsnio 7 dalimi nusprendė apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 24 d. Duomenų, kad minėtas VSAT sprendimas yra apskųstas apylinkės teismui, byloje nėra.

27. Esant tokiai situacijai, vertintina, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 22S60279, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo 2022 m. balandžio 27 d. nebegali būti taikomas, nes pareiškėjui apgyvendinimas taikomas pagal VSAT 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 4T-304. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl tenkinti užsieniečio apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo, jis atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Piliečio A. A. K. A.-R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė