701c6e75-d032-41b6-92a7-a8e22e27c427 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasPranešėjas Evaldas Vanagas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-337/2010Teisėja Gražina Kazilionienė             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. gegužės 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,teisėjų Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam G.

D.,gynėjui advokatui Jonui Milčiui,nukentėjusiajai I. M.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinėjame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – 2009-12-09.             Šiuo nuosprendžiu priteista iÅ¡ G. D.: 20000 Lt I. M. neturtinei žalai atlyginti, 100000 Lt V. Å ., atstovaujamai globėjos I. M., neturtinei žalai atlyginti, 1800 Lt nukentėjusiajai I.

M. atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, 22,08 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei. Civilinei ieÅ¡kovei V. Å ., atstovaujamai globėjos I. M., pripažinta teisė į ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :G. D. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 13.55 val., Nemuno–G. Petkevičaitės–Bitės gatvių sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38 ir 133 punktų reikalavimus-nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ir, važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ išėjusį pėsčiÄ jį, nesulėtino greičio ir nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti į pėsčiųjų perėjÄ išėjusios pėsčiosios, nors pirmoje eismo juostoje, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ , sustojo lengvasis automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas R.

V., ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusiÄ nepilnametę pėsčiÄ jÄ V. Å ., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nepilnametės pėsčiosios V. Å . sveikata-jai nustatyti daugybiniai kaukolės skliauto kaulų lūžiai (kairio momenkaulio lūžis, abipusiai lūžiai per vainikines siÅ«les), galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairėje alkÅ«nėje, kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje.             Nuteistasis G.

D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendį panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę -draudimÄ naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones uždraudimÄ , taip pat panaikinant teismo įpareigojimÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat praÅ¡o sumažinti neturtinės žalos dydį, I. M. priteisiant iÅ¡ jo 5000 Lt, o V.

Å . -50000 Lt neturtinės žalos. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra dalinai nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad nuo pat nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę ir nevengt atsakomybės, stengėsi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, skubiai iÅ¡kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ po to nukentėjusiÄ jÄ lankė Kauno klinikose. Suprasdamas savo kaltę, jis nori kuo greičiau pradėti mokėti iÅ¡ jo priteistas pinigines lėšas, tačiau Å¡iuo metu jis nedirba. Nurodo, kad prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ jam buvo pasiÅ«lytas darbas vienos firmos vairuotoju Vokietijoje.

Jam skundžiamu nuosprendžiu uždraudus vienerius metus vairuoti kelių transporte priemones, jis netenka galimybės įsidarbinti tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje bei taip uždirbti pinigų žalos atlyginimui. Apeliantas teigia, kad neturi įgijęs specialaus iÅ¡simokslinimo, kurio pagalba galėtų gauti darbÄ , todėl tegali dirbti vairuotoju. Atsižvelgiant į Å¡ias aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į teismų praktikÄ tokiose bylose bei į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neatsargia kaltės forma, įvykio metu nevirÅ¡ijo leistino greičio, buvo blaivus, t. y.

KET pažeidė nesÄ moningai ir įvykis įvyko tik dėl to, kad jis nukentėjusiosios nepastebėjo dėl prieÅ¡ jį važiavusio automobilio staigaus sustabdymo - praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ draudimÄ vairuoti transporto priemones vienerius metus.Taip pat apeliantas praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nes jis trukdys įsidarbinti Vokietijoje, dirbti bei atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ .

Teigia, kad pagal praktikÄ Pataisos inspekcija neduoda sutikimo iÅ¡vykti dirbti į užsienį. Be to, teismo paskirtus įpareigojimus negalima vėliau pakeisti kitais įpareigojimais - įstatymas nenumato galimybės Pataisos inspekcijai ar nuteistajam kreiptis į teismÄ dėl vieno įpareigojimo pakeitimo kitu. Todėl bausmės atidėjimo laikotarpiu jam bus užkirstas kelias dirbti, nes jis negaus leidimo iÅ¡vykti į užsienį.Apeliantas skundu taip pat praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos dydį.

Jis neginčija nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos, tačiau nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki - Å¡eimoje Å¡iuo metu dirba tik žmona, iÅ¡ kurios atlyginimo reikia iÅ¡laikyti butÄ ir savo vaikus. Skunde nukreipiama į LAT praktikÄ tokiose bylose ir teigiama, kad neturtinės žalos dydis, kuomet autoįvykio metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, iÅ¡ nuteistojo priteisiamas panaÅ¡iai nuo 20000 iki 50000 litų. Atsižvelgiant į tai apeliantas praÅ¡o I. M. priteisti iÅ¡ jo 5000 Lt, o V.

Å . -50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios V. Å . atstovė pagal įstatymÄ I. M. –atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas skundu praÅ¡o panaikinti jam pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat panaikinti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, kadangi jis ketina įsidarbinti vairuotoju užsienyje, dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas faktiÅ¡kai nurodo ir tai, kad jis nepiktnaudžiavo turima teise.

LR BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis iÅ¡ Å¡ių įpareigojimų. Teismas atidėdamas bausmės vykdymÄ apeliantui paskyrė vienÄ iÅ¡ įpareigojimų, numatytų BK 75 str. 2 d. 7 p. - be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Nors apeliantas, nurodo, kad ketina įsidarbinti vairuotoju Vokietijoje ir tokiu pagrindu praÅ¡o panaikinti teismo paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , tačiau teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį ir nustatyti, ar nuteistasis savo elgesiu bausmės atidėjimo laikotarpiu sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Be to, teismas, be bÅ«tinųjų bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų – pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi pareigÄ parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, kurios užtikrintų nuteistojo nubaudimÄ , skatintų nuteistÄ jį laikytis įstatymų ateityje bei sudarytų prielaidas siekti kitų, BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų. Apelianto skunde nurodomi argumentai susiję su tuo, kad nustatytas įpareigojimas apriboja jo galimybes įsidarbinti yra nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, jog teismo paskirtas įpareigojimas jam kliudytų įsidarbinti, be to, paskirtas įpareigojimas nėra absoliutus ir iÅ¡vykimas iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms negalimas tik be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo.

LR BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . G. D. nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė. Uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikalingu Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimÄ , nes atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota:

„Teismų praktika“ Nr. 30, 2009 m.). Å ioje byloje nustatyta, kad G. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties pėsčiųjų perėjÄ išėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , nors ir pirmoje eismo juostoje, kad praleistų pėsčiÄ jÄ , kitas automobilis sustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios nepilnametės nukentėjusiosios ir jÄ partrenkė.

Å i nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius – dėl Å¡io eismo įvykio pėsčiajai V. Å . buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, jog įvykis įvyko dėl to, kad jis nukentėjusiosios nepastebėjo dėl prieÅ¡ jį važiavusio automobilio, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra nustatyta, kad eismo įvykis įvyko, nes apeliantas, matydamas, kad pirmojoje eismo juostoje važiavęs kitas automobilis sustojo praleisti pėsčiuosius, jis prie perėjos nesustojo ir pertrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , o tai kolegijos nuomone, rodo itin didelį vairuotojo pavojingumÄ , nes mieste, apgyvendintame rajone, artėjant prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos tuo metu, kai yra didelė tikimybė, kad ja eis asmenys, ir net gi matant, kad kitas automobilis pirmoje eismo juostoje sustojo praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostÄ jau išėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , važiavimas ir nepraleidimas pėsčiosios, yra ypatingai neatsargus ir pavojingas vairuotojo elgesys.

Be to, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad G. D. tiek prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , tiek ir po jos - 2009 m. birželio 11 d. - pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimus (t.2., b.l. 48-49) ir taip toliau rodo abejingÄ savo požiÅ«rį į teisės aktais nustatytas taisykles, užtikrinančias saugaus eismo sÄ lygas ir visų eismo dalyvių saugumÄ .Apeliaciniame skunde apelianto ginčijami ir nukentėjusiajai V.

Å . bei nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ I. M. priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžiai. Apeliantas teigia, kad neteisingai priteista neturtinė žala, nes neatsižvelgta į sunkiÄ jo ir jo Å¡eimos turtinę padėtį, be to, priteisti atlyginti neturtinės žalos dydžiai neatitinka LAT praktikos Å¡iuo klausimu.Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , į visumÄ iÅ¡vardintų aplinkybių atsižvelgė, tame tarpe ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, ir tai nurodė nuosprendyje, jog atsižvelgia į tai, kad G.

D. yra bedarbis, gyvena iÅ¡ santaupų, paėmęs iÅ¡ banko kreditÄ , bei į žalÄ padariusio asmens galimybes, perspektyvas, pasirengimÄ ir norÄ pakeisti savo turtinę padėtį. Be to, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (2K-338/2008). Atsižvelgiant į tai, kad V. Å . atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jai buvo atliktos keturios operacijos, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo V.

Å ., 16 metų amžiaus mergina, tapo neįgali, V. Å . sesuo ir globėja I. M. taip pat patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sesers sužalojimo, ji V. Å ., kuri nekalba ir nevaikÅ¡to, slaugo, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba, taigi su kilusiomis skaudžiomis ir nepataisomomis pasekmės V. M. nuolat susiduria ir jos sesuo V. Å . ir dėl to iÅ¡gyvena, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajai V. Å . priteisė 100000 Lt, nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ I.

M. – 20000 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Priteisti neturtinės žalos dydžiai aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja ir yra adekvatÅ«s nusikalstamos veikos sukeltiems padariniams, todėl mažinti nuosprendžiu nustatytus neturtinės žalos dydžius nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistojo G. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Evaldas Vanagas                                                                    Eligijus Gladutis  Algirdas Gaputis