2025-04-30 Nr. AB-7568-3-61-3-06723-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1576-602/2025

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-06723-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.3; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 24S259034 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu jam nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), jis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jis yra (duomenys neskelbtini), nepripažįsta (duomenys neskelbtini) religijos ir dėl to jau patyrė persekiojimo veiksmus. Taip pat jo šalies religija draudžia (duomenys neskelbtini), pasidaręs (duomenys neskelbtini) jis tapo šeimos atstumtuoju, jis privalo ją visada slėpti.

4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad jo pasakojimas apie baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl jo kritiškų pažiūrų (duomenys neskelbtini) yra nedetalus, neišsamus ir dėl to negali būti pripažintas nustatytu faktu. Paaiškino, kad jo pasakojimas apie reiškiamą kritiką (duomenys neskelbtini) buvo nuoseklus, apima ilgą laikotarpį. Pasakojime atsispindi, kaip formavosi pareiškėjo pažiūros. Teigė, kad savo kritiškas pažiūras reiškė šeimoje, tarp draugų, kartais neidavo į (duomenys neskelbtini), diskutavo su profesoriumi, tačiau bijodamas sunkaus pobūdžio persekiojimo (nes bijojo būti laikomas asmeniu, atlikusiu (duomenys neskelbtini)), vis vien laikėsi (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas paaiškino, kad medžiaga savo socialinėje medijoje dalinosi siekdamas save apsaugoti, jog nebūtų jo atžvilgiu vykdomas persekiojimas. Atkreipė dėmesį, kad kitame pareiškėjo profilyje yra pilna nuotraukų, kuriose yra (duomenys neskelbtini) užrašai. Departamentas surinko duomenis iš pareiškėjo socialinių tinklų paskyros, tačiau nesudarė galimybės pareiškėjui tinkamai pateikti paaiškinimus dėl jo socialinių tinklų.

6. Pareiškėjo vertinimu, jo pasakojimas dėl praeityje patirto persekiojimo taipogi buvo išsamus ir detalus. Pirmą kartą pareiškėjas buvo užpultas gatvėje iš nugaros, konkrečiai savo užpuolikų nematė, todėl jų identifikuoti negalėjo, buvo gydomas ligoninėje savaitę, po to ranka buvo sugipsuota 3 mėnesius. Antrą kartą pareiškėjas sukonfliktavo su (duomenys neskelbtini) nariu, jam pradėjus rėkti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), pareiškėją sulaikė, nuvežė į (duomenys neskelbtini) nuovadą, kur jis buvo mušamas. Tokie veiksmai nebuvo pareigūnų atliekami teisėtai, tad ir dokumentų, patvirtinančių šią pasakojimo dalį, jis pateikti negalėjo, tačiau atsakovui pateiktame pasakojime buvo nurodyta daug detalių (laikas, asmenys, vieta), kurias jis galėjo patikrinti, tikslu įsitikinti pasakojimo patikimumu.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pasakojimas yra nuoseklus, suderinamas ir su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija dėl teisėsaugos institucijų korupcijos ir piktnaudžiavimo, dėl draudimo kritikuoti (duomenys neskelbtini) ir baudžiamumo už tokius veiksmus. Pareiškėjo pasakojimui dėl jo (duomenys neskelbtini) pažiūrų ir dėl to patirtų persekiojimo veiksmų esant išsamiam, detaliam ir nuosekliam bei suderinam su atsakovo kilmės valstybė informacija, ši pasakojimo dalis, remiantis abejonės privilegijos principu, turėjo būti pripažinta nustatytu faktu ir vertinama jo atlikties tarptautinės apsaugos suteikimo kontekste. Papildomai pareiškėjas atsakovui paaiškino apie susilauktus grasinimus iš šeimos dėl pasidarytos (duomenys neskelbtini), jį vadinant (duomenys neskelbtini), už ką yra žudoma, tačiau, atsakovo nuomone, jo (duomenys neskelbtini) gali būti vertinama ne tik kaip (duomenys neskelbtini), bet kaip ir (duomenys neskelbtini) simbolika pagal (duomenys neskelbtini) religiją ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su juo norėjo susidoroti, todėl šią pasakojimo dalį atmetė.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju jo pasidarytos (duomenys neskelbtini) faktas turėjo būti vertinamas kartu su jo išpažįstama religija – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patyrė persekiojimo veiksmus vien dėl jo turimų religinių įsitikinimų, už ką įstatymas numato baudžiamąjį persekiojimą, tačiau jam dar pasidarius ir (duomenys neskelbtini), jis tokiais veiksmais dar labiau parodė „nepagarbą“ (duomenys neskelbtini) religijai ir užsitraukė artimųjų nemalonę, jį pripažįstant (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrįstai šias dvi aplinkybes vertino atskirai, izoliuotai viena nuo kitos, užuot vertinęs jas kartu.

9. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atvykęs į Lietuvą norėjo prašyti prieglobsčio, tačiau taip pat norėjo susituokti su Lietuvos Respublikos piliete, bet santuoka neįvyko.

10. Teigė, jog tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

11. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas priimtas dėl to, kad prieglobsčio prašytojas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio pabėgėlio statuso suteikimo nuostatos dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą, kadangi atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojas susidurs su veiksmais, prilygstančiais persekiojimui vien dėl savo religinės nuomonės. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteiktos pilnos galimybės teikti paaiškinimus, paaiškinti specifiškai kaip jis kritikavo (duomenys neskelbtini) religiją, tačiau jis abstrakčiai nurodė, jog jis savo nuomonę išreikšdavo šeimoje, tarp draugų, „kartais visiems“. Jis neidavo „į maldas“, šeimos nariams aiškindavo, jog (duomenys neskelbtini) reikšmė neteisinga, kad jie neteisingai supranta (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas pareiškėjo teiginius apie jo tariamas priešiškas stiprias religines nuostatas vertino skeptiškai, kadangi jo „Facebook“ paskyroje pateiktos nuotraukų užsklandos vargiai gali būti vertinamos kaip privalomos (duomenys neskelbtini) išpažįstančioje bendruomenėje ar bet kurioje religinėje bendruomenėje. Be to, pareiškėjo kitoje „Facebook“ paskyroje 2023 m. sausio mėnesį yra įkelta nuotrauka, kuri skleidžia religinį turinį ir kurioje yra šlovinamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad jis nurodyta medžiaga dalinosi, jog nebūtų vykdomas persekiojimas, tačiau abejotina, kad būtų socialiai traktuojama būtinybė socialinėje erdvėje išreikšti sveikinimus dėl religinės šventės naudojant „Facebook“ užsklandas.

16. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo „Facebook“ paskyras nustatyta, jog viešoje erdvėje jis ne vieną kartą skelbė žinutes, kurios šlovina (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini) pobūdžio. Kaip asmeniui, kuris save įvardina kritišku (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir netikinčiu, šių nuotraukų paskelbtas turinys yra rimtas prieštaravimas pareiškėjo teiginiui, kad jis yra (duomenys neskelbtini), ar yra viešai išreiškęs kritiką (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pareiškėjo „Facebook“ paskyrose nebuvo rasta žinučių, kurios kaip nors kritiškai atlieptų (duomenys neskelbtini) religiją, o prieglobsčio prašytojas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu tokios informacijos Migracijos departamentui nepateikė.

17. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pasakodamas apie 2015 metų tariamai patirtą išpuolį apklausos metu, neprisiminė, kokiomis temomis su tariamais asmenimis kalbėjosi, tik minėjo, kad 60 procentų galėjo jis su šiais tariamais asmenimis kalbėtis apie religiją, išreiškė kritiką (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pareiškėjas apklausos metu minėjo, kad ant šio tilto nebuvo jokių žmonių.

18. Atsakovas pažymėjo, kad papildomų dokumentų dėl jo sužeidimų ar gydymosi ligoninėje jis nepateikė. Tuo pačiu pareiškėjas minėjo, kad nesikreipė į policijos institucijas (duomenys neskelbtini) dėl šio įvykio, kadangi jos yra korumpuotos. Šie prieglobsčio prašytojo teiginiai nėra suderinami su Migracijos departamento surinkta kilmės šalies informacija, kuria remiantis, (duomenys neskelbtini) asmuo turi galimybę kreiptis pagalbos į valdžios institucijas, policiją arba teismą, jei jis yra patyręs smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, o valstybės institucijos yra pajėgios atliepti šiuos skundus.

19. Nurodė, jog pareiškėjas taip pat nėra pateikęs informacijos dėl jo tariamų sužeidimų 2020 m. ar suėmimo bei nesikreipė į kilmės valstybę ginti savo teises. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog prokuratūra tokius atvejus, kaip pareiškėjas pasakoja dėl tariamai patirto smurto 2020 metais, tiria ir nagrinėja.

20. Atsakovas dėl (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bei kituose didesniuose miestuose (duomenys neskelbtini) yra dažnos ir žmonės dėl jų nepatiria persekiojimo. Vienintelės vietos, kur (duomenys neskelbtini) reikėtų slėpti yra mažesni miestai arba kaimai dėl socialinių normų ar šeimos narių nepasitenkinimo. Tuo pačiu (duomenys neskelbtini) galima rasti ir (duomenys neskelbtini) salonų, nors jie nėra oficialiai pripažinti įstatymo.

21. Atsakovas pažymėjo, kad galimo persekiojimo dėl kurios nors iš Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų priežasčių pagrįstumas konkrečių ir individualių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę bei padėtį kilmės valstybėje taip pat yra įtvirtintas Lietuvos ir tarptautinėje teisinėje praktikoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, tačiau kita vertus, visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga turi būti ir objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta, o galimas persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

II. 22. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. A. Z. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. liepos 14 d., turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą C tipo vizą Nr. 004524526, galiojusią nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. liepos 18 d. Pareiškėjas 2023 m. liepos 18 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, jog kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) jam gresia pavojus dėl visuomenės ir valdžios persekiojimo religiniu pagrindu, kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), neišpažįsta (duomenys neskelbtini) religijos ir ją kritikuoja, bei dėl to, kad yra pasidaręs (duomenys neskelbtini) draudžiamą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde teigė, jog jo pasakojimas yra nuoseklus, suderinamas ir su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija dėl teisėsaugos institucijų korupcijos ir piktnaudžiavimo, dėl draudimo kritikuoti (duomenys neskelbtini) ir baudžiamumo už tokius veiksmus.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo antireliginių pažiūrų formavimosi, pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, jis pradėjo abejoti (duomenys neskelbtini) dar prieš pabaigiant licėjų (duomenys neskelbtini), darė (duomenys neskelbtini) istorijos tyrimą ir pradėjo aptikti daugybę netikrų dalykų, apie tai diskutuodavo su filosofijos profesoriumi. Dar mokydamasis licėjuje liovėsi eiti į bendras maldas. Teismas iš pareiškėjo apklausos nustatė, jog dėl jo nenoro melstis, dėl jo nuomonės apie (duomenys neskelbtini) atsirado šeimos ir draugų neigiamas požiūris, į pareiškėją žiūrėjo kaip į keistuolį, taip pat žiūrėjo piktai, su juo kalbėdavo ir netgi smūgiavo. Sakydavo, kad pareiškėjas yra velnias arba, jog eina velnio keliu. Taip pat būnant viešoje vietoje ir kiti asmenys komentuodavo, kodėl pareiškėjas neina melstis. Pareiškėjas apklausos metu taip pat nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) kritikavo, tačiau negalėjo kalbėti visiems žmonėms, nes jam dėl to kilo pavojus, o 2015 metais (duomenys neskelbtini) pradėjo kritikuoti viešai. Nuo 2015 metų pradėjus kritikuoti (duomenys neskelbtini) religiją pareiškėjas pradėjo jausti pavojų, ateinantį iš visuomenės ir iš jo šeimos. Pareiškėjas pradėjo patirti daugybę problemų, pirmiausia su šeima, taip pat su draugais. Teigė, jog nuo 1991 metų nepraktikavo (duomenys neskelbtini), nėjo į maldas, tačiau vis tiek laikėsi (duomenys neskelbtini), nes privalėjo, kitu atveju pagal įstatymą būtų tapęs nusikaltėliu. Pareiškėjas į klausimus kaip jis išreiškė (duomenys neskelbtini) religijos kritiką atsakė, jog kritikavo (duomenys neskelbtini), pranašą, tuos (duomenys neskelbtini), nes tokių nėra realybėje. Nurodė, kad kritikavo „kartais viešumoje, gatvėje, ir kartais šeimoje, viduje“, „šeimoje, tarp draugų, o kartais ir visiems“. Teigė, jog būdavo, kad neidavo su jais į maldas, ir kartais tiesiog jiems netgi aiškindavo, kartais sakydavo, kad ta reikšmė (duomenys neskelbtini) yra neteisinga, klaidinga ir, jog jie (duomenys neskelbtini) supranta ir aiškina neteisingai, tačiau tai gali tapti pavojumi gyvybei.

26. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo patiriamas neigiamas pasekmes dėl jo religinių įsitikinimų nėra detalus ir konkretus. Pareiškėjas nurodo abstrakčias, bendro pobūdžio aplinkybes dėl jo patiriamo neigiamo požiūrio iš šeimos ir visuomenės (draugų, nepažįstamų asmenų) pusės. Be to, pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai nepaaiškino, kokiu būdu jis reiškė kritiką dėl kilmės šalies religijos. Teismas pareiškėjo teiginius, jog jis (duomenys neskelbtini) kritikavo „kartais viešumoje, gatvėje, ir kartais šeimoje, viduje“, „šeimoje, tarp draugų, o kartais ir visiems“ vertino kaip nedetalius ir nekonkrečius. Pareiškėjo teiginiai dėl jo (duomenys neskelbtini) pažiūrų prieštarauja atsakovo surinktai informacijai iš socialinių tinklų, t. y. pareiškėjo „Facebook“ paskyrų. Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog tyrimo metu buvo rastos trys prieglobsčio prašytojo „Facebook“ paskyros, kur vienoje iš jų prieglobsčio prašytojas 2018 m. pavasarį sveikina asmenis su (duomenys neskelbtini) švente, 2023 m. sausio mėnesį yra įkelta nuotrauka, kuri skleidžia religinį turinį ir kurioje yra šlovinamas (duomenys neskelbtini). Be to, pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog jis laikėsi (duomenys neskelbtini), nes jautėsi socialiai verčiamas tai daryti.

27. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovas surinko duomenis iš pareiškėjo socialinių tinklų paskyros, tačiau nesudarė galimybės jam tinkamai pateikti paaiškinimus dėl jo socialinių tinklų, pažymėjo, kad nors pareiškėjo apklausos metu jam nebuvo užduoti patikslinamieji klausimai dėl jo socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos, tačiau pareiškėjas turėjo galimybę išsamiai papasakoti visas, jo nuomone, svarbias aplinkybes, pagrindžiančias prieglobsčio suteikimo būtinybę.

28. Teismas nurodė, kad skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog medžiaga savo socialinėje medijoje dalinosi siekdamas save apsaugoti, kad nebūtų jo atžvilgiu vykdomas persekiojimas ir atkreipė dėmesį, jog kitame pareiškėjo profilyje yra pilna nuotraukų, kuriose yra (duomenys neskelbtini) užrašai. Teismas pažymėjo, jog Sprendime užfiksuota, kad tyrimo metu buvo rastos trys pareiškėjo „Facebook“ paskyros, todėl nėra pagrindo teigti, jog Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo socialinės medijos turinio visa apimtimi. Aplinkybė, jog pareiškėjas kitose savo „Facebook“ paskyrose yra paskelbęs (duomenys neskelbtini) įrašus nepaneigia, kad jis skelbė įrašus, sveikindamas su (duomenys neskelbtini) švente, įrašus, skleidžiančius religinį turinį. Tokio pobūdžio įrašai prieštarauja pareiškėjo teiginiui, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir nuoskeliai reiškė kritiką (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad medžiaga savo socialinėje medijoje dalinosi siekdamas save apsaugoti, teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime įvertino šias aplinkybes tuo aspektu, jog yra abejotina, kad būtų socialiai traktuojama būtinybė socialinėje erdvėje išreikšti sveikinimus dėl religinės šventės naudojant „Facebook“ užsklandas ir tokie įrašai vargiai gali būti vertinami kaip privalomi (duomenys neskelbtini) išpažįstančioje bendruomenėje ar bet kurioje religinėje bendruomenėje. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai, skelbiant religinio pobūdžio įrašus jo „Facebook“ paskyroje, nelaikytini būtinais veiksmais siekiant išvengti persekiojimo, be to prieštarauja pareiškėjo teiginiams dėl jo tvirtų ir nuosekliai susiformavusių (duomenys neskelbtini) pažiūrų.

29. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl įvykio, įvykusio 2015 metų balandžio mėn., kuomet, pareiškėjo teigimu, jis buvo pastumtas iš nugaros, krito ir susilaužė ranką, teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas tokiu būdu buvo persekiojamas dėl jo religinių įsitikinimų ir reiškiamos (duomenys neskelbtini) kritikos. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog tą dieną turėjo diskusiją su kavinės lankytojais, einantį namo jį pastūmė. Pareiškėjo teigimu, jo užpuolimo priežastis 60 procentų galėjo būti jo reiškiama kritika. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog minėtas užpuolimas buvo susijęs su pareiškėjo reiškiamomis antireliginėmis pažiūromis. Juo labiau, kad įvykis buvo vienkartinis, kitų atvejų, kuomet į pareiškėją iš visuomenės pusės buvo pasikėsinta galbūt dėl jo religinių pažiūrų, pareiškėjas nenurodė, todėl minėtas faktas nepagrindžia pareiškėjui kilmės valstybėje kylančios konkrečios grėsmės.

30. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog 2020 metų pavasarį buvo suimtas dėl jo pokalbių ar turėtos diskusijos, jog turguje kalbėjo su (duomenys neskelbtini) nariu apie religiją ir tuomet jam pradėjo nepatikti, pradėjo rėkti, garsiu balsu sakyti žiūrėkite, šitas vyras, jis netikintis, tada policija pareiškėją suėmė ir sumušė; jog jam norėjo iškelti baudžiamąją bylą, bet paleido dėl policijai duoto kyšio, nurodė, jog jokių rašytinių įrodymų dėl nurodomo suėmimo pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas yra pateikęs pažymą, jog nėra teistas, nebuvo sulaikytas kokiu nors pagrindu.

31. Pareiškėjas taip pat vieną iš pagrindų dėl jam gresiančio pavojaus nurodo ir 2022 metais pasidarytą (duomenys neskelbtini), kuri pagal (duomenys neskelbtini) yra draudžiama. Pareiškėjo teigimu, jo šeima ir draugai pamatę jo pasidarytą (duomenys neskelbtini) jį vadino (duomenys neskelbtini), atlikusiu (duomenys neskelbtini) yra žudoma. Pareiškėjas kaip grėsmę paminėjo, kad šie žmonės galėjo užnuodyti jo maistą, atsiųsti kažką, kad jam kažką padarytų. Tačiau pareiškėjo nurodoma baimė dėl galimo susidorojimo su juo nepagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nenurodė, kad kas nors iš jo šeimos narių ar kitų asmenų jam grasino dėl pasidarytos (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo bendro pobūdžio pasakojimas nepatvirtina, kad artimieji ir draugai siekė su juo susidoroti (net nužudyti) dėl (duomenys neskelbtini).

32. Teismas akcentavo, kad visą laikotarpį, kurį, pareiškėjo teigimu, jis turėjo antireligines nuostatas, jis gyveno (duomenys neskelbtini), susirasdavo darbą, o duomenų, jog valdžios institucijos pareiškėją būtų persekioję, byloje nėra. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko 2023 m., praėjus trejiems metams nuo paskutiniojo jo nurodomo išpuolio prieš jį. Pareiškėjui 2022 m. liepos 20 d. buvo išduotas pasas, apklausos metu pareiškėjas teigė, kad neturėjo problemų gauti pasą, jam buvo išduota pažyma, jog jis neteistas. Taip pat pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos C tipo vizą, galiojusią nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2023 m. liepos 18 d. Pareiškėjas į Lietuvą vyko Lietuvos Respublikos pilietės kvietimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog atvykęs norėjo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet taip pat norėjo susituokti su drauge. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas iš kilmės šalies neišvyko skubotai, išvykimą planavo, jam nereikėjo bėgti ar slapstytis nuo valdžios institucijų ar kitų asmenų. Dėl grėsmės, pareiškėjo teigimu, kylančios iš jo šeimos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kilmės valstybėje turi galimybę gyventi kitame mieste ar regione, t. y. atskirai nuo šeimos.

33. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, surinkęs pareiškėjo kilmės šalies informaciją, remdamasis Jungtinių Valstijų valstybės departamento ataskaitomis, be kita ko, konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) svarbios žmogaus teisių problemos apėmė patikimus pranešimus apie rimtas problemas, susijusias su teismų nepriklausomumu; savavališku ar neteisėtu kišimusi į privatumą; rimtus saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės apribojimais, rimtą vyriausybės korupciją ir kt. Nebuvo pranešimų, kad vyriausybė ar jos agentai būtų įvykdę savavališkas ar neteisėtas žmogžudystes, ar dingimus. Kankinimai ir kitas žiaurus, nežmogiškas ar žeminantis elgesys (duomenys neskelbtini) yra draudžiamas konstitucijos, tačiau buvo patikimų pranešimų, kad vyriausybės pareigūnai juos naudodavo. Vyriausybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) gavo pranešimų apie netinkamą elgesį su sulaikytais asmenimis. Pasak vietinių NVO ir asociacijų, policija kartais suimdavo asmenis be orderių. Asmenys turėjo teisę ginčyti savo sulaikymo teisinį pagrindą ar savavališkumą ir reikalauti žalos atlyginimo pateikdami skundą teismui. Pagal konstituciją (duomenys neskelbtini) yra valstybės religija, o valstybė garantuoja minties, saviraiškos ir susirinkimų laisvę. Konstitucija draudžia religijos pagrindu įsteigtoms, politinėms partijoms, parlamentarams ir konstitucijos pataisomis menkinti ar pažeisti (duomenys neskelbtini). Įstatymas baudžia už viliojimą atversti (duomenys neskelbtini) į kitą religiją ir draudžia kritikuoti (duomenys neskelbtini). Jame kriminalizuoti veiksmai ir kalba, „kenkiantys (duomenys neskelbtini) religijai“.

34. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis Open Doors pateikta 2024 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) slopina ir visuomenė, ir valdžia. Keli žinomi (duomenys neskelbtini) ir kiti piliečiai pastaruoju metu sulaukė grasinimų mirtimi ir buvo persekiojami vyriausybės. 2020 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) aktorius buvo areštuotas ir nubaustas pinigine bauda dėl kaltinimų šventvagyste po to, kai socialiniuose tinkluose pasityčiojo iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismas taip pat 2020 m. liepos mėn. patvirtino 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę asmeniui už „(duomenys neskelbtini) įžeidimą“ po to, kai jis pasidalijo satyrine karikatūra. 2021 m. birželio mėn., 23 metų (duomenys neskelbtini) buvo nuteista trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme už „(duomenys neskelbtini) įžeidimą“. 2019 m. ji perrašė (duomenys neskelbtini) eilutes „Facebook“, šlovindama alkoholį. Po dviejų mėnesių, 2021 m. rugpjūčio mėn., apeliacine tvarka jai buvo skirta lygtinė bausmė ir vėliau buvo paleista.

35. Vertindamas situaciją pareiškėjo kilmės šalyje, teismas priėjo prie išvados jog (duomenys neskelbtini) yra fiksuojami žmogaus teisių pažeidimai ir asmenų persekiojimas religiniu pagrindu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo teiginių apie jo antireligines pažiūras ir individualaus persekiojimo grėsmės patikimumas, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas susidurs su realia grėsme kilmės šalyje.

36. Teismas rėmėsi ginčui aktualių Įstatymo 86, 87 straipsnių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

37. Teismas sprendė, kad pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktinas.

38. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, kadangi pareiškėjas nepateikė savarankiškų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo būtinybės, o dėl jo argumentų, susijusių su prieglobsčio suteikimu, jau pasisakyta, todėl teismas pakartotinai jų nevertino. Pažymėjo, kad bendras nepakankamos žmogaus teisių apsaugos kontekstas, religinės laisvės suvaržymai pareiškėjo kilmės valstybėje nors ir suponuoja tikimybę, jog pareiškėjo teisės galėtų būti pažeidžiamos, tačiau savaime neįrodo, kad jis pagal paties nurodytas aplinkybes bus persekiojamas, su juo bus elgiamasi nežmoniškai ar jis bus kankinamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Teismas vertino, jog ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas atvykimo metu galiojusią vizą. Atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), o pareiškėjo vizos galiojimas pasibaigė 2023 m. liepos 18 d., į tai, jog pareiškėjas bendradarbiauja su Migracijos departamentu ir nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo bei nenustačius Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu Sprendimu įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo Sprendimo įsigaliojimo dienos.

40. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas detaliai įvertinus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo pateiktus reikšmingus įrodymus, apklausoje pateiktą informaciją. Pareiškėjui apklausos metu buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausa buvo išsami, detali, apklausos pabaigoje pareiškėjo buvo klausiama, ar jis turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti, todėl Migracijos departamento darbuotojai maksimaliai siekė nustatyti pareiškėjui kylančias individualias grėsmes. Ginčijamame Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, todėl nekyla abejonių dėl jo atitikimo VAĮ reikalavimams. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento padarytomis išvadomis, savaime nereiškia jų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Ginčijamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

41. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

III. 42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo pasakojimas apie patiriamas neigiamas pasekmes dėl religinių įsitikinimų nėra detalus ir konkretus. Pareiškėjo teigimu, jo prieglobsčio prašymas yra pagristas aiškiais ir konkrečiais motyvais. Pareiškėjas nurodė, dėl kokių priežasčių prašo prieglobsčio, nurodė aplinkybes ir įvykius, kiek galėjo, pateikė pasakojimą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas, remdamasis Tvarkos aprašo 6 punktu teigia, kad nustatyti tariami prieštaravimai ar pasakojimo abstraktumas ar nekonkretumas negali būti panaudoti prieš pareiškėją, jeigu jo nebuvo paprašyta pateikti daugiau detalių ir neleista pateikti paaiškinimų. Jeigu, teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pakankamas, teismas privalėjo tikslintis aplinkybes dėl jo įsitikinimų.

44. Pareiškėjas pažymi, kad jo pasakojimas yra aiškus, konkretus, nuoseklus, jis aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių bijo persekiojimo, nurodė įvairias aplinkybes. Tiek Migracijos departamentas, teik ir teismas nesilaikė Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimų.

45. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo teiginiai ir veiksmai dėl (duomenys neskelbtini) įsitikinimų yra prieštaringi, priešingai, jie yra nuoseklūs. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai yra aiškūs ir konkretūs, o dėl iškilusių abejonių jis pateikė savo paaiškinimus. Migracijos departamentas surinko informaciją, jog asmenys, turintys (duomenys neskelbtini) įsitikinimus yra baudžiami, todėl pareiškėjui buvo pavojinga nuolat reikšti savo įsitikinimus suvokiant, jog juos reiškiant viešai, jis tikrai nukentės, jau yra nukentėjęs.

46. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jokių rašytinių įrodymų dėl suėmimo pareiškėjas nepateikė, o pateikta pažyma patvirtina, jog jis nėra teistas ar buvo sulaikytas kokiu nors pagrindu. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja prieglobsčio teisėje nustatytiems įrodinėjimo standartams. Pareiškėjui yra iškeliama užduotis iš esmės pateikti objektyvius persekiojimo įrodymus, tačiau prieglobsčio prašytojai dažnu atveju negali pateikti apskritai jokių dokumentų pagrindžiančių ne tik persekiojimą, bet apskritai kokias nors nurodomas aplinkybes. Todėl EŽTT praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas pateikti objektyvius įrodymus yra neteisėtas.

47. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo persekiojimą. Paaiškina, kad pareiškėjas slėpė savo (duomenys neskelbtini) pažiūras, kadangi kai tik jas išreikšdavo, jam iškildavo persekiojimo rizika. (duomenys neskelbtini) jis gyveno sąlygomis, kai neigė savo fundamentalias žmogaus teises, galimybę laisvai reikšti savo įsitikinimus. Be to, pareiškėjas visus veiksmus atliko teisėtai. Gavęs vizą, atvyko į Lietuvą ir pateikė prieglobsčio prašymą pagal nustatytą tvarką. Šios aplinkybės negali neigiamai charakterizuoti pareiškėją ar pagrįsti, kad išnyko persekiojimo grėsmė.

48. Pareiškėjas vertina, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teigiama, jog yra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad persekiojami (duomenys neskelbtini) pažiūras turintys asmenys, o iš kitos pusės, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų.

49. Pareiškėjas dėl jo pažeidžiamumo teigia, kad Migracijos departamentas neatliko jo pažeidžiamumo vertinimo, nors tai numatyta Tvarkos aprašo 152 punkte. Nurodžius, kad jis patyrė smurtą, turėjo būti atliktas toks vertinimas ir paskirta medicininė ekspertizė. Pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į ekspertus ir specialistus bei teikia Vilniaus psichikos sveikatos centro išvadą, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovui atsiranda pareiga šį įrodymą pripažinti arba jį paneigti.

50. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nurodytų argumentų naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas.

51. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad medicininę ekspertizę atliko savo iniciatyva, pateikė gydytojų išvadas apie savo sveikatos būklę, kuri yra susijusi su tuo, jog jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini).

52. Teigia, kad apklausų metu pasakojo tikrus faktus apie suėmimą, sužalojimą ir persekiojimą. (duomenys neskelbtini) buvo suimtas ir sumuštas dėl to, jog nepriima religijos ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas akcentuoja, kad tai yra akivaizdus religijos laisvės pažeidimas ir persekiojimas dėl religinių įsitikinimų. Gauti įrodymus (įrašus iš policijos apie areštą ir sužalojimą) yra neįmanoma. Atsakovas remiasi informacija, kuri yra nurodyta Google apie (duomenys neskelbtini), tačiau ten pateikiama informacija yra paviršutiniška ir neatspindi tikrosios padėties šalyje.

53. Pareiškėjas nurodo, kad turi draugę Lietuvoje, su kuria gyvena ir veda bendrą ūkį. Pareiškėjas, neturėdamas leidimo gyventi, negali gauti jokių medicininių paslaugų, kurios jam reikalingos, nes turi psichologinių problemų, negali tęsti paskirto gydymo ir įsigyti reikalingų vaistų.

54. Pareiškėjas teigia, kad jis patyrė tiek fizinę, tiek ir psichologinę traumą dėl savo religinių įsitikinimų, o tai yra esminė aplinkybė, kurią Migracijos departamentas, nagrinėdamas jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, turėtų tinkamai įvertinti.

55. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

56. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisingai taikė teisės normas.

57. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų atsakovas pažymi, jog nesutinka, kad Migracijos departamentas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo situacijos. Pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės teikti paaiškinimus, paaiškinti specifiškai kaip jis kritikavo (duomenys neskelbtini) religiją, tačiau jo pasakojimai buvo abstraktūs ir bendrinio pobūdžio. Pareiškėjui buvo užduodami papildomi klausimai, buvo leista laisvai ir nepertraukiamai kalbėti ir aiškinti savo situaciją. Pareiškėjo pasakojimai dėl galbūt patirtų problemų dėl jo turimų religinių įsitikinimų taip pat buvo paviršutiniški ir nedetalūs.

58. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad buvo iškelti reikalavimai pateikti neginčytinus įrodymus dėl jo nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, jog, Migracijos departamentui buvo pateikta teistumo pažyma, kuri rodo, kad pareiškėjas nebuvo teistas ar sulaikytas, buvo pagrįsta tikėtis sulaikymo protokolo ar kitos informacijos, kuri patvirtintų jo teiginius dėl 2020 m. tariamo suėmimo. Pažymi, jog pareiškėjo tariama persekiojimo rizika nebuvo realizuota. Pareiškėjo 2015 m. tariamas stūmimas nuo tilto nebuvo dėl religinių įsitikinimų, kaip pats pareiškėjas ir nurodė byloje. Apie pareiškėjo suėmimą 2020 metais taip pat nėra duomenų, o pateikta teistumo pažyma kaip tik įrodo, jog jis nebuvo teistas ar sulaikytas. Taip pat pareiškėjas nesikreipė į kilmės valstybę ginti savo teises, nors kilmės valstybės informacija patvirtina, jog prokuratūra tokius atvejus, kaip pareiškėjas pasakoja dėl tariamai patirto smurto 2020 metais, tiria ir nagrinėja.

59. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas „Facebook“ paskyrose reguliariai, ne tik (duomenys neskelbtini) šventimo metu, kėlė religinio turinio nuotraukas ir pranešimus, kurie šlovina (duomenys neskelbtini), kyla pagrįstų abejonių prieglobsčio prašytojo teiginiais, kad jis kritikavo (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo daromos prielaidos apie galimą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) nėra pagristos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Pažymi, jog pareiškėjo pasakojimas apie tariamai turėtas kritiškas pažiūras apie (duomenys neskelbtini) bei dėl to tariamai patirtą persekiojimą nėra detalus, išsamus. Prieglobsčio pašytojas negalėjo paaiškinti, kaip jis išsakė / išreiškė savo požiūrį ir kritiką į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad jis savo nuomonę išreikšdavo šeimoje, tarp draugų, „kartais visiems“. Atlikus pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų analizę, nustatyta, kad jis reguliariai savo paskyrose dalinosi religinio turinio informacija, aukštinančią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir patyrė religinio pobūdžio persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl viešai išreiškiamos kritikos (duomenys neskelbtini), yra atmetamas.

60. Atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius, jog turėjo būti atlikta medicininė ekspertizė pagal Tvarkos aprašo 152 punktą, atsakovas pažymi, kad medicininė ekspertizė nepatvirtintų, jog nustatyti sužalojimai patirti dėl persekiojimo pagal jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, kaip nurodyta Įstatymo 821 straipsnyje, Migracijos departamentas neturi pareigos atlikti medicininę ekspertizę, o pagal šio straipsnio 3 dalį, pareiškėjas tokią apžiūra gali atlikti savo iniciatyva ir lėšomis, kaip buvo siūlyta apklausoje.

61. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodomas Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-947U, įsigaliojo tik nuo 2025 m. sausio 1 d.

62. Atsakovas teigia, kad galimo persekiojimo dėl kurios nors iš Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų priežasčių pagrįstumas konkrečių ir individualių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę bei padėtį kilmės valstybėje taip pat yra įtvirtintas Lietuvos ir tarptautinėje teisinėje praktikoje.

63. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, nagrinėjamu atveju ginčijamiems sprendimams priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sprendimai pažeidžia gero administravimo principą.

64. Atsakovas pateiktuose paaiškinimuose dėl pareiškėjo pateiktų papildomų dokumentų pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo veiksmus socialinėse medijose viešai šlovinant (duomenys neskelbtini), bei aplinkybes dėl pareiškėjo tariamo suėmimo ir tariamo išpuolio. Pareiškėjo pateikta specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) Migracijos departamento vertinimo savaime nepakeičia ir nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo. Pateiktoje Ataskaitoje nurodoma, jog jo emociniai sunkumai prasidėjo seniai, bet pastaruosius pora metų blogėja. Šių emocinių sunkumų ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas nei pirminėje apklausoje (2023 m. liepos 18 d. prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu), nei 2024 m. liepos 2 d. organizuotoje apklausoje neatskleidė, nors iš Ataskaitos pateiktų duomenų jis juos turėjo ilgai ir jie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo pablogėję.

65. Atsakovas teigia, kad kompleksinio prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo įvertinimo išvada, kurioje nustatytas užsieniečio pažeidžiamumas, nėra pagrindas suteikti prieglobstį užsieniečiui. Nustačius pareiškėjo pažeidžiamumą, jam suteikiamos specialios procedūrinės garantijos, kurios skirtos sudaryti sąlygas efektyviai naudotis Įstatyme ir Prieglobsčio tvarkos apraše nustatytomis teisėmis, vykdyti nustatytas pareigas, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra. Ataskaitoje nurodyta informacija nepaneigia Sprendime padarytų išvadų. Pareiškėjas nei papildomuose paaiškinimuose, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kaip pažeidžiamumo nustatymas pagrindžia jo prieglobsčio prašymo motyvus.

66. Priešingai nei teigia pareiškėjas, aplinkybė, jog jis teigė, kad jam buvo sulaužyta ranka, yra užfiksuota ir įvertinta prašyme suteikti prieglobstį, kuriame nėra nustatyta, jog iš pirminės apklausos pateiktų duomenų, pareiškėjas yra priskirtinas prie pažeidžiamų asmenų grupės.

67. Atsakovo vertinimu, kreipimasis į ekspertus dėl medicininės ekspertizės ir smurto fakto nustatymas nepagrįstų pareiškėjo prieglobsčio motyvų. Medicininė ekspertizė savaime nepatvirtintų, jog nustatyti sužalojimai patirti dėl persekiojimo pagal jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 68. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

69. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, jog atsakovas detaliai ir išsamiai įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

70. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

71. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

72. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos.

73. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

74. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

75. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

76. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

77. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

78. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

79. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

80. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

81. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

82. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

83. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus dėl jo persekiojimo religiniu pagrindu (jis yra (duomenys neskelbtini), kritikavo tradiciją laikytis (duomenys neskelbtini)), dėl jo užpuolimo gatvėje 2015 m., dėl (duomenys neskelbtini) (jo šalies religija draudžia (duomenys neskelbtini)), vertino pareiškėjo facebook paskyrose esančią informaciją, susijusią su religija, talpintas fotonuotraukas, naudojamas užsklandas, argumentus dėl jo užpuolimo, nustūmimo nuo tilto, sužalojimų 2020 m. ir suėmimo, kitus pareiškėjo apklausos metu nurodytus argumentus. Atsakovas Sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas iš kilmės šalies neišvyko skubotai, tikėtina, jog išvykimą planavo, o besibaigiant leistinam buvimo Lietuvoje laikotarpiui, pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Vizų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas į Lietuvą atvyko Lietuvos Respublikos pilietės kvietimu, pridėjo prašymą registruoti santuoką Lietuvoje. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai niekaip nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės jo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija (dėl galbūt kilsiančios grėsmės dėl (duomenys neskelbtini), galimo susidorojimo ir kt.) nesuponuoja prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo. Pažymėtina, kad objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas nepateikė.

85. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, jog jam kyla individuali persekiojimo grėsmė, todėl sprendžia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

86. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

87. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo pozicija, jog Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-947U, įsigaliojo tik 2025 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjo atveju negalėjo būti taikomas. Pažymėtina ir tai, kad asmens pažeidžiamumas savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga.

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo papildomai pateikta Ataskaita bei pažeidžiamumo įvertinimo išvada bei papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kurios, be kita ko buvo įvertintos tiek atsakovo Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos sprendime, nepaneigia Migracijos departamento bei pirmosios instancijos teismo išvadų, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatyme.

89. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde bei papildomuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

90. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė