2020-04-10 Nr. CB-4166-2-55-3-00460-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1634/2020

Teisminio proceso Nr. Nr. 2-55-3-00460-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. kovo 30 d. gautu ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė bankrutavusi žemės ūkio bendrovė „Dagvijara padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis, kuria atmestas jos ieškinys atsakovei antstolei A. S.; kitą sprendimo dalis pakeista ir ieškovei iš atsakovo L. K. priteista be teisinio pagrindo gautų 63 746,78 Eur.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, dėl to nepagrįstai taikė CK 6.424 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant konkurenciją tarp nepagrįsto praturtėjimo taikymo instituto ir deliktinės atsakomybės taikymo; 2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 596 straipsnio 1 dalį ir 650 straipsnio 1 dalį, nes atsakovas L. K. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įgijęs išieškotojo statuso, todėl neturėjo teisės gauti ieškovės naudai išieškotas lėšas; 3) teismai netinkamai taikė CPK 758 straipsnio 1 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant intra vires elgesio standartą; apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad šiose teisės normose nustatytas reikalavimas išmokėti išieškotas ir paskirstytas lėšas būtent išieškotojui, nėra imperatyvus; ieškovės nuomone, antstolė pažeidė CPK 758 straipsnio 1 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punktą, todėl atliko neteisėtus veiksmus, taip pat įrodytos ir likusios civilinės atsakomybės sąlygos (63 746,78 Eur žalos padarymo faktas ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl teismai turėjo taikyti antstolei deliktinę civilinę atsakomybę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis