7023a2e1-9a77-43e8-b9dd-e98b77b5cc28 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1356-1109/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39310-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei, Akvilei Kveškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam O.

L., nukentėjusiesiems M. N., T. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ juvelyru, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : I Nusikalstamos veikos aplinkybės O. L. 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 23.28 val. Å¡alia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent, elgdamasis įžūliai, dėl menkavertės dingsties su turėta medine lazda smogė T. Å . į deÅ¡inę rankÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po to su ta pačia medine lazda ne mažiau kaip 10 kartų smÅ«giavo į ant Å¡aligatvio grindinio padėtÄ garso kolonėlę „Soundbox“, priklausančiÄ M.

N., tokiu bÅ«du sugadindamas svetimÄ , nukentėjusiajam M. N. priklausantį, turtÄ ir jam padarydamas 800 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais O. L. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Å iais veiksmais O. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II Ä®rodymai Kaltinamasis O. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 24.00 val. su drauge buvo namuose, jau gulėjo lovoje, kai iÅ¡girdo lauke grojančiÄ muzikÄ .

Po kurio laiko išėjo į balkonÄ pasižiÅ«rėti. Pamatė, kad ties tvoros kampu stovi du neblaivÅ«s asmenys su kolonėle, Å¡oka prie jos. Draugė siÅ«lė kviesti policijÄ , tačiau nusprendė nekviesti, tikėjosi, jog ilgai nebus. Po kokios minutės pamatė, kad ateina nepažįstamas žmogus, kuris trenkė į kolonėlę. Po to vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų bėgo už medžių, o kitas – į kitÄ pusę. Užpuolikas vijosi nukentėjusįjį, kuris bėgo link medžių, po to apsisuko ir nuėjęs prie kolonėlės trenkė dar kelis kartus.

Po kokių 15 min. atėjo liudytojai ir nukentėjusieji, ieÅ¡kojo užpuoliko. Tada jis iÅ¡girdo, kaip kaimynė pasakė, kuriame aukÅ¡te neva užpuolikas gyvena, teigė, jog tai jis – kaltinamasis. Jis pagalvojo, kad tokiu bÅ«du bÅ«tent kaimynas – minėtos kaimynės sutuoktinis, nori nuo savęs nusimesti atsakomybę. Jei nukentėjusieji pasakė, kad matė, jog užpuolikas nuėjo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , kaimyno žmona pasakė, kad į trečiÄ , dėl to mano, kad kaimynai yra susitarę – žmona prieÅ¡ingai nekalbės. Taip galvoja, nes jis (kaltinamasis) konfliktuoja su minėtais kaimynais.

Užpuolimo metu jis taip pat girdėjo necenzÅ«rinius žodžius, kad kažkas sakė ,,ateik tu čia su lazda“, buvo 3–4 balsai. Neigia, kad jis užpuolė nukentėjusiuosius. Teigia, jog jis visÄ laikÄ buvo miegamajame. Nukentėjusysis T. Å . parodė, kad tikslios dienos nepamena, galimai 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 23–24 val. iÅ¡ automobilio kartu su M. N. į M. N. namus (duomenys neskelbtini) nešė garso kolonėlę. Kolonėlę nešė nuo automobilių aikÅ¡telės, kuri buvo apie 150 m atstumu nuo namo.

Garso kolonėlė buvo 1 m aukščio, apie 60 cm pločio, apie 20 kg svorio. BeneÅ¡ant padėjo ant žemės trumpam pasiklausyti muzikos. Muzika grojo gal ir per garsiai. Jiems bestovint prie kolonėlės pamatė, kad iÅ¡ laiptinės išėjo žmogus, kuris už nugaros nešėsi kažkokį daiktÄ . Asmuo kažkÄ suÅ¡uko ir puolė su lazda, užsimojo iÅ¡ virÅ¡aus ir sudavė jam. Jis spėjo prisidengti, tačiau gavo smÅ«gį į rankÄ . Jam buvo suduota į deÅ¡inės rankos stipinkaulį.

Tada palikę ant žemės kolonėlę jie ėmė bėgti – jis bėgo link laiptinės, o M. N. į prieÅ¡ingÄ pusę. Kaltinamasis ėmė vytis M. N., todėl jis (T. Å .) suÅ¡uko, kad kvies policijÄ . Tuo metu kai juos užpuolė, prie kolonėlės kitų asmenų nebuvo. Jis įbėgo į laiptinę. Kad buvo užpilti pranešė policijai ir pasikvietė draugus, kurie buvo Mano (duomenys neskelbtini) namuose, paprašė pagalbos. Laukė su draugais lauke policijos, ieÅ¡kojo M. N., kurį rado už namo.

Užpuolusio asmens daugiau nematė. Kolonėlę pasiėmė ir jÄ turėjo visÄ laikÄ , kol atvyko pareigÅ«nai. Kolonėlę sudaužė minėtas asmuo. Jis (nukentėjusysis) matė, kaip užpuolęs asmuo jÄ daužė su lazda, sudavė ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių. Buvo žmonių, kurie įvykį matė per balkonÄ . Viena moteris sakė, kad žino juos užpuolusį asmenį, sakė, kad jis konfliktiÅ¡kas, ne pirmas kartas taip, nurodė kur jis gyvena. Padaryta apie 300 eurų žala.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Jautėsi skausmas, tačiau nebuvo itin didelis. Kraujosruvų nebuvo, tik sumuÅ¡imas ir randelis, kraujo kreÅ¡uliai, nubrozdinimai. Pokalbio tarp lauke policijos laukusių asmenų apie tai, į kelintÄ aukÅ¡tÄ užpuolikas nuėjo, nebuvo. VienareikÅ¡miÅ¡kai teigia, jog užpuolęs asmuo buvo O. L.. Taip sprendžia iÅ¡ visų aplinkybių, iÅ¡ sudėjimo, iÅ¡ Å«gio. Neigia, jog tai galėjo bÅ«ti V. A.. Nukentėjusysis M.

N. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo su penkiais draugais pas jį namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare su T. Å . nusprendė iÅ¡ automobilio parsineÅ¡ti kolonėlę. Ä®vykis buvo apie 23.00 val. IÅ¡ automobilio pasiėmę garso kolonėlę, kuri priklauso jam, ir neÅ¡dami jÄ Ä¯ butÄ , nusprendė kolonėlę įsijungti ir pasiklausyti muzikos. Kolonėlę reikėjo neÅ¡ti porÄ Å¡imtų eurų. Padėjo kolonėlę ant žemės ir paklausė vienÄ dainÄ .

Pamatė, kaip nuo daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ateina žmogus. Jam einant, nesimatė, kad jis kažkÄ laiko. Kai Å¡is asmuo buvo netoliese, iÅ¡sitraukė beisbolo lazdÄ ir puolė, jie pradėjo bėgti. Jis (M. N.) pabėgo link stovėjimo aikÅ¡telės, apibėgo aplink namÄ . Kai pribėgo prie laiptinės, atidarė duris, pamatė, kad T. Å . su draugais lipo pas jį į apačiÄ . Jis nematė T. Å . kontakto su užpuoliku, tik vėliau matė sumuÅ¡imÄ pas T. Å . ant rankos.

Po to susirinko kolonėlę ir sulaukė atvykstančių pareigÅ«nų. Jis pats matė, kad užpuolikas vienÄ kartÄ trenkė į kolonėlę, daugiau smÅ«gių nematė, bet girdėjo smÅ«gius. Po įvykio kolonėlė buvo nebeveikianti, sugedusi. Bandė įjungti, tačiau nebeÅ¡vietė kolonėlės lemputė, nepavyko prisijungti su telefonu per „Bluetooth“, vizualiai matėsi pažeidimai. Jis pasiėmė kolonėlę ir prie namo laukė policijos. Nežino, ar kažkas matė įvykį, tačiau buvo moteris, kuri minėjo, iÅ¡ kurio buto galėtų bÅ«tų užpuolikas.

Dėl įvykio patyrė 800 eurų turtinę žalÄ . Tokia garso kolonėlės vertė. Jis domėjosi, gal bÅ«tų galima kolonėlę pataisyti, tačiau ji yra seno modelio, tokių detalių nebeparduoda, todėl suremontuoti neina. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytojas G. S. parodė, kad jis Å ilainiuose parai buvo iÅ¡sinuomojęs butÄ . Ä®vykio metu, apie 03.00 val., buvo išėjęs parÅ«kyti į balkonÄ , iÅ¡girdo konfliktÄ lauke ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Girdėjo konfliktus, žmonių balsus, kažkas pykosi, konfliktavo.

Buvo tamsu, todėl jis nematė žmonių per balkonÄ . Girdėjo muÅ¡tynes. Nepamena, kÄ paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu sakė, galėjo bÅ«ti, jog pranešė, kad konfliktas, kažkas muÅ¡asi Å ilainiuose. Nematė, kiek žmonių konflikte dalyvavo ir ar kažkas turėjo su savimi kokių įrankių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti G. S. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 135–146), kuomet parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, vidurnakčio metu, jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) arba 104, kurį buvo iÅ¡sinuomojęs vienai parai.

Buvo Å¡iek tiek neblaivus. Jis, rÅ«kydamas balkone, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kad kažkas keikiasi, garsiai Å¡Å«kauja, girdėjo, jog kažkas garsiai rėkė ,,užmuÅ¡iu, primuÅ¡iu“. Kiek buvo žmonių ir kas rėkavo, nežino. Atsimena, kad vienas vyras laikė rankoje beisbolo lazdÄ . Pamatęs, kad vyksta muÅ¡tynės, jis paskambino numeriu 112. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Patikslino, jog girdėjo kažkÄ apie beisbolo lazdÄ , tačiau nematė, kad vyras laikė lazdÄ .

Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o iÅ¡klotinę (1 t., b. l. 156–158), iÅ¡ kurios matyti, kad G. S. paskambinęs bendrojo pagalbos centro numeriu praneÅ¡a apie tai, kad mato per namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonÄ , muÅ¡tynes, mato, kad su beisbolo lazda, G. S. patvirtino, kad buvo toks pokalbis, tačiau paaiÅ¡kino, kad buvo neblaivus, todėl galėjo bet kÄ prikalbėti. Žmonių veidų ir beisbolo lazdos nematė, tik girdėjo, kad kažkas sakė apie lazdÄ .

Pripažįsta, kad bendrojo pagalbos centro skambučio iÅ¡klotinėje teisingai užfiksuota tai, kÄ jis sakė. Liudytojas V. A. parodė, kad nepamena datos, kada buvo įvykis. Galimai buvo apie 22 val. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukÅ¡te. Pamena, kad kažkas lauke klausėsi muzikos per kolonėlę, buvo gana tamsu, jis išėjo parÅ«kyti į balkonÄ , kažkas atbėgo, stÅ«mė, trenkė, vienas nusirideno, tada pradėjo su lazda daužyti kolonėlę, tada tiems vaikinams kažkÄ Å¡aukti pradėjo ar vytis.

Matė kaip dviese nubėgo į PrÅ«sų g., vienas ar keli link kiemų, dar kažkÄ apsižodžiavo necenzÅ«riniais žodžiais. Vaikinukai, kur nubėgo, sakė, kad užpuolikui iÅ¡kvies policijÄ , tada užpuolikas pasiÅ¡alino. Kiek asmenų buvo lauke, kurie leido muzikÄ , nežino, galėjo bÅ«ti trys ar keturi, jie stovėjo kampe prie tvoros. Atbėgo tik vienas vyras, kuris mušė. IÅ¡ toli negalėjo atpažinti veido ir kas tiksliai įvyko nematė. Jis (liudytojas) matė, kaip daužė kolonėlę, kuri vėliau nustojo groti.

Galėjo trenkti 5–7 smÅ«gius į kolonėlę. Kadangi jis vienÄ asmenį žinojo, pats turėjo su juo problemų, pagalvojo, kad gali bÅ«ti tas pats asmuo, todėl ėjo į apačiÄ pažiÅ«rėti. Leidžiantis laiptais, jis sutiko O. L., kuris turėjo rankose beisbolo lazdÄ , tiksliu buvo likęs tik jos kotas. Liudytojas jo pasiteiravo, kodėl pastarasis tuos vaikus primušė, o Å¡is atsakė, kad kokie ten jie vaikai. Jis sutikęs laiptinėje O. L. suprato, kad tai O. L. daužė, kadangi matė lazdÄ , be to, pats O.

L. sakė pažiÅ«rėti, kas atsitiko jo lazdai. O. L. gali apibÅ«dinti kaip problematiÅ¡kÄ kaimynÄ , kuris dažnai kviečia jo Å¡eimai policijÄ dėl triukÅ¡mo. Jam pačiam įvykio metu muzika netrukdė, grojo apie 5 minutes. Liudytoja A. A. parodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo mėnesį, apie 23.00 val. Ji buvo su vyru namuose, žiÅ«rėjo televizorių, kai iÅ¡girdo lauke muzikÄ . Grojo viena daina, po to įsijungė antrÄ kartÄ , tada iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjusi į balkonÄ pažiÅ«rėti, pamatė, kad vienas vyras pastÅ«mė, kitas bėgo į kitÄ pusę, kitam Å¡aukė: ,,ateik čia, gaidy“.

Matėsi trys ar keturi žmonės, iÅ¡ kurių vienas bėgo į PrÅ«sų g., o kiti į kiemus. SmÅ«giai galėjo bÅ«ti suduoti su kažkokia lazda, kaip beisbolo ar teleskopine lazda. Jos vyras pasakė, kad ten jų kaimynas ir iÅ¡bėgo į apačiÄ . Ji taip pat išėjo į laiptinę. Kai ji iÅ¡bėgo į laiptinę, kaimynas įbėgo į savo butÄ ir užsidarė duris, o jos vyras kaimynui sakė, kÄ Å¡is daro, kodėl vaikus muÅ¡a. Minėtas vyriÅ¡kis atsakė, kad ten ne vaikai. Jai sutuoktinis sakė, kad kaimynas turėjo beisbolo lazdÄ , tačiau ji pati to nematė.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 123–126), kur ji parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį vakare ji buvo namuose kartu su sutuoktiniu V. A.. BÅ«dami namuose jie girdėjo, kad už langų, iÅ¡ ,, (duomenys neskelbtini)“ turgaus aikÅ¡telės sklinda garsi muzika, tačiau ji netrukdė. Atsimena, kad sugrojo viena daina tris kartus iÅ¡ eilės. Ji kartu su sutuoktiniu V. A. išėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Nuo tos vietos, iÅ¡ kur sklido muzika, girdėjosi dviejų vaikinų balsai.

Netrukus iÅ¡girdo didelį garsÄ , lyg kažkas su plaktuku ar teleskopine lazda kažkÄ daužytų. Per balkonÄ pamatė, kad kažkoks vyras pastÅ«mė kitÄ vyrÄ , tuomet iÅ¡girdo balsÄ ,,ateik čia, gaidy“ ir puolė vytis kažkokį vyrÄ . Kažkuriuo metu sutuoktinis pasakė, jog girdėjo, kaip kaimyno iÅ¡ 35 buto durys atsidarė ir pasigirdo žingsniai laiptinėje. Jos vyras iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, ji puolė bėgti paskui savo vyrÄ . Nusileidus iki trečio aukÅ¡to, pamatė kaimynÄ iÅ¡ buto Nr. 35, kuris įėjo į savo namus.

Sutuoktinis spėjo jam suÅ¡ukti ,,kam čia tuos daiktus iÅ¡daužei“. Ar kaimynas kÄ nors atsakė, ji negirdėjo. Nematė, ar kaimynas kÄ nors laikė rankose. Po kurio laiko, iÅ¡girdusi Å¡urmulį, išėjo į balkonÄ parÅ«kyti, pamatė, kad link vietos, kur iÅ¡daužyti daiktai, ėjo gal kokie 6 vyrai, kuriems ji pasakė, kad juos užpuolė kaimynas, kuris gyvena trečiame aukÅ¡te po jos butu. Liudytoja patvirtino, jog Å¡ie jos parodymai teisingi. O. L. apibÅ«dina neigiamai, kuris nuolat kviečia jiems policijÄ dėl triukÅ¡mo, nors triukÅ¡mo nebÅ«na.

Kol jo nebuvo, tokių problemų nebÅ«davo su kaimynais. Liudytojas R. K. parodė, kad tamsiu paros metu gavo iÅ¡kvietimÄ Å ilainiuose, kad galimai užpulti asmenys ir sugadinta kolonėlė. Atvykus su kolega į įvykio vietÄ pastebėjo 3–4 asmenis, kurie paaiÅ¡kino, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis sukonfliktavo su jais, apgadino kolonėlę ir pasiÅ¡alino. Jis bendravo su asmeniu, kuriam priklausė kolonėlė, paaiÅ¡kino Å¡iam, kad negali priimti pareikÅ¡imo, nes Å¡is neblaivus. Kiek pamena, buvo sugadinta tik kolonėlė ir prisikabino, buvo paminėta lazda.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 149–152), kur jis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. dirbo kartu su kolega R. G.. Apie 23.45 val. Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinio budėtojas nurodė vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur mušasi 1 moteris ir 6 vyrai. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko T. Š. ir M. N., kuris paaiškino, kad su draugu T. Š. ėjo nuo ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir nešėsi garso kolonėlę.

IÅ¡ gretimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie jų pribėgo nepažįstamas vaikinas su beisbolo lazda. Jokios moters įvykio vietoje nebuvo. M. N. nurodė, kad nepažįstamas vaikinas su beisbolo lazda daužė į jam priklausančiÄ garso kolonėlę. T. Å . pasakė, kad vaikinas su beisbolo lazda jam smogė į rankÄ . Abu vaikinai pripažino, kad yra neblaivÅ«s. Kadangi asmenys buvo neblaivÅ«s, jiems nurodė, kad kai iÅ¡siblaivys, paraÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ per portalÄ www.epolicija.lt ir nurodytų tiksliÄ Å¾alÄ .

Buvo tamsus paros metas ir jokių paÅ¡alinių žmonių aplink nebuvo. Liudytojas R. K. patvirtino, jog Å¡ie parodymai teisingi. Liudytojas T. T. parodė, kad galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo mėnesis, kai jis atvyko pas draugus. Buvo pas M. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). T. Å . ir M. N. išėjo į laukÄ parsineÅ¡ti kolonėlės iÅ¡ automobilio. Automobilis buvo 400–500 m atstumu nuo namo. Po kurio laiko įbėgo T. Å . ir pasakė, kad užpuolė vyras su beisbolo lazda, sudaužė kolonėlę, sakė, kad jam sudavė į rankÄ ir vejasi M.

N.. T. Å . buvo iÅ¡sigandęs. Liudytojas su draugais nusileido į apačiÄ ir ėjo ieÅ¡koti M. N.. Rado sudaužyta kolonėlę, o po kurio laiko atėjo M. N.. Jiems einant pro daugiabutį, moteris iÅ¡ balkono suÅ¡uko, kad žino, kas užpuolė, ir pasakė, kur tas asmuo gyvena, kuriame aukÅ¡te. Kolonėlė buvo parversta ant Å¡ono, apdaužyta ir aplamdyta. T. Å . ir M. N. sakė, kad jie nešė kolonėlę ir atbėgo asmuo su lazda ir pradėjo mosikuoti. Sakė, kad jie neÅ¡dami matė, kad žmogus ėjo link jų, o kai priėjo, iÅ¡sitraukė iÅ¡ už nugaros lazdÄ ir smogė T.

Å . į rankÄ , o jie iÅ¡sibėgiojo į skirtingas puses ir tuo metu iÅ¡girdo kolonėlės daužymo garsus. Kur gyvena vyras, užpuolęs draugus, pasakė moteris per balkonÄ . Buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Liudytoja Morta K. J. parodė, kad gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) L. K., (duomenys neskelbtini). Ä®vykis galėjo bÅ«ti rudenį arba žiemÄ . Ruošėsi miegoti, kai iÅ¡girto garsiai grojančiÄ muzikÄ . Nuėjusi į balkonÄ pažiÅ«rėti, pamatė, kad netoli Å ilainių turgaus groja muzika.

Ji pasakė O. L. paskambinti policijai, tačiau galiausiai nusprendė jos nekviesti, nes kol policijos pareigÅ«nai atvažiuos, asmenys iÅ¡eis. Ä®vyko kažkoks sujudimas, vienas asmuo bėgo į vienÄ pusę, tada kitas į kitÄ , iÅ¡silakstė žmonės, užtilo muzika. Galėjo bÅ«ti trys žmonės. Du pabėgo, vienas daužė kolonėlę. Atėjęs asmuo sugadino tikriausiai kolonėlę, nes nutilo muzika. Vėliau galėjo bÅ«ti nebe du žmonės, o daugiau, kurie rėkavo, keikėsi.

Girdėjo, kaip kažkas po balkonu sakė, kad: „nuėjo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ â€œ. Tada kaimynė pasakė, kad ne į ketvirtÄ , o trečiÄ aukÅ¡tÄ . Dar kurį laikÄ buvo sujudimas, po to ji su O. L. nuėjo miegoti. Jie į laukÄ išėję nebuvo. Jie buvo miegamajame, balkone, po to vaikÅ¡tinėjo po namus. O. L. galėjo bÅ«ti iÅ¡lindęs į laiptinę su tikslu pažiÅ«rėti, kas vyksta. Ji buvo nuėjusi į virtuvę, o O. L. į koridorių laukti, kad gal kažkas ateis. IÅ¡ tos pusės kur buvo konfliktas, niekas link jų daugiabučio nėjo.

Yra buvę nesutarimų su kaimynais, gyvenančiais virÅ¡ jų ((duomenys neskelbtini)), dėl triukÅ¡mo, dėl to ne kartÄ yra kviesta Å¡iems kaimynams policija. Ä® policijÄ skambindavo (duomenys neskelbtini) tik jos papraÅ¡ytas. Kaimynai iÅ¡ virÅ¡aus dėl liudytojos ir O. L. keliamo triukÅ¡mo nėra kreipęsi į policija. Liudytoja R. Č. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko procesinius veiksmus. Prokurorės nurodymai buvo papildomai apklausti liudytojÄ , nukentėjusiuosius, apžiÅ«rėti daiktinius, atlikti baigiamuosius veiksmus.

Ji apklausinėjo įtariamÄ jį, liudytojÄ , kurio pavardės nepamena. Buvo atvykęs asmuo, kuriam jau anksčiau buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės pasiraÅ¡ytinai, jam uždavė klausimus dėl prieÅ¡ tai buvusių parodymų papildymo ir patikslinimo. Ä®tariamasis nuo pat pradžių nebendravo su institucija, buvo atvykęs du kartus, antrÄ kartÄ pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Jis norėjo susipažinti su bylos medžiaga ir duoti parodymus teisme. Susipažinęs su bylos medžiaga, jis jokių papildomų domenų nepateikė.

Papildomų procesinių veiksmų atlikti jis neprašė, kaltu neprisipažino, jokių argumentų nepateikė, nors įtariamieji kaip tik stengiasi pateikti įrodymus, savo alibi, kad iÅ¡vengti kaltinamųjų suolo. Asmenys bÅ«na suinteresuoti pateikti medžiagos, kuri kÄ nors patvirtintų, tačiau Å¡iuo atveju to nebuvo. IÅ¡ Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. 23.28 val. Bendrajame pagalbos centre gautas T. Å . telefoninis praneÅ¡imas, kad neÅ¡ant garso kolonėlę pas draugÄ , jį užpuolė vyriÅ¡kis su beisbolo lazda, kirto pareiÅ¡kėjui per rankÄ , jam su draugu pabėgus, užpuolikas grįžo ir pradėjo daužyti kolonėlę, taip jÄ sugadindamas (1 t., b. l. 12–13).

IÅ¡ Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. 23.46 val. Bendrajame pagalbos centre ,,112“ užfiksuotas skambutis, praneÅ¡ama, kad prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini), namÄ muÅ¡asi asmenys, turi beisbolo lazdÄ (1 t., b. l. 14–16). ?? IÅ¡ 2020 m. spalio 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. N. pateikė medinės beisbolo lazdos nuolauÅ¾Ä (1 t., b. l. 61). ?? IÅ¡ 2020 m. spalio 14 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 14 d. 09.44 val., buvo apžiÅ«rėta medinė beisbolo lazdos nuolauža, kuri 2020 m. spalio 13 d. paimta savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ M.

N.. Medinė beisbolo lazdos nuolauža yra rudos spalvos su tamsiai rudos spalvos dryžiais. Nuolaužos ilgis 42 cm, didžiausios dalies plotas 5 cm., siauriausios dalies plotas 2 cm, didžiausios dalis skersmuo 3 cm., siauriausios dalies skersmuo 1 mm. Beisbolo lazdos vidinė dalis šiurkšti, išorinė dalis šlifuota, švelni. Ant išorinės dalies ties viduriu, matyti juodos spalvos užrašas ,,Polidek“, lazdos siauriausioje dalyje matyti juodos spalvos juosta (1 t., b. l. 63–64). Iš 2020 m. lapkričio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M.

N. pateikė garso kolonėlės įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų kopijas (1 t., b. l. 80–86). IÅ¡ 2021 m. sausio 21 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. N. pateikė garso kolonėlę ir maitinimo laidÄ (1 t., b. l. 87). ? IÅ¡ 2021 m. kovo 15 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta garso kolonėlė ir maitinimo laidas. Garso kolonėlė ,,Soundbox“ ir maitinimo laidas, modelis FJ-SW1453000, unikalus Nr. SW1453000 (1 t., b. l. 88–91). ? IÅ¡ 2020 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolo matyti, kad liudytojas V.

A. atpažįsta O. L. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 115–118).? IÅ¡ 2020 m. lapkričio 18 d. asmens parodymų atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolo matyti, kad liudytoja A. A. atpažįsta O. L. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kurį 2020 m. rugsėjo mėnesį sutiko laiptinėje, grįžtant iÅ¡ lauko į butÄ iÅ¡ karto po įvykio vykusio už lango (1 t., b. l. 127–132). IÅ¡ 2021 m. vasario 4 d. bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas liudytojo G.

S. skambučio įraÅ¡as, padaryta stenograma, iÅ¡ kurios matyti, kad G. S. praneÅ¡a apie tai, kad per namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonÄ mato muÅ¡tynes, mato, kad su beisbolo lazda (1 t., b. l. 156–160). IÅ¡ 2021 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kÅ«no kameros, buvusios pas patrulius, atvykusius pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , vaizdo įraÅ¡as. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip T. Å . ir M. N. aiÅ¡kina, jog tuo metu, kai nešė kolonėlę, juos užpuolė, jie stovėjo ir atbėgo su beisbolo lazda asmuo, kuris ėjo taip lyg niekur nieko ir užsimojęs sudavė T.

Å ., sudaužė kolonėlę, kad tai nepažįstami asmenys, po to nukentėjusieji aiÅ¡kina grįžę ir kaimynai pasakė, kad užpuolikas iÅ¡ trečio aukÅ¡to. M. N. sako, kad kolonėlės vertė 800 eurų. T. Å . užpuolikÄ apibÅ«dina kaip mažesnį už jį, pasportavusį (1 t., b. l. 163–167). Nukentėjusysis T. Å . pareiÅ¡kė 300 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43). M. N. pareiÅ¡kė 800 eurų vertės civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77).

III Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å iame straipsnyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais.

Teismų praktikoje pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015).

Be to, kaltininko veiksmai turi bÅ«ti atlikti vieÅ¡oje vietoje. Å i nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje kaltinimai O. L. vieÅ¡oje vietoje vartojus smurtÄ ir sukėlus T. Å . fizinį skausmÄ , taip pat tyčia sugadinus svetimÄ turtÄ â€“ M. N. garso kolonėlę, ir tokiu bÅ«du sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ pasitvirtino. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų T.

Å ., M. N., liudytojų V. A., A. A., G. S., T. T., R. K. parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučių iÅ¡klotinėmis, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Visi aukščiau iÅ¡dėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo, logiÅ¡kai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Nukentėjusiųjų T. Å . ir M. N. parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, nustatyta ir įrodyta, jog 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 23.28 val.

Å¡alia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jiems lauke besiklausant muzikos iÅ¡ garso kolonėlės, kuriÄ jie ketino parsineÅ¡ti namus, atėjo nepažįstamas vyras, kuris netikėtai beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam T. Å . į rankÄ , vijosi M. N. ir turėta lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į garso kolonėlę, taip jÄ sudaužė, o po to pasiÅ¡alino. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip jau minėta, jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no, atvykusio į įvykį, R.

K., parodymų bei kūno kameros vaizdo įrašo, tas pačias aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir atvykusiems pareigūnams. Liudytojas T. T., kartu vakarojęs įvykio metu su nukentėjusiaisiais, taip pat parodė, jog jam būnant M. N. namuose, atbėgo išsigandęs T. Š., kuris buvo išėjęs su M. N. atnešti garso kolonėles, pasakė, kad juos užpuolė su beisbolo lazda, sudaužė kolonėlę. Tai, kad nukentėjusieji buvo užpulti asmens su beisbolo lazda, matyti ir iš liudytojo G.

S. parodymų, kuris įvykio metu buvo netoliese iÅ¡sinuomojęs butÄ ir matė muÅ¡tynes, apie kurias pranešė bendruoju pagalbos numeriu, nurodydamas, kad vyksta muÅ¡tynės, kažkas yra su beisbolo lazda. Liudytojai V. A. bei A. A. taip pat patvirtino, jog įvykio naktį girdėjo muzikÄ , matė kaip asmenis, kurie lauke klausė muzikos prie garso kolonėlės, užpuolė nuo jų daugiabučio namo, kuriame gyvena, atėjęs asmuo, sudavė vienam iÅ¡ tenai buvusių vaikinų lazda, sudaužė garso kolonėlę.

Garso kolonėlės apgadinimai užfiksuoti taip pat ir apžiÅ«ros protokolu. Be to, netoli įvykio vietos buvo rastos ir apžiÅ«rėtos beisbolo lazdos nuolaužos. Nukentėjusysis T. Å . parodė, jog jam dėl suduoto smÅ«gio buvo sukeltas fizinis skausmas, jo sužalojimÄ matė ir nukentėjusysis M. N.. Å ie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiuosius užpuolęs asmuo vieÅ¡oje vietoje elgėsi itin įžūliai – vartojo fizinį smurtÄ , tyčia sugadino svetimÄ turtÄ . Be to, dėl tokių veiksmų neabejotinai buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, nes kilę muÅ¡tynės patraukė daugiabučių namų gyventojų – A.

A. ir V. A., G. S., dėmesį, kurie iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ išėjo į balkonÄ pasižiÅ«rėti, kas vyksta, skambino bendrajam pagalbos centrui, buvo iÅ¡kviesta policija. Toks užpuoliko elgesys neabejotinai sutrikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį, be to, buvo vartotas fizinis smurtas, tyčia gadinamas turtas, dėl ko buvo kviesta policija, t. y. tokiais veiksmais taip pat buvo sutrikdyta ir nusistovėjusi visuomenėje tvarka. Å ie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiuosius užpuolusio asmens veiksmuose yra objektyvieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo požymiai.

Nors kaltinamasis O. L. neigė, kad tai jis beisbolo lazda užpuolė nukentėjusiuosius, tačiau, teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko ir taip sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ bÅ«tent O. L.. Liudytojas V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė nuoseklius parodymus, jog iÅ¡girdęs ir pamatęs, kad lauke vyksta muÅ¡tynės, nusprendė nueiti į laukÄ pasižiÅ«rėti, kas vyksta, belipdamas laiptais į apačiÄ sutiko kaimynÄ iÅ¡ trečio aukÅ¡to – O.

L., gyvenantį bute, esančiame po liudytojo butu, kuris turėjo lazdÄ . IÅ¡ to, kad jis turėjo lazdÄ , suprato, kad bÅ«tent O. L. buvo užpuolęs tuos vaikinus. Paklausė O. L., kodėl jis sumušė tuos vaikus, o kaltinamasis į tai atsakė, kad jie nebe vaikai, rodė beisbolo lazdos nuolauÅ¾Ä ir sakė pažiÅ«rėti, kas atsitiko jo lazdai. Liudytojas O. L. parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu atpažino, kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Liudytoja A. A. taip pat patvirtino, jog jos sutuoktinis pamatęs muÅ¡tynes įtarė, kad tai gali bÅ«ti kaimynas O.

L., kuris yra konfliktiÅ¡kas, nuolat juos skundžia dėl triukÅ¡mo, todėl nusprendęs pasižiÅ«rėti, sutuoktinis išėjo į laiptinę, kur sutiko O. L.. Ji pati taip pat buvo išėjusi į laiptinę paskui sutuoktinį ir matė kaip O. L. nuėjo į savo butÄ . Ji girdėjo kaip jos sutuoktinis klausė, kodėl (duomenys neskelbtini) užpuolė tuos jaunuolius. Be to, jai sutuoktinis sakė, kad O. L. rankose turėjo lazdÄ . Liudytoja A. A. parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu O. L. atpažino kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kurį matė laiptinėje grįžtantį namo į savo butÄ po jos matyto įvykio.

Nors kaltinamasis teigia, kad liudytojai A. A. ir V. A. jį apkalba, asmuo, užpuolęs nukentėjusiuosius, galėjo bÅ«ti pats V. A., tačiau Å¡iuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jo gynybine versija, nes tokių duomenų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, kaltinamojo parodymai dėl to, kÄ jis veikė įvykio naktį, nesutampa su liudytojos Mortos K. J. parodymais. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji T. Å . ir M.

N. gyvai pamatę liudytojÄ V. A. ir kaltinamÄ jį, paaiÅ¡kino, jog pagal sportiÅ¡kÄ sudėjimÄ , Å«gį bÅ«tent O. L. atitinka juos užpuolusio asmens požymius. T. Å . paneigė, kad užpuolikas galėjo bÅ«ti V. A., o M. N. paaiÅ¡kino, jog pagal sportiÅ¡kÄ sudėjimÄ ir Å«gį O. L. atitinka juos užpuolusį asmenį, V. A. yra aukÅ¡tesnis nei juos užpuolęs asmuo. Nei V. A., nei kaltinamojo O. L. nukentėjusieji nepažįsta, todėl pagrindo apkalbėti nei vieno iÅ¡ jų neturi. Be to, pažymėtina, jog kaltinamasis teigė, kad jis jau gulėjo lovoje kai iÅ¡girdo muzikÄ , visÄ laikÄ nurodė buvęs miegamajame, nors jo draugė Morta K.

J. parodė, jog jie iÅ¡ pradžių buvo miegamajame, tačiau po to vaikščiojo po namus, O. L. buvo išėjęs į koridorių laukti, gal pas juos kas nors ateis, galėjo bÅ«ti išėjęs ir į laiptinę. Be to, liudytojai A. A. bei V. A. parodė, jog tai O. L. jiems dažnai kviečia policijÄ dėl triukÅ¡mo. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pats O. L. bei jo draugė, kurie taip pat patvirtino, jog V. A. ir A. A. O. L. policijos dėl triukÅ¡mo nėra kvietę. Visi Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«tent O.

L. galėjo suerzinti nakties metu keliamas muzikos triukÅ¡mas, trukdantis jam miegoti. Be to, kaip matyti iÅ¡ veikimo bÅ«do – beveik nieko nesakius, užsipultas vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų, o po to nukentėjusiesiems pabėgus, visas pyktis buvo iÅ¡lietas ant garso kolonėlės, suduodant daugybę smÅ«gių taip, kad net lūžo beisbolo lazda, o maždaug 1 m aukščio ir 60 cm pločio kolonėlė sugadinta nepataisomai. Tai taip pat patvirtina, jog užpuolikÄ labiausiai erzino nakties metu leidžiama muzika.

Be to, kaltinamojo parodymų, jog jis girdėjo kaip nukentėjusieji su draugais po jo namų balkono kalbėjo, kad užpuolikas nubėgo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , o kaimynė (A. A.) pasakė, kad ne į ketvirtÄ , o į trečiÄ aukÅ¡tÄ , nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nukentėjusieji neigė, kad bÅ«tų buvusi tokia kalba, jog užpuolikas nubėgo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ . Jie teigė, jog įvykį matė asmenys, buvę balkone, ir viena moteris pasakė, kad užpuolikas nubėgo į trečiÄ aukÅ¡tÄ .

Aplinkybė, jog nukentėjusiesiems moteris iÅ¡ balkono nurodė, kad užpuolikas nubėgo į trečiÄ aukÅ¡tÄ , užfiksuota ir pareigÅ«nų kÅ«no kameros įraÅ¡e. Be to, nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nenurodė, jog bÅ«tų matę į kuriÄ laiptinę nubėgo juos užpuolęs asmuo ar bÅ«tų įėję į kuriÄ nors laiptinę ieÅ¡kodami užpuoliko, todėl nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad jie bÅ«tų kalbėję tarpusavyje, kad užpuolikas nubėgo į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina iÅ¡vada, jog byloje įrodyta, kad vieÅ¡oje vietoje smÅ«gį beisbolo lazda nukentėjusiajam T. Å . sudavė ir M. N. garso kolonėlę tyčia sudaužė O. L.. Fizinio smurto naudojimas – smÅ«gio beisbolo lazda sudavimas vieÅ¡oje vietoje be jokios aiÅ¡kios priežasties ar net ir dėl menkavertės dingsties bei tyčinis svetimo turto gadinimas, suduodant daugkartinius smÅ«gius lazda, neabejotinai yra įžūlus elgesys, rodantis nepagarbÄ aplinkiniams.

Tokiu elgesiu, kaip jau buvo aptarta aukščiau, buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas, bet ir sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog kilusios pasekmės – sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas ir sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis bei tvarka, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smÅ«gių beisbolo lazda vieÅ¡oje vietoje sudavimu ir tyčiniu turto gadinimu. Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs, iÅ¡silavinęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumÄ , pavojingumÄ , suvokė, kad suduodamas smÅ«gius kitam asmeniui gali sukelti fizinį skausmÄ , o taip pat vieÅ¡oje vietoje tyčia gadindamas svetimÄ turtÄ bei vartodamas fizinį smurtÄ neabejotinai suvokė, kad gali sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ , o jo veiksmų intensyvumas rodo, jog asmuo elgėsi sÄ moningai, to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo O. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IV Bausmės skyrimo motyvai BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 284 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuriuo kėsintasi ne tik į svetimÄ turtÄ , kito asmens sveikatÄ , bet taip pat ir pažeista vieÅ¡oji rimtis bei tvarka. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos.

Kaltinamasis VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, todėl jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , vadovaujantis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip teisiamam pirmÄ kartÄ , teigiamai charakterizuojamam, skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros. Vietoje intensyvios priežiÅ«ros O.

L., vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, skirtini įpareigojimai viso laisvės apribojimo laikotarpiu: bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; tęsti darbÄ , dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius lankyti elgesio pataisos programÄ ; per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajam M. N. turtinę žalÄ . V Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis M.

N. pateikė 800 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77). Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo O. L. veiksmų nukentėjusysis M. N. patyrė žalÄ â€“ buvo sugadinta garso kolonėlė „Soundbox“. Žalos dydis įrodytas nukentėjusiojo parodymais, pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais, protingumo, proporcingumo principų nepažeidžia, todėl darytina iÅ¡vada, kad civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, turi bÅ«ti tenkinamas, pilnai priteisiant iÅ¡ O.

L.. Nukentėjusysis T. Å . pateikė 300 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43–45). Nukentėjusysis reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ motyvuoja tuo, kad patyrė fizinį skausmÄ , pasidarė nervingas, jautrus, atsirado baimė vienam vaikščioti sutemus, kamuoja nemiga, negali susikaupti, susikoncentruoti į darbus, nuolat jaučia įtampÄ ir nesaugumo jausmÄ . Ä®vertinęs visus teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi bÅ«ti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam neteisėtais nusikalstamais O. L. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas – suduota medine lazda į rankÄ . Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ . Nukentėjusysis buvo užpultas nakties metu, be jokios aiÅ¡kios priežasties, todėl pagrįstai manytina, atsirado baimė vienam vaikščioti sutemus, tapo jautresnis, nervingesnis, o tai trukdo susikaupti, susikoncentruoti į darbus, jaučia įtampÄ ir nesaugumo jausmÄ .

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu bei teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismo vertinimu, nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 300 eurų dydžio neturtinė žala yra adekvati, proporcinga jo patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams, todėl nukentėjusiojo T.

Å . civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ O. L.. VI Kiti klausimai Kaltinamajam O. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis įsipareigojimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso kolonėlė „Soundbox“ ir maitinimo laidas, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, grÄ Å¾intini M. N.; medinės beisbolo lazdos nuolauža, saugoma Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, sunaikintina, nes yra menkavertė; kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 160, 167), paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: O. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, O. L. vietoj intensyvios priežiÅ«ros skirti įpareigojimus: viso laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbÄ , dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo lankyti elgesio pataisos programÄ ; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam M.

N. turtinę žalÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. M. N. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. M. N. 800 eurų turtinei žalai atlyginti. T. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. T. Å . 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso kolonėlę „Soundbox“ ir maitinimo laidÄ , saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, grÄ Å¾inti M.

N.; medinės beisbolo lazdos nuolauÅ¾Ä , saugomÄ Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, sunaikinti; kompaktinius diskus, esančius byloje (1 t., b. l. 160, 167), palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Ramonienė